Civilinė byla Nr. 2S-3053-430/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01393-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.1.17.; 3.3.2.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Statybos inspekcija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) ieškinį atsakovams M. N., G. N., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Statybų inspekcija, Valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Luminor Bank“ bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, uždaroji akcinė bendrovė „Novaforma“ ir K. J.,

             Teismas

n u s t a t ė:

                       I. Ginčo esmė

              Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamas ieškovės VSTT ieškinys atsakovams M. N., G. N., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Statybų inspekcija, Valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Luminor Bank“ bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, uždaroji akcinė bendrovė „Novaforma“ ir K. J.. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė ją tvirtinti teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. spalio 10  d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-54-494/2018 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

2.       Teismas padarė išvadą, kad šia taikos sutartimi šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą taikiai. Ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir įstatymams, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, todėl ji tvirtinama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Statybų inspekcija pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-54-494/2018, prašydama panaikinti nutartį.  

4.       Apeliantė nurodė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktu ieškovė įsipareigojo per 1 metus nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išbraukiant iš draustinio teritorijos. Taikos sutarties 4 punkte šalys nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, atsakovas 1 ir atsakovas 2 turi teisę tęsti statybas pagal statybą leidžiančio dokumento reikalavimus, bet Statybos įstatymo nustatyta tvarka statybas užbaigti ir įregistruoti statybos rezultatus Nekilnojamojo turto registre, turi teisę tik pakeitus Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus informaciją, kad žemės sklypui specialioji naudojimo sąlyga – geomorfologiniai draustiniai nebetaikoma. Apeliantės manymu, šia taikos sutartimi nėra visiškai išsprendžiami ieškovo ieškinyje įvardintų pažeidimų pašalinimo klausimai, kadangi nenumatyti pažeidimų šalinimo būdai tuo atveju, jeigu taikos sutarties 3 punktas nebus įvykdytas. Tokia taikos sutartis nėra aiški ir sukeltų neaiškumo ją vykdant, o pirmosios instancijos teismas nesigilino ir nevertino, kaip bus užtikrintas taikos sutarties vykdymas ir, ar taikos sutartimi bus pašalinti statybos pažeidimai saugomų teritorijų srityje.

5.       Apeliantė akcentavo, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovams būtų leista tęsti statybas nepakeitus Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribos ir Nekilnojamojo turto registre neįregistravus informacijos, kad žemės sklypui specialioji žemės naudojimo sąlyga – geomorfologiniai draustiniai (XXXVII), nebetaikoma. Ši situacija akivaizdžiai prieštarautų teisės normoms ir viešajam interesui, nes būtų pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) nuostatos ir viešasis interesas. Be to, ieškovui neįvykdžius taikos sutarties 3 punkto sąlygų, o atsakovams pagal taikos sutarties sąlygas tęsiant statybas geomorfologinio draustinio teritorijoje ir tuo pažeidžiant teisės aktus, tokios neteisėtos statybos padariniai nebūtų pašalinti ir liktų nepanaikintas statybos leidimas. Dėl šių priežasčių teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, kurios patvirtinimas reiškia materialiosios teisės pažeidimą.

6.       A. M. N. ir G. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su skundu ir prašo skundą atmesti.

7.       Atsakovai nurodė, kad taikos sutartis ir skundžiama teismo nutartis, kuria taikos sutartis buvo patvirtinta, turi būti vertinama vadovaujantis teisingumo principais. Turi būti įvertintos aplinkybės, kad Saugomų teritorijų įstatymo prasme, ginčo žemės sklype Medžiakalnio geomorfologinio draustinio saugomi objektai jau sunaikinti neatstatomai ir tai įvyko ne dėl atsakovų kaltės. Statybos leidimas atsakovams buvo išduotas, nepažeidžiant įstatyme nustatytų procedūrų. Tikėtina, šios susidariusios situacijos priežastis yra ta, kad draustinio dabartinės ribos nepakankamai optimalios ir sunkiai nustatomos natūra. Todėl, atsakovų vertinimu, apeliantės teiginiai, kad, leidus užbaigti statybą būtų pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo imperatyvių normų nuostatai neatitinka tikrovės ir statybą šioje saugomoje teritorijoje  galima, neišlikus saugomiems objektams.

8.       Atsakovai teigė, kad vertinant ginčijamą teismo nutartį, turi būti vertintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio nuostatos (2010 m. liepos 2 d. redakcija), kurios nereglamentuoja kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių. Ši norma turi būti taikoma kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Todėl ginčo taikos sutarties neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, o teismas turi remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Statybos padariniai (pripažinus statybą neteisėta) nagrinėjamu atveju neturėtų būti šalinami, griaunant statinius, o turi būti įvertintas pačios valstybės turtinės atsakomybės klausimas šioje situacijoje ir dėl to ginčą tikslinga išspręsti taikiai.

9.       Atsakovai nesutinka, kad taikos sutartyje privalo būti aptartas klausimas, kas bus, jeigu geomorfologinio draustinio ribos nebus pakeistos, nes šiuo metu dar egzistuoja alternatyvios statybos įteisinimo draustinyje galimybė, kadangi statyba draustinyje nėra visiškai uždrausta. Procedūros dėl draustinio ribų keitimo jau yra pradėtos, jos vykdomos valstybės institucijų sąskaita, todėl jeigu apelianto keliamas klausimas visgi iškiltų, jis būtų spręstinas vykdymo procese Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, pagrindu.

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Luminor Bank“ bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su skundu ir prašo skundą atmesti.

11.       Trečiasis asmuo nurodė, kad atskiruoju skundu iš esmės keliamas klausimas dėl to, kas būtų, jeigu taikos sutarties sąlygos nebūtų įvykdytos, tačiau tai yra vykdymo proceso klausimai, kurie nedaro 2018 m. spalio 10 d. teismo nutarties neteisėta. Visi statybas leidžiantys dokumentai, kurie buvo išduoti iki draustinio ribų pakeitimo, yra galiojantys, nenuginčyti, todėl statybos ginčo objekte galėtų tęstis.

12.       Pažymėjo, kad bankas suteikė atsakovams kreditą, o kredito gavėjai įsipareigojo įkeisti bankui sklype statomą gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą. Bankas kredito suteikimo ir įkeitimo metu negalėjo daryti prielaidų, kad šios statybos galėtų vykti neteisėtai, nes galiojo vieši registro duomenys apie tai, jog sklypo dalis yra draustinio teritorijoje ir buvo išduotas statybos leidimas. Todėl šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis atitiktų visų šalių interesų suderinimą, tarp jų ir banko, dėl to turi būti palikta galioti.

13.       Ieškovė VSTT atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su skundu ir prašo skundą atmesti.

14.       Ieškovė nurodė, kad ginčo šalys turi atsisakyti pradinės savo pozicijos ir siekti visas puses tenkinančio sprendimo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. vasario 27 d. priėmė įsakymą Nr. D1-147 „Dėl pasiūlymo koreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“, ir būtent šis įsakymas sudarė prielaidas taikos sutarčiai sudaryti. Komisija, teikdama rekomendacijas aplinkos ministrui, nustatė, kad ginčo žemės sklype statybos veikla yra padarytas nepataisomas mechaninis poveikis saugomoms vertybėms, todėl tolesnis konservacinės apsaugos prioriteto režimo taikymas neatitinka draustinio steigimo tikslų ir turi būti pradėtos planavimo dokumentų keitimo procedūros. Pažymėjo, kad šiam projektui įgyvendinti jau buvo skirtos valstybės lėšos ir pagal viešojo pirkimo procedūras atrinktas paslaugų teikėjas. 2018 m. rugsėjo 6 d. VSTT direktoriaus įsakymu Nr. V-230 pradėtos Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų koregavimo (specialiojo planavimo) procedūros. Darbai vykdomi pagal suderintą darbų grafiką.

15.       Ieškovės vertinimu, atsakovai M. N. ir G. N. vykdė statybos darbus pagal valdžios institucijų suderintus statybos leidimus, ir būtent valdžios institucijos sukėlė tiesioginę žalą, kad sklypo teritorijoje saugomas reljefas sunaikintas neatstatomai, todėl tikslinga tarp šalių sudaryti taikos sutartį. Pažymėjo, kad taikos sutarties 4 punkte nustatyta, jog atsakovai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka statybas užbaigti ir įregistruoti statybos rezultatus Nekilnojamojo turto registre, turės teisę tik pakeitus Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, todėl šis punktas yra pakankamas viešajam interesui užtikrinti.

16.       Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su skundu ir prašo skundą atmesti.

17.       Atsakovė nurodė, kad taikos sutartis sudaryta ir pasirašyta visų šalių, o kilęs teisminis ginčas išspręstas tarpusavio nuolaidomis. Sutarties turinio, jos sąlygų sudarymas yra šalių išimtinė teisė ir teismas neturi teisės spręsti šių klausimų. Atsakovės manymu, šiuo atveju ginčijama taikos sutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nuostatos nepažeidžia šalių ir kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui ar kitiems teisės aktams.

18.       Atsakovės vertinimu, įpareigojimas nugriauti ar perstatyti statinį nėra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir, vertinant atskirojo skundo pagrįstumą, reikėtų atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo plėtojamą gero valdymo principą, pagal kurį neturėtų būti užkertamos galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Prašo įvertinti ir paties trečiojo asmens elgesį, nes byloje yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Taigi, pati Statybos inspekcija tuomet neįžvelgė saugomos vertybės ir viešojo intereso.

19.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepimu sutiko su atskiruoju skundu. Nurodė, kad sutinka su atskirojo skundo teiginiais, jog teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turėjo įvertinti teisės aktų reikalavimus, susijusius su ginčo žemės sklypo priskyrimu saugotinai teritorijai ir šioje teritorijoje galiojančius veiklos ribojimus. Todėl šalys, siekdamos šioje byloje ginčą išspręsti taikiai, turėjo numatyti taikos sutarties neįvykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmes ne tik apsiribojant teisės atsakovams baigti statybas ir jas registruoti Nekilnojamojo turto registre suvaržymu, bet ir išspręsti atliktos statybos likimą tuo atveju, jeigu nebus sudarytos galimybės statybą įteisinti. Jeigu ieškovas neįvykdytų taikos sutarties 3 punkto reikalavimų, o atsakovai pagal taikos sutarties sąlygas tęstų statybą draustinio teritorijoje, nors tokia statyba pagal teisės aktų nuostatas ir teritorijų planavimo dokumentus ginčo žemės sklype negalima, tokios statybos padariniai nebūtų pašalinti, šioje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas liktų galioti, nors neatitiktų imperatyvių teisės aktų nuostatų. Trečiojo asmens vertinimu, tokia situacija neatitiktų viešojo intereso, nes šalys sudarydamos taikos sutartį turi vadovautis CK 42 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad taikos sutartis negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, o teismas turi pareigą įvertinti, ar teikiama tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

22.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis), o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

23.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė VSTT atsiliepime į skundą prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. D1-147, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. D1-430, darbų grafiko, Statybų inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (23.17) 2D-19555 kopijas.

24.       Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje valstybės institucijos ieškinys pareikštas dėl statinių, pastatų valstybiniame draustinyje, statybos (statybos leidimo ir statybos pažymų) teisėtumo, t. y. ginant viešąjį interesą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014). Susipažinęs su naujais įrodymais bei jų pateikimo aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau, atsižvelgiant į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą ir į tai, kad ginčo byla susijusi su viešu interesu, statybomis valstybiniame draustinyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas priimti pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertinti kartu su byloje esančių įrodymų visuma.

25.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-54-494/2018, kuria nutarta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

27.       Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu. 

28.       Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas.

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 538, ūkininko sodybos vietai nustatyti komisijos parinkimo aktą Nr. 313, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-120528-00325 ir 2012 m. spalio 16 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-121016-00801; įpareigoti sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus pašalinti statybą leidžiančio dokumento vykdymo padarinius, nurodytus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (statybos baigtumas 60 proc.) ir sutvarkyti statybvietę. 2018 m. spalio 8 d. šalys teismui pateikė 2018 m. spalio 8 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 3 punkte nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja per 1 (vienerius) metus nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1 - 430, biudžeto lėšomis atlikti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano, patvirtinto 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1146 „D. M. valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plano patvirtinimo“, ir Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. D1-1043 „D. M. valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“, koregavimo procedūras, t. y. pakoreguoti Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) išbraukiant iš draustinio teritorijos. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, atsakovai M. N. ir G. N. turi teisę tęsti statybas pagal statybą leidžiančio dokumento reikalavimus, bet Statybos įstatymo nustatyta tvarka statybas užbaigti ir įregistruoti statybos rezultatus Nekilnojamojo turto registre, turi teisę tik pakeitus Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribas ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus informaciją, kad žemės sklypui specialioji naudojimo sąlyga – geomorfologiniai draustiniai (XXXVII) nebetaikoma. Statinio statybos eiga turi vykti laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo patvirtinta taikos sutartis, visų pirma, peržengia byloje pareikštų reikalavimų ribas, nes šalys susitarė dėl Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. D1-1043 „D. M. valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“, koregavimo procedūrų atlikimo ir leidimo tęsti statybas valstybinio draustinio ribose, nors teismas nagrinėjo ginčą dėl statybos leidimo ir statybos pažymų teisėtumo (panaikinimo) ir įpareigojimo pašalinti statybą leidžiančio dokumento vykdymo padarinius bei sutvarkyti statybvietę. Ginčo esmė buvo nustatyti, ar teisėtai valstybės institucijos išdavė atsakovams statybos leidimą ir statybos pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto žemės sklype (kad. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o, teismui patenkinus minėtus reikalavimus, spręsti dėl statybą leidžiančio dokumento vykdymo padarinių ir statybvietės sutvarkymo. Ieškinio pagrindas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog žemės sklypas buvo valstybiniame geomorfologiniame draustinyje, kuriame neleidžiama veikla, galinti pakenkti valstybės saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), o tai imperatyviai reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas.

31.       Civilinio proceso dispozityvumo principas sąlygoja reikalavimus taikos sutartyje spręsti tik tuos klausimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka buvo kreiptasi į teismą (CPK 13 straipsnis), tačiau įstatymų nustatytais atvejais galima peržengti ieškinio ribas, bet draudžiama įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises, viešąjį interesą ar darytų žalą. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų ar viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas (statomas) be leidimo, su netinkamu leidimu, be projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendimų esminių parametrų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnis draustinius apibrėžia kaip saugomas teritorijas, įsteigta išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančio gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Geomorfologiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, kuriuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms). Taigi, valstybiniame draustinyje, įskaitant ir Medžiakalnio draustinį, galima tik tokia statinių statyba, kuri atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas išimtis. Saugomų teritorijų įstatymas 32 straipsnis (šio straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2011 m. gruodžio 28 d.), reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigas saugomose teritorijose, nustato, kad šio įstatymo nustatytų veiklos apribojimų draustiniuose asmenims privalu laikytis. Šio straipsnio 9 dalis nustato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

33.       Taikos sutartimi neišspręstas pareikštas reikalavimas dėl statybos leidimo ir statybos pažymos teisėtumo, o pagal patvirtintos taikos sutarties 1 punktą šių reikalavimų ieškovas atsisakė ir tokių reikalavimų ateityje negalėtų reikšti. Taigi, taikos sutartimi atsakovams leista tęsti statybas, užkertant kelią ginti viešąjį interesą ateityje, jeigu taikos sutartis nebūtų įvykdyta. Tokiu būdu gali susiklostyti neapibrėžta teisinė situacija, t. y. statybos leidimas ir statybos pažymos nepripažinti neteisėtais, statybos valstybiniame draustinyje vykdomos, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nebegalėtų reikšti reikalavimų dėl statybos leidimo ir statybos pažymų panaikinimo, statybos padarinių šalinimo ir statybvietės sutvarkymo, nes būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. viešojo intereso pažeidimas galėtų tęstis neribotą laiką.

34.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Statybos inspekcijos argumentais, kad taikos sutartimi būtų leidžiama tęsti statybos darbus objekte, kuris pagal bylos aplinkybes yra Medžiakalnio valstybinio draustinio geomorfologinio teritorijos ribose, šios ribos tik planuojamos pakeisti pagal Aplinkos ministro įsakymą. Nepakeitus draustinio ribos ir Nekilnojamo turto registre neįregistravus informacijos, kad žemės sklypui specialioji žemės naudojimo sąlyga – geomorfologiniai draustiniai, nebetaikoma, bet kokių statybų vykdymas šiame objekte prieštarautų įstatymui, būtų pažeidžiamos imperatyvios Saugomų teritorijų įstatymų nuostatos ir viešasis interesas. 

35.       Nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad taikos sutarties sąlygos neatitinka taikos sutarties civiliniame procese paskirties. Šiuo atveju prioritetiškai saugotina vertybė turi būti ne valstybės išvengimas atsakomybės dėl galimos žalos atlyginimo, o siekis užtikrinti teisėtumą, teisinį aiškumą ir apibrėžtumą, užtikrinti konstitucinius principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, realų veikimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Teismui ex officio (savo iniciatyva) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y., kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tvirtinti tokias taikos sutarties sąlygas, kurios nėra aiškios, jose nepagrįstai pateisinamos ne pagal įstatymo reikalavimus galimai vykstančios statybos ir nenumatytas taikos sutarties vykdymas, neužtikrinama, kad viešasis interesas bus apgintas.

36.       Be to pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje ginamas viešas interesas, vertindamas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, turėjo atsižvelgti į visų byloje dalyvaujančių asmenų poziciją dėl pateiktos taikos sutarties. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, taikos sutartis gauta teisme 2018 m. spalio 8 d., o jau 2018 m. spalio 10 d. patvirtinta teismo nutartimi. Akcentuotina, kad ne tik Statybos inspekcija  nepritaria patvirtinai taikos sutarčiai, bet ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri atsiliepime nurodė, kad taikos sutartis yra neaiški ir ydinga, galimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra pavaldi LR Aplinkos ministerijai, tačiau ministerijos ir jai pavaldžios institucijos vertinimas skirtingas, ką taip pat turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį viešąjį interesą turinčioje byloje, nesiaiškino, netyrė ir nevertino, ar šalių susitarimas dėl leidimo toliau tęsti statybas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, ar neprieštarauja teisės imperatyvams, viešajai tvarkai, ar nepažeidžia kitų asmenų teisių, ar bus užtikrintas taikos sutarties vykdymas, ar bus pašalinti statybos pažeidimai saugomų teritorijų srityje, tinkamai nemotyvavo nutarties.

38.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2018 m. spalio 8 d. pateiktas prašymas dėl 2018 m. spalio 4 d. šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo atmestinas, byla perduotina nagrinėtina pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

       Vadovaudamasis CPK

n u t a r i a:        

        Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-54-494/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl 2018 m. spalio 4 d. taikos sutarties patvirtinimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                          Loreta Braždienė