Administracinė byla Nr. eA-1128-822/2019

 Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01837-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S) 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Valstybinei teismo medicinos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja A. I. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinę teismo medicinos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) pateikti šias skunde nurodytas išvadas: 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1187/10(02); 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1081/10(02); 3) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(3132)-IS1-4688; 4) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S-525/10(01); 5) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. 3298/10(02) išvadą; 6) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S-SP-242/10(01); 7) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadą Nr. T-N1601(01); 8) Kauno apskrities priklausomybės ligų išvadą (toliau visos kartu vadinamos – ir Išvados).

2.       Pareiškėja skunde nurodė:

2.1.                      2017 m. balandžio 28 d. pateikė Tarnybai prašymą (prašymas adresuotas Tarnybai ir Kauno apygardos teismui) pateikti jai ir teismui Išvadas, nes baudžiamoji byla pasiekusi teismą ir nuteistas ne tas asmuo. Apie Išvadas pareiškėja sužinojo atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriuose pareiškėja ir jos mažametis sūnus pripažinti nukentėjusiaisiais. Pareiškėja Tarnybos taip pat prašė nurodyti jai Išvadas surašiusių ekspertų pavardes, nurodyti, kokios medžiagos buvo tiriamos jos mažamečio sūnaus šlapime ir Išvadų kopijas pateikti elektroninio ryšio priemonėmis. Tarnyba 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (1.22)SD-249 „Dėl prašymo“ pareiškėjai nurodė, kad į analogiško turinio prašymą jai buvo atsakyta šiais raštais: 2016 m. kovo 22 d. Nr. (1.22)SD-176, 2016 m. lapkričio 18 d. Nr. (1.22)SD-533, 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. (1.22)SD-542, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. (1.22)SD-571 ir pateikė šių raštų kopijas. Pareiškėjai Išvados reikalingos siekiant apginti savo ir mažamečio sūnaus teises. 

3.       Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1.                      Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2017 m. gegužės 26 d. raštu informavo ją, jog dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadų Nr. G1187/10(02) ir Nr. G1081/10(02), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvadų Nr. S-525/10(01) ir Nr. S-SP-242/10 (01) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 3298/10(02) jai buvo atsakyta 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. raštais. Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3132)-IS1-4688 ir Kauno apskrities priklausomybės ligų išvados pareiškėjai 2016 m. gruodžio 22 d. rašte buvo nurodyta, jog Tarnyba tokia informacija nedisponuoja. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-466-261/2017 pasisakė dėl analogiško pareiškėjos turinio reikalavimų. 

3.2.                      Tarnyba specialisto Išvadas atsisakė pateikti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnio 1 dalimi, kuris nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu. Tarnyba neturi informacijos apie teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų eigą, todėl negali įvertinti, ar atskleidžiat tyrimo duomenis be leidimo nebus pakenkta tyrimo sėkmei arba asmenų, susijusių su konkrečia baudžiamąja byla saugumui. Pareiga neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis tenka tiek pareigūnams, tiek visiems kitiems proceso dalyviams bei asmenims, dalyvavusiems atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba juos atsitiktinai stebėjusiems. Apie tai pareiškėja buvo ne kartą informuota. Jai taip pat buvo paaiškintina, kad dėl prašomos informacijos ji gali (galėtų) tiesiogiai kreiptis į teismo medicinos tyrimus paskyrusias institucijas (pareigūnus), kurios galėtų įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti atskleisti arba pateikti leidimą šią informaciją gauti. Iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad ji žino apie baudžiamosios bylos eigą, prokuroro pavardę, todėl būdama proceso dalyvė galėjo ir gali kreiptis į prokurorą, prašydama leisti susipažinti su Tarnybos Išvadomis. Pareiškėja taip pat galėtų skųsti prokuroro sprendimą BPK nustatyta tvarka.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir grąžino jai 2017 m. spalio 23 d. pateiktą prašymą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja 2017 m. spalio 23 d. administracinėje byloje pateikė prašymą leisti iš Tarnybos gauti visas išvadas. Kadangi minėtas prašymas pateiktas bylą išnagrinėjus iš esmės, teismas jo nevertino ir grąžino pareiškėjai.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja Tarnybai prašymus pateikti dokumentų kopijas buvo pateikusi keletą kartą. 2016 m. gruodžio 12 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Tarnybą prašydama pateikti jai Išvadas. Tarnyba, atsakydama į 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. prašymu, 2016 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (1.22) SD-571 nurodė, jog prašomos informacijos pateikti negali, nes ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Pareiškėjai taip pat paaiškinta, kad Tarnyba neturi informacijos apie teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimo (bylų) eigą, todėl pasiūlyta kreiptis į teismo medicinos tyrimus paskyrusias institucijas ir pateikti leidimą (leidimus) šią informaciją gauti. Tarnyba minėtame rašte nurodė, į kokias ikiteisminio tyrimo įstaigas ji turėtų kreiptis, norėdama susipažinti su Tarnybos ir jos skyriaus specialistų parengtomis išvadomis, bei paaiškino, jog Kriminalistinių tyrimų centro ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro išvadų Tarnyba neturi. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.22) SD-571, skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Tarnybą pateikti Išvadas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti, nes skundas buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą apskundimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-466-261/2017 pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė kaip nepagristą, o pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

7.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnyba (jos skyrius) pareiškėjos reikalaujamas pateikti specialistų Išvadas (išskyrus kitų institucijų išvadas) parengė vykdydama ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavestus atlikti objektų tyrimus. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 177 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo duomenims, į kurių turinį patenka ir specialistų išvados, taikomas neskelbtinumo principas, tačiau ikiteisminio tyrimo dalyviai (kaltinamasis, nukentėjusysis) bei jų atstovai, gavę prokuroro leidimą, turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (jos dalimi), jeigu tai, prokuroro manymu, nepakenks ikiteisminio tyrimo sėkmei, o ikiteisminiam tyrimui esant užbaigtam, proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iš esmės neribojama, išskyrus ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje yra BPK 181 straipsnio 6 dalyje nurodytų duomenų, kopijų darymą. Baudžiamojo proceso dalyviai taip pat turi teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 22 str. 3 d., 28 str. 2 d., 237 str. 3 d.).

8.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Tarnyba yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga ir neturi diskrecijos teisės spręsti dėl pareiškėjos prašymų susipažinti su specialistų išvadomis, kurios yra ikiteisminio tyrimo ir / ar baudžiamosios bylos medžiagos dalimi, bei leisti daryti šios medžiagos kopijas, pagrįstumo. Be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro tyrimų centras ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centras, yra savarankiškai veikiantys subjektai, vykdantys jiems pavestas funkcijas, todėl Tarnyba ne tik neturi kitų institucijų pateiktų išvadų, bet ir nėra kompetentinga spręsti dėl jų kopijų pateikimo pareiškėjai. Apie tai pareiškėja buvo informuota Tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. raštu. Pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą, nepateikė duomenų pagrindžiančių jos procesinę padėtį atliekamuose / atliktuose ikiteisminiuose tyrimuose ir / ar baudžiamajame procese, taip pat nepateikė prokuroro leidimo susipažinti su Tarnybos specialistų pateiktomis išvadomis ir daryti jų kopijų. Teismas vertino, kad pareiškėja teisę susipažinti su pageidaujamais duomenimis ir gauti jų kopijas (išrašus) gali realizuoti BPK nustatyta tvarka, kreipdamasi į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą arba bylą nagrinėjantį teismą, priklausomai nuo baudžiamojo proceso stadijos.

9.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Tarnyba 2016 m. gruodžio 22 d. raštu atsakė pareiškėjai į jos 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl Išvadų pateikimo, kuriame nurodė atsisakymo pateikti prašomų dokumentų kopijas priežastis. Pareiškėjos skundą dėl Tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. rašto, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą ir pateikti pageidaujamus dokumentus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ABTĮ 29 straipsnio pagrindu. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 24 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje eAS-466-261/2017). Pareiškėja 2017 m. balandžio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti jai tokius pačius dokumentus (Išvadas), kaip ir 2016 m. gruodžio 12 d. prašyme. Pakartotinai patektame prašyme jokių naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo teisėtumu pareiškėja nenurodė, todėl teismas sprendė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Asmenų prašymo nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d nutarimu Nr. 875 ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 913 išdėstytų nauja redakcija (toliau – Taisyklės) 12 punktu, pagrįstai pakartotinai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo, 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (1.22) SD-249 informuodama ją, kad į analogiško turinio prašymą (-us) jai buvo atsakyta ir pateikė atsakymų kopijas.

10.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, reikalaudama Tarnybos pateikti jos pageidaujamus dokumentus (Išvadas), kreipiasi į netinkamą subjektą. Prašymai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiaga ir daryti pageidaujamų dokumentų kopijas sprendžiami BPK nustatyta tvarka, ikiteisminiame tyrimui vadovaujančio prokuroro ar bylą nagrinėjančio teismo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjos pageidaujamų dokumentų kopijas. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

11.       Pareiškėja A. I. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai; 2) įpareigoti atsakovą pateikti šias išvadas: 2.1 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1187/10(02); 2.2 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1081/10(02); 2.3 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S-525/10(01); 2.4 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. 3298/10(02) išvadą; 2.5 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S-SP-242/10(01); 2.6 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadą Nr. T-N1601/10(01); 2.7 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadą Nr. T-N1601/1693 10(01); 2.8 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadą Nr. R 4439/10; 3) įpareigoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą pateikti pareiškėjai išvadą Nr. 140-(3132)-IS1-4688 ginant viešąjį interesą; 4) perduoti teisėsaugos institucijoms išreikalautas Tarnybos išvadas dėl skubaus ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. ir skubaus Lietuvos Respublikos smurto artimoje aplinkoje įstatymo vykdymo.

12.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo:

12.1.                      Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Įstatymas) jai garantuoja nekliudomai gauti informaciją ir dokumentus iš valstybės institucijų ir įstaigų, todėl pareiškėjos prašymai yra teisėti ir pagrįsti.

12.2.                      Išvados, kurias pareiškėja prašo išreikalauti iš Tarnybos, privalėjo būti jai pateiktos jau tuomet, kai A. B. siekė prisiteisti sūnaus V. B. globą. Jei laboratorinės išvados būtų pateiktos pareiškėjai nuo 2010 m., ji būtų galėjusi gyventi oriai, tačiau negavus esminių laboratorinių išvadų rezultatų jos sūnus kenčia, labai sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Pareiškėją už akių neteisėtai ir nepagrįstai nuteisė apylinkės ir apygardos teismas, prokurorams nuslėpus laboratorinių išvadų rezultatus, vaizdo įrašus.

12.3.                      Teisėsaugos institucijos suklaidino teismą ir pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kai nuslėpė faktą, jog rasta pavienių spermijų ant V. B. džinsų ir narkotinių medžiagų jo šlapime. Taip pat kai nuslėpė įrodymą, jog yra vaizdo įrašas iš Kauno akropolio mašinų stovėjimo aikštelės, tiesiogiai įrodantis kaip A. B. seksualiai prievartauja mažametį sūnų. Apie laboratorinę išvadą, kad rasta pavienių spermijų ant sūnaus rūbų pareiškėja sužino 2017 m. liepos mėn. pabaigoje iš Tarnybos atsiliepimo, pateikto administraciniam teismui. Prokuratūra, turėdama pareigą supažindinti su visais laboratoriniais tyrimais, visus įkalčius nuslėpė ir išgalvojo jų rezultatus. Nuslėptos Tarnybos išvados lėmė, kad A. B. ne tik išvengė ilgų metų kalėjime dėl labai sunkaus nusikaltimo, bet dar ir prisiteisė tą patį nukentėjusįjį vaiką, kurį bet kada gali nužudyti.

13.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos medžiaga ir daryti pageidaujamų dokumentų kopijas sprendžiami BPK nustatyta tvarka, ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro ar bylą nagrinėjančio teismo, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjos pageidaujamų dokumentų kopijas.

13.2.                      Asmens teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir įstatymo nustatyta tvarka gali būti ribojama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žmogaus teisės į informaciją gavimą ribojimas gali būti pateisinamas, siekiant apsaugoti kitas, šios konstitucinės normos taikymo prasme, prioritetines prieš teisę į informacijos gavimą vertybes. Laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo (šiuo atveju BPK), jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 str. 3 d.). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai (šiuo atveju BPK) ar jų pagrindu priimti kiti norminiai aktai. Be to, Įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip (Įstatymo 2 str. 3 d.), o Įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek informacijos prašytojui, tiek jos valdytojui. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. spalio 24 d. sprendimu.

13.3.                      Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad apie laboratorinę išvadą, jog rasta pavienių spermijų ant sūnaus drabužių, sužino 2017 m. liepos mėn. pabaigoje iš Tarnybos atsiliepimo, pateikto administraciniam teismui. Atsakovas nežino, kokią laboratorinę išvadą mini pareiškėja, nes Tarnyba išvados Vilniaus apygardos administraciniam teismui neteikė. Tarnyba Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. el-3912-821/2017 pateikė įrodymus (Tyrimų (ekspertizių) užsakymo dokumentų registro bei Spermos paieškos ir citologinių tyrimų registro išrašus), kuriais atsakovas įrodė, jog ekspertiniai tyrimai buvo atlikti vadovaujantis BPK normomis, tyrimų užsakovas – ikiteisminio tyrimo įstaiga. Iš Tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2011 m. vasario 9 d. rašto Nr. 111 (įrodymo administracinėje byloje Nr. el-3912-821/2017) matyti, jog Tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 525/10(01) pateikta objekto tyrimo užsakovui – Kauno apskrities VPK NTV SNTS tyrėjai. Pareiškėja apie tai buvo informuota ne kartą, o taip pat ir apie tai, jog dėl prašomos informacijos ji galėtų (ir gali) kreiptis tiesiogiai į teismo medicinos tyrimus paskyrusias institucijas (pareigūnus), kurios konkrečiu atveju vertintų ar gali būti atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys. Tyrimų (ekspertizių) užsakymo dokumentų registro bei Spermos paieškos ir citologinių tyrimų registro išrašai Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikti be koregavimų (kitų ekspertinių tyrimų užtušavimų), t. y. juose matosi ir kitų tyrimų, kurie buvo registruojami minėtuose registruose, įrašai – Spermos paieškos ir citologinių ekspertinių tyrimų registro įrašai nuo Nr. 241 iki Nr. 246. Šioje byloje aktualios išvados tyrimas yra Nr. 242, todėl pareiškėja galėjo padaryti neteisingą išvadą apie specialisto išvados turinį.

13.4.                      Tarnyba savo veikloje nedisponuoja jokia informacija apie teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų (bylų) eigą, todėl niekaip negali įvertinti, ar atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo nebus pakenkta tyrimo sėkmei arba asmenų, susijusių su konkrečia baudžiamąja byla, saugumui. Pareiškėja, jei ji yra teisėta proceso dalyvė ar kitaip teisėtai suinteresuota bylos baigtimi, gali kreiptis į tyrimų užsakovus su prašymu susipažinti su pareiškėjos norima gauti informacija, t. y. su Tarnybos specialisto išvadomis ir taip apginti tariamai pažeistas savo teises. Be to, bet kokį prokuroro ar bylą nagrinėjančio teismo sprendimą ji gali skųsti BPK nustatyta tvarka, nes ekspertinio tyrimo išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, o visos abejonės dėl to spręstinos baudžiamajame procese, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo pateikti pareiškėjai Tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadas Nr. G1187/10(02), Nr. G1081/10(02), Nr. 3298/10(02), Tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvadas Nr. S-525/10(01) ir Nr. S-SP-242/10(01), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(3132)-IS1-4688, Tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadą Nr. T-N1601(01) ir Kauno apskrities priklausomybės ligų išvadą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, spręsdamas, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pateikti jai prašomas Išvadas. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16.        Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

17.       Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

19.       Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad Konstitucija ir Įstatymas jai garantuoja nekliudomai gauti informaciją ir dokumentus iš valstybės institucijų ir įstaigų. Pareiškėjos teigimu, Išvadose pateikti duomenys baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroro buvo nuslėpti, dėl ko byla išnagrinėta netinkamai ir nuteistas ne tas asmuo.

20.        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad asmens teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir įstatymo nustatyta tvarka gali būti ribojama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žmogaus teisės į informacijos gavimą ribojimas gali būti pateisinamas, siekiant apsaugoti kitas, šios konstitucinės normos taikymo prasme, prioritetines prieš teisę į informacijos gavimą vertybes. Laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012).

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia gauti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Išvadas, kurias Tarnybos specialistai parengė vykdydami ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavestus atlikti objektų tyrimus (e. b. l. 53–54, 58, 61). Taigi tokio pobūdžio informacijos suteikimą reguliuoja specialus įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas. Visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, disponavimą ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pan., reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti, susipažinimo su baudžiamųjų bylų dokumentais klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis reglamentuota BPK 181 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis <...> taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. <...> Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, kreipdamasis į Tarnybą dėl Išvadų pateikimo, turėjo prokuroro leidimą su jomis susipažinti ir daryti jų kopijas. Tarnyba neturi teisės be prokuroro ar baudžiamąją byla nagrinėjančio teismo leidimo teikti suinteresuotiems asmenims ikiteisminio tyrimo duomenis, pareiškėja teisę susipažinti su pageidaujamais duomenimis ir gauti jų kopijas (išrašus) galėjo realizuoti BPK nustatyta tvarka kreipdamasi į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą arba bylą nagrinėjantį teismą, priklausomai nuo baudžiamojo proceso stadijos, dėl ko Tarnyba pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai prašomas Išvadas.

22.       Dėl pareiškėjos teiginių, kad Išvadose pateikti duomenys (įkalčiai) baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroro buvo nuslėpti, o jų rezultatai išgalvoti, byla išnagrinėta netinkamai ir nuteistas ne tas asmuo (žr. nutarties 12.2–12.3 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja siekia, jog teismas atliktų tam tikrus baudžiamojo proceso veiksmus, patikrintų baudžiamojo procesu metu priimtų procesinių dokumentų (atliktų procesinių veiksmų) teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat atliktų teismo ir prokuroro priimtų sprendimų vertinimą, tačiau toks ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.). Tokią poziciją įtvirtina suformuota administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-10/2011; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-463/2014; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1001-756/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-556/2018). 

23.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo naujus reikalavimus, kurių nebuvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. įpareigoti atsakovą pateikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadas Nr. T-N1601/1693 10(01) ir Nr. R 4439/10

24.       ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų naujų reikalavimų nenagrinėja.

25.       Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašo įpareigoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą pateikti jai išvadą Nr. 140-(3132)-IS1-4688 ginant viešąjį interesą. 

26.       Pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šių teisės normų turinio galima daryti išvadą, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi įstatymų suteiktų įgaliojimų ginti viešąjį interesą, o jos inicijuotas ginčas yra susijęs su jos pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimu, tačiau ne su viešojo intereso gynimu, dėl ko jos prašymas atmestinas.

27.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos prašymą perduoti teisėsaugos institucijoms išreikalautas Tarnybos išvadas dėl skubaus ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. ir skubaus Lietuvos Respublikos smurto artimoje aplinkoje įstatymo vykdymo, kadangi atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą – įpareigoti atsakovą pateikti skunde nurodytas Išvadas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – perduoti minėtas Išvadas teisėsaugos institucijoms.

28.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė