Civilinė byla Nr. e2A-532-555/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16538-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.1.5; 3.2.6.10; 3.3.1.18.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinaturas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26236-713/2019 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tinaturas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Tinaturas“ 6 549,51 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, 147,00 Eur žyminį mokestį ir 364,97 Eur išlaidas už priedų vertimus.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2018 m. liepos 6 d. (duomenys neskelbiami) dėl J. J., vairavusio transporto priemonę DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žalą atlygino ieškovas, kuri pateikė reikalavimą grąžinti sumokėtą sumą atsakovei, tačiau pastaroji pareigos atlyginti žalą neįvykdė.

3.       Atsakovė UAB „Tinaturas“ su ieškiniu sutiko ir prašė žalos atlyginimą išdėstyti vienuolikos mėnesių terminui, t. y. leisti jai nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. kovo 30 d. kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. gegužės 30 d. mokėti po 1 280,74 Eur, nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. mokėti po 1 000,00 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 6 549,51 Eur nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 147,00 Eur žyminį mokestį ir 364,97 Eur išlaidas už priedų vertimus; atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 6 d. (duomenys neskelbiami) dėl J. J., vairavusio transporto priemonę DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu automobilis DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas atlygino žalą, išmokėdama 6 549,51 Eur dydžio draudimo išmoką pagal (duomenys neskelbiami) nacionalinio draudikų biuro pateiktą pretenziją. Teismas laikė ieškinį pagrįstu ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisė jos prašomas sumas.

6.       Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismas pasisakė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ji dirba nuostolingai, taip pat įrodymų, kad kreditoriniai įsipareigojimai ženkliai pablogina įmonės finansinę padėtį. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis sudėtinga ir skolos mokėjimas būtų ypatingai žalingas. Be to, teismas taip pat vertino, kad ta aplinkybė, jog atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 11 d. ieškovo pretenzijos nėra sumokėjusi jokios nuostolių dalies, leidžia daryti išvadą, kad ji nerodo geranoriškumo, neieško kompromiso su ieškovu, nesiekia atsiskaityti net dalimis, kas neabejotinai pažeidžia ieškovo teises.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tinaturas“ prašo priteistos skolos mokėjimą išdėstyti vienuolikos mėnesių laikotarpiui, t. y. 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 29 d., mokant kas mėnesį po 100,00 Eur; 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 30 d. mokant kas mėnesį po 1 280,74 Eur; 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. mokant kas mėnesį po 500,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Su skundžiamu sprendimu priteista suma sutinka, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.

1.2.       Atsakovė valdo turtą (vilkiką) finansinės nuomos sutarties pagrindu, todėl kas mėnesį turi mokėti fiksuotą sumą. Atsakovė pripažino ieškovo mokėtinos sumos dydį ir įsipareigojo jį mokėti kas mėnesį. Atsakovė, kas mėnesį patiria 20 913,80 Eur išlaidų (kreditoriams, darbo užmokesčiui, mokesčiams, kredito įmokoms). Be to, šiuo metu ieškovui yra sumokėta 2 000,00 Eur, atsakovė yra pajėgi sumokėti skolą ieškovui.

1.3.       Priteista suma yra didelė, todėl reikalavimas sumokėti visą sumą iš karto ir priverstinis skolos išieškojimas taptų našta atsakovei, kas dar labiau suvaržytų ir apsunkintų atsakovės finansinę padėtį.

8.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 6 549,51 Eur nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 147,00 Eur žyminį mokestį ir 364,97 Eur išlaidas už priedų vertimus, iš viso priteista 7 061,48 Eur suma. Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti vienuolikos mėnesių terminui, motyvuodama savo sunkia finansine padėtimi.

