Civilinė byla Nr. 2-200-1027/2019

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00826-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.29.1.; 3.2.6.1.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,

sekretoriaujant Anželikai Čirkovai,

dalyvaujant vertėjai Nadeždai Gruzdevai,

ieškovui J. V.,

atsakovams J. Ž., M. Ž., V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams J. Ž., M. Ž., V. A. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas J. V. prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. Ž., M. Ž., V. A. 1575,53 Eur skolos, 1165,89 Eur delspinigių, 305,84 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas – 91 Eur žyminį mokestį, 1,26 Eur ieškinio paruošimo išlaidų (0,07 Eur x 5 + 0,91 Eur), 0,35 Eur (0,07 Eur x 5) už atsiliepimo atspausdinimą, 23 Eur už vykimą į teismo posėdį.

2.       Ieškinyje nurodė, kad pagal paskolos sutartį atsakovai iš jo pasiskolino 5440 Lt, kas atitinka 1575,53 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2014-05-07. Atsakovai paskolos grąžinti nėra pradėję, todėl prašo priteisti ją. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2018-03-25 iki 2018-09-25 prašo priteisti 1165,89 Eur delspinigių, dėl kurių šalys susitarė ir kurių dydį jis sumažina nuo sutartyje nurodyto 1 proc. iki 0,4 proc. už dieną. Už tęstinį paskolos sutarties pažeidimą, kuris tęsiasi nuo tos dienos, kada paskola turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos atsakovai pagal įstatymą (CK 6.210 str. 1, d., 6.875 str. 1 d.) privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl už laikotarpį nuo 2014-05-07 iki 2018-03-24 prašo priteisti 305,84 Eur palūkanų (b. l. 8).

3.       Atsakovai J. Ž., M. Ž., V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su reikalavimu priteisti 1575,35 Eur skolos ir 305,84 Eur palūkanų, tačiau ieškovo prašomi priteisti 0,4 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, prašo prašomus priteisti delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. už dieną ir priteisti ieškovui 58,29 Eur delspinigių (1575,53 Eur/100 x 0,02 x 185) (b. l. 20 – 21).

4.       Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais bei argumentais, papildomai posėdžio metu, taip pat pateiktuose atsiliepimuose – rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad paskolos sutartį surašė pati atsakovė, todėl jam nežinoma, kodėl, kaip tvirtina atsakovai, paskolos sutartyje užrašyta neteisinga data, mano, kad atsakovė padarė apsirikimo klaidą arba sąmoningai užrašė klaidingą datą, kurios jis nepastebėjo, jis nuo šios datos atsakovams nereiškia jokių reikalavimų. Atsakovai pasirašė paskolos sutartį, kurioje numatyti 1 proc. delspinigiai, taip išreikšdami savo valią, jis pats, atsakovams neprašant, delspinigių normą sumažino iki 0,4 proc. bei, nors atsakovai ir neprašė taikyti ieškinio senatį, delspinigius prašo priteisti už 6 mėnesius. Prašė vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-394-755/2018, kuria jo apeliacinis skundas buvo patenkintas ir jam priteisti 0,4 proc. dydžio delspinigiai.

5.       Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo sumažinti ieškovo prašomus priteisti delspinigius. Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu buvo sudarę dvi paskolos sutartis. Pagal prie šio ieškinio pridėtą sutartį pasiskolino iš ieškovo sutartyje nurodytą pinigų sumą, pinigus iš ieškovo gavo grynais pinigais, kaip ir nurodyta sutartyje, paskolą turėjo grąžinti iki 2014-05-07. Sutarties tekstą diktavo ieškovas, rašė atsakovė J. Ž., todėl joje nurodytas 1 proc. delspinigių dydis. Paskolos sutartyje nurodyta jos sudarymo data 2006 m. lapkričio 7 d., nes taip prašė ieškovas dėl jam reikšmingų priežasčių, nors realiai paskolos sutartis sudaryta vėliau, šią aplinkybę įrodo tai, kad paskolos sutartyje nurodyta, kad ją pasirašė atsakovė V. A., nors ji susituokė ir pavardę į A. pakeitė tik 2009 metais, tai įrodo, kad sutartis negalėjo būti sudaryta 2006 metais. Vėliau, dar negrąžinus šios paskolos ieškovui, atsakovams reikėjo pinigų ir jie vėl skolinosi iš ieškovo, ieškovas pasiūlė abi paskolas įrašyti į vieną, naujai pasirašomą sutartį, pažadėjo pirmą paskolos raštelį išmesti. Ieškovas jau yra prisiteisęs iš atsakovų visą skolą pagal antrą paskolos sutartį, jie to ieškinio neginčijo, atsiliepimo neteikė, moka pagal teismo sprendimą. Tačiau dabar paaiškėjo, kad ieškovas pirmo paskolos raštelio neišmetė ir prašo vėl iš jų priteisti tą pačią dalį skolos. Supranta ir jiems advokatas paaiškino, kad jie neįrodys šių aplinkybių, nepavyks nuginčyti paskolos sutarties, todėl skolos ir palūkanų neginčija, tačiau prašo bent jau sumažinti delspinigius, nes nenori antrą kartą visko mokėti, nurodo, kad atsakovų turtinė padėtis sunki. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu su ieškiniu sutiko iš dalies, atsiliepime nurodytais motyvais prašė ieškinį tenkinti iš dalies, patvirtino, kad ieškovo pateiktą paskolos raštelį pasirašė, jame nurodytą pinigų sumą gavo.

II. Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl paskolos grąžinimo

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties pagrindu, kurios rašytinės formos reikalavimus atitinka atsakovų pasirašytas skolos raštelis (b. l. 4), ieškovas atsakovams paskolino 1575,53 Eur (5440 Lt), kuriuos atsakovai įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2014-05-07.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje

8.       CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01, numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

9.       Atsakovų pasirašytame, ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame paskolos raštelyje nurodyta, kad atsakovai iš ieškovo paskolino 5440 Lt (1575,53 Eur), kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2014-05-07, paskolos raštelyje nurodyta, kad 5440 Lt atsakovams buvo perduoti grynaisiais pinigais iki pasirašant sutartį. Sutarties pasirašymo, pinigų gavimo bei įsipareigojimo juos grąžinti sutartyje nurodytu terminu faktą atsakovai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ginčo tarp šalių, kad atsakovai gavo sutartyje nurodytą sumą, kurią įsipareigojo grąžinti sutartyje nurodytu terminu, tarp šalių nėra.

10.       Tokiu būdu bylos duomenys patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius.

11.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).  CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

12.       Nors atsakovai parengiamojo teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ieškovo pateiktame paskolos raštelyje nurodyta paskolos sumą yra įtraukta į vėliau su ieškovu pasirašytą kitą paskolos sutartį, pagal kurią paskola jau yra priteista sprendimu ir atsakovai sprendimą vykdo, tačiau paskolos grąžinimo fakto nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, su ieškovu sudarytos paskolos sutarties neginčijo, ieškinį pripažino iš dalies, patvirtindami, kad ieškovo pateiktame paskolos raštelyje nurodytą pinigų sumą – 5440 Lt – iš ieškovo gavo ir buvo įsipareigoję ją grąžinti iki 2014-05-07, nesutiko tik su prašomų priteisti delspinigių dydžiu, todėl nurodyti paskoliniai santykiai nepaneigti.

13.       Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovui įrodžius, kad suteikė atsakovams paskolą, kurią jie solidariai turėjo grąžinti iki 2014-07-05, atsakovams neįrodžius, kad paskolą grąžino ar kad paskolos sutartyje nurodytų pinigų negavo ar gavo mažiau, paskolos grąžinimo terminas suėjęs, yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl 1575,53 Eur (5440 Lt) skolos priteisimo iš atsakovų tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui 1575,53 Eur įsiskolinimą.

Dėl palūkanų už prievolės termino praleidimą

14.       Atsakovams nuo 2014-07-05 neįvykdžius prievolės atsiskaityti pagal paskolos sutartį, ieškovas paskaičiavo 305,84 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014-05-07 iki 2018-03-24, kurias prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

15.       Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Palūkanos tampa skolininko prievolės dalimi ir turi būti mokamos visais atvejais, kai jis delsia atsiskaityti, su sąlyga, jei kreditorius reikalauja, kad palūkanos būtų sumokėtos.

16.       Atsakovams praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas už laikotarpį nuo 2014-05-07 iki 2018-03-24 priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanas už termino atsiskaityti praleidimą nuo 1575,53 Eur įsiskolinimo dydžio, kas sudaro 305,84 Eur, tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių

17.       Ieškovas iš atsakovų už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2018-03-25 iki 2018-09-25 (185 dienas) prašo priteisti 1165,89 Eur delspinigių, dėl kurių šalys susitarė paskolos sutartyje ir kurių dydį jis sumažina nuo sutartimi aptarto 1 proc. iki 0,4 proc. už dieną.

18.       Atsakovai prašo mažinti prašomus priteisti delspinigius iki 58,29 Eur, skaičiuojant jų dydį po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną, vadovaujasi atsiliepime į ieškinį nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir nurodo, kad ieškovo prašomi priteisti 0,4 proc. delspinigiai, kas prilygsta 146 procentams per metus, yra neprotingai didelės netesybos.

19.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

20.       Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio       3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

21.       CK įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas, pagal formuojamą teismų praktiką, dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifą (teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), tačiau vertinant bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

22.       Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015).

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2014 m. gegužės 7 d., mokant 1 procentą delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti sumažintą dydį – po 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą mokėti dieną.

24.       Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ieškovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta visa paskolos suma – 1575,53 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, paskola buvo trumpalaikė. Nors paskolos raštelyje nurodyta, kad jis buvo surašytas 2006 m. lapkričio 7 d., tačiau, kaip paaiškino atsakovai, ką iš esmės 2018 m. lapkričio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino ieškovas, nurodęs, kad atsakovė padarė apsirikimo klaidą arba sąmoningai užrašė klaidingą datą, tai yra klaidingai nurodyta paskolos sutarties sudarymo data. Atsakovų paaiškinimu, paskolos sutartis buvo pasirašyta 2013 metų pabaigoje, taigi suteikta apytiksliai šešiems mėnesiams. Atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą ieškovui daugiau kaip ketverius metus, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas.

25.       Tuo pačiu, vertinant, koks yra protingas ieškovui priteistinų netesybų dydis, atsižvelgtina į tai, kad ir pats ieškovas per sutarties nevykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2014-05-07, nesiėmė priemonių užtikrinti savo teisę atgauti paskolą ir netesybas, nesiėmė jokių priemonių dėl skolos susigrąžinimo, taip pats prisiimdamas nuostolių dėl prievolės neįvykdymo didėjimo riziką, priežasčių, kurios jam beveik penkerius metus trukdė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nenurodė. Dėl prievolės neįvykdymo nustatytu terminu ieškovas prašo ne tik delspinigių, tačiau ir palūkanų, kurių, kaip ir delspinigių, paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tokiu būdu ieškovo prašomų priteisti nuostolių suma        1471,73 Eur (1165,89 Eur delspinigių + 305,84 Eur palūkanų) yra beveik lygi prašomai priteisti skolai 1575,53 Eur. Atsakovų paaiškinimu, paskolos raštelio tekstą diktavo ieškovas, taigi atsakovų galimybės derėtis dėl delspinigių buvo ribotos. Paskolos sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl pelno palūkanų, t. y. mokesčio už naudojimąsi ieškovo pinigais, mokėjimo, į tai taip pat atsižvelgtina vertinant, kokio dydžio nuostolius ieškovas galėjo patirti dėl paskolos negrąžinimo laiku.

26.       Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašomos priteisti 1165,89 Eur netesybos, taikant 0,4 procentų normą per dieną, yra neprotingai per didelės. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, siekiant sutarties šalių interesų pusiausvyros, priteistinų delspinigių dydis mažinamas nuo 1165,89 Eur iki 582,95 Eur (1575,53 Eur x 0,2 proc. x 185 dienos), vertinant, kad tokio dydžio netesybos nebus mažesnės už nuostolius, ieškovo patirtus dėl prievolės neįvykdymo.

Dėl procesinių palūkanų

27.       Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodo, kad tai LAT praktikoje suformuota taisyklė. CK 6.37 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju ieškinys, pašalinus jo trūkumus, teisėjo rezoliucija priimtas 2018 m. spalio 5 d., kas yra laikoma civilinės bylos iškėlimo momentu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. spalio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Bylinėjimosi išlaidos

28.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29.       Ieškovas patyrė ir prašo iš atsakovų priteisti tokias bylinėjimosi išlaidas: 91 Eur žyminio mokesčio, 0,91 Eur už penkių ieškinių paruošimą 2018 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 3), 0,35 Eur už penkių ieškinio trūkumų pašalinimo egzempliorių paruošimą (b. l. 9), 0,35 Eur už penkių     2018 m. lapkričio 26 d. atsiliepimo egzempliorių paruošimą (b. l. 36), 23 Eur už atvykimą į teismo posėdį iš Kauno į Visaginą pagal kuro pirkimo kvitą (b. l. 41), taip pat 23 Eur už grįžimą iš Visagino į Kauną.

30.       Atsakovės J. Ž. ir V. A. patyrė po 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį paruošimą (b. l. 22 – 24), kuriuos prašo priteisti iš ieškovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

31.       Ieškovo ieškinys patenkintas 80,87 procentais, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 74,61 Eur bylinėjimosi išlaidų ((91 Eur žyminis mokestis + 1,26 Eur už 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškinio bei ieškinio trūkumų šalinimo paruošimą) x 80,87 proc.), po 24,87 Eur iš kiekvieno atsakovo.

32.       CPK 88 straipsnio

33.       Ieškovo prašymas priteisti 0,35 Eur už penkių 2018 m. lapkričio 26 d. atsiliepimo egzempliorių paruošimą atmetamas, nes šios išlaidos nebuvo būtinos byloje, atsiliepime išdėstytas aplinkybes ieškovas galėjo paaiškinti teismo posėdžio metu. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų 23 Eur už ieškovo atvykimą į teismo posėdį iš Kauno į Visaginą pagal kuro pirkimo kvitą, taip pat      23 Eur už grįžimą iš Visagino į Kauną, motyvuojant tuo, kad jam žiemos sezonu reikia gyventi Kaune ir rūpintis paveldėto namo šildymu, atmetamas šioje byloje neįrodžius, kad tokios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, įvertinus ir tai, kad tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovo nurodyta gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

34.       Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovėms iš ieškovo priteisiama po          9,56 Eur (50 Eur x 19,13 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

35.       Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų savitarpio įskaitymą, ieškovui iš atsakovių J. Ž. ir V. A. priteistina po 15,31 Eur (24,87 Eur – 9,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo M. Ž. – 24,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36.       Byloje susidarė 16,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 3,07 Eur       (16,07 Eur x 19,13 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovų priteistina 13 Eur (16,07 Eur x 80,87 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po          4,33 Eur iš atsakovių ir 4,34 Eur iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 - 260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1575,53 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 53 ct) skolos, 305,84 Eur (tris šimtus penkis eurus 84 ct) palūkanų, 582,95 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 95 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2464,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. spalio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 15,31 Eur (penkiolika eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 15,31 Eur (penkiolika eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 24,87 Eur (dvidešimt keturis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai    4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,34 Eur (keturis eurus 34 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,07 Eur (tris eurus 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėja        Jurgita Šimonėlytė