Civilinė byla Nr. 2S-455-555/2013

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02140-2011-0

Pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė

Procesinio sprendimo kategorija: 45.5;114.11;122.3;

124.4;124.5(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2110-470/2012, kuria atsakovės V. M. prašymas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą atmestas.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-2587-90/2011 pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei V. M. dėl apmokėjimo už šilumos energiją ir kitas paslaugas bei delspinigių, kurioje Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės V. M. 5712,07 Lt už šilumos energiją ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2011-04-01, 293,06 Lt delspinigių, 5  % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad teismas netaikė prejudicinių faktų, nustatytų kitoje civilinėje byloje, o būtent nesirėmė ankstesniu teismo sprendimu nustatytu faktu civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009, kad ji nesinaudoja ieškovės teikiama šilumos energija, be to, ji nebuvo informuota apie teismo posėdį (gyvena JAV), teismas pažeidė procesines teisės normas, reguliuojančias šaukimo įteikimo tvarką ir to pasėkoje byloje be pagrindo paskyrė kuratorių,  kuris faktiškai jos interesų negynė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos V. M. prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą atmetė.

Teismas darė išvadą, kad byloje kilo ginčas, kaip reguliuoti atsiskaitymo santykius tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, kai pastarasis nesinaudojo centralizuotai tiekiama šilumos energija, bet nebaigė teisės normomis sureguliuoto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo procedūros. Nurodė, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalyse, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatose nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklėse nurodytų veiksmų.  Teismas sprendė, kad atsakovė neužbaigė buto atsijungimo nuo centinio šildymo įrenginių procedūros. Atsijungdama nuo šildymo sistemos, atsakovė nesilaikė Taisyklių nustatytos atsijungimo  nuo šildymo sistemos tvarkos – nepateikė nei Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos nei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemos išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, todėl toks atsijungimas, teismo vertinimu, negali būti pripažįstamas teisėtu. Nurodė, kad aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai atjungė buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už tiekiamą šilumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės V. M. atstovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad  teismas privalėjo taikyti prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginče dėl to paties dalyko ir pagrindo: Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-435-652/2009 atmetė ieškovės UAB „Litesko" analogiško pagrindo ieškinį (skirtumas tik tas, jog minėtu ieškiniu ieškovė prašė priteisti už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2008-05-01) atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo už tiekiamą šilumos energiją, teismas konstatavo, kad atsakovė pradėjo vykdyti atjungimą nuo šilumos tinklų vadovaudamasi 2000 01 12 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.20 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis,  ir faktiškai jį užbaigė, ką pripažino ir ieškovas, todėl atsakovės įvykdytą faktinį buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros šildymo sistemos kvalifikavo kaip buvusių konkliudentinių veiksmų tarp šalių pabaigą. Taip pat nurodo, kad 2007-05-17 buvo sudarytas dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo Aktas – Pažyma Nr. 17/A-622, kuriuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos neginčijamai įrodė, kad ginčo bute yra neįmanoma naudotis centralizuotais šilumos tinklais, nes bute ši šildymo sistema yra atjungta ir yra pajungta šildymo sistema gamtinėmis dujomis. Pažymi, kad tarp šalių nebuvo sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis, todėl nėra egzistuojančių sutartinių santykių ir jokios sutarties nuostatos šalims netaikomos. Be to, atsakovė negavo šilumos energijos, kurią teikė ieškovė, todėl neprivalo už ją ir mokėti.  Ieškovė teigdama, jog laikotarpyje nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. šilumos energija buvo tiekiama ginčo butui, tai turėjo įrodyti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad atsakovės nurodytose civilinėse bylose Nr. 2-435-652/2009, Nr. 2A-1324-260/2009 teismas nekonstatavo, kad atsakovės butas yra atjungtas nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemų teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. nekonstatavo šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartinių santykių pasibaigimo. Atvirkščiai, minėti teismai nustatė, jog atsakovė nėra užbaigusi buto šildymo ir karšto vandens sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūros. Pažymi, kad po 2009 m. minėtose bylose procesinių sprendimų priėmimo susiformavo labai aiški ir vienareikšmiška teismų praktika dėl neteisėto atsijungimo faktinių aplinkybių vertinimo. Remiantis teismų praktika, iki kol atsakovė nėra teisėtai atsijungusi savo buto šilumos įrenginių nuo pastato šildymo sistemos, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo nepriskirti šilumos energijos atsakovei už jos buto šildymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atjungti savo patalpose (bute) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, prievolę mokėti už šilumos energiją aiškinimu ir taikymu.

              Ieškovė byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią dėl neapmokėjimo už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kadangi  atsakovės buto šildymo ir karšto vandens sistemos buvo atjungtos nuo bendrų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Atsakovės nuomone, ji neturi prievolės mokėti ieškovei už šilumos energiją, nes ji į ginčo butą netiekiama. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovės nurodomu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už šildymą, atsakovė turėjo prievolę mokėti ieškovei už tiekiamą šilumos energiją.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuo 1995-12-12 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Alytuje (b. l. 9-10, t. 1). Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu (b. l. 51-52, t. 1) ir Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 53-55, t. 1), ginčas tarp šalių dėl skolos priteisimo už tiekiamą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. jau buvo išspręstas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendime nurodyta, kad atsakovė pradėjo vykdyti atjungimą nuo šilumos tinklų vadovaudamasi 2000-01-12 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 20 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, ir faktiškai jį užbaigė, ką pripažino ir ieškovė UAB „Litesko“, tačiau Valstybinė energetikos inspekcija nustatė tam tikrus trūkumus, kurie išdėstyti 2006-11-20 akte Nr. 12/a-111. Atsakovės įvykdytas faktinis buto šildymo sistemos atjungimas nuo bendros šildymo sistemos kvalifikuotinas kaip buvusių konkliudentinių veiksmų tarp šalių pabaiga (CK 6.390 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2005). Taip pat nurodyta, kad atsakovės formalus teisės aktų, reguliuojančių šilumos atjungimą, pažeidimas negali būti pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartyje, kuria buvo paliktas nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimas, nurodyta, kad jei atsakovė formaliai ir pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių šildymo bute atjungimą, tai toks pažeidimas gali būti pagrindu tik reikalauti žalos atlyginimo ar kitai atsakomybei atsirasti, bet ne reikalauti apmokėti už tiektą šilumos energiją.

Faktinės aplinkybės, buvusios priimant nurodytus teismo sprendimus ir 2008 m. gegužės 1 d.–2011 m. balandžio 1 d. laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti už šilumos energiją šioje byloje, iš esmės nepasikeitusios. Tačiau pažymėtina, kad pasikeitus teismų praktikai šios kategorijos bylose, nagrinėjant šią bylą remiamasi naujausia kasacinio teismo praktika, formuojama dėl asmens teisės atjungti šildymo sistemos įrenginius savo bute ar kitose patalpose nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos.

              Minėta, kad ieškovė prašo priteisti skolą už tiektą šilumos energiją ginčo butui laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki  2011 m. balandžio 1 d. Dėl to, esant teismų nustatytam faktui, kad atsakovės patalpų šildymo sistemos įrenginiai atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos, ir siekiant nustatyti, ar atsakovė turėjo vykdytinų prievolių ieškovei, yra svarbu nustatyti, kokiais teisės aktais ir kokios pareigos patalpų savininkams, kaip šilumos energijos vartotojams, buvo reglamentuotos būtent nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki  2011 m. balandžio 1 d.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės buto šildymo ir karšto vandens sistemos atjungimo nuo bendrų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų procedūra teisės aktų nustatyta tvarka nėra baigta, to neneigė ir atsakovės atstovas (teismo posėdžio protokolas, b. l. 22, t. 2), todėl ieškovė prašė priteisti skolą už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki  2011 m. balandžio 1 d.

Nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, iki 2009 m. sausio 7 d. - Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (165-197 p.), nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. - Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse naujos redakcijos (Žin., 2009, Nr. 1-14) (250-264 p.), nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. - Ūkio ministro 2010 m. Spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse ( 93-124 p.) (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Atsakovė ginčo buto šildymo sistemos atjungimą pradėjo vadovaujantis 2000-01-12 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 20 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kuriose taip pat buvo nustatyta vartojimo įrenginių atjungimo tvarka. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z. , bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-44/2012; kt.).

Pagal Taisyklių 102 p., 119 p. (ginčo metu galiojusi redakcija) konstatuoti faktą, kad vartotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos gali tik įgaliotos valstybės institucijos, išduodamos butų/patalpų savininkams atitinkamus dokumentus, patvirtinančius tokių darbų atlikimo teisėtumą ir užbaigtumą, būtent Valstybinės energetikos inspekcija išduodama šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemos išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą.

Atsakovės atstovas nurodo, kad yra pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie ūkio ministerijos 2007-05-17 sudarytas Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 17/A-622. Pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-22 sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2009-11-04 nutartį matyti, kad teismai pripažino įrodytu, kad Valstybinė energetikos inspekcija 2007-05-17 išdavė Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 17/A-622, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog šis dokumentas  nelaikytinas galutiniu, teisėtą atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos patvirtinančiu dokumentu. Duomenų byloje, kad atsakovė yra pateikusi Taisyklėse (ginčo metu galiojusiose redakcijose) nurodytus galutinius dokumentus – aktus, nėra, todėl spręstina, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka nėra pabaigusi buto šildymo sistemos atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos procedūros.

Atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, atsižvelgiant į teismų praktiką, atsakovė ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki  2011 m. balandžio 1 d., nepriklausomai nuo to, kad faktiškai ginčo patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos, buvo šilumos energijos vartotoja. Kadangi patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovė neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio.Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012-10-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-44/2012).

Nustačius, kad šalis skolos susidarymo laikotarpiu siejo prievoliniai santykiai, spręstina, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti apmokėti už tiektą šilumos energiją, bei atsakovei neginčijus priteistos skolos dydžio, dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, kaip neturinčių  teisinės reikšmės.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas