Nuorašas
Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 238/2014
Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr.1-12-1-01011-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2.,2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jūratės Damanskienės,
sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,
dalyvaujant prokurorui V. K.,
gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,
nedalyvaujant nuteistajam V. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. M. M. J. priteista 50 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
V. M. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2013-03-21 laikotarpiu nuo 19 iki 20 val., ties Kalvarijų g. 206 pastatu, Vilniuje, viešoje vietoje, iš M. J. pareikalavo 100 Lt alkoholiui nusipirkti, pastarajam atsisakius duoti pinigus, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra sudavė du smūgius ranka į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairio skruostikaulio lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o po suduotų smūgių M. J., bijodamas, kad kaltinamais vėl panaudos prieš jį fizinį smurtą, atidavė jam 100 Lt.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendį bei baudžiamąją bylą išnaktinėti iš naujo. Nurodo, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra tikslinga apklausti liudytoju A. B.. Anot apelianto, jis apkaltintas nepagrįstai. Prašo atsižvelgti į tai, jog jis augina mažametį vaiką.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo V. M. apeliacinio skundo, jis ginčija savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama V. M. kaltė dėl LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tinkamai realizavo LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas V. M. kaltės klausimą, pirmos instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą ir išvadas dėl V. M. inkriminuojamos veikos padarymo grindė, remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet įrodymų visetu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. V. M. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės, padarius LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nukentėjusysis M. J. įvykio dieną su V. M. susitarė susitikti, po to nuėjo į svečius pas V. Č., kur vartojo alkoholinius gėrimus. M. J. iš V. Č. pasiskolino 100 Lt ir po kurio laiko nutarė važiuoti namo. V. M. norėjo pratęsti išgertuves, todėl jį įkalbinėjo pasiskolintus 100 Lt išleisti alkoholiui, tačiau jis nesutiko. Tada V. M. pareikalavo atiduoti jam 100 Lt. Nukentėjusysis nesutiko atiduoti, pasakė, kad važiuos namo, tačiau V. M. neleido jam važiuoti, tampė jį ir laikė už rankos, po to sudavė alkūne du stiprius smūgius į skruostikaulį, dėl ko M. J. suklupo, nuo smūgio patyrė šoką ir apsvaigo, kažkas buvo negerai su skruostikauliu, nes aptirpo veidas. Tada V. M. vėl jį tampė, nepaleido jo, todėl pastarasis, bijodamas, kad dar kartą nesuduotų, ėjo kartu. Abiems nuėjus į parduotuvę „Norfa“, juos kažkas apipurškė dujomis. Tada abu sėdo į taksi, nes norėjo kuo greičiau pasiekti namus. Bevažiuojant V. M. vėl pareikalavo atiduoti 100 Lt ir nukentėjusysis pinigus nuteistajam padavė iš baimės, kad vėl jo nesumuštų. Privažiavus prie namų, M. J. greitai išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Namuose viską papasakojo tėvams, po to nuvyko į policiją. M. J. paskolintų pinigų 100 Lt narkotikams neketino leisti, nes narkotikų niekada nėra vartojęs.
Byloje pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.16-17) patvirtina, jog M. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairio skruostikaulio lūžis; sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-03-21); M. J. nustatyti sužalojimai paaiškinami nuo vieno smūgio ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti, suduodant smūgį ranka, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2013-03-21. Sužalojimai padaryti vienu smūgiu, padarant aukščiau nurodytus kūno sužalojimus. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui .
Iš liudytojo G. S. teisme duotų parodymų matyti, jog jis, gavęs iškvietimą, atvyko prie „Lukoil“ degalinės, kur į jo vairuojamą taksi automobilį įsėdo du jaunuoliai. Vienas atsisėdo į galą, o kitas – į priekinę sėdynę. Matė, kad vaikinų akys ašarojo, veidai buvo paraudę, atrodė, lyg būtų nupurkšti dujomis. Jis keleivius vežė į Skersinės sodus, vienas vaikinas išlipo, o kitą nuvežė į Viršuliškes. Jam pinigus padavė tas vaikinas, kuris sėdėjo priekyje. Liudytojui G. S. neprisiminus detalių aplinkybių, pirmos instancijos teisme LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaitytais jo ikiteisminio tyrimo metru duotais parodymais (b.l.38) nustatyta, kad 2013-03-21 apie 20.10 val. gavo iškvietimą į Kalvarijų g. 161A, Vilniuje, į degalinę „Lukoil“. Privažiavęs prie degalinės, laukė asmenų, kurie jį iškvietė. Pastebėjo, kaip vienas iš dviejų šalia stovėjusių vaikinų jam pamojavo. Jis privažiavo arčiau jų ir vaikinai įsėdo į automobilį. Vienas vaikinas atsisėdo priekyje, kitas - ant galinės sėdynės. Abu vaikinai, kurie įsėdo, buvo patinusiais veidais, apsiašaroję. Kaip jis suprato, vaikinams kažkas buvo papurškęs dujų, jie sunkiai orientavosi aplinkoje. Vaikinas, kuris sėdėjo gale, nurodė važiuoti adresu Skersinės sodų g., Vilniuje. Visą kelią vaikinai vartojo necenzūrinius žodžius, kadangi jiems graužė akis. Privažiavus nurodytą adresą, iš automobilio išlipo vaikinas, kuris sėdėjo gale. Prieš jam išlipant, tarp vaikinų buvo pokalbis dėl pinigų. Ką jie kalbėjo, negali prisiminti, tik pamena, kad vaikinas, kuris sėdėjo gale, padavė pinigus vaikinui, sėdėjusiam priekyje. Kokia buvo suma, G. S. neprisimena. Kai gale sėdėjęs vaikinas išlipo, kitas, kuris sėdėjo priekyje, nurodė važiuoti į Viršuliškių mikrorajoną. Jam sustojus, vaikinas padavė pinigus, kiek pinigų padavė - nepamena, buvo viena kupiūra.
Apklausta liudytoja nukentėjusiojo motina A. K. nurodė, kad 2013-03-21 buvo sužalotas jos sūnus M. J.. Įvykio dieną pastarasis nuėjo susitikti su draugais, išėjo iš namų nesužalotas. Grįžo apie 21 val. pamatė, kad sūnaus visas veidas užtinęs, net akių nesimatė, iš ausies bėgo kraujas. Sakė, kad jį sumušė vaikinas, kurio vardo dabar tiksliai nepamena, lyg Viktoras ar Andrejus. Išeidamas iš namų, sūnus 100 Lt tikrai neturėjo. Tada sūnų nuvežė į ligoninę, kur buvo nustatyta, jog sūnui sužalotas žandikaulis, pažeistos akys. Taip pat sūnus minėjo, kad kažkas jį apipurškė dujomis.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas nukentėjusiojo patėvis V. K. nurodė, jog išėjęs iš namų M. J. buvo sveikas, o grįžo visas sumuštas. Matė, kad veidas sudaužytas. M. J. sakė, kad iš jo atėmė 100 Lt., kuriuos šis pasiskolino. Tada posūnį nuvežė į ligoninę.
Apklaustas liudytoju V. Č. nurodė, jog su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju susipažino areštinėje, kai atlikinėjo paskirtas nuobaudas. Įvykio dieną susitiko su M. J. ir V. M., visi pavartojo alkoholio ir dar M. J. paprašė paskolinti pinigų, ką jis ir padarė, t.y. paskolino 100 Lt. Po to nukentėjusysis su V. M. išvažiavo. Kiek matė, jie sutarė gerai, nekonfliktavo.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. R. nurodė, jog V. M. ir nukentėjusįjį matė tik vieną kartą. Ji tuo metu su draugu V. Č. buvo svečiuose. Pastarajam paskambino M. J., kuris paprašė paskolinti 100 Lt. Tada ji nuo kortelės nuėmė 100 Lt ir padavė M. J.. Kad nukentėjusysis būtų sužalotas, ji nematė.
Pirmos instancijos teisme pateikta V. M. pozicija, kad jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į kaklą, kilus konfliktui, kai nukentėjusysis norėjo už pasiskolintus 100 Lt pirkti narkotikus; V. M. iš nukentėjusiojo nereikalavo atiduoti jam 100 Lt, o nukentėjusysis minėtą piniginę kupiūrą padavė taksi vairuotojui apsimokėti už kelionę taksi automobiliu, motyvuotai atmesta, kaip paneigta byloje surinktais įrodymais - nukentėjusysis paneigė norėjęs pirkti narkotikus, vienareikšmiškai nurodė, gavęs iš nuteistojo du smūgius į skruostikaulį, toks sužalojimas nustatytas specialisto išvada, tuo tarpu jokių sužalojimų kakle, kur nurodo sudavęs smūgį nuteistasis, apžiūros metu nenustatyta. Taip pat V. M. nurodytą aplinkybę dėl M. J. pateiktos 100 Lt kupiūros taksi vairuotojui, apsimokant už kelionę, paneigė liudytoju apklaustas taksi vairuotojas G. S., nurodęs, kad už taksi paslaugas atsiskaitė antrasis vaikinas, važiavęs į Viršuliškių g., prieš tai tarp šio vaikino ir kito buvo pokalbis dėl pinigų, ir pastarasis davė vaikinui piniginę kupiūrą. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą, pobūdį bei paties nukentėjusiojo iš karto po įvykio nurodytas jo sužalojimo aplinkybes taip pat patvirtino liudytojais apklausti nukentėjusiojo motina A. K. ir patėvis V. K.. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, susijusias su 100 Lt pasiskolinimu, patvirtino liudytojai V. Č. ir L. R..
Pažymėtina, kad nukentėjusiojo M. J. duoti parodymai yra nuoseklūs, jie atskiromis dalimis patvirtinti nurodytų liudytojų parodymais, o taip pat patvirtinti objektyviu bylos įrodymu - specialisto išvada, kuria konstatuotas tokio pobūdžio, lokalizacijos sužalojimas, kaip nurodė nukentėjusysis. Teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaip nuoseklių ir vienas kitą patvirtinančių, patikimu.
Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje byloje yra tikslinga apklausti liudytoju A. B.. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie minėtą asmenį, taip pat ir nuteistasis neįvardino, kokias aplinkybes minėtas asmuo, apklaustas liudytoju, galėtų nurodyti. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teisme V. M. prašymo apklausti tokį asmenį nebuvo pateikęs.
Konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. M., panaudodamas fizinį smurtą, įvykdė plėšimą M. J. atžvilgiu. Bylos įrodymai patvirtina, jog įvykio metu nukentėjusysis tikrai turėjo100 Lt, konfliktas su V. M. kilo dėl pinigų, konflikto metu nuteistasis M. J. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, ką patvirtina ir specialisto išvada, vartodamas smurtą, nuteistasis reikalavo atiduoti 100 Lt. Šių veiksmų pasėkoje taksi automobilyje M. J., paveiktas ankstesnio V. M. smurto, bijodamas dėl savo sveikatos, atidavė pastarajam 100 Lt.
V. M. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų viseto pagrindu padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis augina mažametį vaiką. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. M., nepažeidė LR BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į LR BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo motyvus, o taip pat atsižvelgė į neatsakingą nukentėjusiojo elgesį - tai, kad pastarasis kartu su V. M. vartojo alkoholinius gėrimus ir jie, būdami neblaivūs, ėjo į viešąją vietą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė, atsižvelgė į jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis: V. M. teistas 7 kartus, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (b.l. 59, 62-66), kas rodo, jog jis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. M. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė dėl mažamečio vaiko auginimo nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, V. M. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl ją pakeisti V. M. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistojo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė (parašas) Jolanta Čepukėnienė
Teisėjai (parašas) Sigita Bieliauskienė
(parašas) Jūratė Damanskienė
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininkė Jolanta Čepukėnienė