Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-246-312/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00082-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutarties,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos aplinkybės

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau tekste – ir Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11601-2023 I. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 1 d., 14.29 val., Vilniaus r. sav., Rudaminos k., Gamyklos g., vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,58 promilių neblaivumas. I. V. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartimi atmestas I. V. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11601-2023 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Apeliaciniu skundu I. V. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartį ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti tik vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą paskirti kuo mažesniam terminui bei netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės – reikalavimo 12 mėnesių įsirengti antialkoholinį variklio užraktą automobilyje; nustatyti trumpesnius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į daugelį ANK 34 straipsnio 6 dalies normoje nurodytų aplinkybių ir jų neįvertino, tokiu būdu pažeidė ANK 563 straipsnio nuostatas, o kurias vertino, tai jas vertino formaliai bei atsietai vieną nuo kitos ir nevertino jų visumos.

3.2.       Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nusižengimo pobūdį, t. y. kad padarytas vienas šiurkščiausių administracinių nusižengimų, I. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei kelių eismo saugumui. Toliau teismas konstatavo, kad nustatytas 0,58 promilių neblaivumas, per 5 metus 4 kartus baustas už KET pažeidimus, 2 pažeidimai susiję su greičio viršijimu, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybe. Tačiau teismas neįvertino dalies apelianto skunde nurodytų argumentų ir aplinkybes įvertino paviršutiniškai, nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią panašiose situacijose, net ir esant didesniam neblaivumui, asmenims buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas, taip pat teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais ir nevertino apelianto poreikio turėti teisę vairuoti. Apelianto teigimu, teismas nesiejo bylos aplinkybių į kompleksą duomenų ir nevertino jo asmenybės, tik deklaratyviai konstatavo, jog per 5 metus padaryti 4 KET pažeidimai.

3.3.       Kaip teigia apeliantas, susidaro įspūdis, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas labai subjektyvus. Nors teismo diskrecija spręsti, kokio dydžio administracinę nuobaudą ir kokios trukmės administracinio poveikio priemonę skirti, tačiau apelianto nuomone, negalima tokia situacija, kad vienose bylose tokios pačios aplinkybės vertinamos pažeidėjo naudai kaip leidžiančios taikyti minėtą ANK normą, o kitose bylose jos laikomos nereikšmingomis.

3.4.       Apeliaciniame skunde pažymima, jog I. V. kritiškai vertina savo nusižengimus, bet nesutinka, kad jie nusveria jo teigiamą charakteristiką ir dėl to galima manyti, kad jo požiūris į privalomas elgesio taisykles yra neigiamas. Pažymima, kad būtina įvertinti ir teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Jis per paskutinius 5 metus nepadarė šiurkščių KET pažeidimų ir yra padaręs tik 4 nusižengimus, tačiau visas baudas sumokėjo laiku. Jis nėra teistas ir jo atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Jis nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo jis būtų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Anot apelianto, visa tai rodo, kad susiklosčiusi situacija yra atsitiktinė, o ne sisteminis jo elgesys.

3.5.       Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką administraciniai nusižengimai, susiję su nustatyto greičio viršijimu, atsižvelgiant į jų keliamą pavojingumą ir galinčias kilti sunkias pasekmes, priskirtini prie šiurkščių administracinių nusižengimų. Kaip teigiama skunde, už I. V. nusižengimą, t. y. leistino greičio viršijimą 12 km/val. įstatymų leidėjas numato baudą nuo dvylikos eurų, tuo tarpu teismas šį nusižengimą tapatina su kitais šiurkščiais nusižengimais, už kuriuos gali būti netgi atimama teisė vairuoti.

