(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. K. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-65-636/2013 pagal ieškovų G. K. ir S. K. ieškinį atsakovei L. V., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl dalies žemės atidalijimo iš bendrosios žemės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovai S. K. ir G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pagal 2010-11-21 sklypo padalijimo projektinių siūlymų brėžinį atidalinti iš bendrosios dalinės su atsakove L. V. 0,4575 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės ieškovų S. K. ir G. K. nuosavybėn 0,0965 ha žemės sklypą Nr. 2 ir 0,1035 ha žemės sklypą Nr. 3 ir po atidalijimo nustatyti likusios ieškovų su atsakove bendrosios dalinės 0,575 ha žemės sklypo nuosavybės dalies naudojimo tvarką taip: ieškovams paskirti naudotis 0,0934 ha žemės sklypu Nr. 1, o atsakovei paskirti naudotis 0,1641 ha žemės sklypu Nr. 4. Nurodė, kad 2004-04-15 sutartimi (notarinio registro Nr. 2-2764) ieškovai ir V. G. su A. G. lygiomis dalimis nupirko iš A. K. 0,4575 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apie ketinimą atsidalinti iš bendrosios dalinės žemės nuosavybės ieškovai 2010-12-03 raštu infor­mavo V. ir A. G., tačiau gavo atsakymą, kad jie nebėra minėtos že­mės bendrasavininkiai. Naujajai bendraturtei ieškovai 2011-01-25 registruotu laišku įteikė sklypo padalijimo projektinių siūlymų brėžinio kopiją ir pasiūlymą raštu per 5 die­nas nuo įteikimo duoti ieškovams notaro patvirtintą sutikimą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavy­bės turto dalį, pažymėtą plane Nr. 2 ir Nr. 3, tačiau atsakovė į ieškovų pasiūlymą neatsiliepė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovai S. K. ir G. K. sumažino ieškinio reikalavimą, atsisakydami ieškinio reikalavimo dalies dėl sklypo Nr. 3 (1 t., 1–2 b. l.).

Atsakovė L. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pagal projektinius pasiūlymus sklypo atidalinti negalima, nes ieškovų pateiktame plane nėra pateikti sprendiniai, užtikrinantys bylos šalių patekimą prie Išrašo 2.2–2.10, 2.12 punktuose nurodytų pastatų, pagal siūlomą naudojimosi tvarką atsakovė negalės patekti į sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 4, esančią šiaurės kryptimi už plane pažymėtos kūdros. Taip pat nurodė, kad ieškovai prašo atidalinti žemės sklypą natūra pagal planą, kuriame nėra nurodyta, kad atidalinimo planas parengtas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (1 t., 32–33 b. l.).

Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai turėjo parengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui arba detalųjį žemės sklypo planą, todėl buvo pažeista administracinė tvarka tokių klausimų sprendimui (1 t., 62–63 b. l.).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai nėra priskirti tokio pobūdžio ginčai (1 t., 70–71 b. 1.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė ieškovų S. K. ir G. K. ieškinio atsisakymą dėl žemės sklypo Nr. 3 atidalijimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, o ieškinio dalį dėl žemės atidalijimo pagal 2010-11-21 sklypo padalijimo projektinių siūlymų brėžinį iš bendrosios dalinės žemės nuosavybės atmetė, jo neįrodžius. Be to, bylos dalį dėl naudojimosi po atidalijimo likusia bendrąja daline 0,575 ha žemės sklypo nuosavybės dalimi tvarkos nustatymo nutraukė.

Teismas konstatavo, kad ieškovai S. K. ir G. K., negavę atsakovės, t. y., S. K. sesers L. V. sutikimo atsidalinti žemės sklypą, turėjo teisę kreiptis dėl tokio sutikimo gavimo į teismą, siekdami įgyvendinti įstatymo reikalavimus dėl detaliojo plano ar jam prilyginto plano parengimui  teisės aktų, kurių visiems privalu laikytis, nustatyta tvarka. Nurodė, kad ieškovas G. K. ir ieškovė S. K. ieškinio dalyko ar pagrindo CPK nustatyta tvarka nekeitė, dalies reikalavimų išskirti į atskirą bylą neprašė, nors apie tai buvo detalizuota, išaiškinta ir nurodyta 2012-03-26 Šiaulių apygardos teismo nutartyje. Taip pat nurodė, kad ieškovai pateikė teismui žemės sklypo padalijimo projektinius pasiūlymus, o žemės sklypo atidalijimas, vadovaujantis Žemės įstatymo 2 str. 15 d., 37 str., 40 str., turi būti atliekamas vadovaujantis detaliaisiais planais arba jiems prilygintais planais. Konstatavo, kad tokių dokumentų ieškovai nepateikė, dėl to teismas sprendė, kad jų ieškinys dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendros nuosavybės laikytinas neįrodytu, nes pagal pateiktą projektinių pasiūlymų brėžinį teismas negalėjo atidalinti žemės sklypo, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Teismas nurodė, kad nei ieškovai, nei atsakovė teismo posėdžių metu neprašė išskirti į atskirą bylą ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, o įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl  žemės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės  nebuvo, todėl sprendė, kad kito ieškovų reikalavimo dėl likusių po atidalijimo žemės sklypų naudojimosi tvarkos nagrinėti negalima ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė.

    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantai S. K. ir G. K. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-09-11 sprendimo dalį dėl žemės sklypo Nr. 2 atidalijimo iš bendrosios dalinės žemės nuosavybės ir naudojimosi po atidalijimo likusia bendrąja daline 0,575 ha žemės sklypo nuosavybės dalimi tvarkos nustatymo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. V. priteisimo iš kiekvieno ieškovo po 1250 Lt panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui G. K., 1/3 dalį, t. y. 716 Lt, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės L. V.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantai mano, kad teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl žemės atidalijimo ir nutraukti bylą dėl žemės naudojimosi tvarkos yra priimtas šiurkščiai pažeidžiant procesinės teisės normas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nė karto aiškiai nepasiūlė ieškovams pakeisti ieškinio pagrindą arba daly­ką, o kai ieškovė S. K. paprašė leisti pakeisti ieškinio dalyką dėl že­mės sklypo Nr. 2 atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas neskundžiama 2013-04-24 nutartimi šio parašymo netenkino CPK 141 str. 1 d. pagrindu, o 2013-09-11 sprendime nurodė, kad nė vienas iš atsakovų ieškinio dalyko ar pagrindo CPK nustatyta tvarka nekeitė.
2. Nurodo, kad kai ieškovė S. K. žodžiu pareiškė prašymą leisti jai pa­keisti ieškinio dalyką, teisėja ne tik nutartimi nenustatė termino pareikšti teisme rašytinį prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir tuo pačiu pašalinti šį ieškinio trūkumą, bet apskritai netenkino ieškovės prašymo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tuo atimdama iš ieškovės CPK 42 str. 1 d. suteiktą teisę pakeisti ieškinio dalyką to paties kodekso nustatyta tvarka.
3. Taip pat mano, kad teismas neįvykdė dar vienos procesinės teisės normos reikalavimo, nes matydamas, kad ieškovė S. K. bylą veda be advokato, o be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, nė karto neatidėjo bylos nagrinėjimo ir nepasiūlė ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese.
4. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. nustatytą reikalavimą priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, nes ieškovams toliau palaikant ieškinį dėl naudojimosi po atidalijimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje likusiais žemės sklypais Nr. 1 ir Nr. 4 tvarkos nustatymo, teismas nekreipė dėmesio, kad po to, kai administracine tvarka buvo atidalintas iš bendrosios nuosavybės skly­pas Nr. 3, iš esmės pasikeitė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio naudojimo tvarka buvo nustatyta 2006-05-30 sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dydis ir ribos. Nurodo, kad teismas ne tik nepriėmė sprendimo pagal šį ieškinio reikalavimą, bet dar ir nusprendė ginčą dėl to nutraukti ne apeliacinės instancijos teismo nutartyse paminėtu CPK 293 str. 1 p. pagrindu, o neįvar­dintu kitu CPK atveju, be to, nurodydamas neegzistuojančią CPK 293 str. 9 d. normą.
5. Mano, kad priimdamas ieškinio atsisakymą dėl žemės sklypo Nr. 3 atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir bylą šioje dalyje nutraukdamas teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei, kadangi šio reikalavimo ieškovai atsisakė dėl to, kad atsakovė tik po ilgo bylinėjimosi nu­sprendė nebetrukdyti ieškovams atsidalinti šį žemės sklypą.

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė L. V. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovų priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovai apeliaciniame skunde nekelia klausimo, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje būtų netinkamai taikęs materialinės teisės normas, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tačiau apeliaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių argumentų, kodėl dėl ieškovų apeliaciniame skunde nurodomų procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta ši byla. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes teismo motyvai, susiję su naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymu, sutampa su Šiaulių apygardos teismo 2012-01-10, 2012-03-26 nutartyse, priimtose šioje byloje, esančiais išaiškinimais, o šių apeliacinės instancijos teismo nutarčių ieškovai neskundė, jos yra įsiteisėjusios. Taip pat mano, kad ieškovas G. K. nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 1/3 jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos šioje byloje atsirado tik dėl ieškovų netinkamo savo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių, teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės realizavimo varianto pasirinkimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai G. K. ir S. K. iškėlė bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme atsakovei L. V. prašydami teismine tvarka atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,4575 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jiems tenkančias sklypo dalis 0,0965 ha (Nr. 2) ir 0,1035 ha (Nr. 3). Po atidalijimo likusiomis sklypo dalimis (Nr. 1 ir Nr. 4) nustatyti naudojimosi tvarką – ieškovams paskirti naudotis 0,0934 ha žemės sklypu Nr. 1, o atsakovei paskirti naudotis 0,1641 ha žemės sklypu Nr. 4. Tokie ieškinio reikalavimai atidalyti dalį žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi tvarką likusia sklypo dalimi, nenurodant po atidalijimo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių, prieštarauja CK 4.80, 4.89 straipsnių nuostatoms. Taigi, ieškovai jau bylos iškėlimo stadijoje tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimų, o teismas, nepasinaudojęs ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nepareikalavęs sutikslinti pareikštus reikalavimus, pateikti nuosavybės atidalijimo projektą bei paskaičiavimus dėl atidalijamų sklypo dalių atitikties bendraturčių nuosavybės teise turimai nuosavybės idealiajai daliai, bylą išnagrinėjo pažeisdamas civilinį procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančias teisės normas. Dėl šių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu CPK 263 ir 265 straipsnių prasme. 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalys bylos iškėlimo stadijoje buvo nekilnojamojo turto, t. y. 0,4575 ha žemės sklypo su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei L. V. priklausė 16410/45750 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, o ieškovams G. K. ir S. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 29340/45750 to paties sklypo dalys. 2013-04-24 teismo posėdyje pateiktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-04 įsakymas Nr. A1-1229 ir žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo reikalavimai (2 t., 78, 79, 80 b. l.).

Jau 2012 m. gegužės 15 d. įvykusiame teismo posėdyje ieškovo G. K. atstovas informavo teismą, kad būtina tikslinti ieškinio reikalavimus, nes pasikeitė ginčo objekto kadastriniai duomenys, suformuotas naujas sklypas (2 t., 7 – 19 b. l.). 2013-08-29 teismo posėdyje ieškovo G. K. atstovas advokatas Vidas Peikštenis paaiškino, kad teismui pateiktame projektiniame pasiūlyme trečiuoju numeriu pažymėta 0,1035 ha ginčo sklypo dalis (1 t., 12 b. l.) šalių sutarimu yra atidalinta ir įregistruota kaip atskiras turto objektas (2 t., 103 b. l.). Naujai suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastriniai duomenys teismui nebuvo pateikti. Tokiu būdu teismas tęsė procesą ir sprendė ginčą dėl nebeegzistuojančio civilinių teisių objekto (CK 1.97 str., 1.98 str., 4.2 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str.). Esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio teismas negalėjo tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų, pirmosios instancijos teisme nebuvo ištaisytas. Dėl šių aplinkybių teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141, 1622 straipsnių nuostatas ir tai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad įstatymas bendraturčiams suteikia teisę atidalinti iš bendrosios nuosavybės tik realiai egzistuojančius ir viešajame registre įteisintus nekilnojamojo turto objektus. Tuo tarpu ieškovai į teismą kreipėsi prašydami ne tik atidalinti jiems tenkančias sklypo dalis, bet ir padalinti sklypą, suformuojant tris atskirus sklypus (Nr. 2, Nr. 3, Nr. 1).

Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

Ieškovai įstatymo nustatyta tvarka nesutikslino ieškinio reikalavimų, nepateikė nekilnojamojo turto registre šiuo metu įregistruoto ieškovų G. K. ir S. K. bendra dalinės nuosavybės teise su atsakove L. V. valdomo žemės sklypo kadastro duomenų, jiems tenkančių idealiųjų nuosavybės dalių, sklypo plano ir atidalijimo projekto, kuris, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, turėjo būti parengtas atsižvelgus į šiuo metu bendraturčių turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ne tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir jame esančius gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį ieškovai, turi teisę reikalauti atidalyti jiems tenkančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (ir teismine tvarka), tačiau šią teisę jie turi įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu, nepažeisdami kitų bendraturčių teisėtų interesų. Šias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes turi įverti ieškovai tikslindami byloje pareikštą ieškinį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminiu aiškinimu ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M. , bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š. , bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2013 m. gruodžio 19 nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. S. N. ir R. A., bylos Nr. 3K-3-554/2013).

Kai bendraturčių ginčas dėl atidalijimo sprendžiamas teisme, ginčo šalys žemės sklypo atidalijimo detaliojo plano rengimo procedūras gali atlikti pateikę teismui prašymą pripažinti jiems teisę rengti sklypo planą arba detalųjį planą be kitų bendraturčių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. S. N. ir R. A., bylos Nr. 3K-3-554/2013). Atidalijimo projektų pateikimas – ginčo šalių pareiga, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisminėje praktikoje, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto paruošimą yra inicijavę ir bylą nagrinėjantys teismai. Tokių teismo veiksmų kasacinis teismas nepripažįsta šališkais ir vertina kaip teismo bendradarbiavimą su dalyvaujančiais byloje asmenimis, siekiant, kad civilinė byla būtų tinkamai išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-27 nutartis Nr. 3K-3-1440/2002; 2002-12-16 nutartis Nr.3K-3-1553/2002).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos.