Civilinė byla Nr. e2-1347-798/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00081-2017-4

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,SHI“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Antrasis šansas“  pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SHI“, bendraieške byloje esant uždarajai akcinei bendrovei „Gimtinė“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 15 289,08 Eur be sutartinių netesybų. Kadangi atsakovė skolos negrąžina, pripažintina, kad ji yra nemoki įmonė ir jai keltina bankroto byla.

2. Bendraieškė UAB „Gimtinė“ palaikė prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, jog pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. leidinių platinimo sutartį, 2016 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir PVM sąskaitas-faktūras atsakovė yra skolinga kreditorei 9 973,06 Eur.

3. Atsakovė nesutiko su pareiškimu. Nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas dėl skolos grąžinimo yra nepagrįstas, kadangi pati pareiškėja yra skolinga atsakovei 20 717,72 Eur. Todėl pareiškėja negali būti laikoma kreditore, ji neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė užsiima didmenine knygų prekyba. Dėl atsakovės veiklos pobūdžio (sudarytų konsignacijos sutarčių su pirkėjais) bendrovė gauna atlygį iš užsakovų tik po prekių realizavimo, todėl jos didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas, atitinkamai atsiskaitymai su tiekėjais ir leidėjais atidedami minėtam laikotarpiui. Šiuo metu atsakovės įmonėje dirba 15 darbuotojų. Įmonėje darbuotojų sumažėjo pasikeitus jos vadovams, siekiant optimizuoti bendrovės veiklą. Atsakovė nėra skolinga valstybės biudžetui.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „SHI“ bankroto bylą. Bankrutuojančios UAB „SHI“ administratoriumi paskyrė A. M..

5. Teismas nustatė, jog pareiškėjos pateikta 2010 m. spalio 15 d. su atsakove sudaryta leidinių pirkimo-pardavimo sutartis ir 2017 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra vertintini kaip pakankami ir nekeliantys abejonių įrodymai dėl to, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę į atsakovę ir tikėtinai yra jos kreditore. Be to, aplinkybė, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu aplinkybė, kad teismas priims ir iš esmės išnagrinės asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Todėl teismas pripažino, jog pareiškėja yra tinkamas subjektas, galintis inicijuoti atsakovei bankroto bylą, o pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti nagrinėjamas teisme.

6. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą 2017 m. sausio 31 d. balansą įmonės turtas yra įvertintas 3 245 567 Eur (ilgalaikis turtas – 52 615 Eur, trumpalaikis turtas – 3 191 172 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekia 2 755 479 Eur, kuriuos sudaro tik trumpalaikiai įsipareigojimai. Beveik visą įmonės turtą sudaro trumpalaikis turtas – 3 191 172 Eur, iš kurio 2 093 556 Eur sudaro atsargos (teismui pareikalavus, atsakovės vadovas pateikė detalų įmonės turimų atsargų sąrašą), taip pat per vienerius metus gautinos sumos – 1 081 609 Eur (iš kurių pirkėjų įsiskolinimai siekia 1 067 273 Eur) ir kitos, palyginti neženklios sumos.

7. Atsakovės debitorių (pirkėjų įsiskolinimų) sąrašas patvirtina, kad didžiajai debitorių daliai skolos mokėjimo terminai yra suėję, todėl dauguma skolų laikytinos pradelstomis. Todėl yra pagrindas išvadai, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis. Atsakovės vadovas, teigdamas, kad pirkėjų skolos atsakovei bus grąžintos, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių susidariusių įsiskolinimų realias grąžinimo perspektyvas. Vien tai, kad atsakovės su pirkėjais sudarytos sutartys vykdomos konsignacijos principu, nepatvirtina pirkėjų skolų grąžinimo fakto, kadangi pačiose sutartyse numatyti atitinkami atsiskaitymo terminai šiuo metu yra gerokai pradelsti. Teismas konstatavo, kad balanse įrašytų pirkėjų įsiskolinimų negalima laikyti realiu įmonės turtu. Tokiu būdu atsakovės turimas realus turtas sudaro ne didesnę, kaip 2 178 294 Eur (3 243787 Eur – 1 067 273 Eur) sumą.

8. Pagal 2017 m. sausio 31 d. įmonės balansą didžiausią įsipareigojimų kreditoriniams dalį sudaro skolos tiekėjams – 2 643 049 Eur. Pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą pradelstos skolos kreditoriams (leidėjams) siekia 198 449,96 Eur. Kad atsakovės veikla vykdoma konsignacijos principu patvirtina teismui pateiktos atsakovės su pirkėjais sudarytos konsignacijos sutartys. Tačiau, nors atsakovė teigia leidėjus/tiekėjus informuojanti apie planuojamas grąžinti skolas ir su jais atsiskaitanti gavus lėšas iš pirkėjų, tačiau atsakovės vadovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovė su tiekėjais yra sudariusi atskirus susitarimus dėl atsiskaitymo terminų pratęsimo ar atidėjimo, suėjus atsiskaitymo terminams. Tokių susitarimų nebuvimą galimai patvirtina atsakovės pateiktos su leidėjais (UAB „Didakta“, UAB „Egmont Lietuva“ ir UAB „Alma littera sprendimai“) sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutartys. Todėl teismas padarė išvadą, kad įmonės balanse nurodytas įsiskolinimas tiekėjams laikytinas pradelstomis skolomis.

9. Teismas pripažino, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę kaip 2 693 718 Eur sumą, taigi viršija pusę atsakovės balanse nurodyto turto vertės. Atsakovė neįrodė, jog realiai turi turto ar lėšų, kurių pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ar kad bent jau yra dedamos realios pastangos įsiskolinimams likviduoti. Aplinkybės, kad 2017 m. sausio 31 d. duomenimis atsakovė veikė pelningai, kad  vykdo veiklą ir neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, dar neįrodo, jog ji yra moki. VSDFV duomenimis, 2016 m. rugsėjo 15 d. įmonė nėra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje dirba 13 darbuotojų (apdraustųjų).

10. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „SHI“ nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau dalis jo yra areštuota. Antstolių informacinės sistemos duomenimis UAB „SHI“ atžvilgiu užvestos 2 vykdomosios bylos: vykdomoji byla dėl 307,15 Eur išieškojimo K. V. naudai ir vykdomoji byla, vykdoma antstolės A. A., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, be šios bylos, iškeltos dar dvi 2 civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai (e2-4806-451/2017, e2-11549-199/2017). Teismas, nustatęs, kad atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, pripažino, jog atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „SHI“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „SHI“ bankroto bylą, pareiškėjai UAB „Antrasis šansas“  skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino atsakovės finansinę padėtį, jai iškelti bankroto bylą nebuvo jokio pagrindo. Teismas nepagrįstai iš atsakovės turto eliminavo 1 081 609 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir atitinkamai sumažino atsakovės turimo turto vertę. Nesutiktina su teismo argumentu, jog per vienerius metus gautinos sumos paprastai nelaikomos realiu turtu, nes jų atsakovė gali ir neatgauti. Pagal Audito ir apskaitos tarnybos patvirtinto 18 verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 24 punktą finansinis turtas apskaitoje turi būti registruojamas tada, kai įmonė gauna arba įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Šiuo metu nėra paneigta atsakovės teisė įgyti 1 081 609 Eur iš jos debitorių, todėl 1 081 609 Eur reikalavimas į balansą įtrauktas pagrįstai.
2. Didžioji dalis gautinų sumų yra iš prekių pirkėjų (užsakovų), kurie už atsakovės patiektas prekes atsiskaitys tik po prekių realizacijos, kuri turi įvykti per 12 mėnesių, galutiniams vartotojams. Prekių nerealizavus, atsakovė turi teisę atgauti savo prekes (knygas) natūra. Atsakovės klientai yra patikimi bei finansiškai stabilūs rinkos dalyviai, todėl neturėtų kilti jokių abejonių dėl būsimo atsiskaitymo su atsakove. Be to, naujausi finansiniai duomenys patvirtina, kad per vienerius metus yra gaunamos beveik visos numatytos sumos iš užsakovų. Šiuo metu gautinų sumų yra 1 081 609 Eur, o pagal 2015 m. duomenis gautinų sumų buvo 2 001 251 Eur, tai yra per 2016 m. grąžinta beveik 1 mln. Eur debitorių skolų.
3. Teismas nepagrįstai visus atsakovės turimus įsipareigojimus kreditoriams pripažino pradelstais. Atsakovė veiklą vykdo konsignacijos pagrindu. Konsignacija – komisinio prekių pardavimo sutartis, pagal kurią prekių pardavėjas atsiskaito su prekių savininku tik tada, kai prekės parduotos, t.y. teisė reikalauti sumokėti pinigus įgyjama po prekių pardavimo. Pagal 2017 m. balansą skolos tiekėjams sudaro 2 643 049 Eur. Dėl buhalterinės programos ypatumų skola skaičiuojama kaip pradelsta nuo prekių iškrovimo momento, tačiau teisė reikalauti sumokėti pinigus įgyjama tik po prekių pardavimo. Todėl reali pradelsta atsakovės skola leidėjams sudaro 198 449,96 Eur. Tai, jog atsakovės pradelsta skola yra ženkliai mažesnė nei nustatyta teismo, įrodo ir tai, kad atsakovės atžvilgiu yra užvestos tik dvi vykdomosios bylos, į bankroto bylą yra įstojusi tik viena kreditorė. Todėl atsakovės finansinė padėtis neatitinka nustatytos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje ir bankroto byla jai iškelta nepagrįstai.
4. Atsakovės veikla šiuo metu nėra sustabdyta, įmonė gali toliau vykdyti ir vykdo komercinę veiklą, yra moki. Atsakovė nuo 2008 m. užsiima didmenine knygų prekyba. Atsakovė turi platų knygų asortimentą, yra įdarbinusi pakankamą kiekį darbuotojų, todėl užsakymai įvykdomi greitai ir laiku. Šiuo metu bendrovėje dirba 13 darbuotojų. 2015 m. atsakovė bendradarbiavo su 155 leidyklomis (leidėjais), tačiau buvo atsisakyta „smulkiųjų“ partnerių ir šiuo metu bendradarbiaujama su 71 leidykla (leidėju). Atsakovės klientai yra didieji prekybos centrai (MAXIMA, RIMI, IKI), tinkliniai, netinkliniai knygynai, elektroniniai knygynai. Atsakovė neabejotinai veikia kaip aktyvi rinkos dalyvė, vykdo įsipareigojimus ir jos veikla yra tęstinė.
5. Pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad atsakovė jai yra skolinga 15 289,08 Eur, tačiau nutylėjo faktą, kad pati pareiškėja yra skolinga atsakovei didesnę, t.y. 20 717,72 Eur sumą. Šiuo metu atsakovė dėl jos turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės įvykdyti vienašalio įskaitymo (CK 6.131 straipsnis), tačiau įskaičius atsakovės turimą skolą, pareiškėja vis tiek liktų skolinga atsakovei 5 428,64 Eur. Todėl pareiškėja piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą kaip kreditorė ir prašyti iškelti atsakovei bankroto bylą.
6. Bankroto bylos inicijavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas, itin varžantis skolininko interesus ir sukeliantis jam daug nepatogumų, todėl juo turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai įprastinės skolos išieškojimo priemonės jau buvo neveiksmingos. Be to, bankroto bylą inicijuojantis asmuo turi būti sąžiningai ir pagrįstai įsitikinęs, jog skolininkas neatsiskaito su juo ne todėl, kad ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę, o todėl, kad negali atsiskaityti (yra nemokus). Kai asmuo, laikantis save kreditoriumi, inicijuoja kito asmens bankroto procedūrą, panaudodamas ją kaip ginčijamos skolos išieškojimo priemonę arba neturėdamas rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, jis piktnaudžiauja bankroto bylos inicijavimo teise. Toks elgesys yra neteisėtas, todėl pareiškėjui gali būti taikomos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos.
7. Pareiškėja byloje akivaizdžiai buvo nesąžininga bei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nutylėjo faktą, kad pati yra skolinga atsakovei didesnę sumą. Pareiškėja ne tik kad neatsiskaito su atsakove, bet dar ir nepagrįstai inicijuoja jai bankroto bylą. Pareiškėja, inicijuodama atsakovei bankroto bylą ir pati būdama atsakovės debitore tik siekia išvengti skolos grąžinimo. Pareiškėja daro žalą ne tik atsakovei, bet ir jos kreditoriams, darbuotojams, partneriams. Šiuo metu įmonėje dirba 13 darbuotojų, kurie bankroto bylos iškėlimo atveju taip pat patirtų neigiamas pasekmes. Atsakovė neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o tai rodo, kad privalomieji mokesčiai už dirbančius asmenis yra mokami tinkamai ir laiku, siekia susigrąžinti reikšmingas debitorines skolas, turi pakankamai turto. Taigi nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad egzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindai.
12. Pareiškėja UAB „Antrasis šansas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės deklaruoto turimo turto didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiką, šis turtas yra įvairūs leidiniai: knygos, žurnalai, mokomoji literatūra. Šių leidinių tikroji vertė, greitai jų nerealizavus, tampa itin maža. Taip pat nėra aišku, ar minėti leidiniai, už kuriuos su tiekėjais atsakovė atsiskaito tik juos pardavusi, išties priklauso atsakovei nuosavybės teise.
2. Pati atsakovė tinkamai nevykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė išsamaus savo debitorių sąrašo, kuriame  būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti atsiskaitymo terminai. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog deklaruojamos skolos gali būti realiai išieškotos ir kokių veiksmų atsakovė ėmėsi dėl šių skolų išieškojimo. Vienai didžiausių atsakovės debitorių UAB „Spaudos kelias“ 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla. Tai reiškia, jog visa skola nebus išieškota.
3. Remiantis teismų praktika, atsakovei yra taikytina contra spoliatorem taisyklė, kai šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismo surinkti ir išnagrinėti bei įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų.
4. Byloje nėra pagrindo pareiškėjai skirti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėja realizavo jai priklausančią teisę, kuri buvo patvirtinta pirmos instancijos teismo.
13. Bendraieškė UAB „Gimtinė“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
16. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
17. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
18. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „SHI“.

Dėl įmonei priklausančio turto ir turtinių teisių vertės

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra nuo 2008 m. veikiantis juridinis asmuo, kurio veikla yra didmeninė knygų prekyba. Jos pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad įmonė veikė pelningai iki 2015 m., tuo tarpu 2016 m. patyrė 169 552 Eur nuostolių. Tačiau 2017 m. sausio mėnesio pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog atsakovė vėl pradeda gauti pelną, kuris per vieną mėnesį sudaro 19 265 Eur. Pagal 2017 m. sausio 31 d. balansą atsakovė turėjo 3 243 787 Eur vertės turto ir 2 755 479 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Palyginti su 2016 m. balansu atsakovės bendra turimo turto vertė padidėjo 74 590 Eur, taip pat per vienerius metus mokėtinų skolų suma 2017 m. pradžioje padidėjo 57 106 Eur.
20. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės turimo turto vertė yra tik 2 178 294 Eur, kadangi pripažino, jog įmonė neturi realios galimybės atgauti 1 067 273 Eur dydžio debitorines skolas. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
21. Pirmos instancijos teismas rėmėsi minėta teismų praktika, tačiau neatkreipė dėmesio, kad, pavyzdžiui, cituotoje byloje teismas savo iniciatyva analizavo didžiausių atsakovo debitorių finansinius pajėgumus įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas neatliko jokios atsakovės pateikto pirkėjų skolų sąrašo analizės, bet, remdamasis vienintele aplinkybe, jog didžiajai debitorių daliai skolos mokėjimo terminai yra suėję, pripažino daugumą skolų laikytinos pradelstomis ir padarė išvadą, kad balanse įrašytų pirkėjų įsiskolinimų negalima laikyti realiu įmonės turtu.
22. Atsakovės pateiktame pirkėjų skolų sąraše (elektroninės bylos t. I, l. 138-142) yra nurodyti iš viso 179 debitoriai, didžiosios daugumos jų skolos sudaro po kelis šimtus eurų, jų mokėjimo terminai yra pradelsti nuo kelių dienų iki vienerių ar net dvejų metų. Todėl pripažintina, kad tokių palyginti nedidelių sumų, bet didelio kiekio skolų išieškojimas teismuose yra apsunkintas dėl papildomai mokėtinų žyminių mokesčių bei kitų bylinėjimosi išlaidų, taip pat laiko sąnaudų. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo debitorių, bent jau stambiausių iš jų, mokumą.
23. Pareiškėja atsiliepime nurodė, jog vienai iš didžiausių atsakovės debitorių, UAB „Spaudos kelias“ (175 403,75 Eur), 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla. Tačiau dideles sumas taip pat turi mokėti tokie debitoriai, kaip AB SEB bankas (17 070,45 Eur), UAB „MAXIMA LT“ (59 012,16 Eur), UAB „PALINK“ (173 886,90 Eur), UAB „ALG knygynai“ (298 760,81 Eur), UAB „RIMI Lietuva“ (26 155,91 Eur), UAB „Leidykla Jūsų Flintas“ (27 063,27 Eur), VšĮ „Terra Publica“ (11 277,67 Eur), kurie yra stambūs, veikiantys juridiniai asmenys, jų galimybės sumokėti nurodytas sumas nekelia abejonių. Todėl iš dalies sutiktina su atsakove, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai visą debitorinių skolų sumą atėmė iš atsakovės turimo turto vertės. Tačiau ir pati atsakovė netinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigą ir nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė detalesnių duomenų dėl realiai išsiieškotinos debitorinės skolos dydžio. Todėl ir apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti tikslios atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto ir turtinių teisių vertės.

Dėl įmonės pradelstų skolų dydžio

24. Atsakovė pateikė pradelstų skolų leidėjams sąrašą, pagal kurį visa pradelstų skolų suma sudaro 198 449,96 Eur (elektroninės bylos t. I, l. 143-144). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, konstatuoja, kad šis sąrašas nėra išsamus ir reali atsakovės pradelstų skolų suma yra didesnė. Atsakovei 2016-2017 m. buvo iškelta 10 bylų, kuriose teismai išdavė teismo įsakymus, priteisdami kreditoriams iš atsakovės iš viso 24 756,11 Eur (civilinės bylos Nr. L2-21296-800/2017; eL2-32210-214/2016; eL2-16991-528/2017; eL2-17288-886/2017; eL2-8205-1051/2017; eL2-10289-528/2017; eL2-14220-191/2017; L2-29387-375/2016; eL2-16384-921/2017; eL2-12230-214/2017).
25. Pažymėtina, kad į atsakovės pateiktą pradelstų skolų sąrašą buvo įtraukti tik penki kreditoriai, kuriems buvo išduoti teismo įsakymai (UAB „Kitas gestas LT“, UAB „Garnelis“, M. D., K. M. leidykla „Briedis“ ir VšĮ „Modernaus meno centras“). Be to, aptariamame sąraše nurodyti kreditorių reikalavimai yra gerokai mažesni, negu jiems buvo priteista teismo pagrindinė skola, pavyzdžiui UAB „Kitas gestas LT“ sąraše nurodyta 24,33 Lt dydžio skola, tuo tarpu teismas teismo įsakymu priteisė 267,62 Eur pagrindinės skolos (civilinė byla Nr. L2-21296-800/2017) ir t.t.
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad 2016-2017 m. teismų nutartimis buvo patvirtintos atsakovės ir kreditorių UAB „Didakta“, UAB „Alma Litera sprendimai“, UAB „Kitos knygos“, UAB „Egmont Lietuva“ taikos sutartys, pagal kurias atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 127 632,11 Eur. Pažymėtina, kad dviejose iš šių bylų jau yra išduoti vykdomieji raštai (civilinė byla Nr. e2-5306-1043/2017 ir Nr. 2SP-24792-864/2016). Taigi atsakovė netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas ir praleido nustatytus mokėjimo terminus. Prie atsakovės pateiktame kreditorių sąraše nurodytos sumos pridėjus papildomai neįtrauktas teismų įsakymais priteistas bei taikos sutartimis atsakovės įsipareigotas mokėti skolas, bendra pradelstų įsipareigojimų suma būtų 326 644,45 Eur. Pripažintina, kad atsakovė nepateikė teismui realaus savo pradelstų skolų sąrašo, jos faktinės pradelstos skolos yra didesnės.
27. Atsakovė į bylą taip pat pateikė tiekėjų skolų sąrašą, pagal kurį bendra mokėtinų skolų suma yra 2 643 049 Eur (elektroninės bylos t. I, l. 145-151). Pirmos instancijos teismas nurodytą skolos sumą taip pat priskyrė prie pradelstų atsakovės skolų, remdamasis aplinkybe, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos susitarimus su tiekėjais dėl atsiskaitymo terminų pratęsimo ar atidėjimo. Tuo tarpu atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ši skola nėra pradelsta, kadangi dėl buhalterinės programos ypatumų skola yra skaičiuojama kaip pradelsta nuo prekių iškrovimo momento, tačiau teisė reikalauti pinigus kyla tik po prekių pardavimo.
28. Atsakovė pateikė teismui nemažą dalį savo sudarytų sutarčių, kurios yra dvejopo pobūdžio. Atsakovė yra sudariusi konsignacijos sutartis (kai kurios jų yra įvardijamos ir tiekimo ar didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartimis), kuriose atsakovė yra konsignantu arba pardavėju, teikiančiu nuosavybės teise jam priklausančius leidinius konsignatoriui, kuris priima prekes ir atsiskaito už jas. Šiose sutartyse yra numatyta ir nepaklausių prekių grąžinimo galimybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog konsignacija yra viena iš komisinio prekių pardavimo formų. CK konsignacijos sutarties sąvokos neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
29. Taip pat atsakovė yra sudariusi ir leidinių pirkimo-pardavimo sutartis (leidinių didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis), pagal kurias atsakovė yra pirkėju, priimančiu iš leidėjo prekes ir už jas sumokančiu sutartyje nustatytomis sąlygomis. Nors šių sutarčių sąlygos nėra visiškai identiškos, tačiau jų dominuojanti sąlyga yra ta, kad prekės (leidiniai) pristatomi pirkėjui kartu su išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, o pirkėjas yra įsipareigojąs jas priimti bei tą pačią dieną pasirašyti gautų prekių PVM sąskaitą-faktūrą. Tuo tarpu šių sąskaitų apmokėjimo terminai skiriasi ir priklausomai nuo konkrečios sutarties sąlygų bei pateiktų prekių kiekio ar jų realaus pardavimo gali siekti nuo 5 iki 120 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos ar realaus šių prekių pardavimo. Taip pat visos šios sutartys numato ir nerealizuotų prekių grąžinimo tiekėjui galimybę.
30. Atsakovės pateiktame tiekėjų skolų sąraše, kuriame nurodyta 2 643 049 Eur skola, yra įtrauktos skolos ne tik leidinių tiekėjams, bet ir pirkėjams (UAB „RIMI Lietuva“, UAB „MAXIMA LT“, UAB „PALINK“ ir kt.), taip pat skolos kreditoriams, kurie galimai nedalyvauja tiesioginiuose atsakovės leidinių pirkimo-pardavimo verslo santykiuose (AB „Lietuvos draudimas“, advokatų kontora, notarė, VĮ „Registrų centras“, VMI bei VSDFV Kauno skyrius). Nemažos dalies skolų pradelsimo terminas viršija net tūkstantį dienų, tai yra daug didesnį laikotarpį, per kurį pagal atsakovės pateiktas sutarties sąlygas ji turi atsiskaityti su tiekėjais. Todėl atsakovės paaiškinimai pirmos instancijos teisme bei atskirojo skundo argumentai apie buhalterinės sistemos skaičiavimo bei konsignacijos sutarčių ypatumus nėra pakankami, kad galima būtų visą šią skolą pripažinti nepradelsta.
31. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą ir nustatęs atsakovės vadovui terminą pateikti teismui papildomus įrodymus – įmonės turimą trumpalaikį turtą ir jo vertę pagrindžiančius dokumentus; koks materialus ir nematerialus turtas jį sudaro; paaiškinimus, kurioje 2017 m. sausio 31 d. balanso eilutėje atsispindi pradelstos skolos leidėjams ir įrodymus, pagrindžiančius įsipareigojimus tiekėjams (pvz.: išrašytas sąskaitas faktūras atsakovei), šalių susitarimus, jeigu tokie yra, dėl pavėluoto atsiskaitymo, kitus rašytinius duomenis. Tačiau atsakovės pateiktas aiškinamasis raštas apie buhalterinės apskaitos sistemos bei konsignacijos sutarčių ypatumus pirmos instancijos teismo buvo pripažintas nepagrindžiančiu skolų nepradelsimo fakto.
32. Atsakovė, žinodama šį teismo vertinimą, atskirajame skunde nenurodė jokių išsamesnių paaiškinimų bei nepateikė jokių detalesnių savo skolų skaičiavimų, iš kurių būtų aišku, kokio dydžio yra atsakovės pradelstos skolos ir kokio dydžio skolų mokėjimo terminai dar nėra suėję. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal teismų praktiką mokumo pagrindimo našta tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Pirmos instancijos teismas buvo aktyvus, reikalavo iš atsakovės pateikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovė šios savo pareigos tinkamai neįvykdė. Todėl pripažintina, kad atsakovės pradelstų skolų dydis yra ne mažesnis, negu 2 643 049 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal viešus duomenis atsakovė šiuo metu yra skolinga VSDF biudžetui 2 278,99 Eur. Todėl atsakovės argumentai, jog ji neturi skolų valstybės biudžetui, nėra pagrįsti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad net ir pripažinus, jog atsakovės turimo turto vertė atitinka į balansą įrašytą vertę – 3 243 787 Eur, jos pradelstų skolų suma (2 643 049 Eur) vis tiek viršys daugiau nei pusę šio turto vertės (1 621 893,50 Eur). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą.
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „SHI“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

35. Atsakovė taip pat prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur  baudą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
36. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdu, jog tarp pareiškėjos ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl jų tarpusavio įsipareigojimų. Pareiškėja savo reikalavimą yra pagrindusi pateiktais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad pareiškėjos skola jai yra didesnė. Tačiau atsakovės pateiktas 2017 m. sausio 10 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame užfiksuota 20 717,72 Eur dydžio pareiškėjos skola atsakovei, nėra pasirašyta ir patvirtinta UAB „Antrasis šansas“ atstovo (elektroninės bylos t. I, l. 57). Todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ne atsakovė yra skolinga pareiškėjai, o pati pareiškėja yra skolinga atsakovei. Tokias aplinkybes galima nustatyti tik nagrinėjant šį ginčą iš esmės. Tuo tarpu byloje yra sprendžiamas tik atsakovės galimo nemokumo klausimas. Todėl šiuo nagrinėjamos bylos etapu nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis.
37. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

           Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                               Antanas Rudzinskas