Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-262-593/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00340-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. (toliau – ir apeliantas) atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės Aušros Ručienės skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Institucijos 2025 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.
2. K. K. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. sausio 24 d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, privertė antroje eismo juostoje greta, ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotoją trauktis arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto siekiant išvengti susidūrimo. Priartėjęs prie antroje eismo juostoje važiavusios transporto priemonės, užlenkė šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį. Toliau tęsdamas važiavimą transporto priemonės vairuotojas persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodydamas įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono, neduodamas kelio antrąją eismo juosta, greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei tvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126 punktus.
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovė advokatė Aušra Ručienė Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2025 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, K. K. administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui.
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2025 m. birželio 12 d. nutartimi šio skundo netenkino konstatuodamas, kad jokių išskirtinai teigiamai K. K. charakterizuojančių aplinkybių byloje nėra, administracinį nusižengimą jis darė sąmoningai ir tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ignoruodamas ne tik KET, tačiau ir moralaus, teisiško, visuomenėje priimtino elgesio normas, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Kauno apylinkės teismo įsitikinimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus ir yra paskirtas nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų.
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėm patraukto asmens K. K. atstovė advokatė Aušra Ručienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį, taip pat panaikinti Institucijos 2025 m. kovo 28 d. nutarimą, K. K. administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti K. K. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui:
5.1. Skunde nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad K. K. veiksmuose nustatytos ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytos chuliganiško paskatos, ir jo veiksmus nepagrįstai pripažino chuliganišku vairavimu, priskirdami jam akivaizdžiai per griežtą administracinio poveikio priemonę.
5.2. Skunde remiamasi ANK 5 straipsnio 1 dalimi ir nurodoma, jog administracinis nusižengimas – tai pavojinga ir uždrausta veika, atitinkanti ANK ypatingoje dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Asmuo gali būti pripažintas kaltu tik tada, kai surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Skunde pabrėžiama, kad pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu. Įrodymų vertinimas apima jų visumos, pakankamumo, prieštaravimų, logiškumo bei šaltinių patikimumo analizę, teisingą sprendimą lemia ne įrodymų kiekis, o teisinių išvadų pagrįstumas.
5.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybė už chuliganišką vairavimą taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas KET pažeidimas; 2) jis padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) sukeltas pavojus eismo ar žmonių saugumui. Nusižengimo sudėtį sudaro tyčinė kaltė ir chuliganiškos paskatos – tai veika, daroma rodant negerbimą visuomenei, moralės bei elgesio normų niekinimą, atsakomybė galima tik surinkus neabejotinus įrodymus pagrindžiančius kaltę. Šiuo konkrečiu atveju, pasak apelianto, nėra teisinio pagrindo pilna apimtimi sutikti su skundžiama nutartimi, kadangi procesiniame sprendime buvo padarytos veikos faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados, o būtent, dėl nutartyje nurodytų chuliganiškų paskatų bei KET pažeidimais keliamo pavojaus. Skunde teigiama, jog nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog K. K. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, kadangi chuliganiškos paskatos turi būti pagrįstos ne tik prielaidomis, bet ir objektyviais įrodymais, kurių, pasak apelianto, nagrinėjamu atveju byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio yra akivaizdu, jog esant vaizdo įrašams, ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, skiriasi tik jų aiškinimas bei teisinis vertinimas.
5.4. Skunde remiamasi LAT praktika ir nurodoma, jog chuliganiškos paskatos nustatomos remiantis ne tik pažeidėjo paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, todėl vairuotojo veiksmai turi būti vertinami visų bylos aplinkybių kontekste, o šiuo atveju surinkti duomenys nepatvirtina chuliganiškų paskatų buvimo. Apeliantas nurodo, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis savo elgesiu norėjo pasirodyti prieš aplinkinius asmenis, taip pat kad jo veiksmai turėjo chuliganiškų paskatų ir tokią išvadą Kauno apylinkės teismas padarė remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis. Pasak apeliacinio skundo, K. K. neturėjo jokio tikslo vairuoti chuliganiškai ar kitaip tyčia, iš chuliganiškų paskatų pažeisti KET.
5.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. K. elgesys, net jei pripažįstamas kaip neatitinkantis KET reikalavimų – pavyzdžiui, nedavimas kelio, važiavimas kelio dalimi per kelias eismo juostas, saugaus atstumo nesilaikymas – nėra savaime pagrindas kvalifikuoti jo veiksmus kaip chuliganišką vairavimą, o teiginys, jog K. K. vairuodamas savo transporto priemonę nepaliko saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono greta ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantas nurodo, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad greta vairuojanti transporto priemonė turėjo pakankamai vietos toliau tęsti kelią savo juostoje ir transporto priemonė savo važiuojamosios juostos neperžengė. Šiuo atveju, pasak apelianto, vaizdo medžiaga neatskleidžia jokių tyčinių, demonstratyviai agresyvių ar panieką rodančių K. K. veiksmų, kadangi jis nesinaudojo garsiniais signalais, nebuvo matyti gestikuliacijos, kuri aiškiai būtų nukreipta į kitų eismo dalyvių provokavimą ar sąmoningąją išgąsdinimą, manevrai, kad ir kaip jie būtų vertinami iš eismo saugumo pozicijos, buvo labiau susiję su bandymu įsilieti į srautą ar manevruoti tarp automobilių, bet ne su ketinimu sukelti pavojų ar parodyti panieką. Skunde taip pat pažymima, kad chuliganiškumo sąvoka reikalauja įrodyti būtent subjektyvų elementą – tyčią, kurios šiame kontekste nenustatyta, o tai, kad apeliantas galėjo važiuoti neapdairiai ar impulsyviai, nereiškia, jog jis tai darė sąmoningai, siekdamas pademonstruoti savo „viršenybę“ ar įbauginti kitus vairuotojus.
5.6. Skunde teigiama, jog Kauno apylinkės teismas priimtoje nutartyje išskirtinai sureikšmina faktą, kad apeliantas „užlenkė šoninio vaizdo veidrodėlį“, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis buvo nulaužtas, sudaužytas ar kitaip sugadintas. Skundžiamoje nutartyje visiškai eliminuojama aplinkybė, kad šis veiksmas įvyko kaip reakcija į tariamą provokaciją, kai K. K. buvo parodytas vidurinis pirštas. Šios nurodytos aplinkybės, pasak apelianto, sudaro pagrindą vertinti K. K. reakciją kaip emocinę, o ne kaip iš anksto suplanuotą ar demonstratyvią agresiją. Skunde nurodoma, jog K. K. nepuolė, neapšaukė, nenaudojo fizinės jėgos, ir pats neneigia, kad siekė situaciją aiškintis, ne eskaluoti konfliktą, o tai rodo, kad veiksmas nebuvo nukreiptas į asmenį su paniekos ar įbauginimo paskatomis, todėl nėra objektyvių įrodymų, kad K. K. būtų sąmoningai siekęs žeminti, gąsdinti ar provokuoti kitą eismo dalyvį. Be to, skunde nurodoma, jog pats K. K. teisme paaiškino, kad atidarė langą „norėdamas paklausti dėl jam parodyto nepadoraus gesto“, o tai paneigia teismo išvadą apie neva „demonstratyvų nepagarbos veiksmą“ — veikiau tai buvo emociškai impulsyvi, bet ne agresyvi reakcija į galimą provokaciją.
5.7. Apeliantas sutinka, jog įspėjamojo posūkio šviesos signalo neparodymas sukėlė pavojų kitai eisme dalyvaujančiai transporto priemonei, bet nebuvo atliktas iš chuliganiškų paskatų. Nors tokį manevravimą K. K. atliko judrioje gatvėje, tačiau byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad dėl tokių veiksmų būtų kilęs pavojus kitiems eismo dalyviams, kad po atlikto manevro kokie nors jį matę asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai. Skunde teigiama, kad šioje byloje nustatytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, neleidžia daryti neabejotinų išvadų dėl chuliganiškų paskatų buvimo K. K. elgesyje.
5.8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties teiginiais, jog apelianto veiksmai buvo „išskirtinai intensyvūs“ ir „truko ilgai“, kadangi nėra objektyviai nustatytas nei veiksmų trukmės laikas, nei kiekybiniai rodikliai (sekundės, metrai, eismo trukmė ir pan.), kurie pagrįstų šiuo teiginius, todėl apelianto veiksmai galėjo trukti keletą sekundžių ir būti epizodiški. Tai, kad incidentas įvyko miesto eisme, dienos metu, apelianto nuomone, savaime nesuteikia veiksmams chuliganiško pobūdžio, jei nėra nustatyta tiesioginio tyčinio pavojaus kitiems eismo dalyviams, o teismas skubotai daro išvadą apie tyčinį pavojingą elgesį, tačiau nepateikia įrodymų, kad K. K. sąmoningai siekė sukelti grėsmę, elgėsi įžūliai, ar demonstravo panieką kitiems eismo dalyviams. Apelianto teigimu, veiksmai, kurie galėjo būti neatsargūs ar impulsyvūs, nėra pagrindas daryti išvadą apie tyčinį chuliganiškumą, nebent būtų įrodyta aiški agresyvi motyvacija – o to byloje nėra, šiuo atveju K. K. veiksmai nesukėlė jokių pasekmių – nebuvo padaryta žala nei asmeniui, nei turtui, nebuvo avarijos, nebuvo policijos iškvietimo į įvykio vietą, o tai rodo, kad reali grėsmė neišsivystė, ir elgesys negali būti laikomas išskirtinai pavojingu ar chuliganišku.
5.9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismas, priėmęs 2025 m. birželio 12 d. nutartį, tinkamai neįvertino susidariusios konfliktinės situacijos konteksto, nes 2025 m. sausio 24 d. K. K. važiuojant keliu, jo emocinė būklė buvo itin bloga, vyko gimtadienis, jis vežė tortą, o staiga pristabdžius tas tortas buvo sugadintas, negana to, prasidėjo itin didelis konfliktas su sutuoktine. 2025 m. sausio 24 d., K. K. jo sutuoktinė pranešė, kad jį palieka, nes susirado kitą vyrą, todėl jis buvo visiškai emociškai palūžęs, pasimetęs. Taip pat greta K. K. vairuojamos transporto priemonės eisme dalyvaujanti vairuotoja be jokios aiškiai išreikštos priežasties, staiga jam parodė necenzūrinį gestą, šioje situacijoje konfliktuojančios pusės buvo apimtos pykčio, tačiau iš esmės vyravo ne chuliganiškos, o asmeninio pobūdžio paskatos, sąlygojusios tolimesnius K. K. veiksmus.
5.10. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad K. K. galėjo būti atsargesnis, parodyti daugiau pagarbos kitai greta vairuojančiai transporto priemonei bei, kaip teisę vairuoti transporto priemones turintis asmuo, privalėjo laikytis elementarių saugumo reikalavimų. Vis dėlto, apeliantas nori atkreipti dėmesį į tai, jog vairavimo manevrą išprovokavo tarpusavio konfliktas su šalimai važiuojančia transporto priemone, kurios vairuotoja pačioje pradžioje pradėjo rodyti necenzūrinius gestus. K. K. dėl savo poelgio labai gailisi bei patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo jokių chuliganiškų paskatų, jis neturėjo jokio tikslo, prasmės ir motyvo elgtis chuliganiškai, sukelti kam nors grėsmes. Apeliantas svarbia aplinkybe laiko ir tai, jog pažeidimo padarymo metu nebuvo padaryta jokia reali žala nei aplinkiniams nei pačiam pažeidėjui. Skunde nurodoma, jog nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepateisina K. K. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad nėra susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, o padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.
5.11. Skunde nurodoma, jog K. K. atliktas manevravimas (net ir laikant jį tyčiniu) laikytinas momentiniu, atsakomybės stokos ir pykčio dėl kilusio konflikto nulemtu vairavimu, o ne siekiu demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Skunde pabrėžiama, kad sprendimai kelyje dažnai priimami labai greitai, remiantis tuo, ką vairuotojas konkrečiu momentu mato ir suvokia, o šiuo atveju jokios nepagarbos kitiems vairuotojams ar pėstiesiems, akivaizdaus savo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu K. K. nedemonstravo ir jokio atviro iššūkio visuomeninei bei jos tvarkai nemetė.
5.12. Skunde pažymima, jog pagal teismų praktiką, vien pavojingas manevravimas kelyje savaime neįrodo chuliganiškų paskatų. Toks elgesys gali būti vienas iš požymių, tačiau turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste. Chuliganiškomis paskatomis laikomas tyčinis pavojingas elgesys viešoje vietoje, siekiant atkreipti dėmesį, demonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir taisyklėms, o tokios aplinkybės, kaip teigia apeliaciniame skunde – nenustatytos. Taip pat pabrėžiama, kad K. K. gailisi dėl savo manevravimo, supranta, kad reikėjo labiau paisyti kitų vairuotojų elgesio ir nuoširdžiai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos. Skunde nurodoma, jog K. K. pirmą kartą savo gyvenime pateko į tokio pobūdžio situaciją, tad dėl įvykusio įvykio labai pergyvena, jaučia pastovų nerimą, kritiškai vertina savo elgesį ir yra giliai įsitikinęs, jog niekada daugiau tokia situacija jo gyvenime nebepasikartos.
5.13. Skunde nurodoma, jog ANK 420 straipsnio 1 dalis kvalifikuojama, kai vairuotojų veiksmai kvalifikuojami pagal šį straipsnį tada, kai sukeliama pavojinga eismo situacija, kai kiti eismo dalyviai priversti staiga keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o ANK 420 straipsnio 2 dalis kvalifikuojama kai pažeidėjas veikia iš chuliganiškų paskatų, t. y. demonstruodamas (ir to norėdamas) savo neteisėtą ir nepagrįstą išskirtinumą, veikia provokuojančiai ar agresyviai bei pavojingai. Apelianto nuomone nėra jokio pagrindo K. K. atliktų veiksmų vertinti chuliganiškais, todėl prašo šiuos veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi veiksmų pobūdis labiau atitinka neatsargų KET pažeidimą, kuris, nors ir galėjo sukelti pavojų eismo saugumui, neturi aiškių chuliganiško elgesio požymių - veikos motyvas neišreikštas, elgesys spontaniškas, be išankstinio ketinimo demonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, toks kvalifikavimas atitiktų teisingumo, proporcingumo ir individualizavimo principus.
5.14. Skunde pažymima, jog pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, įstatymas nenumato kitų alternatyvų, išskyrus atvejus, kai taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia teismui ar pareigūnui, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, paskirti mažesnę baudą, švelnesnę nuobaudą arba jos visai neskirti, kiekvienas sprendimas turi būti motyvuotas. Skunde nurodoma, jog teismų praktikoje švelninimas taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai sankcijos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas būtų užtikrintas ir švelnesnėmis priemonėmis, švelnesnė nuobauda galima, kai nustatomos aplinkybės, rodančios mažesnį pavojingumą arba kai pažeidėjas vertinamas labai teigiamai.
5.15. Skunde taip pat prašoma apsvarstyti galimybę švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, kadangi atsižvelgiant į apelianto asmeninę, socialinę ir profesinę situaciją, administracinės nuobaudos – 500 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės – 18 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra teisingas nubaudimas. Taip pat prašo atsižvelgti į aplinkybes, kurios nebuvo įvertinos Institucijos ir pirmosios instancijos teismo ir nurodo, jog K. K. teisė vairuoti kelių transporto priemones yra absoliučiai būtina tiek jo šeimos gerovei užtikrinti, tiek tinkamam darbo funkcijų atlikimui.
5.16. Apeliantas mano, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai teigė, kad teiginys, jog jis vienintelis rūpinasi nepilnamečio vaiko poreikiais, teisiniu požiūriu yra nepagrįstas ir neturi jokios išskirtinės reikšmės šioje byloje. Skunde akcentuojama tai, kad tai yra itin svarbios aplinkybės pagrindžiančios situaciją, kodėl apeliantui yra būtina turėti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones – K. K. šiuo metu gyvena vienas su nepilnamečiu sūnumi M. K., gimusiu 2012 m., o kadangi dėl įvykusios sutuoktinės neištikimybės, ji apeliantą paliko ir išėjo iš jų bendrai kurtų namų, todėl K. K. vienas pats rūpinasi nepilnamečiu sūnumi M. K..
5.17. Skunde nurodoma, kad nors vaiko poreikių užtikrinimas egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, vis dėlto, iki administracinio nusižengimo padarymo apeliantas gyveno kartu ne tik su savo nepilnamečiu sūnumi, bet kartu ir su savo sutuoktine, kuri padėdavo pasirūpinti sūnumi, o situacija pasikeitė po administracinio nusižengimo. Nepilnamečiam sūnui M. K. yra nustatytas Prader-Willi sindromas, bendrieji mokymosi sutrikimai ir specialieji ugdymo poreikiai, dėl kurių vaikui yra reikalinga nuolatinė suaugusiojo asmens priežiūra, vaikas negali savarankiškai atlikti kasdienių veiksmų ir nesugeba saugiai naudotis viešuoju transportu. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad K. K. turi pasirūpinti savo sūnumi. Šeima gyvena Užliedžiuose, o M. K. lanko ugdymo įstaigą Raudondvaryje, kas reiškia, kad kiekvieną dieną reikia įveikti beveik 10 kilometrų į vieną pusę, o K. K. yra vienintelis šeimos narys, galintis užtikrinti kasdienį ir saugų vaiko nuvežimą į mokyklą bei parvežimą namo, kitų artimų asmenų, kurie galėtų perimti šią atsakomybę, nėra. Taip pat K. K. nuo 2008 m. eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, kur jis atsakingas už darbų organizavimą, klientų paiešką, sutarčių sudarymą ir užduočių paskirstymą darbuotojams, o kadangi įmonė teikia paslaugas įvairiose lokacijose, nuolatinis mobilumas yra būtinas, apelianto darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su teise vairuoti transporto priemones. Nuo 2009 m. K. K. taip pat vykdo ir vairuotojo funkcijas, ypač tada, kai pagrindinis įmonės vairuotojas negali dirbti dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, todėl tokiais atvejais jis tampa vieninteliu asmeniu, užtikrinančiu paslaugų teikimą, darbo procesų sklandumą ir įmonės veiklos nenutrūkstamumą. Šias aplinkybes apeliantas vertina kaip pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliantas mano, jog teisės vairuoti atėmimas ilgam terminui K. K. sukeltų neproporcingą žalą tiek jo šeimai, tiek profesinei veiklai.
5.18. Apelianto nuomone, visos įvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. K. asmenybė ir jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokie pavojingi, jog sudarytų pagrindą jam skirti ilgesnį nei 3 (trijų) mėnesių draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į apelianto asmenybę, jo gyvenimo būdą, neabejotina, kad net ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių bei paliekant jam paskirtą baudą, jis vis dėl to patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Šiuo atveju ANK 22 straipsnyje nurodyti nuobaudos tikslai bus pasiekti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą – tai KET pažeidimas, kuris kelia pavojų eismo dalyvių arba kitų žmonių saugumui ir yra padaromas tyčia, remiantis chuliganiškomis paskatomis. Chuliganiškos paskatos – tai veikos motyvas, kai asmuo sąmoningai ignoruoja visuomenės normas ir taisykles, demonstruodamas nepagarbą kitiems žmonėms ar visuomenei apskritai. Tokie veiksmai dažnai yra nukreipti į aplinkinių dėmesio atkreipimą, iššūkį visuomeninei tvarkai ar norą pademonstruoti savo išskirtinumą, nesirūpinant kitų saugumu ar turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje šios paskatos nustatomos ne tik pagal kaltininko paaiškinimus, bet ir remiantis objektyviomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-976/2018). Administracinio nusižengimo, reglamentuojamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtis susijusi su konkrečiais KET pažeidimais, tokiais kaip: elgesys, grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 ir 5 punktai), būtinos atsargumo priemonės, siekiant nekelti pavojaus kitiems (KET 9 punktas), privalomas posūkių signalų naudojimas (KET 82.2 ir 86 punktai), eismo prioritetų laikymasis (KET 101 ir 104 punktai) bei saugaus atstumo palaikymas (KET 126 punktas). Šio nusižengimo sudėtis yra formalioji – administracinė atsakomybė kyla jau vien už teisės pažeidimą, jei jis padarytas iš chuliganiškų paskatų, nepriklausomai nuo padarinių. Taigi, vairavimas chuliganiškomis paskatomis yra tyčinis KET pažeidimas, keliantis tiesioginį pavojų eismo dalyvių arba kitų asmenų saugumui. Toks elgesys grindžiamas sąmoningu nepagarbos ir iššūkio visuomenės normoms demonstravimu.
8. Šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje situacijoje K. K. automobilį vairavo chuliganiškai. Jo atlikti manevrai – mėginimas iš greitėjimo juostos įvažiuoti į pagrindinį kelią, neduodant pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui kelio pirmenybės, ištisinės linijos kirtimas, kai ją kirsti yra draudžiama, saugaus atstumo nesilaikymas, akivaizdžiai buvo tyčiniai, siekiant apsunkinti antroje eismo juostoje važiuojančios transporto priemonės judėjimą, negerbiant ir nepaisant galiojančių taisyklių, rizikuojant savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Taigi jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Sutiktina su Kauno apylinkės teismo argumentais, jog visi apelianto atlikti veiksmai buvo išskirtinai intensyvūs ir vertinant eismo sąlygas bei judėjimą keliu mieste, truko ilgai. Ir nors skunde nurodoma, kad joks pavojus dėl apelianto veiksmų kitiems eismo dalyviams nekilo, su tokiu skundo argumentu nesutinkama, kadangi, byloje esantys vaizdo įrašai neabejotinai atskleidžia, kad K. K. tyčinis chuliganiškas vairavimas, iš eilės pažeidžiant ne vieną KET reikalavimą, kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumai.
9. Priešingai nei teigiama skunde, K. K. veiksmai aiškiai atitinka visas tris būtinas chuliganiško vairavimo administracinio nusižengimo sudėties sąlygas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
8.1 Visų pirma, buvo padaryti keli KET pažeidimai: K. K. nedavė kelio pirmenybės pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, kirto ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, nesilaikė saugaus atstumo, nerodė posūkio signalų persirikiuojant. Šie pažeidimai ne tik pažeidžia teisės aktų reikalavimus, bet ir iš esmės trikdo saugų eismo judėjimą.
8.2 Antra, svarbu pabrėžti, kad šie pažeidimai buvo padaryti tyčia, be jokio būtinumo pavojingai manevruoti, kas laikytina chuliganiškomis paskatomis. Šiuo atveju apeliantas sąmoningai siekė trukdyti kitiems eismo dalyviams demonstruodamas nepagarbą kelių eismo taisyklėms ir kitiems vairuotojams. Jo veiksmai buvo nukreipti į tai, kad būtų apsunkintas antroje eismo juostoje važiuojančios transporto priemonės judėjimas – vairuotojas priverstas artintis prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto siekiant išvengti susidūrimo, buvo užlenktas šoninis veidrodėlis, o pats K. K. persirikiavo nerodydamas posūkio signalų ir neduodamas kelio. Tokie veiksmai rodo aiškų tyčinį siekį ne tik pažeisti KET, bet ir pademonstruoti nepagarbą visuomeninei tvarkai bei saugumui. Nors K. K. ir neigia chuliganiškai vairavęs automobilį, motyvuodamas tuo, jog jam buvo parodytas nepadorus gestas, jo vežamas tortas buvo sugadintas, jo emocinė būkle buvo prasta, nes žmona pranešė, jog jį palieka ir jis neturėjo tiesioginės tyčios važiuoti chuliganiškai, visgi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais ir pažymi, kad bylos duomenimis K. K. neturėjo jokio pagrindo taip vairuoti. Iš byloje esančių vaizdo įrašų bei fotonuotraukų aiškiai matyti, kaip apelianto vairuojamas automobilis sistemingai ir specialiai pažeidžia KET, priversdamas kitus automobilius trauktis siekiant išvengti susidūrimo. Akivaizdu, kad apeliantas tokius veiksmus atliko tyčia, t. y. matydamas, jog antra juosta važiuojantis automobilis norėjo persirikiuoti į pirmą. Nekyla abejonių, kad esamu atveju K. K. akivaizdžiai sąmoningai, tyčia važiavo chuliganiškai, nesant poreikio atlikti staigius manevrus.
8.3 Trečia, šiais pažeidimais buvo tiesiogiai keliama grėsmė eismo saugumui ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai. Apelianto veiksmai neabejotinai kėlė pavojų aplinkiniams eismo dalyviams. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, antroje juostoje važiuojančio automobilio vairuotojas buvo priverstas keisti judėjimo trajektoriją ir rizikuoti susidūrimu. Nors apeliantas tvirtina savo veiksmais nesukėlęs realaus pavojaus sau ar kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad K. K. vairavimas nebuvo saugus, kadangi vairuojant automobilį susidūrimo buvo išvengta tik dėl kito eismo dalyvio pasitraukimo ir grįžimo į antrą juostą. Todėl nepagrįsti skundo teiginiai, esą šie veiksmai nebuvo tyčiniai ir nekėlė pavojaus.
10. Taip pat aukštesnysis teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo pozicija, kad asmeniniai išgyvenimai, stresinės situacijos ar nepalankus emocinis fonas neturi būti naudojami kaip pateisinimas KET pažeidimams ar pavojingo elgesio kelyje. Tokie asmeniniai faktoriai negali tapti teisėta motyvacija ar pateisinimu veikti taip, kad būtų keliama grėsmė kitų žmonių saugumui. Apelianto pateikti argumentai dėl jo asmeninių aplinkybių, dienos nusiteikimo ar gyvenimo įvykių – tokių veiksmų pateisinti negali. Skunde nurodytos aplinkybės, jog tą dieną K. K. paliko žmona, vežamas tortas buvo sugadintas, kita eismo dalyvė jam parodė necenzūrinį gestą, nėra priežastis ignoruoti KET, kadangi kiekvienas eismo dalyvis turi pareigą laikytis nustatytų saugumo reikalavimų ir rodyti pagarbą kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju K. K. savo elgesiu parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sąmoningai ignoruodamas saugumo ir atsargumo principus, kas atitinka chuliganiško vairavimo požymius. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus, pateisinamo pagrindo kodėl apeliantas galėjo pažeisti KET. Jo veiksmai nėra pagrįsti jokiais teisėtais ar svarbiais motyvais, kurie galėtų pateisinti saugumo normų ir taisyklių nesilaikymą. Bet kokie subjektyvūs ar asmeniniai paaiškinimai neturi objektyvaus pagrindo ir negali būti traktuojami kaip pateisinimas tokiam elgesiui, todėl nėra jokios teisinės ar faktinės priežasties, kuri leistų teisėtai suprasti ar toleruoti tokius pažeidimus.
11. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
12. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
13. Pažymėtina, jog, ar yra galimybė asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atskirai, būtent pagal toje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek su jį padariusiu asmeniu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, nutardamas K. K. netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, priėmė pagrįstą sprendimą.
15. K. K. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams eismo dalyviams. Vien tik tai, kad dėl jo tokio vairavimo nieko neatsitiko, niekas nepatyrė žalos, jo atsakomybės nešvelnina ir nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Šiuo atveju K. K. veiksmai buvo itin neatsakingi, atlikti siekiant parodyti niekinamą požiūrį į elementarias eismo dalyvio elgesio taisykles, sutrukdyti kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims. K. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino, gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, teisė vairuoti transporto priemones jam niekada nebuvo atimta, dirba, rūpinasi neįgalumą turinčiu sūnumi, gyvena toliau nuo miesto centro, skiriasi su žmona yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau tai nėra priežastis ją švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Be to, tai nėra pirmas K. K. KET pažeidimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2020 – 2024 m. laikotarpiu K. K. buvo nubaustas pagal įvairius ANK straipsnius už įvairius KET pažeidimus (8 iš jų už greičio viršijimą), kas rodo K. K. polinkį į kelių eismo taisyklių pažeidimą ir atsakingo požiūrio į eismo saugumą trūkumą.
16. Apeliaciniame skunde plačiai išdėstytos aplinkybes dėl K. K., jo šeimai bei profesinei veiklai kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti, t. y. tai, kad nebegalės užtikrinti paslaugų teikimo, darbo procesų sklandumo ir įmonės veiklos nenutrūkstamumo bei sunkimais besirūpinant savo sūnaus nuvežimu į mokyklą bei parvežimu namo. Tačiau teismo manymu, šios aplinkybės taip pat negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės K. K. patirs nepatogumus, jam sunkiau bus rūpintis tiek pačiu savimi, tiek pagalbos reikalingu sūnumi, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl tiek turimų darbinių bei šeimyninių įsipareigojimų, tiek dėl jo paties asmeninių poreikių tenkinimo yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtina teisė vairuoti atsirado tik po nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo (dėl skyrybų su žmona proceso vienam tenka rūpintis sūnumi), tačiau tokie teiginiai laikytini deklaratyviais, kadangi duomenų apie skunde nurodytas aplinkybes niekuo nepagrįsti, o teismo informacinės sistemos duomenų bazėje nėra duomenų apie nurodomą prasidėjusį skyrybų procesą.
17. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir K. K. neskirti minėtos administracinio poveikio priemonės ar skirti ją trumpesnę nei numatyta ANK straipsnyje, pagal kurį jis traukiamas administracinėn atsakomybėn.
18. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
19. Nagrinėjamu atveju K. K. paskirtas specialiosios teisės atėmimas atitinka ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą vidurkį. Įvertinus tai, jog nėra K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į jo šeimines ir darbines aplinkybes (kurios, nors ir įvertintos kaip nepakankamos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau vis tik laikytinos asmens padėtį gerinančiomis), tai, jog anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą K. K. baustas nebuvo, aukštesnysis teismas sprendžia, jog paskirtas teisės vairuoti transporto atėmimo terminas 18 mėnesių laikotarpiui, šiuo atveju, nėra proporcingas padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei. Esant šioms aplinkybėms terminas trumpintinas iki ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyto minimalaus 12 mėnesių termino, kuris, teismo įsitikinimu, sukels pažeidėjui pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
K. K. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės Aušros Ručienės skundas pakeisti:
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 28 d. nutarimą dėl K. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 (aštuoniolikai) mėnesių terminą sutrumpinti iki 12 (dvylikos) mėnesių.
Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Ši nutar
tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja
Daiva Jankauskienė