3.6.       Skunde akcentuojama, kad I. V. gerą reputaciją patvirtina asmenų, su kuriais jam teko bendradarbiauti, atsiliepimai apie jį, šie asmenys prašo, kad jis būtų kuo švelniau nubaustas, kadangi jis yra vertas pasitikėjimo asmuo. Teigiamus atsiliepimus apie I. V. pateikė UAB „T.“, UAB „S.“, taip pat jo darbdavys UAB „A.“ vadovas J. S. Pastarasis taip pat nurodo, kad I. V. darbo funkcijoms atlikti privalu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, jam tenka dirbti įvairiose Vilniaus, Ukmergės ir Vilniaus rajono vietose. Be to, taip pat nurodoma, kad I. V. nuolat kelia kvalifikaciją, yra kraujo donoras, sportuoja ir veda sveiką gyvenimo būdą. Apelianto teigimu, tai patvirtina, kad jis nevartoja alkoholio kasdien. Taip pat skunde pažymima, kad automobilį jis vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegęs saugos diržus ir įsijungęs šviesas, žala niekam nebuvo padaryta. Pažymi, kad jis sumokėjo jam paskirtos baudos dalį, pasitikrino sveikatą ir pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai. Apelianto nuomone, visos nurodytos aplinkybės jį charakterizuoja kaip pakankama atsakingą ir rūpestingą asmenį, galintį suvokti savo veiksmų pasekmes bei daromą žalą valstybei, todėl jis, suvokęs realų teisės vairuoti transporto priemones netekimą, žada pasitaisyti ir būti atidus bei drausmingas vairuotojas. Byloje nesant jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, apeliantas mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.7.       Toliau skunde nurodoma, kad I. V. veiksmuose nebuvo piktybiškumo. Paaiškinama, kad po sunkios darbo savaitės į svečius užėjo draugas, kuris atsinešė alaus ir pasiūlė atšvęsti jo ilgą išvykimą į užsienį. I. V. sutiko, jie pavakarieniavo, išgėrė alaus ir apie 23.30 val. išsiskirstė, po pusvalandžio jis nuėjo miegoti. Kitą dieną niekur neplanavo važiuoti, tačiau per pietus jo sutuoktinė pradėjo skųstis galvos skausmu ir nusprendė važiuoji nupirkti jai vaistų. Kadangi alkoholį vartojo prieš daugiau nei 12 val., jis buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Jam galvos neskaudėjo, akys nebuvo raudonos, jis buvo koordinuotas ir energingas, todėl neįtarė, kad yra neblaivus. Pareigūnai taip pat sakė, kad jis neatrodo neblaivus, be to, byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti kokie nors neblaivumo požymiai. Jei I. V. būtų jautęs neblaivumo požymius, tai jis, matydamas stovinčius pareigūnus, galėjo apsisukti ir nevažiuoti pro juos, tačiau taip nesielgė ir drąsiai važiavo link jų, o pareigūnams tikrinant blaivumą, jis nesipriešino, elgėsi mandagiai. Buvo nustebęs, kad jo organizme gali būti likę alkoholio, tačiau jis neišsisukinėjo ir kitais būdais nebandė palengvinti savo padėtį, iš karto pripažino kaltę ir sąžiningai paaiškino dėl alkoholio vartojimo aplinkybių.

3.8.       Pasak apelianto, nors jo šiurkštūs ir pavojingi veiksmai negali būti toleruojami, būtina atsižvelgti ir tai, kad jis vairavo lengvąjį automobilį, nesukelti padariniai, jis vairavo apdraustą ir techniškai tvarkingą automobilį. Taip pat apeliantas prašo įvertinti ir veikos pavojingumą mažinančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis nusižengimą padarė nedarbo dieną, meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, judėjimas buvo minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Automobilis sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl pavojingo jo manevravimo, o vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę priemonę.

3.9.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog I. V. visiškai pripažįsta savo kaltę, gailisi ir prisiima atsakomybę už padarytą nusižengimą, suvokia, kad netinkamai įvertino savo būklę ir galėjo sukelti grėsmę aplinkiniams. Remdamiesi protingumo ir teisingumo kriterijais, teismai sprendžia, ar galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

3.10.       I. V., remdamasis teismų praktika, pažymi, kad individualizuojant bausmes, nežymus leistinos normos viršijimas leidžia daryti išvadą, kad asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl savo blaivumo laipsnio bei išaiškinta, kad toks nežymus leistinos normos viršijimas leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas nebuvo ypač pavojingas ir į nustatytą neblaivumo laipsnį yra atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonių trukmės nustatymo (Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-58-926/2020, AN2-392-238/2020, AN2-97-309/2018, AN2-483-594/2021). Apelianto teigimu, nevertintos ir kitos aplinkybės, kurios vertinamos analogiškose bylose. Štai, Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-993/2022 nurodė, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, asmuo su pažeidimu iš karto sutiko, pripažino savo kaltę, gailėjosi, pareigūnams paaiškino alkoholio vartojimo aplinkybes, paskirtą baudą sumokėjo. Tokios aplinkybės vertinamos ir kitose bylose pažeidėjų naudai (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-258-923/2022). Kitoje byloje teismas teigia, jog būtina įvertinti ir tai, kad policijos pareigūnų asmuo buvo sustabdytas dėl vykdomo reido (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-258-923/2022).

