Administracinė byla Nr.1-5639-422/2019

                                                            Proceso Nr. 3-62-3-01001-1019-8

                Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5.; 55.1.1.

 (S)

               REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2019 m. gruodžio 30 d.        

                                                                       Kaunas

                 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Kukalienės, ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

               rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams (toliau – ir Marijampolės PN) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 82/04-295, 2019 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 82/04-296 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas prie LR TM) 2019 m. balandžio 18 d. atsakymą Nr. 2S-1612, taip pat priteisti 500 eurų neturtinę žalą.

Pareiškėjas patikslintame skunde bei atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 18-21, 47) nurodė, jog skundžiamais nutarimais buvo nubaustas du kartus už tapatų teisės pažeidimą, nustatytą vienos kratos metu, t. y. radus du draudžiamus daiktus (informacijos laikmeną ir bevielio ryšio WIFI adapterį). Skiriant nuobaudas buvo neatsižvelgta į tai, kad už kelis pažeidimus, padarytus vienu metu, gali būti skiriama tik viena nuobauda. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad USB atmintinė skirta tik kaip didesnės atminties kauptuvas, joje nebuvo rasta draudžiamo turinio, neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas prisipažino, jog daiktai yra jo. Kalėjimų departamentas prie LR TM formaliai išnagrinėjo skundą, neįsigilino į skundo esmę. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinių kančių, sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

Atsakovas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 26-30, 54-55). Nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. pagal du pranešimus buvo atliktos dvi kratos, iš kurių viena dalinė asmens krata, o kita – kameros krata. Šios kratos atliktos skirtingu laiku, pažeidimai nustatyti skirtingų pareigūnų. Pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti dėl pažeidimų. Pareiškėjas į Psichologinę tarnybą ginčo laikotarpiu nesikreipė. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė jam negali kilti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas atmestinas.

 Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 82/04-295, kuriuo pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – vienam mėnesiui uždrausta pirkti maisto produktus (b. l. 5) bei dėl 2019 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 82/04-296, kuriuo pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – pareiškėjas penkioms paroms perkeltas į kamerų tipo patalpas (b. l. 6), teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas skundžia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. atsakymą Nr. 2S-1612 į jo skundą dėl paskirtų nuobaudų, kuriuo skundas buvo netenkintas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam BVK 110 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog 2019 m. vasario 1 d. pas pareiškėją buvo rasta jam priklausančių draudžiamų laikyti daiktų (informacijos laikmena „SanDisk Ultra 64gb micro sd“ bei WIFI adapteris“TP link“ 802.11 n NIC) bei dėl to to, kad šiais veiksmais buvo pažeisti BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20) (toliau – Taisyklės), 18 priedo reikalavimai. Pareiškėjas nesutinka su paskirtomis nuobaudomis tuo aspektu, kad, jo manymu, turėjo būti skirta viena nuobauda už abu pažeidimus, nes draudžiami turėti daiktai buvo rasti atlikus vieną kratą.

BVK 143 straipsnio 3 dalis numato, kad už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.

Kaip matyti iš 2019 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 33), draudžiama laikyti informacijos laikmena „SanDisk Ultra 64gb micro sd“ pareiškėjo kairėje rankoje buvo rasta 12:56 val. pareigūno R.G., kai jam užėjus į 31 kamerą buvo duotas nurodymas nuteistiesiems išeiti iš kameros, nes bus atliekama neplaninė krata, t.y. minėta laikmena buvo rasta prieš atliekant neplaninę kratą kameroje. Tuo tarpu 2019 m. vasario 1 d. pareigūnės A. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 36) patvirtina, kad draudžiamas laikyti WIFI adapteris“TP link“ 802.11 n NIC pareiškėjui priklausančioje daiktų laikymo spintelėje rastoje kompiuterio pelėje buvo aptiktas neplaninės patikros metu paėmus kompiuterio pelę patikrinimui ir vėliau ją patikrinus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šie du pažeidimai, nors ir buvo nustatyti tą pačią dieną ir reglamentuojami tų pačių teisės aktų, tačiau buvo padaryti skirtingu laiku (ne vienos kratos atlikimo metu), nustatyti skirtingų pareigūnų, tarpusavyje nėra neatsiejamai susiję, todėl pareiškėjas pagrįstai už jų padarymą buvo nubaustas atskiromis nuobaudomis.

Pareiškėjo nuomone, konkrečiu atveju buvo taikytos per griežtos nuobaudos, nes USB atmintinėje nebuvo rasta draudžiamo turinio duomenų, be to, pareiškėjas prisipažino, kad daiktai jo.

Teismas pažymi, jog nuteistųjų pareigos bausmės atlikimo metu yra įtvirtintos imperatyvaus pobūdžio teisės normomis ir jos negali būti aiškinamos taip, kad toks aiškinimas suponuotų išimčių iš nustatytų elgesio taisyklių,  todėl aplinkybė, kad pareiškėjo rastoje uždraustoje nuteistiesiems laikyti informacijos laikmenoje nebuvo draudžiamo turinio duomenų, nėra reikšminga nagrinėjamu atveju ir neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (žr., pvz., LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).

Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas  BVK 142 straipsnyje, kuriame numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (1 dalies 1–4 punktai). BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis).

Kaip matyti iš 2019 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 33), informacijos laikmena „SanDisk Ultra 64gb micro sd“ buvo rasta atlikus pareiškėjo asmens kratą, pastebėjus, kad pareiškėjas laiko kažką suspaudęs rankoje ir paprašytas parodyti, to daryti nenorėjo, tai padarė tik pakartojus keletą kartų, pasiaiškinimą parašyti atsisakė. 2019 m. vasario 1 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 36), patvirtina, kad paėmus apžiūrai kompiuterio pelę, kurioje vėliau buvo aptiktas draudžiamas laikyti WIFI adapteris “TP link“ 802.11 n NIC, pareiškėjas prisipažino, kad kompiuterio pelė yra jo, tačiau vėliau, aptikus adapterį, jis tai neigė, taip pat neigė, kad anksčiau šį faktą buvo pripažinęs. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai, nustačius pažeidimus (vengimas parodyti rankoje laikomą daiktą, prieštaringų aplinkybių apie daiktų savininką nurodymas) negali būti laikomi prisipažinimu ir lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai skyrė nuobaudas pareiškėjui, laikydamasis BVK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsisakė rašytinius pasiaiškinimus (b. l. 39, 40), į tai, kad tą pačią dieną buvo nustatyti du pažeidimai( du kartus rasti draudžiami laikyti daiktai). Nors pareiškėjas nurodė, jog protokolai galimai yra suklastoti, nes jų kopijose dalis dokumento uždengta, tačiau teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus, kadangi iš pateiktų protokolų kopijų matyti visas kopijuotas dokumentas su visais reikiamai rekvizitais, o uždengta dalis kitų tiesiogiai su ginču nesusijusių duomenų (b. l. 35, 39, 40).

Teismas, atsižvelgęs į visumą surinktų įrodymų ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste, į tai, kad padaryti pažeidimai nėra mažareikšmiai, reikalaujantys tam tikro išankstinio pasirengimo, daro išvadą, kad pataisos įstaiga tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, tinkamai įvertino tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis, nepažeidė nuobaudų skyrimo tvarkos, suteikė pareiškėjui teisę pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų, atsižvelgė į pareiškėjui taikytas galiojančias nuobaudas. Marijampolės PN paskirtos nuobaudos – draudimas vienam mėnesiui pirkti maisto produktus bei perkėlimas pareiškėjo penkioms paroms į kamerų tipo patalpas – yra adekvačios ir proporcingos padarytų pažeidimų sunkumui. Paskirtos nuobaudos nėra griežčiausios nuobaudos, numatytos BVK 142 straipsnio dalyje, už pirmąjį pažeidimą paskirta lengvesnė nuobauda, už paskesnį – griežtesnė, tačiau taip pat ne maksimalios įstatyme numatytos trukmės (perkėlimas pareiškėjo į kamerų tipo patalpas numatytas iki penkiolikos parų, o pareiškėjui paskirtas – penkioms paroms). Įvertinęs visumą aplinkybių, teismas daro išvadą, jog nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad pataisos įstaiga, skirdama šias nuobaudas pareiškėjui, elgėsi pažeisdama teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų panaikinimui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. atsakymas Nr. 2S-1612 yra motyvuotas, pagrįstas nustatytų aplinkybių vertinimu ir tinkamu teisės aktų taikymu, todėl pareiškėjo skundas dėl jo panaikinimo nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo 500 eurų neturtinę žalą už nepagrįstai paskirtas dvi nuobaudas. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai: Janina Vitunskienė

                                                                                                                       Daina Kukalienė

                                                                                                                        Algis Markevičius