Civilinė byla Nr. e2-5506-443/2020

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00596-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 13 d.

 Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,

sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,

dalyvaujant ieškovei S. V., ieškovės atstovui Ričardui Lilui,

atsakovui G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas

nustatė:

ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 28. Šalių santykiai nesiklostė, tad ieškovė su atsakovu nusprendė, kad santuokos sudarymas buvo per greitas ir neapgalvotas. Su sutuoktiniu nebendrauja, nei ieškovė, nei atsakovas nemano, kad dar galima išsaugoti jų santuoką. Kreipdamasi į teismą su šiuo ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, ieškovė yra visiškai įsitikinusi, kad šiuo metu jų santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra jos nutraukimas teismo keliu. Siekdama išsaugoti asmeninio – šeimyninio gyvenimo privatumą, šiuo ieškiniu kreipiasi į teismą, prašydama šalių santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės, konstatuojant, kad šalių santuoka iširo dėl neapgalvoto sprendimo sudaryti santuoką, nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių ir skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu bendrų nepilnamečių vaikų, kurių išlaikymo klausimą reikėtų išspręsti nutraukiant judviejų santuoką, neturi. Iš ankstesnių santykių ieškovė augina du nepilnamečius vaikus – E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo prašo palikti ieškovei pavardę „V.“, atsakovui – „V.“. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, o ir atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl jam iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas. Jokio nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Taip pat nėra jokio kito kilnojamojo turto, kurio pasidalinimo klausimą reikėtų išspręsti, nutraukiant šalių santuoką. Jokių kreditorinių įsipareigojimų santuokos metu nei ieškovė S. V., nei atsakovas G. V., neįgijo. Šalys niekada nevedė bendro ūkio.

Teismo posėdžio metu ieškovė S. V. paaiškino, kad visiškai palaiko ieškinį, norėtų išsiskirti esant tam pagrindu abejų sutuoktinių kaltei. Neturi ką papildomai pridėti, prie to, kas išdėstyta ieškinyje. 

           Teismo posėdžio metu atsakovas G. V. nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu, nieko daugiau pasakyti nenori. 

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

  Byloje nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje – Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje, J. B. g. 14, LT70423, Kybartai, Vilkaviškio r.

Bylos duomenimis, tarp šalių kyla nesutarimai, po santuokos sudarymo labai greitai išryškėjo jų skirtingas požiūris į gyvenimą ir šeimą. Abu vertina santuokos sudarymą kaip skubotą, pakankamai nepasvertą žingsnį.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas tam neprieštaravo, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliktina po santuokos įgyta pavardė – „V.“, atsakovui – „V.“. Priteisti išlaikymą viena iš kitos šalys nereikalauja. Šalys bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių santuokos metu neįgijo, neturi bendrų kreditorių, kaip ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

 Ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašė priteisti iš atsakovo, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalis).

         Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos kiekvienai šaliai neviršija 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

 Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60, 3.117, 3.119, 3.123 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

    Ieškinį tenkinti visiškai.

    Nutraukti santuoką, įregistruotą Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 28, tarp ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: ieškovei – „V.“, atsakovui – „V.“.

    Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose. 

Teisėjas                                                    Arturas Rauktys