3.11.       Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo jo poreikį turėti teisę vairuoti. Nurodoma, kad poreikį turėti teisę vairuoti patvirtina tai, kad jis turi 8 metų vaiką, kuriuo privalo rūpintis, vaikas mokosi gimnazijoje ir lanko šokių užsiėmimus ir būrelį. I. V. žmona nevairuoja ir nedirba. Taip pat I. V. rūpinasi savo mama, ją nuveža pas gydytojus, lydi į gydymo įstaigas, taip pat kartu važiuoja į kapines, perka jai vaistus, atveža maisto. Be teisės vairuoti sumažėjo jo rūpinimasis mama. Kiti vaikai mama nesirūpina. Taip pat skunde nurodoma, kad netekus teisės vairuoti, I. V. neteks darbo ir taps valstybės išlaikytiniu, negalės vykdyti savo įsipareigojimų ir pasirūpinti savo šeima. Be to, jo naujo darbo paiešką apsunkintų ekonominis sunkmetis ir tai, kad kiekvienas darbdavys reikalauja turėti teisę vairuoti. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes tiek I. V., tiek ir jo artimiesiems.

3.12.       Toliau skunde dėstomos aplinkybės, jog nors teisė vairuoti darbo funkcijų atlikimui ypač reikalinga, tačiau apeliantas, dėdamas dideles pastangas, išlaikė darbo vietą ir mano, kad jo patiriami dideli nepatogumai ir finansinės išlaidos dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, teismui turėjo parodyti, kad jis yra atsakingas ir turintis tvirtą valią žmogus, todėl sugebės laikytis pažado nebepakartoti tokio nusižengimo. Teismas nevertino to, ar neigiamos pasekmės yra proporcingos jo asmenybei ir konkretaus nusižengimo pavojingumui.

3.13.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Nors apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės taikymo praktikos, tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo šiuo klausimu žemesnės instancijos teismų formuojamos praktikos. Nors skunde nurodytose bylose situacijos nėra identiškos, tačiau taip ir negali būti, nes kiekvienoje byloje skiriasi aplinkybės. Apeliaciniame skunde I. V. nurodo teismų nutartis, kuriomis asmenims buvo atimta teisė vairuoti 6 mėnesiams. Apeliantas pažymi, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlygos, jog baudžiant asmenį už administracinius nusižengimus, įtvirtintus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, negali būti taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir tai atsispindi teismų praktikoje, kadangi kartais esant ir daugiau nei dvigubai didesniam neblaivumo laipsniui nei nustatyta nagrinėjamu atveju, tačiau esant panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms ir įvertinus kiekvieną atskirai bei jas susiejus į visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, taikomas trumpesnis nei 12 mėn. teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas.

3.14.       I. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, sėsdamas už vairo išgėręs, privalėjo įvertinti gresiančias pasekmes, o to nepadaręs, privalo prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Jis teigia nežinojęs, kad sėda už vairo neblaivus, todėl negalėjo įvertinti gresiančių žalingų pasekmių jo ir artimųjų gyvenimui.

3.15.       Kaip nurodo apeliantas, įpareigojimas įsirengti antialkoholinius variklio užraktus 3 automobiliuose (darbdavys sakė, kad darbe reikės vairuoti 2 automobilius), kurių visų kaina sieks apie 4200 Eur, kai jis vienintelis dirba šeimoje, nėra teisingas sprendimas, todėl jeigu Institucija juo tiki ir skiria 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tai dar papildomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai būtų perteklinė administracinio poveikio priemonė. Apeliantas prašo teismo netaikyti papildomo draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimo, paliekant tik specialiosios teisės atėmimo terminą.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo netenkinti I. V. skundo. Atsiliepime nurodoma, kad skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Vyriausiasis tyrėjas nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas. 

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir už tai jam paskirtos 800 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma paskirti tik vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo mažesniam terminui bei netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės – reikalavimo 12 mėnesių įsirengti antialkoholinį variklio užraktą automobilyje arba nustatyti trumpesnius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

6.       Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už I. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, pirmuoju atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antruoju – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus. Šiuo atveju, I. V. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 6 mėnesiai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams, t. y. taip pat minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Taigi, I. V. prašymo dar labiau sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę tenkinimas reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

7.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Taigi, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

9.       Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių I. V. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau, kaip minėta, tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju I. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir paskirtas minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bei minimalus draudimo terminas, draudžiantis vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

10.       Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, prašant sutrumpinti jam paskirtų administracinio poveikio priemonių terminus, tiek skunde apygardos teismui, prašant netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, nurodytos aplinkybės nelaikytinos I. V. atsakomybę ypatingai švelninančiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nors padarytas nusižengimas niekam ir nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad I. V. padarė grubų administracinį nusižengimą, už kurį Institucija jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą ir minimalios trukmės poveikio priemonę bei minimalios trukmės draudimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (I. V. su tuo sutiko). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos švelninimo, pagrįstai atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, o būtent tai, kad I. V. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Pirmo patikrinimo metu nustatytas 0,65 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – nustatytas 0,58 promilių neblaivumas (po paklaidos) viršija įstatyme nustatytą ribą, pareiškėjo neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuotą automobilį, I. V. iš burnos sklido alkoholio kvapas. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis sąžiningai suklydo vertindamas savo būseną, nesijautė neblaivus, dėl padaryto pažeidimo gailisi, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga siekiu vežioti vaiką į mokyklą ir būrelius, taip pat rūpintis mama ir nuvežti ją į gydymo įstaigas ir kapines, nupirkti jai maisto ir vaistų, taip pat dėl darbinių funkcijų atlikimo - tai yra šeimyniniai ir darbiniai interesai, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios ar išskirtinės aplinkybės, todėl ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl taip pat nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis ir tai, jog apeliantas, kaip teigiama skunde, netekus teisės vairuoti, I. V. neteks darbo ir taps valstybės išlaikytiniu, negalės vykdyti savo įsipareigojimų ir pasirūpinti savo šeima. Apeliantas, prieš darydamas minimą teisės pažeidimą, turėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta.

11.       Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto skunde dėstomas aplinkybes, jog nusižengimo padarymo metu, nedarbo dieną, esant geroms meteorologinėms eismo sąlygoms jis vairavo lengvąjį apdraustą ir techniškai tvarkingą automobilį, nesukėlė pavojingų padarinių (eismo įvykis nesukeltas, nenukentėjo jokie asmenys ir pan.) ir kt. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, teisingai pažymėjo, kad įstatymo leidėjas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumą sieja ne su konkrečiomis asmens neteisėtą elgesį sąlygojusiomis aplinkybėmis, nusižengimo padarymo metu buvusiomis oro sąlygomis ir pan., bet su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi. Visuotinai žinoma, kad neblaivus asmuo tinkamai neįvertina pavojaus savo ir kitų gyvybei, jo reakcija būna sulėtėjusi, o tai, atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai, dažnai turi lemiamą įtaką kilsiantiems padariniams ir jų sunkumui. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ir I. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis yra neteistas, nėra registruotas priklausomybių centre, yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip gerą reputaciją turintis asmuo, kuris yra vertas pasitikėjimo (b. l. 18, 19, 20, 37), pasitikrino sveikatą (b. l. 24), pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą (b. l. 22), išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 23), sumokėjo baudą (b. l. 25, 26), rūpinasi nepilnamečiu vaiku (b. l. 27, 28–29, 32–33) ir motina (b. l. 37). Vis tik, kaip ir apylinkės teismas, aukštesnysis teismas pirmiau nurodytųjų aplinkybių nelaiko išskirtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas švelninti I. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę.

12.       Taip pat pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. V. prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, alkoholį vartojo išvakarėse, tačiau apygardos teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, norėdamas vairuoti transporto priemonę kitos dienos pirmoje pusėje bei žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro, turėjo įvertinti šią aplinkybę ir įsitikinti, pasikliaudamas ne išimtinai subjektyviu savo organizmo būsenos vertinimu, kad jau gali vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Tai, kad apeliantas išvakarėse vartojęs alkoholį kitos dienos pirmoje pusėje priėmė sprendimą vairuoti automobilį, prieš tai nepasitikrinęs savo neblaivumo alkotesterio pagalba ar kitais būdais, kurie objektyviai nustato asmens apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, vietoje to pasitikėjo savo subjektyviu suvokimu, kad jau yra išblaivėjęs, rodo, kad jo padarytas nusižengimas, priešingai, nei teigiama skunde, buvo tyčinis.

13.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantui paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukeltų dideles finansines pasekmes, nes tokius užraktus jam reikėtų įsirengti net trijuose automobiliuose. Teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra labiau jo subjektyvi nuomonė dėl jo patiriamų suvaržymų ir nepatogumų, o ne objektyvios aplinkybės, kurios darytų realią įtaką administracinio poveikio priemonės termino trumpinimo klausimui. Pabrėžiama, jog apeliantas nėra įpareigojamas įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, o turi teisę vairuoti tokius užraktus turinčias transporto priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, priešingai nei specialiosios teisės atėmimas, iš esmės neatima galimybės I. V. vairuoti transporto priemones, tačiau užtikrina galimybę periodiškai tikrinti apelianto blaivumą ir taip užtikrinti visuomenės saugumą nuo galimų pažeidimų.

14.       Apeliaciniame skunde pateikiant teismų praktiką siekiama iliustruoti, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės yra pernelyg griežtos ir neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena byla ir situacija yra individuali, todėl net ir esant panašioms aplinkybėms teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką nuobaudą ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti. Nagrinėjamu atveju I. V. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog paskirtos nubaudimo priemonės yra per griežtos, neproporcingos ir neteisingos.

15.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino parinktų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių pagrįstumą, todėl teisėtai bei pagrįstai nusprendė atmesti I. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo. Naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto I. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.    

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                     Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė