Adm. byla Nr. eI-1045-320/2016

Teisminio proceso Nr.3-65-3-00452-2015-6

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

           2016 m. birželio 3 d.

Panevėžys

              Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjo P. K. atstovams P. K., K. P., pareiškėjų L. P., P. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. P.,

atsakovo atstovams A. R., S.M.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui K. Ch.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, L. P., P. S. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė  :

pareiškėjai teismui paduotu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau- ir Taryba) 2015 m. spalio 22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo paimti visuomenės poreikiams tik dalį pareiškėjams priklausančių žemės sklypų. Skunde nurodė ir pareiškėjų atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjams buvo atkurta nuosavybės teisė, jiems buvo suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Vėliau, vadovaudamosi Panevėžio miesto bendrojo plano sprendiniais, atsakingos institucijos pareikalavo, kad pareiškėjai suformuotų inžinerinei infrastruktūrai skirtus žemės sklypus Bendrajame plane numatytam Panevėžio pietinio aplinkkelio Savitiškio gatvės plėtimui ir statybai. Nuo 2003 m. visi pareiškėjai parengė detaliuosius planus, savo turimus žemės sklypus padalino į atskirus, įvykdė reikalavimą suformuoti ne mažesnio nei 70 metrų pločio žemės sklypus, kurių naudojimo būdas -inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams). Atsakovė savo reikalavimą grindė tuo, kad atstumas tarp planuojamos Savitiškio gatvės raudonųjų linijų turi būti ne mažesnis kaip 70 metrų. Atsakovė tokius detaliuosius planus patvirtino, jie yra galiojantys ir nenuginčyti. Pareiškėjai neprieštarauja pačiam žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesui, tačiau nuo 2003 m. šis procesas nebuvo vykdomas, pareiškėjai neturėjo galimybės naudotis naujai suformuotais žemės sklypais, nors už juos visą laiką turėjo mokėti mokesčius. 2014-10-23 savivaldybė priėmė sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuriuo numatė paimti tik dalį gatvės tiesimui detaliaisiais planais jau suplanuotų pareiškėjų žemės sklypų, pareiškėjams paliekant siauras žemės juostas. O ginčijamu 2015-10-22 priimtu sprendimu dar labiau sumažino paimamą žemės plotą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad atstumas tarp Savitiškio gatvės raudonųjų linijų gali būti ir 40 metrų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-14 įsakymu buvo pradėtas rengti  Panevėžio miesto pietinės dalies susisiekimo komunikacijų specialusis planas, kuriuo vienas iš tikslų- nustatyti raudonąsias linijas perspektyvinėms gatvėms. Ir pagal šį planą numatoma, kad atstumas tarp Savitiškio gatvės bus 50 metrų. Todėl atsakovės įvairiais laikotarpiais priimti teritorijų planavimo dokumentai prieštarauja tarpusavyje, o ginčijamas sprendimas neatitinka nė vieno iš jų. Atsakovė, pati pareikalavusi detaliaisiais planais suformuoti būtent tokio dydžio infrastruktūrinius sklypus, dabar atsisakė juos pilnai išpirkti, taip pareiškėjams palikdama siauras juostas prie Savitiškio gatvės, kuriomis pareiškėjai neturės galimybės racionaliai naudotis dėl per mažo paliktų žemės sklypų ploto. Atsakovė turėtų Nacionalinės žemės tarnybos prašyti paimti visus 2003 metais detaliaisiais planais suformuotus žemės sklypus.

Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė, ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu  pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą šioje teisės normoje nurodytiems tikslams. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- ir Žemės įstatymas) 46 straipsnio 1 dalį, savivaldybės taryba, pateikdama Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, o siekdama pagrįsti konkretaus visuomenės poreikio egzistavimą ir šiam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų bei naudos analizę, kuria ir turi būti pagrįstas prašymas. Motyvuotą galutinį sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, išnagrinėjęs ir įvertinęs savivaldybės tarybos pateiktus dokumentus, ir tik toks sprendimas gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2003 metų padėtis mieste pasikeitė, 2008 m. buvo patvirtintas naujas Panevėžio miesto bendrasis planas, pagal kurį numatomas Savitiškio gatvės plotis yra 40 metrų, neracionalu imti 70 metrų pločio juostą. Panevėžio miesto savivaldybės taryba (toliau- ir Taryba), atsižvelgusi į savo išteklius, mano, kad Panevėžio miesto bendrajame plane numatytoji B1 kategorijos gatvė galėtų būti 40 metrų pločio, kas atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-12-22 įsakymu Nr.D1-933 (toliau- ir STR 2.06.04:2014 ) IX skyriaus 33 punkto 10 lentelėje pateiktus techninius parametrus, tačiau tai tik siūlymas. Visų pareiškėjų žemės sklypo ploto paėmimo poreikio savivaldybė negalės pagrįsti. Be to, sąnaudų ir naudos analizė dar nėra parengta. Savivaldybė tik išreiškė savo pirminę valią ir nurodė preliminarius plotus, kurių reikėtų gatvei tiesti. Gali būti, kad atlikus sąnaudų ir naudos analizę, paaiškės, jog reikalingas didesnis plotas. Mano, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, ginčas teisme per ankstyvas. Be to, pažymėjo, kad planuojama teritorija yra didelė, 70 metrų pločio infrastruktūros sklypai suformuoti tik pareiškėjams, kitiems pareiškėjams vėliau sklypai buvo formuojami, koridorių Savitiškio gatvei tiesti numatant 40 metrų pločio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundo reikalavimais sutinka iš dalies. Savo atsiliepime teismui nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu nėra parengti ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikti visi dokumentai, kuriuos suinteresuota institucija turi pateikti kartu su prašymu paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, todėl šiuo metu gali pateikti tik savo nuomonę. Mano, kad savivaldybė turėtų motyvuotai pagrįsti, kodėl nesivadovavo detaliaisiais planais, nusprendė mažinti Savitiškio gatvei tiesti reikalingą žemės plotą, kuo vadovaudamasi nustatė visuomenės poreikiams reikalingą žemės plotą ir kaip racionaliai bus galima naudoti pareiškėjams paliekamas žemės sklypų dalis. 

Byla nutrauktina.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjams P. K., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), L. P. nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (naudojimo būdas- inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis- susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų) žemės sklypai:

P. K.- kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)1,0580 ha ploto (Teritorijų, patenkančių į pietinės magistralės B kategorijos gatvės linijas, schemoje (toliau- ir Schema) pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)1,2946 ha ploto (Schemoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini));

L. P.- ½ žemės sklypo, kurio  kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,8185 (Schemoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtieji žemės sklypai suformuoti padalijus daiktą (pareiškėjams priklausiusius didesnio ploto žemės sklypus) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos patvirtintais detaliaisiais planais.

Pareiškėjui P. S. nuosavybės teise priklauso dalis žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas- kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,1344 ha (Schemoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtam žemės sklypui buvo parengta kadastrinių matavimų byla, žemės sklypas padalintas į atskirus žemės sklypus, vieną iš jų - 4,0355 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas- inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis- susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų), tačiau toks atskiras žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre atskiru žemės sklypu nėra įregistruotas.

Tiek pagal anksčiau galiojusį Panevėžio miesto generalinį planą, patvirtintą Tarybos 1995-02-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (bei jo korektūrą, patvirtintą Tarybos 1999-07-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek pagal dabar galiojantį Panevėžio miesto bendrąjį planą, patvirtintą Tarybos 2008-08-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Bendrasis planas), per pareiškėjams priklausančius aukščiau nurodytus žemės sklypus numatyta tiesti pietinės magistralės B1 kategorijos gatvę, jungiančią J. Tilvyčio ir Ramygalos gatves. Šiai gatvei tiesti planuojama privačius žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams. Ginčo dėl to nėra, pareiškėjai žemės paėmimui visuomenės poreikiams iš esmės neprieštarauja.

Nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas dėl Tarybos 2015-10-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės tarybos 2014-10-23 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ pakeitimo“ (toliau- ir Ginčijamas sprendimas). Šiuo sprendimu nuspręsta prašyti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų dalis, nurodant prašomų paimti žemės sklypų (jų dalių) preliminarius plotus, tarp jų: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),34 kv.m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),73 kv., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),81 kv.m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),04 kv.m. Pareiškėjai šį sprendimą ginčija tuo aspektu, kad Ginčijamu sprendimu prašoma paimti ne visą anksčiau detaliaisiais planais suplanuotų žemės sklypų plotą, o tik jų dalį, dėl ko, pareiškėjų nuomone, jie negalės racionaliai panaudoti prie gatvės likusių siaurų žemės juostų. Teigia, jog būtent tokio ploto inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdo  žemės sklypai (numatyti planuojamai gatvei tiesti) buvo suplanuoti atsakovo nurodymu. Atsakovė pripažįsta, kad pagal detaliųjų planų rengimo laikotarpiu galiojusio 1995 m. (1999 m. korektūros) Bendrojo plano sprendinius, minėtai gatvei tiesti buvo planuojama paimti privačią žemę- 70 metrų tarp planuojamos gatvės raudonųjų linijų, todėl ir buvo reikalavimas inžinerinės infrastruktūros žemės sklypus detaliaisiais planais suplanuoti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius. Tačiau laikui bėgant, pasikeitė tiek Bendrojo plano sprendiniai, tiek Statybos techninio reglamento, reglamentuojančio gatvių įrengimo parametrus, nuostatos, ir šiuo metu savivaldybei išpirkti iš pareiškėjų 70 metrų pločio žemės juostas nėra racionalu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ )5straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencijaNr.21, 2011, p. 359–378 ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011-03-10nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012-05-21nutartįadministracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 straipsnio 1 dalis nustato, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama (...) tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga šioje teisės normoje nustatytiems tikslams. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad visuomenės poreikiams reikalingam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio nuostatas, gavęs prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėja šį prašymą ir priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, be kita ko, įvertinęs, ar pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr.924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 2 punktas nustato, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (valstybės institucija ar savivaldybės taryba), siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę, kurią atlikdama, be kita ko, turi numatyti kitas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, iš jų – kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, kai žemės sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams (3.1 punktas), įvertinti tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms 3.3.3 punktas), atlieka projekto įgyvendinimo jautrumo analizę (3.6 punktas). Pagal Taisyklių 6,7,8 punktus, suinteresuota institucija kartu su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (toliau- teritorinis padalinys), be kitų reikalaujamų dokumentų,  turi pateikti detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą bei aiškinamąjį raštą (ar jo priedą, kai sąnaudų ir naudos analizė rengiama kaip atskiras dokumentas), apie tai pranešdama žemės sklypo, kurį numatoma paimti, savininkui, teritorinis padalinys, išnagrinėjęs prašymą bei kartu su jais pateiktus dokumentus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui tekia vieną iš pasiūlymų: pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo arba pasiūlymą dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo. Gavęs šiuos pasiūlymus bei atitinkamus dokumentus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas juos išnagrinėja ir priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti (9 punktas). Ginčo atveju pareiškėjų Ginčijamas sprendimas priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo stadijoje, nėra nei  atlikta sąnaudų ir naudos analizė, kuri yra privaloma teikti kartu su prašymu, nei pateiktas pats prašymas teritoriniam padaliniui. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų šioje nagrinėjamojoje byloje keliami klausimai, visų pirma, turi būti įvertinti atsakovui atliekant sąnaudų ir naudos analizę, kurios metu turi būti patvirtintas ar paneigtas būtent Ginčijamu sprendimu inicijuotas žemės paėmimo poreikis, o tokį poreikį atsakovui patvirtinus ir pateikus prašymą teritoriniam padaliniui, pareiškėjų keliamus klausimus privalo apsvarstyti ir galutinį sprendimą dėl jų priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, kuriam tokia teisė numatyta Žemės įstatymo 46 straipsnyje. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį bei Taisyklių 15 punktą, tik toks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ginčijamas sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Tokią poziciją yra išreiškęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėse bylose Nr. A-438-1119/2009, A-858-1076/2010 ir kt. Administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnis, 101 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo101straipsnio 1 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, L. P., P. S. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Teisėjos:                                                                        Irena Varžinskienė

                                                                              Dalytė Zlatkuvienė

                                                                              Nijolė Čekanauskienė