Administracinė byla Nr. N62-3274/2010
Procesinio sprendimo kategorija 50.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio
(pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus
Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. atstovo Dainiaus Povilaičio apeliacinį skundą dėl Kauno
apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties
J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno
miesto Santakos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė
administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Š. už
tai, kad ji 2009 m. birželio 17 d., ūkiniame pastate 2I1m,
esančiame adresu (duomenys neskebtini), Kaune, kuris yra bendrosios
nuosavybės teisės objektas, neturėdama bendraturtės V. J.
sutikimo, išgriovė pertvarą ir užmūrijo duris, todėl V. J.
negali patekti į savo nuosavybę. Šie veiksmai užtraukia administracinę
atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
(toliau – ir ATPK) 188 straipsnį (b. l. 15-16).
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės
tarybos 2009 m. spalio 13 d. nutarimu pripažino J. Š. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK
188 straipsnyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto)
litų baudą (b. l. 43).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. Š. atstovo skundą, 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės
tarybos 2009 m. spalio 13 d. nutarimą nepakeistą ir skundo
netenkino. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.137 straipsnio 2 dalį, įgyvendindami
savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti
bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai,
laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje
numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama
įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio
pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus
ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės
paskirčiai. J. Š. posėdyje neneigė, kad išgriovė ūkinio
pastato pertvarą ir užmūrijo duris. Ji paaiškino šiuos veiksmus atlikusi geranoriškai,
siekdama suremontuoti statinį, kadangi V. J. bendru turtu nesirūpino.
Pirmosios instancijos teismas paminėtus pažeidėjos motyvus pripažino
nepagrįstais. Pabrėžė, jog įstatymai draudžia asmeniui piktnaudžiauti savo
teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis,
kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teisės ar įstatymų
saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų
subjektinės teisės paskirčiai. Byloje nėra ginčo, kad ūkinis pastatas yra
bendroji nuosavybė, todėl šis objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir
disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Kai sutarimo nerandama, valdymo,
disponavimo ir naudojimo tvarka nustatoma teismo. Šiuo atveju pažeidėja,
siekdama įgyvendinti savo civilines teises, nesikreipė į teismą dėl ūkinio
pastato atidalijimo, naudojimo tvarkos nustatymo ar pripažinimo asmenine
nuosavybe. J. Š., teismo vertinimu, akivaizdžiai pažeidė
bendrasavininkės teisę laisvai patekti į ūkinį pastatą, nevaržomai naudotis šia
pastato dalimi, jame esančiais asmeniniais daiktais, be to, nesant kitų
bendraturčių sutikimo, savo lėšomis padidino daikto vertę (b. l. 54-56).
III.
Apeliaciniu skundu J. Š. atstovas
Dainius Povilaitis prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Administracinės komisijos prie Kauno miesto
savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 13 d. nutarimą
panaikinti, ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad Civilinio kodekso
1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies bei 4.75 straipsnio 1 dalies
normos nereikalauja gauti bendraturčių sutikimą tvarkant bendrąją dalinę
nuosavybę. Prieš baudžiant J. Š. administracine tvarka, turėjo
būti ištirta, ar kitų bendraturčių teisė naudotis bendrąja daline nuosavybe
buvo realiai pažeista. V. J. pareiškiamai ir teiginiai
apie patirtas skriaudas bei žalą yra aiškiai pramanyti. Byloje nesurinkta jokių
įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiavo savo
teise. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas dėl tariamos
teisės realizavimo neturint nukentėjusiosios sutikimo. Skundžiamoje nutartyje
teismas neįvardino įrodymų, kurių pagrindu padarė išvadą, kad J.
Š. akivaizdžiai pažeidė V. J. interesus. Teismas neatsižvelgė
į tai, kad dėl pašlijusių bendraturčių tarpusavio santykių jokie susitarimai
neįmanomi. Byloje pakanka faktinių duomenų, kad būtent V. J. nesilaiko
įstatymų, negerbia bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų,
civilinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai. Apeliaciniame skunde pažymima, jog
administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2009 m. birželio 17 d.
įvykio J. Š. buvo surašytas
2009 m. liepos 23 d., tačiau Administracinė komisija prie
Kauno miesto savivaldybės tarybos, neradusi pagrindo pradėti administracinę
teiseną, jį grąžino Institucijai. Nepaisant to, Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas dėl to pačio
įvykio ir tuo pačiu pagrindu 2009 m. rugsėjo 23 d. surašė
naują procesinį dokumentą. Nurodoma, kad sprendžiant J. Š. nubaudimo
klausimą buvo pažeisti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos
principai, konstitucinis piliečių lygybės prieš įstatymą principas, valstybės
institucijos veikė šališkai, neobjektyviai, išimtinai V. J. naudai
(b. l. 58-61).
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės
tarybos nesutinka su J.
Š. atstovo apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad J. Š., išgriaudama ūkinio pastato pertvarą ir užmūrydama
duris, palietė kito asmens teises ir teisėtus interesus. Tokie veiksmai
prieštarauja Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatoms,
atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, objektyviąją
pusę ir patvirtina pažeidėjos kaltę.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi
apeliacinio skundo argumentus bei patikrinusi byloje surinktus įrodymus, daro
išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo, taikymo bei įrodymų
vertinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas,
nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos
teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar
teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms
arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto
iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų
litų. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK
188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veiksmų teisėtumą, tai yra, ar asmuo
savo tariamą arba tikrą teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar
savavališkai.
J. Š. kaltinama
tuo, kad be bendraturtės V. J. sutikimo remontuodama
bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą – ūkinį pastatą 2I1m – išgriovė jo
pertvarą ir užmūrijo duris. Šios aplinkybės byloje neginčijamos, todėl
laikytinos įrodytomis.
J. Š. teismo
posėdyje paaiškino, kad turėjo tikslą sutvarkyti apleistą statinį, pagerinti jo
būklę (b. l. 49-53). Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės
tarybos nutarimu jai inkriminuoti Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir
3 dalies pažeidimai. Paminėtame straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindami savo
teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro
gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis
protingumo ir teisingumo principų. Be to, numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti
savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir
priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises
ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba
prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pažymėtina, jog cituotose normose
įtvirtintos pamatinės, bendrojo pobūdžio civilinių teisių įgyvendinimo
nuostatos. Norint nustatyti, ar jos buvo pažeistos, turi būti įvertintas
konkrečių faktinių teisinių santykių turinys ir šiems santykiams taikomas
reglamentavimas.
Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios
dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama
bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo
tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi
šiuo atveju teismo sprendimu naudojimosi ginčo ūkiniu pastatu tvarka
nenustatyta, J. Š., V. J. ir V. B.
jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą 2I1m (b.
l. 32-34, 39) privalėjo valdyti, naudoti ir disponuoti juo bendru sutarimu. J. Š. paaiškinimai, liudytojo V. B. parodymai
patvirtina nukentėjusiosios 2009 m. birželio 19 d. ir
2009 m. liepos 22 d. pareiškimuose (b. l. 19-23)
nurodytas aplinkybes, kad atlikdama paprastąjį statinio remontą, J. Š. neturėjo V. J. sutikimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jos atstovas teisminio proceso
metu nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų J. Š. teisę
atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atnaujinimo darbus, nesant
atidalintai jos turto daliai, be V. J. pritarimo.
Remiantis tuo darytina išvada, kad savo tikrą teisę J. Š. įgyvendino
nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 144 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas tikrina
skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. J. Š. priepriešiniai
reikalavimai V. J. peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas,
todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymi, jog asmenų ginčai, kilę iš
civilinių teisinių santykių, turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
J. Š. apeliacinio
skundo argumentai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtumo
atmestini kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 259, 260 straipsnių nuostatas,
administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas,
surašomas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas
administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai,
taip pat nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę
už šį administracinį teisės pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio
reikalavimus asmuo pažeidė. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolu
apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: ji
nagrinėjama tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas
administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad
pirmame protokole nebuvo tinkamai nurodyta J. Š. padaryto
teisės pažeidimo esmė (inkriminuojamos veikos objektyvioji pusė), todėl Administracinė
komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo
8 d. raštu Nr. AD2-222 pagrįstai grąžino bylą Institucijai,
įpareigodama ją pašalinti nustatytus trūkumus (ATPK 280 str. 2 p.) (b. l.
29-30), t. y. patikslinti kaltinimą. Šis nurodymas įvykdytas
2009 m. rugsėjo 23 d. surašant naują administracinio teisės
pažeidimo protokolą (b. l. 15-16).
Teisėjų kolegija nenustatė, kad ikiteisminėje bylos
nagrinėjimo stadijoje būtų padaryti procesinės teisės normų pažeidimai. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo J. Š. bylą nepriklausomai ir nešališkai, su proceso šalimis elgėsi
vienodai, nė vienai iš jų nerodydamas išskirtinio palankumo, priimtą sprendimą
tinkamai motyvavo, todėl naikinti 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a :
J. Š. atstovo Dainiaus Povilaičio apeliacinio skundo
netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus
Valančius