Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-578-350/2010

Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00122-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 1.2.14.1.2.2;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugpjūčio 23 d.

Panevėžys

            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldas Vanagas ir Sigitas Bagdonavičius,

sekretoriaujant Astai Railaitei,

            dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,

            gynėjui Alfonsui Mašalui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. dviejų metų laisvės atėmimo bausme. 

            Priteista iš nuteistojo nukentėjusiosios G. S. naudai 75 Lt. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 nustatė:

K. A. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 8 d., apie 02 val., Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) km., laužtuvu nuplėšęs pakabinamą durų spyną per duris įsibrovė į daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje esantį G. S. priklausantį sandėliuką, iš kur pagrobė nukentėjusiajai G. S. priklausantį turtą : tris 0,5 l talpos stiklainius su konservuotais žirneliais bendros 6 Lt. vertės, 2 stiklainius po 0,5 l ir 0,7 l talpos su spirgais bendros 10 Lt. vertės, du 0,5 l talpos stiklainius su grybais bendros 10 Lt. vertės, du 0,5 l talpos stiklainius su grybais ir kopūstais bendros 10 Lt. vertės, du 0,5 l talpos stiklainius su braškių uogiene bendros 16 Lt. vertės, vieną 1,5 l talpos stiklainį su kriaušių kompotu 6 Lt. vertės, vieną 1,0 l talpos stiklainį su vyšnių kompotu 5 Lt. vertės ir 12 Lt. vertės plastikinį kibirą, padarydamas nukentėjusiajai G. S. 75 Lt. turtinę žalą.

K. A. apeliaciniu skundu prašo 2010-06-11 d., Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė. Kaltinime minimame kaime paskutinį kartą buvęs 2008 metų vasarą, nukentėjusių nepažįsta. Kratos metu rastus ir paimtus maisto produktus pirko 2010-04-09 d., Pakruojo raj., (duomenys neskelbtini)  turguje ir kieno jie buvo, nežino. Mano, kad nuteistas vien todėl, kad neseniai grįžęs iš įkalinimo vietos ir niekur iki tol legaliai nedirbo.

Teigia, kad nukentėjusieji teisme nurodė girdėję triukšmą namo rūsyje nusikaltimo metu, tačiau nuteistajam kelia nuostabą tai, kad jie į triukšmą niekaip nereagavo, policijai apie tai nepranešė, todėl liko neišaiškinti asmenys, pagrobę jų turtą. Be to, nukentėjusieji vėlesnių apklausų metu nurodė, kad jiems padaryta didesnė turtinė žala, nei teigė pirmosios apklausos metu. Liudytojas - nukentėjusių kaimynas nurodė, kad važiuodamas automobiliu link kaimo, aplenkė dviračiu važiuojantį žmogų, panašų į nuteistąjį, tačiau tai neįrodo, kad jis buvo atvažiavęs į kaimą. Be to mano, kad vagystę įvykdė ne vienas asmuo, nes pagal bylos duomenis įvykio vietoje buvo ilgai triukšmauta, gertas kompotas, išneštas didelis kiekis daiktų, kurių ir dviračiu lengvai neišveši. Mano, kad nėra jokių įrodymų patvirtinančių tai, kad jam inkriminuotą veiką padarė būtent jis, todėl prašo priimti išteisinantį nuosprendį.    

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).  

Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, kurio jis iš tikrųjų nepadarė, yra įrodyta ir jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančią jokių abejonių išvadą, kad K. A. padarė jam inkriminuotą veiką, o tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginys, kad apeliantas nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, yra paneigti byloje sutrinktų bei teismo ištirtų įrodymų visetu. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nėra nauji, juos K. A. išsakė duodamas parodymus pirmos instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje yra aptarti.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolu, liudytojų, nukentėjusios parodymais ir kitais nuosprendyje nurodytais byloje esančiais įrodymais, kurių visetas visiškai paneigia K. A. parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Asmens kratos metu iš K. A. metu buvo paimti stiklainiai su maisto produktais. Be to, R. A. pateikė stiklainį su užrašu „slyvų kompotas“. Nukentėjusioji G. S. parodė, kad būtent tokie maisto produktai buvo jos apvogtame sandėliuke. Produktus ji atpažino pagal konservavimo būdą, maisto produktų sudėtį ir pan..  

Nukentėjusios sūnus, liudytojas G. S. parodė, kad kaltinime minimu laiku namo rūsyje girdėjęs triukšmą, tačiau pažiūrėti į rūsį nėjo, apie pagrobtus daiktus sužinojo kitą dieną iš motinos.

Liudytojas P. L. parodė, kad balandžio mėn. pradžioje važiuodamas iš darbo į namus matęs nepažįstamą asmenį, labai panašų į nuteistąjį, važiuojantį link kaimo dviračiu.

Šie liudytojai parodymus, kurie sutampa su byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių visetu, davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę, todėl jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu apelianto parodymai byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja.

Apelianto skunde nurodytas teiginys apie vagystės būdą, kad nusikaltimą padarė ne vienas asmuo, o pagrobti kaltinime nurodytą daiktų kiekį sunku išgabenti net dviračiu, niekaip nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodytos jo kaltės.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog apeliantas padarė nusikatimą, yra neginčijamai pagrįstas byloje surinktų, teismo išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

            Nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.                                                                                      

Kolegijos pirmininkas                                                                                   Algirdas Gaputis

Teisėjai                                                                                                            Sigitas Bagdonavičius

                                                                                                                                                Evaldas Vanagas