Administracinė byla Nr. N⁶²-3274/2010

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 50.2

 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. atstovo Dainiaus Povilaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Š. už tai, kad ji 2009 m. birželio 17 d., ūkiniame pastate 2I1m, esančiame adresu (duomenys neskebtini), Kaune, kuris yra bendrosios nuosavybės teisės objektas, neturėdama bendraturtės V. J. sutikimo, išgriovė pertvarą ir užmūrijo duris, todėl V. J. negali patekti į savo nuosavybę. Šie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį (b. l. 15-16).

Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 13 d. nutarimu pripažino J. Š. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų baudą (b. l. 43).

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. Š. atstovo skundą, 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 13 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.137 straipsnio 2 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. J. Š. posėdyje neneigė, kad išgriovė ūkinio pastato pertvarą ir užmūrijo duris. Ji paaiškino šiuos veiksmus atlikusi geranoriškai, siekdama suremontuoti statinį, kadangi V. J. bendru turtu nesirūpino. Pirmosios instancijos teismas paminėtus pažeidėjos motyvus pripažino  nepagrįstais. Pabrėžė, jog įstatymai draudžia asmeniui piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Byloje nėra ginčo, kad ūkinis pastatas yra bendroji nuosavybė, todėl šis objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Kai sutarimo nerandama, valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka nustatoma teismo. Šiuo atveju pažeidėja, siekdama įgyvendinti savo civilines teises, nesikreipė į teismą dėl ūkinio pastato atidalijimo, naudojimo tvarkos nustatymo ar pripažinimo asmenine nuosavybe. J. Š., teismo vertinimu, akivaizdžiai pažeidė bendrasavininkės teisę laisvai patekti į ūkinį pastatą, nevaržomai naudotis šia pastato dalimi, jame esančiais asmeniniais daiktais, be to, nesant kitų bendraturčių sutikimo, savo lėšomis padidino daikto vertę (b. l. 54-56).

 

III.

 

Apeliaciniu skundu J. Š. atstovas Dainius Povilaitis prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti, ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies bei 4.75 straipsnio 1 dalies normos nereikalauja gauti bendraturčių sutikimą tvarkant bendrąją dalinę nuosavybę. Prieš baudžiant J. Š. administracine tvarka, turėjo būti ištirta, ar kitų bendraturčių teisė naudotis bendrąja daline nuosavybe buvo realiai pažeista. V. J. pareiškiamai ir teiginiai apie patirtas skriaudas bei žalą yra aiškiai pramanyti. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiavo savo teise. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas dėl tariamos teisės realizavimo neturint nukentėjusiosios sutikimo. Skundžiamoje nutartyje teismas neįvardino įrodymų, kurių pagrindu padarė išvadą, kad J. Š. akivaizdžiai pažeidė V. J. interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl pašlijusių bendraturčių tarpusavio santykių jokie susitarimai neįmanomi. Byloje pakanka faktinių duomenų, kad būtent V. J. nesilaiko įstatymų, negerbia bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, civilinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai. Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2009 m. birželio 17 d. įvykio J. Š. buvo surašytas 2009 m. liepos 23 d., tačiau Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, neradusi pagrindo pradėti administracinę teiseną, jį grąžino Institucijai. Nepaisant to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas dėl to pačio įvykio ir tuo pačiu pagrindu 2009 m. rugsėjo 23 d. surašė naują procesinį dokumentą. Nurodoma, kad sprendžiant J. Š. nubaudimo klausimą buvo pažeisti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principai, konstitucinis piliečių lygybės prieš įstatymą principas, valstybės institucijos veikė šališkai, neobjektyviai, išimtinai V. J. naudai (b. l. 58-61).

Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nesutinka su J. Š. atstovo apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad J. Š., išgriaudama ūkinio pastato pertvarą ir užmūrydama duris, palietė kito asmens teises ir teisėtus interesus. Tokie veiksmai prieštarauja Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatoms,  atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, objektyviąją pusę ir patvirtina pažeidėjos kaltę.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus bei patikrinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo, taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veiksmų teisėtumą, tai yra, ar asmuo savo tariamą arba tikrą teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.

J. Š. kaltinama tuo, kad be bendraturtės V. J. sutikimo remontuodama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą – ūkinį pastatą 2I1m – išgriovė jo pertvarą ir užmūrijo duris. Šios aplinkybės byloje neginčijamos, todėl laikytinos įrodytomis.

J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad turėjo tikslą sutvarkyti apleistą statinį, pagerinti jo būklę (b. l. 49-53). Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimu jai inkriminuoti Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies pažeidimai. Paminėtame straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pažymėtina, jog cituotose normose įtvirtintos pamatinės, bendrojo pobūdžio civilinių teisių įgyvendinimo nuostatos. Norint nustatyti, ar jos buvo pažeistos, turi būti įvertintas konkrečių faktinių teisinių santykių turinys ir šiems santykiams taikomas reglamentavimas.

Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi šiuo atveju teismo sprendimu naudojimosi ginčo ūkiniu pastatu tvarka nenustatyta, J. Š., V. J. ir V. B. jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą 2I1m (b. l. 32-34, 39) privalėjo valdyti, naudoti ir disponuoti juo bendru sutarimu. J. Š. paaiškinimai, liudytojo V. B. parodymai patvirtina nukentėjusiosios 2009 m. birželio 19 d. ir 2009 m. liepos 22 d. pareiškimuose (b. l. 19-23) nurodytas aplinkybes, kad atlikdama paprastąjį statinio remontą, J. Š. neturėjo V. J. sutikimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jos atstovas teisminio proceso metu nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų J. Š. teisę atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atnaujinimo darbus, nesant atidalintai jos turto daliai, be V. J. pritarimo. Remiantis tuo darytina išvada, kad savo tikrą teisę J. Š. įgyvendino nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. J. Š. priepriešiniai reikalavimai V. J. peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymi, jog asmenų ginčai, kilę iš civilinių teisinių santykių, turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

J. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 259, 260 straipsnių nuostatas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, surašomas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį administracinį teisės pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: ji nagrinėjama tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad pirmame protokole nebuvo tinkamai nurodyta J. Š. padaryto teisės pažeidimo esmė (inkriminuojamos veikos objektyvioji pusė), todėl Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. AD2-222 pagrįstai grąžino bylą Institucijai, įpareigodama ją pašalinti nustatytus trūkumus (ATPK 280 str. 2 p.) (b. l. 29-30), t. y. patikslinti kaltinimą. Šis nurodymas įvykdytas 2009 m. rugsėjo 23 d. surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 15-16).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų padaryti procesinės teisės normų pažeidimai. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo J. Š. bylą nepriklausomai ir nešališkai, su proceso šalimis elgėsi vienodai, nė vienai iš jų nerodydamas išskirtinio palankumo, priimtą sprendimą tinkamai motyvavo, todėl naikinti 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

         

n u t a r i a :

 

J. Š. atstovo Dainiaus Povilaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                Antanas Ablingis

 

Ričardas Piličiauskas

 

                                                                                                Virgilijus Valančius