2.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo, prašydama panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 7 d. terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 94 Eur žyminį mokestį.

4.       Teismas nustatė, kad apeliaciniame skunde atsakovė neįvardijo, jog skundas teikiamas ginant viešąjį interesą, nepateikė viešojo intereso kilusiame ginče buvimą pagrindžiančių argumentų. Atsakovei nepateikus duomenų, pagrindžiančių, jog apeliacinį skundą jį apmokėjo žyminiu mokesčiu, apeliaciniame skunde nepateikus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymą pagrindžiančių argumentų, teismas konstatavo apeliacinio skundo trūkumą ir nustatė terminą jam pašalinti.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad klausimai, susiję su valstybinės žemės disponavimu ir naudojimu, yra tiesiogiai susiję ir su visuomenės intereso tenkinimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, nes valstybinė žemė yra apsunkinama nereikalingu ir nebūtinu servitutu, kas lemia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų pažeidimą. Apeliaciniu skundu yra skundžiama sprendimo dalis dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų, kas lemia neracionalių valstybės biudžeto panaudojimą. Nacionalinė žemės tarnyba, būdama valstybės institucija, kuri patikėjimo teise valdo valstybinę žemę, gina viešąjį interesą žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo srityse, šiuo atveju ginčas civilinėje byloje kilęs dėl disponavimo valstybei priklausančia žeme, todėl šios bylos ginčo dalykas yra tiesiogiai susijęs su viešuoju interesu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jai terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 94 Eur žyminį mokestį, nes ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

10.       Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį – tai viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1–11 punktais. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose) (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, pripažįstama, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

11.       Nors pagal bendrąją taisyklę teisme reiškiami reikalavimai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau CPK 83 straipsnio 1 punkte išvardinti konkretūs atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas atleidimo nuo pareigos mokėti žyminį mokestį pagrindas. Pagal nurodytą nuostatą, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį arba pareiškimą, siekdami apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, yra atleidžiami nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį dėl tos reikalavimų dalies, kuria siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.

12.       Apeliantės nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba, būdama valstybės institucija, valdanti valstybinę žemę patikėjimo teise, gina viešąjį interesą žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo srityse, ginčas šioje civilinėje byloje kilęs dėl disponavimo valstybei priklausančia žeme, todėl šios bylos ginčo dalykas yra susijęs su viešuoju interesu.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas (arba suinteresuotas asmuo), nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, jie moka žyminį mokestį CPK 80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020). Tokios pačios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl valstybės institucijų paduotų apeliacinių skundų, kai bylos procesas yra inicijuotas ne jų pačių iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-790/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-186/2018, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-952-450/2020, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1436-943/2020). Taigi valstybės ar savivaldybės institucija nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išskyrus atvejus, kai reiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės ir / ar savivaldybės interesas.

14.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavusi Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, nėra ieškovė ar pareiškėja šioje civilinėje byloje, ji neinicijavo civilinės bylos iškėlimo, siekdama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Vien tik priešingas atsakovės suinteresuotumas bylos baigtimi nelemia CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos išimties, leidžiančios nemokėti už teikiamą procesinį dokumentą žyminio mokesčio, taikymo, nes nagrinėjamu atveju apeliantė byloje nėra pareiškusi jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovui. Nors ginčas tarp šalių kilo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikai priklausančiam žemės sklypui, nėra pagrindo Lietuvos Respubliką atstovaujančią Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes ginčas buvo inicijuotas ne tam, kad būtų apgintas viešasis interesas.

15.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16.       Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas apeliacinio skundo trūkumo pašalinimo terminas, atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, nustatomas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, terminą iki 2023 m. spalio 19 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Marius Bartninkas