Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-828-290/2015
Proceso Nr. 4-69-3-07456-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 53.; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo P. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir
n u s t a t ė :
kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu P. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 316 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. spalio 6 d., 21 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė), 13 kilometre, vairavo transporto priemonę ,,AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,47 promilių girtumas). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2015 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atmetė P. M. prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
P. M., nesutikdamas su šia Kauno apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
P. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nepagrįstai vertino jo padaryto teisės pažeidimo šiurkštumą ir pavojingumą, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, priėmimo metu. Skundu pabrėžiama, kad praeityje P. M. buvo baustas tik už nešiurkščius teisės pažeidimus, kurie, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, necharakterizuoja teisės pažeidėjo kaip piktavališką eismo dalyvį.
Akcentuojama, jog dėl padaryto teisės pažeidimo P. M. prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi, yra charakterizuojamas teigiamai, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, turi nepilnametę dukrą, kurią dažnai pasiima iš jos gyvenamosios vietos, tačiau su viešuoju transportu tai padaryti sudėtinga. Be to, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, jam yra suteiktas būsto kreditas, kiekvieną mėnesį jis turi mokėti ir išlaikymą savo nepilnametei dukrai, o neturėdamas teisės vairuoti darbovietėje gauna mažesnį atlyginimą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į P. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
P. M. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Šių duomenų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. M. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 str. reikalavimus – naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Sutinkamai su ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, P. M. 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas lengvas, t. y. 1,47 promilių, girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais P. M. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nors šių aplinkybių visuma, kaip teisingai savo skunde pažymėjo P. M., jau būna įvertinta administracinės nuobaudos paskyrimo metu, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimo sprendimui jų reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Konstatuojant šią išvadą vis tik akcentuotina, kad administracinė nuobauda tai valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, patenkinti visuomenės lūkesčius, kad teisės pažeidimus padarę asmenys būtų tinkamai nubausti.
Aukštesniojo teismo vertinimu, P. M. skunde nurodytos aplinkybės, t. y., jog jis praeityje buvo baustas tik už nešiurkščius teisės pažeidimus, dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi, yra charakterizuojamas teigiamai, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, turi nepilnametę dukrą, kurią dažnai pasiima iš jos gyvenamosios vietos, tačiau su viešuoju transportu tai padaryti sudėtinga, nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu P. M. atžvilgiu buvo paskirta administracinė nuobauda, artima ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintai minimaliai administracinei nuobaudai. Šio sprendimo priėmimo metu Kauno apylinkės teismas įvertino visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, galimas neigiamas finansines pasekmes, teisės pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių nebuvimą, todėl švelninti nuobaudą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos paskiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą, nėra objektyvaus pagrindo. Šių duomenų kontekste neabejotinai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, finansiniais įsipareigojimais bei šeimos narių išlaikymu nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.
Pritariant apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems motyvams pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog P. M. ir praeityje nesilaikė įstatymų reikalavimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, buvo kelis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors šie pažeidimai savo pobūdžiu, kaip teisingai pastebėjo P. M., nėra itin pavojingi, tačiau jų egzistavimas vis tik neigiamai apibūdina asmenį ir leidžia pagrįstai teigti, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios.
Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, P. M. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r ė :
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. M. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Jurgis Kiškis