(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo S. J. 689,09 Eur skolą, 24,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ ir atsakovas S. J. sudarė telefono ryšio paslaugų tiekimo sutartį, pagal kurią atsakovui suteikė telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti. Uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ atlygintinai perleido uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu.
Atsakovas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio tvarka buvo informuotas apie civilinės bylos iškėlimą ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ ir atsakovas S. J. 2012 m. sausio 7 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ atsakovui suteikė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas sumokėti. Uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė minėtas paslaugas, tačiau atsakovas už jas nesumokėjo ir liko skolingas 689,09 Eur. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ 2014 m. lapkričio 25 d. sudarė Reikalavimo perdavimo sutartį, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo mokėtinas sumas.
Pagal CK 6.716 straipsnį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ už suteiktas paslaugas, byloje nėra.
Iš tarp uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ 2014 m. lapkričio 25 d. sutarties bei jos priedų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalis nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Kadangi pagal 2014 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ reikalavimą perleido ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas pirminiam kreditoriui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 689,09 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.567 straipsnis, 6.886 straipsnis).
Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo teismo priteisti 24,81 Eur delspinigius. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Atsakovas sutarties 6.6 punktu įsipareigojo uždelsus sumokėti sutarčių nustatytą mokėjimą, mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė 689,09 Eur skola. Ieškovė prašomus priteisti delspinigius skaičiavo taikant 0,02 proc. normą už 180 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 24,81 Eur delspinigių suma pagrįsta ir ieškovei priteistina iš atsakovo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos turėtos 15,84 Eur bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už GRT išrašą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 689,09 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis 09 ct) skolos, 24,81 Eur (dvidešimt keturis Eur 81 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (713,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,84 Eur (penkiolika Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Staknienė