12.       CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. 

13.       CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

14.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

15.       CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

16.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija nei susidariusių nuostolių fakto, nei jų dydžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovei pirmąją pretenziją dėl nuostolių apmokėjimo yra pateikęs dar 2018 m. lapkričio 11 d., todėl akivaizdu, jog iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atsakovė jau turėjo pakankamai ilgą terminą nuostoliams bent iš dalies grąžinti. Pažymėtina, kad atsakovė tik su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 46, kuriuo ieškovui pervedė 2 000,00 Eur sumą. Kita vertus, atsakovė iki apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo (2020 m. kovo 24 d.) nepateikė duomenų, jog mokėjo savo pačios nustatytą galimą įmokos sumą pagal apeliaciniame skunde nurodytą grafiką, ir duomenų, kokia suma jau yra padengusi priteistus ieškovui nuostolius (CPK 178 straipsnis).

17.       Jau minėta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti, motyvuodama savo sunkia finansine padėtimi, tačiau į bylą nėra pateikusi duomenų nei jos finansinės padėties sunkumui šiuo metu įrodyti (pvz. aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus (pvz. kreditorių sąrašus) ir kt.), nei jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvomis pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

18.       Pažymėtina, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės paskutiniai įregistruoti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2018 m. Pagal paskutinius registruoti teiktus dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), bendrovė 2018 m. turto turėjo už 35 273,00 Eur (didžiąja dalimi ilgalaikis turtas – 17 454,00 Eur (materialus turtas)), tuo tarpu įsipareigojimai sudarė 4 629,00 Eur (didžiąja dalimi – po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai). Atsakovė 2018 m. baigė su 613,00 Eur pelnu. Byloje nėra pateikta šiai dienai aktualių įmonės realią būklę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų, todėl negalima laikyti, kad nurodyti balanso duomenys atspindi tikrąją atsakovės finansinę padėtį. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, tuo tarpu iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės, dar viena transporto priemonė įgyta finansinės nuomos sutarties pagrindu. VSDFV viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, kad įmonėje apdraustų asmenų yra šeši, skola Fondo biudžetui sudaro 552,29 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra užvestų bylų dėl skolų priteisimo, antstolių informacinės sistema taip pat patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta ir vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo. Iš Turto areštų aktų registro duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu nėra taikomi areštai ir apribojimai.

19.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji kas mėnesį patiria 20 913,80 Eur išlaidų (kreditoriams, darbo užmokesčiui, mokesčiams, kredito įmokoms), tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat nurodo, kad yra pripažinusi ieškovui turimą įsipareigojimą, pagal kitą eismo įvykį, 5 783,35 Eur sumai, kurią yra įsipareigojusi sumokėti dalimis (byla Nr. 1812172376), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis įsiskolinimas ieškovui turėjo būti visas apmokėtas iki 2020 m. kovo 30 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė yra sudariusi finansinę nuomos sutartį dėl transporto priemonės įsigijimo, mėnesinė įmokos suma – 491,51 Eur, paskutinė termino diena – 2021 m. liepos 25 d., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė niekaip neįgalina spręsti dėl atsakovės finansinių galimybių (sunkumų) sumokėti iš karto teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteistą sumą.

20.       Teisėjų kolegija, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad šios nutarties 16-19 punktuose nurodytos atsakovės finansinę padėtį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovės dabartinė finansinė padėtis neleidžia įvykdyti viso teismo sprendimo iš karto. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą pagal atsakovės apeliaciniame skunde nurodytą grafiką (atsakovės naudai) būtų nepagrįstai ribojama ieškovo teisė per protingą terminą gauti iš atsakovės teismo sprendimu priteistą sumą. Akivaizdu, jog tai nebūtų suderinama su šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo privalomumo principais.

21.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dalyje dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

23.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu yra pateikusi 2020 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymą, kad už pateiktą apeliacinį skundą yra sumokėjusi 147,00 Eur žyminį mokestį. Tačiau apeliaciniu skundu skundžiant tik teismo sprendimo dalį dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir neskundžiant teismo sprendimo dėl materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo, žyminis mokestis nemokamas, nes CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas tik materialinių reikalavimų apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tinaturas“, j. a. k. 304491902, 147,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminį mokestį.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tinaturas“, j. a. k. 304491902, 147,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 13 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė