Civilinė byla Nr. e2-1656-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00032-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 2.6.8.8; 3.2.6.1; 3.2.3.1 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovės V. J. atstovui advokatui D. P.,

atsakovui A. K. ir jo atstovei advokatei S. Ž.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl senaties termino taikymo, netesybų dydžio mažinimo, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė V. J., ir

n u s t a t ė :

Ieškovė V. J. (buvusi pavardė – Z.) 2019 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovo A. K. reikalavimui išieškoti iš ieškovės delspinigius pagal 2018 m. vasario 8 d. Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sumažinti ieškovės ir atsakovo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudarytoje paskolos sutartyje, patvirtintoje Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą delspinigių normą nuo 0,2 procentų iki 0,02 procentų; 3) panaikinti vykdomojo įrašo dalį dėl 181 821,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškomos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško įvykdymo, išieškojimo iš ieškovės, panaikinus vykdomojo įrašo dalį pakeisti notaro apskaičiuotą atlyginimą pagal išieškotas sumas ir nustatyti, kad delspinigių suma už nesumokėtą kreditą sudaro 1 209,60 Eur.

Ieškovė nurodo, kad ginčo paskolos sutartimi iš atsakovo pasiskolino 33 595,92 Eur (116 000,00 Lt). Ieškovė iki sutarto termino (2010 m. birželio 1 d.) neįvykdė prievolės grąžinti pasiskolintą sumą. Po 2010 m. birželio 1 d. ieškovė vykdė prievolę dalimis ir grąžino visą pasiskolintą sumą, tačiau atsakovas, priimdamas prievolės įvykdymus, neišdavė ieškovei pakvitavimų ir (ar) kitokių patvirtinimų ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą per antstolį. Atsakovas delspinigius apskaičiavo už 2 785 prievolės neįvykdymo dienas, nors turi būti taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Be to, atsakovo prašomos netesybos yra akivaizdžiai per didelės bei neprotingos ir turi būti mažinamos. Atsakovas pareikalavo iš ieškovės 181 821,11 Eur delspinigių sumos, kuri viršija skolos sumą daugiau kaip 5 kartus (pritaikius ieškinio senaties terminą netesybų dydis vis tiek lieka neprotingai didelis – sudaro daugiau kaip trečdalį skolos sumos). Atsakovas ilgą laiką (daugiau kaip 7 metus) nesikreipė dėl skolos išieškojimo ir taip didino ieškovės įsiskolinimą. Atsakovas piktnaudžiauja savo teise ir siekia praturtėti ieškovės sąskaita. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo reikalavimas išieškoti netesybas ir kompensuojamąsias (5 procentų dydžio) palūkanas yra neteisėtas, nes teisminio ginčo atveju priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė. Ieškovė teigia, kad palūkanos negali būti išieškotos iš ieškovės, nes minimalius nuostolius jau užtikrina ginčo paskolos sutartimi nustatyti delspinigiai. Vykdomasis įrašas yra neatsiejamai susijęs su ieškovės reikalavimais. Sumažinus netesybų dydį, bei nustačius, kad atsakovo reikalavimas išieškoti 5 procentų palūkanas iš ieškovės yra neteisėtas, atitinkamai turi būti pakeistas ir vykdomasis įrašas. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas yra profesionalus paskolų teikėjas, besinaudojantis situacija, kad ieškovės atlikti mokėjimai nebuvo užfiksuoti.

Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog jam buvo labai svarbu, kad paskola būtų greitai grąžinta (ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 28 d.). Su ieškove buvo susitarta, kad tuo atveju, jei būtų vėluojama grąžinti paskolą, nustatytini 0,2 procentų dydžio delspinigiai, kurie ieškovei neatrodė nei dideli, nei neprotingi, tuo labiau, kad paskola buvo suteikta verslui. 2008 m. balandžio 28 d. atsakovo ir ieškovės santykiai dar buvo geri, todėl atsakovas net du kartus sutiko pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. birželio 1 d. Ieškovė pati prašė nesikreipti dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nuo ginčo paskolos sudarymo, t. y. visus 12 metų nereiškė pretenzijų atsakovui dėl delspinigių dydžio ar jų termino. 2012 m., iš karto po dukros gimimo, sunkiai susirgo atsakovo sutuoktinė, todėl visas laikas ir dėmesys buvo skirtas jos gydymui. 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovo sutuoktinė mirė ir atsakovas liko vienas prižiūrėti 2012 m. gimusią dukrą ir 2002 m. rugsėjo 7 d. gimusį sūnų. 2015 m. atsakovo mamą ištiko insultas ir atsakovas turėjo prižiūrėti paralyžiuotą mamą (abi atsakovo seserys gyvena užsienyje). Dėl šių aplinkybių atsakovas ir nesprendė klausimo dėl paskolos grąžinimo. Tuo tarpu ieškovė pasiskolinusi 33 595,92 Eur trumpam laikui (8 mėn.) šiais pinigais neatlygintinai naudojosi daugiau nei 10 metų. Atsakovas taip pat nurodo, kad, inicijavus priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, už 24 477 Eur iš varžytinių parduotas ieškovei priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir buvo grąžinta dalis ieškovei paskolintos pinigų sumos, tačiau kitos dalies pasiskolintų pinigų ieškovė iki šiol nėra grąžinusi, t. y. ieškovė elgiasi ypatingai nesąžiningai daugiau kaip 10 metų nevykdydama savo prievolių. Per tą laiką ieškovei paskolintos sumos perkamoji galia itin nuvertėjo dėl infliacijos ir rinkos pokyčių. Atsakovas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikoje išaiškinimus, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas pagal pareigas turi patikrinti ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Be to, ieškovė visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neturi pagrindo reikalauti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško įvykdymo. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad daugiau jokių paskolų nėra niekam suteikęs.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė V. J. (buvusi pavardė – Z.) ir atsakovas A. K. sudarė notaro patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovė pasiskolino iš atsakovo 33 595,92 Eur (116 000,00 Lt), kurie jai buvo perduoti sutarties pasirašymo metu, ir kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. balandžio 28 d., o laiku negrąžinus paskolos, ieškovė įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos (b. l. 8-9). Dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais mokėjimo šalys paskolos sutartimi nesusitarė. Paskolos grąžinimui užtikrinti  šalys sudarė hipotekos sandorį, sutartine hipoteka ieškovė įkeitė atsakovui 12,14 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34). Ieškovei iki 2008 m. balandžio 28 d. prievolės grąžinti skolą neįvykdžius ir atsakovui negrąžinus 33 595,92 Eur (116 000,00 Lt), 2008 m. gegužės 14 d. šalys sudarė notarinį susitarimą, kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2009 m. gegužės 14 d. 2009 m. birželio 3 d. ieškovė ir atsakovas sudarė dar vieną susitarimą, kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. birželio 1 d. (b. l. 10, 11). Susitardamos dėl skolos grąžinimo termino šalys pakeitė ir hipotekos lakšto duomenis (b. l. 35, 36). Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2018 m. vasario 8 d. atliko Vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 215 417,03 Eur visos skolos, kurią sudaro negrąžinta 33 595,92 Eur paskola, 181 821,11 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą bei visos įstatymo numatomos išlaidos, ir priklausančių mokėti procesinių 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškomų sumų vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo. Vykdydamas išieškojimą antstolis S. U. 2018 m. lapkričio 2 d. įvykusiose varžytinėse pardavė ieškovės sutartine hipoteka įkeistą turtą – 12,14 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Taip pat 2018 m. gruodžio 5 d. antstolis S. U. pranešė ieškovei (skolininkei) ir atsakovui (kreditoriui), kad skolininkei priklausantis turtas – negyvenama patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 6 000,00 Eur taip pat bus pardavinėjamas varžytinės (b. l. 18-19). Iš antstolio S. U. 2019 m. gegužės 23 d. rašto Nr.190001168 matyti, kad vykdant išieškojimą pagal 2018 m. vasario 8 d. vykdomąjį įrašą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 215 417,03 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės, pardavus turtą, išieškotojui buvo pervesti delspinigiai: 2018 m. lapkričio 28 d. – 22 941,97 Eur ir 2019 m. gegužės 23 d. – 7 834,00 Eur (b. l. 147).  

Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį

Ieškovė, reikšdama reikalavimą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovo reikalavimui išieškoti iš jos delspinigius pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodė, kad atsakovas kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir paskaičiavo 0,2 procentus dydžio delspinigius nuo 33 595,92 Eur skolos už 2 785 prievolės neįvykdymo dienas. Tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, reikalavimui išieškoti delspinigius iš ieškovės turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, t. y. delspinigiai turi būti apskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovės reikalavimu, nurodo, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja, kad senaties terminas turėtų būti atnaujintas, nes jis nesikreipė dėl skolos ir netesybų išieškojimo dėl to, kad jo gyvenime susiklostė sudėtingos aplinkybės, susijusios su šeimos nariais, o ir ieškovė tik 2017 m. pradėjo vengti bendravimo ir neatsakė į reikalavimus grąžinti skolą. Jo prašymo nepatenkinimas ginčo atveju suteiktų ieškovei, ilgą laiką nevykdžiusiai laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir juos šiuo metu vykdančiai tik priverstinio išieškojimo tvarka, nesąžiningą pranašumą prieš jį, t. y. atsakovą – kreditorių, kas pažeistų šalių lygiateisiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė sutartyje nustatytu terminu 2010 m. birželio 1 d. prievolės neįvykdė, byloje teikė paaiškinimus, kad skola atsakovui sumokėta dalimis tik po šio termino.

Teismo vertinimu, byloje ieškovė, be savo paaiškinimų, nepateikė įrodinėjimo priemonių (CPK 178 straipsnis), patvirtinančių, kada ir kokia apimtimi ji yra įvykdžiusi piniginę prievolę – grąžinti paskolą. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas apie teisę į sutartyje nustatytas netesybas sužinojo 2010 m. birželio 1 d.

Byloje teismas nustatė, kad Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2018 m. vasario 8 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 215 417,03 Eur visos skolos, kurią sudaro negrąžinta 33 595,92 Eur paskola, 181 821,11 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą bei visos įstatymo numatomos išlaidos, ir priklausančių mokėti procesinių 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškomų sumų vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo. Taigi, atsakovas (išieškotojas) dėl vykdomojo dokumento išdavimo į notarą kreipėsi akivaizdžiai praleidęs įstatyme nustatytą terminą išieškoti delspinigius.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reikėtų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad šalys sutartyje susitarė dėl konkrečių sutarties įvykdymo terminų, šalių atsakomybės, užtikrinimo priemonių, taip pat ne kartą modifikavo sutartinius santykius, todėl teismas sprendžia, kad atsakovui turėjo būti žinomos ir ieškinio senaties praleidimo pasekmės. Atsakovas reikalavimą išieškoti delspinigius senaties terminą praleido beveik aštuonerius metus, tačiau, teismo  vertinimu, neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių šį terminą praleido. Atsakovo  nurodytos aplinkybės, kad atsakovas tikėjo ieškovės geranoriškumu ir ieškove pasitikėjo, ilgą laiką nesėkmingai bandė parduoti įkeistą paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti ieškovės turtą, negali būti vertinamos kaip svarbios atnaujinti senaties terminą. Reikšmingais teismas nepripažįsta ir atsakovo nurodytus argumentus, kad jo nurodytos sunkios šeimos narius ištikusios nelaimės sąlygojo jo neaktyvumą išsiieškant skolą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybę ginti savo teises nepraleisdamas įstatyme nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, tačiau nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nepateisinamai ilgai laukė ir nesikreipė į teismą dėl delspinigių priteisimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, „<...> šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis e3K-3-332-219/2017, 53, 54 p.). Tuo tarpu atsakovas nesilaikė minėto principo ir kreipėsi dėl delspinigių išieškojimo beveik po aštuonerių metų nuo prievolės įvykdymo termino. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė atliko veiksmus, kuriais prisiėmė įsipareigojimą sumokėti delspinigius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinio senaties terminas neatnaujinamas.

Pripažinus, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti atsakovui delspinigių išieškojimo senaties terminą, teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą dėl delspinigių už didesnį nei 6 mėnesiai išieškojimo.

Dėl reikalavimo sumažinti netesybas

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą sumažinti paskolos sutartyse numatytą 0,2 procentų delspinigių dydį iki 0,02 procentų grindžia tuo, kad atsakovas nepatyrė ir negalėjo patirti 181 821,11 Eur nuostolių, paskolos grąžinimas jam buvo neaktualus, netesybų dydis 5 kartus viršija paskolos sumą, atsakovas, siekdamas išieškoti tokias dideles netesybas, siekia praturtėti ieškovės sąskaita, kas yra neteisinga ir neprotinga.

Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos, nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (Civilinio kodekso (toliau – CK)  4.192 straipsnio 3, 4 dalys, o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-153-916/2016). Remiantis tokia kasacinio teismo formuojama praktika pripažintina, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl delspinigių, išieškomų pagal notaro vykdomąjį įrašą, mažinimo, nepaisant to, kad vykdomasis įrašas yra galiojantis ir vykdytinas.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovė (skolininkė) ir atsakovas (kreditorius) 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartimi susitarė, kad už prievolės grąžinti skolą įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl netesybų sumažinimo pagrindo egzistavimo, aktualu atsižvelgti į siekiamus tikslus nustatant netesybas. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal suformuotą teismų praktiką 0,2 procento netesybų dydis savaime nelaikomas neprotingai dideliu, pažeidžiančių skolininko interesus, arba vertintinas kaip galimybė kreditoriui nepagrįstai praturtėti.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodyti aplinkybes turi ta šalis, kuri remiasi atitinkamu argumentu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Spręsdamas šalių ginčą teismas pažymi, kad šalys privatūs asmenys. Laikytina, kad ieškovė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Ieškovė turėjo įvertinti ne tik sandorio būtinumą (rizikingumą), bet ir sandorio neįvykdymo pasekmes, sulygtų netesybų dydžio formą. Kaip jau buvo minėta, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo verčiama pasirašyti būtent tokią, jai nepalankaus turinio sutartį, ir kad neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sąlygų. Siekdama pagrįsti, kad atsakovas nesutiko derėtis dėl mažesnių netesybų, ieškovė galėtų pateikti įrodymus, kad dar iki sutarties pasirašymo kreipėsi į atsakovą, siūlydama sutartyje numatyti mažesnę delspinigių normą ir kad atsakovas tokį ieškovės siūlymą atmetė. Tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė, o atsakovas nepripažįsta aplinkybės, kad ieškovė dar sutarties sudarymo stadijoje būtų kėlusi netesybų dydžio klausimą ir siekusi dėl jų dydžio derėtis su atsakovu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A‑291-516/2020, nurodė, jog svarbu pažymėti, kad šalims derantis dėl sutarties sąlygų, sudaroma sutartis, atitinkanti abiejų jos šalių valią, todėl galima situacija, kad pardavėjas nesutiktų sudaryti sutartį jam nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, sutarties pažeidimo atveju nustatant itin mažą netesybų normą, nes tokiu atveju pardavėjas prisiimtų didesnę prievolės neįvykdymo riziką. Taigi, netesybų mažinimo institutas, būdamas sutarčių laisvės principo išimtimi, gali būti taikomas tik išskirtiniu, aiškiai pagrįstu atveju. Tuo tarpu vien tai, kad ieškovė sutartį pasirašė nesiderėjusi, savaime nereiškia, kad buvo verčiama pasirašyti sutartį būtent tokiomis sąlygomis, ar sutartį pasirašė ne laisva valia. Sutikdama pasirašyti sutartį atitinkamomis sąlygomis, ji sutiko ir su tuo, kad turės mokėti delspinigius, skatinančius ją vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl netesybų mažinimo galimybės akcentuojama, kad būtent šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, kuriomis siekiama skatinti skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuoti kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme išsamiai nereglamentuojama, kokios netesybos laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartimi nustatyti delspinigiai atitinka protingumo kriterijų. Be to, net ir vertinant paskaičiuotų netesybų ir bendro negrąžinto įsiskolinimo sumos santykį, bylos iškėlimo pradžioje bei ieškovės prievolės nevykdymo trukmę, netesybų instituto tikslo kontekste netesybų suma negali būti vertinama kaip per didelė. Ieškovės argumentai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl netesybų mažinimo, pagrindų jas mažinti nenustatė ir teismas. Teismas taip pat pažymi, kad vengdama tinkamai vykdyti prievolę ilgą laiką ieškovė pati prisidėjo prie esamo sukaupto delspinigių dydžio, o teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad prievolės ji nevykdė kadangi jos įvykdymo nereikalavo atsakovas rodo ne ką kitą, kaip piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir bendradarbiavimo su kita prievolės šalimi stoką. 

Dėl vykdomojo įrašo dalies panaikinimo

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad notarės išduotame vykdomajame įraše nurodyta iš jos išieškoti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas ne nuo bylos iškėlimo, o nuo vykdomojo įrašo atlikimo, t. y. tai padaryta nepagrįstai. Vykdomajame įraše kalbama ne apie CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, kurios priteisiamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanos, kaip kompensavimo priemonė, negali būti išieškotos iš ieškovės, nes minimalius kreditoriaus nuostolius jau užtikrina šalių sutartimi nustatyti delspinigiai, skaičiuojami nuo negrąžintos sumos. Iš ieškovės išieškant ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, atsakovui būtų sumokėta dviguba kompensacija už laiku negrąžintas lėšas ir taip būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai.

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškinio motyvai, kuriais ginčijamas iš ieškovės išieškotinos palūkanos, yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovė praleido nustatytą terminą, ir laiku negrąžino jai suteiktos paskolos, priešingai ieškinio motyvams, jis turi teisę reikalauti iš ieškovės įstatyminių palūkanų, kurios yra skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme arba, kaip šiuo atveju, nuo vykdomojo įrašo išdavimo iki visiško prievolės įvykdymo, t. y. jis turi teisę reikalauti paskolos sutartyje nustatytų delspinigių ir 5 procentų dydžio įstatyminių metinių palūkanų, kaip tą nustato CK 6.210 straipsnis. 

Teismas ieškovės teiginius, kad ji neprivalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kas nurodyta vykdomajame įraše, ir ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. išduoto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškomos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško įvykdymo, išieškojimo iš ieškovės pripažįsta nepagrįstais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Prieš išduodant vykdomąjį įrašą notarė, sutinkamai su CK 4.192 straipsnio 4 dalis nuostatomis pareikalavo, kad skolininkė (ieškovė) sumokėtų kreditoriui skolą, jai to nepadarius buvo atliktas vykdomasis įrašas, kuriuo fiksuotas neįvykdytos piniginės prievolės, vykdytinos nuo vykdomojo įrašo atlikimo, dydis. Nuo vykdomojo įrašo atlikimo skolininkei (ieškovei) atsiranda CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta prievolė mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Taigi teismas atmeta aptariamą ieškovės ieškinio reikalavimą.

Apibendrinant išdėstytą, teismas nurodo, kad pripažinus, jog nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė pagrįstai reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinys tenkinamas iš dalies, sumažinant iš ieškovės išieškomą 181 821,11 Eur delspinigių sumą iki 12 094,53 Eur (33 595,92 Eur x 0,2 proc. x 180 d. ), o ieškinio dalis dėl netesybų sumažinimo ir vykdomojo įrašo dalies, kuria nustatyta 5 procentų metinės palūkanos panaikinimo atmetama.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė delspinigius prašė sumažinti iki 1 209,60 Eur, t. y. reiškė 180 611,51 Eur dydžio reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo. Šiuo atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo, delspinigiai buvo sumažinti iki 12 094,53 Eur, t. y. ieškovės ieškinio reikalavimas sumažinti delspinigius buvo tenkintas 93,31 procentų (168 516,98 (180 611,51-12 094,53)x100/180 611,51). Ieškovė byloje yra pareiškusi tris materialinius reikalavimus – du iš jų yra dėl delspinigių sumažinimo, išreikšti konkrečia pinigų suma, tuo tarpu trečio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo dalies panaikinimo konkrečia suma nėra galimybės išreikšti, todėl laikytina, kad kiekvieno reikalavimo procentinė išraiška yra 33,3(3) ir atitinkamai ieškovės ieškinys buvo tenkintas 62,21 procentais (du materialūs reikalavimai – 66,6(6) procentai, todėl nuo 93,31 procento reikalavimo sumažinti delspinigius tenkintos dalies būtų 62,21 procentai (66,66x93,31/100), atitinkamai netenkinta ieškinio reikalavimų suma sudaro 37,79 procentus (33,33+4,46 (66,66-62,20)).

Ieškovė, pateikdama ieškinį yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminio mokesčio dalį už ieškinį ir 38,00 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kitų duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant šią bylą nėra. Ieškovė už ieškinį iš viso turėjo sumokėti 2 330,00 Eur žyminį mokestį ir 38,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovei atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies už ieškinį (2 255,00 Eur) mokėjimas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. 62,21 procentais ir netenkintas 37,79 procentais, atitinkamai iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 1 449,49 Eur (2 330,00x62,21/100), iš ieškovės – 805,51 Eur ((2 330,00x37,79/100)-75,00). Iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteisiama 23,64 Eur (38,00x62,21/100) sumokėto žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsakovas šioje byloje turėjo 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimo išlaidos, taip pat atstovavimas bylos nagrinėjimo metu (el. b. t. 1, b. l. 142-146, t. 2, b. l. 14-16).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys netenkintas 37,79 procentais, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 680,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama iš viso 656,58 Eur (680,22-23,64) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 7,33 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos turėtų būti priteisiamos valstybės naudai proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tiek iš ieškovės, tiek ir atsakovo. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad šias išlaidas paskirsčius proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos tiek ieškovei, tiek ir atsakovui sudarytų mažiau nei 5,00 Eur, todėl valstybės naudai nėra priteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės (skolininkės) V. J. (buvusi Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui (išieškotojui) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškomų delspinigių sumą nuo 181 821,11 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt vieno euro 11 ct) iki 12 094,53 Eur (dvylikos tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų 55 ct).

Iš dalies pakeisti Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad iš skolininkės (įkaito davėjos) V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriaus A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai pagal sandorį: sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami), sudarymo data 2007 m. rugpjūčio 28 d., skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dydis: visa skolos suma yra 45 690,45 Eur (keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt eurų 45 ct), į šią sumą įeina negrąžinta 33 595,92 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt penki eurai 92 ct) paskola ir 12 094,53 Eur (dvylika tūkstančių devyniasdešimt keturi eurai 55 ct) delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisi 680,22 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 805,51 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus 51 ct) žyminio mokesčio (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 1 449,49 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 49 ct) žyminio mokesčio (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas