Administracinė byla Nr. eI3-2267-463/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05066-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjo A. S. atstovui advokatui Raimundui Moisejevui,
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rūtai Švickienei,
specialistams A. P., E. Š. ir R. G.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SKP-49 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti, kad atsakovė praleido senaties terminą priimti Sprendimą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nurodoma, jog atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti visas pagal 2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis) pareiškėjui išmokėtas paramos lėšas 194 227,02 Eur, nutraukiant Paramos sutartį.
3. Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas teigia, jog Sprendimas turi būti panaikintas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 metais tuo pačiu teisiniu pagrindu. Nurodo, kad atsakovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) 2019 m. spalio 11 d. pateikė prašymą Nr. BR6-6387 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre ir skolos priteisimo“, kuriuo reikalavo priteisti iš pareiškėjo 194 227,02 Eur susidariusią skolą pagal atsakovės 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2019 m. sprendimas). Vėlesnio atsakovės prašymo pagrindu VAAT 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-488-809/2021 nusprendė administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pareiškėjo nuomone, 2019 m. spalio 11 d. atsakovo pareikšto ieškinio pagrindas iš esmės sutampa su atsakovės pakartotinai pareikštu 2021 m. gruodžio 7 d. ieškiniu, kadangi net ieškinio suma yra identiška, taigi ginčijamas Sprendimas naikintinas.
4. Pareiškėjo teigimu, atsakovė praleido ginčijamam Sprendimui priimti nustatytą aštuonerių metų terminą, kuris yra nustatytas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalies ketvirtojoje pastraipoje, ir laikytinas patraukimo atsakomybėn senaties termino absoliučia riba. Pareiškėjo nuomone, kadangi keramikos įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013/09/03-1 (toliau – Keramikos įrangos pirkimo sutartis) pareiškėjas pasirašė 2013 m. rugsėjo 3 d., todėl nuo tariamo pažeidimo iki 2021 m. lapkričio 18 d. priimto Sprendimo praėjo daugiau nei aštuoneri metai.
5. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas neįgyvendino Projekto tikslų ir uždavinių, neturi teisinio ir faktinio pagrindimo, atsakovės Sprendimas skirti griežčiausią sankciją (visos paramos susigrąžinimą) nėra teisiškai ir logiškai pagrįstas. Teigia, kad tinkamai ir pilnai įvykdė Projektą pagal Paramos sutartį. Pabrėžia, kad pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, prie Paramos sutarties pridėtą 2011 m. gruodžio 14 d. paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – Paraiška) ir Verslo planą. Paaiškina, kad Paraiškos 12 puslapyje VII dalyje „Projekto įgyvendinimo planas“ buvo nustatyti įsipareigojimai: 1) gamybinių pastatų nauja statyba; 2) naujos technikos, įrangos, baldų skirtų Projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas; 3) bendrosios išlaidos. Bylos medžiagoje yra nustatyta ir atsakovė neginčija, kad pareiškėjas pastatė naujus gamybinius pastatus, įsigijo keramikos gamybos įrangą, naujus automobilius, patyrė bendrąsias išlaidas įgyvendindamas Projektą. Pareiškėjo teigimu, Sprendime išsamiai aprašytos aplinkybės, kai buvo nustatyta, kad paramos gavėjui buvo išmokama parama už tai, kad jis įvykdė Projekte ir Paramos sutartyje nurodytus darbus (pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. pateiktą prašymą išmokėta 22 925,16 Eur suma už projektavimo darbus ir gamybinių pastatų ir statinių statybą, 2013 m. spalio 16 d. – 91 262,45 Eur suma už gamybinių pastatų ir statinių statybą, 2013 m. gruodžio 30 d. – 14 285,94 Eur suma už krovininį automobilį ir 66 142,70 Eur už technologinę gamybos įrangą, iš viso 80 428,64 Eur). Nurodo, kad veiklos vykdymą patvirtina: 1) ginčijamo Sprendimo 15–18 puslapiuose nurodytos pareiškėjo išrašytos sąskaitos už pardavimą; 2) atsakovei pareiškėjo pateiktos pinigų srautų ataskaitos, pelno nuostolių ataskaitos, balansai ir darbo apskaitos žiniaraščiai; 3) atsakovės parengtos patikros ataskaitos, kuriose patvirtinta apie tinkamą veiklos vykdymą ir neatitikimų nenustatyta (2013 m. spalio 25 d., 2014 m. sausio 9 d., 2016 m. kovo 21 d. ir 2017 m. balandžio 11–19 d. patikros vietoje ataskaitos, kurios nėra pripažintos negaliojančiomis ar suklastotomis); 4) pareiškėjo turima gamybinė įranga bei pastatyti pastatai skirti gamybinei veiklai vykdyti, kurių naudojimas pagal tikslinę paskirtį buvo patvirtintas atsakovės 2013, 2014, 2016 ir 2017 metais vykdytų patikrų metu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįrodė, kad veikla nebuvo vykdoma. Tokios išvados negalima daryti iš to, kad patikros metu darytose nuotraukose užfiksuota įranga, su kuria reikia dirbti su moliu, yra švari, atrodo kaip nauja ir nenaudota, nėra užfiksuota jokių dirbinių, jų nuolaužų, atsargų, kad kažkas realiai dirba su įranga, visas veiklos vykdymas pagrindžiamas tik pateiktomis sąskaitomis faktūromis, nes pareiškėjas savo darbo vietoje palaiko švarą. Teigia, kad atsakovė pakeitė savo ankstesnę poziciją dėl pareiškėjo vykdomos veiklos, tik todėl, kad gavo duomenis iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) apie pareikštus įtarimus. Mano, kad negalima 2021 metais iš naujo peržiūrėti pareiškėjo 2014 metais teiktų ataskaitų, nes jos jau buvo atsakovės peržiūrėtos ir pripažintos tinkamomis.
6. Pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįsta Sprendimo išvada, kad keraminė įranga įsigyta padidinta kaina, kadangi remtasi netinkamai atlikta ekspertize. Pažymi, kad VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 (toliau – ir VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimas), kurioje pirmąja instancija išnagrinėtas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės bei panaikintas NMA 2019 m. sprendimas, atsakovė buvo įpareigota iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą tinkamai atliktos ekspertizės pagrindu. Pareiškėjo nuomone, atsakovė neatliko teismo įpareigojimo įvertinti, ar pareiškėjas įsigijo keramikos įrangą padidintomis kainomis, užsakant nepriklausomą ekspertizę, nes UAB „Civitta“ parengta 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-18 (toliau – ir Ataskaita), kuria remiamasi Sprendime, nelaikytina tinkama ekspertize dėl šių priežasčių: 1) teismas aiškiai įpareigojo atlikti būtent ekspertizę, taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 papunkčiai įpareigoja atsakovę atlikti būtent ekspertizę, o „konsultavimo ataskaita“ negali būti laikoma tapačia „ekspertizei“; 2) ataskaita pasirašyta asmenų (projekto vadovo R. G. ir projekto koordinatorės A. P.), kurių kvalifikacija ir teisė atlikti ekspertizę nėra patvirtinta dokumentais, ir kurie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o Ataskaitos priedas pasirašytas asmens (E. Š.), kurio kvalifikacija nėra patvirtinta dokumentais, ir kuris nėra įtrauktas į minėtą sąrašą; Ataskaita nebuvo pasirašyta eksperto, todėl negali būti laikoma eksperto išvada ABTĮ 61 straipsnio prasme; 3) „ekspertinio konsultavimo ataskaita“ nėra numatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) ir neatitinka 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo 58.1 papunkčio reikalavimų, nes joje neaptarti analogiškos keramikos gamybos linijų įsigijimo sandoriai sudaryti per paskutinius 36 mėnesius; 4) Ataskaita parengta neobjektyviai ir šališkai, nes joje nustatyta suma (54 487,52 Eur), kuria kompensuota suma viršijo keramikos įrangos vertę, yra panaši į sumą, nurodytą 2019 m. sprendime (59 239,47 Eur), o UAB „Civitta“ apklaustos dėl keramikos įrangos kainų įmonės (UAB „Baltaxia“ ir UAB „Suvena“) yra tos pačios į kurias prieš du metus kreipėsi atsakovė.
7. Pareiškėjas nurodo, kad Paramos sutarties priežiūros laikotarpis, kurio metu neleidžiami jokie su atsakove nesuderinti esminiai Projekte numatyti vykdyti veiklos pakeitimai, kurie paveiktų Projekto pobūdį ir sąlygas, įvyktų dėl paramos lėšomis įgyto turto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl Projekte numatytos veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą, arba kitaip keistų Projektą ar Paramos sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei Sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, Paramos gavėjui neleidžiami (Paramos sutarties 17.3 punktas), baigėsi 2017 m. gegužės 17 d., ir atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas priimtas jau po minėto laikotarpio pabaigos.
8. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje baudos, kurias gali skirti atsakovė prilygsta kriminalinei bausmei. Mano, kad reikia vadovautis teismų praktika, nurodančia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, jei administracinė nuobauda savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei. Teigia, kad pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija (nepateikus įtikinamų įrodymų patvirtinančių, kad pažeista Paramos sutartis, reikėtų daryti išvadą, kad Pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o abejonės turi būti aiškinamos Pareiškėjo naudai).
9. Pareiškėjas mano, kad priimdama ginčijamą Sprendimą atsakovė pažeidė teisės aktus, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
10. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Paaiškino, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021 (toliau – ir LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartis) ir VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendime išdėstytus motyvus, atsakovei buvo pavesta iš naujo įvertinti pažeidimo tyrimą dėl Paramos gavėjo Projekto bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atsakovė atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir, nustačiusi Projekto pažeidimų bei gavusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) pritarimą, 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui taikyta visos išmokėtos 194 227,02 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį.
12. Atsakovė nurodo, kad pirmuoju pažeidimu buvo nustatytas netinkamas Projekto viešinimas. 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atlikus patikrą vietoje neinformavus pareiškėjo Projekto įgyvendinimo vietoje aiškinamojo viešinimo stendo nebuvo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama įmonių „Translukta“ ir „TTC administracija“ informacija. Taip pat nurodo, jog 2018 m. spalio 29 d. raštu atsakydamas į NMA raštą pareiškėjas informavo, kad „viešinimas yra ant fasadinio lango nuo kelio pusės“, kartu pridėdamas nuotrauką kaip įrodymą. Atsižvelgdama į tai atsakovė daro išvadą, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio pareiškėjas Projektą viešina.
13. Antruoju pažeidimu atsakovė nustatė keramikos įrangos įsigijimą padidinta kaina.
Ekspertizė dėl prekių, paslaugų ar darbų kainos atlikta vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9, 5.10, 197.1.8, 197.3.15, 253.91 papunkčiais. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas pagal Keramikos įrangos pirkimo sutartį įsigijo keramikos įrangą iš UAB „Pyplių ūkis“ už 123 127,17 Eur (101 757,99 Eur be PVM). 2013 m. gruodžio 30 d. pateiktame mokėjimo prašyme deklaruota keramikos įrangos tinkamų finansuoti išlaidų suma – 351 350,00 Lt (101 757,99 Eur), taigi už keramikos įrangą pareiškėjui kompensuota 66 142,69 Eur (101 757,99 Eur x 65 proc.). Atsakovė nurodo, kad pagal 2021 m. birželio 1 d. parengtą Ataskaitą, keramikos įranga kainavo 17 931,03 Eur be PVM (diskontavus kainą), todėl pritaikius intensyvumą pareiškėjui turėjo būti kompensuota 11 655,17 Eur. Apskaičiuota pareiškėjo grąžintina paramos dalis yra 54 487,52 Eur (66 142,69 Eur – 11 655,17 Eur = 54 487,52 Eur). Remdamasi Ataskaita atsakovė daro išvadą, kad Paramos gavėjas dirbtinai padidino įsigyjamos keramikos įrangos kainas, o kainų viršijimas sudaro 83 826,96 Eur (be PVM), t. y. 82,38 proc. Paaiškina, kad keramikos įranga turi pakankamai analogų rinkoje, todėl rinkos kaina nustatyta palyginamuoju metodu, atsižvelgiant į vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų, su kuriomis lyginamos vertinamos investicijos, skirtumus, ir daromos (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu.
Nurodo, kad vertinant nustatytus pareiškėjo pažeidimus papildomai būtina remtis baudžiamosios bylos Nr. 1-259-1132/2021 (toliau – baudžiamoji byla), kurioje nustatytas pareiškėjo dalyvavimas bendrininkų grupėje pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant tikslu apgaule gauti subsidijas medžiaga. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 26 d. ir yra įsiteisėjęs, todėl privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Minėtoje byloje nustatyta, kad keramikos įrangos pirkimas buvo atliktas įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, iš anksto susitarus, kad UAB „Pyplių ūkis“ parduos pareiškėjui keramikos gaminių įrangą, numatytą įsigyti pareiškėjo Projekte, už ženkliai didesnę negu įsigijimo kaina, iš anksto sumanius pareiškėjo Projekte nevykdyti privalomų pirkimo procedūrų, o tik imituoti pirkimą, parengiant neva vyksiančios apklausos raštu dokumentus, nugalėtoju pripažįstant UAB „Pyplių ūkis“, neva siūlančią įsigyti įrangą realiai už ženkliai didesnę kainą, o kitų, iš tiesų prikimo procedūroje nedalyvavusių tiekėjų tikrus komercinius pasiūlymus dėl įrangos įsigijimo naudojant kaip pirkimui pateiktus pasiūlymus, pagaminant netikrus pirkimui privalomus dokumentus. Byloje taip pat nustatyta, kad 58 240,82 Lt (16 867,71 Eur) vertės keramikos įranga buvo įsigyta už šešis kartus padidintą sumą – 351 350,68 Lt (101 758,19 Eur). Nurodo, kad byloje konstatuota, jog pareiškėjas panaudojo žinomai netikrus dokumentus, paleisdamas juos teisinėn apyvarton, t. y. pateikiant su 2013 m. gruodžio 18 d. paramos gavėjo raštu atsakovei, tyčia suklaidindamas atsakovę, kad pagal Keramikos įrangos pirkimo sutartį įsigijo šešis kartus brangesnę įrangą, ir apgaule savo naudai gavo subsidiją.
14. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (paramos gavėjas įsigijo investicijas (keramikos įrangą) už padidintas kainas), jo mastą ir sunkumą (remiantis Ataskaita nustatytas 82,83 proc. kainų viršijimas), ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 253.91 papunkčiais, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-368 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 26.1 papunkčiu ir 66 punktu, Paramos sutarties 27.4, 27.20 papunkčiais, Paramos gavėjui pritaikyta išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankcija (susigrąžinama 54 487,52 Eur suma).
15. Trečiuoju pažeidimu atsakovė nustatė Projekte numatytos veiklos netinkamą vykdymą. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas turėjo vykdyti Paraiškoje numatytą veiklą iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 m. gegužės 17 d.). Nurodo, kad atliekant pažeidimo tyrimą surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai leidžia teigti, kad Projektas nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota Paraiškoje ir Verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinami, nes veikla realiai nevykdoma (veikla tik imituojama). Atsakovės teigimu, pažeidimas nustatytas remiantis: 1) 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. NMA atliktos patikros vietoje neinformavus Paramos gavėjo rezultatais; 2) ankstesnių patikrų Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitomis; 3) pareiškėjo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais; 4) pareiškėjo pateiktais prekių (paslaugų) prikimo–pardavimo kvitais, iš kurių matyti, kad pareiškėjas žaliavas pirko iš savo darbuotojo L. G. (ūkio valdytojo), o ne tiesiogiai iš parduotuvės; 5) baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymi, kad LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, be kita ko, buvo konstatuota, kad NMA padarė pagrįsta išvadą, jog Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip pareiškėjas buvo įsipareigojęs vykdyti, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma.
16. Atsakovė nurodo, kad nustatydama sankciją atsižvelgė į nustatytą pažeidimą (Projekte numatyta veikla nevykdoma taip, kaip numatyta Paraiškoje, o tik imituojama), jo mastą ir sunkumą (Projekte numatyta veikla nėra vykdoma, veiklos vykdymas grindžiamas vien sąskaitomis faktūromis tarp susijusių asmenų). Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.3, 197.3.14 papunkčiais, 253 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, Paramos sutarties 27.4, 27.6, 27.7, 27.16 ir 27.20 papunkčiais pritaikė visos išmokėtos 194 227,02 Eur paramos sumos susigrąžinimą, nutraukiant Paramos sutartį (194 616,25 Eur – 389,23 Eur (atsižvelgiant į tai, kad Paramos gavėjui išmokėta 194 616,25 Eur parama, o NMA 2017 m. birželio 28 d. sprendimo pagrindu dėl darbuotojų skaičiaus rodiklio nepasiekimo jau buvo susigrąžinta iš pareiškėjo 389,23 Eur suma).
17. Atsakovė nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, kad „NMA 2019 m. spalio 11 d. pareikšto ieškinio pagrindas iš esmės sutampa su NMA pakartotinai pareikštu ieškiniu 2021 m. gruodžio 7 d.“. Pažymi, kad 2019 m. spalio 11 d. NMA VAAT pateiktas prašymas priteisti iš pareiškėjo 194 227,02 Eur susidariusią skolą pagal NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą buvo atsiimtas atsižvelgiant į tai, kad LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi paliktas nepakeistas VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo panaikintas NMA 2019 m. sprendimas ir NMA įpareigota iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą. Naują Sprendimą atsakovė priėmė atsižvelgdama į teismo įpareigojimą atlikti naują pažeidimo tyrimą ir iš naujo atlikusi pažeidimo tyrimą, todėl Sprendimas priimtas remiantis nauju pagrindu. Be to, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet atsisakoma priimti skundą, tačiau nagrinėjamu atveju skundą teikia pareiškėjas.
18. Nesutikdama su pareiškėjo argumentais dėl senaties termino taikymo, atsakovė pažymi, jog Pareiškėjo atžvilgiu senaties skaičiavimas nutrūko, kaip tai nustatyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose, t. y. 2016 m. lapkričio 7 d. FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.
19. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog tinkamai ir pilnai įvykdė Projektą pagal Paramos sutartį. Nurodo, kad Sprendime išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir pagrįstas vertinimas, kad veikla nebuvo vykdoma, o tik imituojama. Atmeta skundo argumentą, jog NMA negali peržiūrėti 2014 m. teiktų ataskaitų, remdamasi Administravimo taisyklių 5.9 papunkčiu („Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą“). Atmeta pareiškėjo argumentą, kad sprendimas skirti griežčiausią sankciją neturi visiškai jokio teisinio ir loginio pagrindimo, kadangi Sprendime sankcijos skyrimas išsamiai pagrįstas, griežčiausios sankcijos taikymas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus atsižvelgiant į tai, kad Projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma, Pareiškėjas investicijas įsigijo 82,38 proc. užaukštinta kaina.
20. Nesutikdama su pareiškėjo argumentais dėl netinkamai atliktos ekspertizės, atsakovė nurodo į LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017) kurioje konstatuota, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita buvo pasiektas tikslas išsiaiškinti, ar įsigijimo kainos nebuvo pagrįstai per didelės, taigi nėra pagrindo šios ekspertizės nelaikyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize Administravimo taisyklių 5.10 punkto prasme). Taip pat nurodo, kad ekspertizė atlikta dar nekilus teisminiam ginčui, ne teismo iniciatyva, todėl ją galėjo atlikti nepriklausomas ekspertas, šiuo atveju UAB „Civitta“ ekspertas E. Š., kurio kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai pateikti teismui. Be to, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių UAB „Civitta“ ekspertų nustatytą kainos viršijimą, skunde nepaneigia, kad už paramos lėšas investicijas įsigijo 82,38 proc. užaukštinta kaina. Tiek permokėdamas už keramikos įrangą pareiškėjas pažeidė protingumo principą, kuris reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Nagrinėjamu atveju NMA rėmėsi UAB „Civitta“ ekspertize, tačiau taip pat savarankiškai atliko pažeidimo tyrimą, Sprendimas nėra grindžiamas išimtinai UAB „Civitta“ ekspertize.
21. Atsakovė nesutinka su skundo teiginiu dėl nekaltumo prezumpcijos laikymosi pareiškėjo atžvilgiu, atsižvelgdama į tai, kad paramos lėšų susigrąžinimas yra grindžiamas administraciniais aktais, nagrinėjamu atveju atsakovė pritaikė pareiškėjui paramos susigrąžinimo sankciją, kuri negali būti prilyginama kriminalinei bausmei (LVAT 2017 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1124-575/2017).
22. Atsakovė nurodo, kad vertindamas sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsniui, pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT 2019 m. vasario 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-98-438/2019, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes nagrinėjamoje byloje Sprendimas nėra grindžiamas išimtinai UAB „Civitta“ ekspertize, o taip pat savarankiškai atliktu pažeidimo tyrimu.
23. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
24. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, palaikė byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
25. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti UAB „Civitta“ ekspertai A. P., E. Š. ir R. G..
26. Teisminio nagrinėjimo metu specialistas R. G. paaiškino, kad jo išsilavinimas yra aukštasis informatikos ir vadybos specialybių, dirba pagal sutartį UAB „Civitta“, į teismo ekspertų sąrašus nėra įtrauktas. Pažymėjo, kad darbus atlieka pagal sutartį su NMA ir keliamus reikalavimus atitinka. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus nurodė, kad Ataskaita yra rengiama sutarties su NMA pagrindu, vadovaujantis Metodika ir teisės aktų nuostatomis. NMA rezultato nenurodo, o tik pateikia užduotis vertinimui pagal rinkos kainą. Buvo kreiptasi į nurodomas bendroves siekiu palyginti įsigytas prekes tam tikroje apimtyje. Užduotis buvo įvertinti prekių rinkos kainą.
27. Specialistė A. P. paaiškino, kad buvo suformuluota užduotis nustatyti keramikos įrangos rinkos kainą ir atsakyti į NMA užduotus klausimus. Atsakydama į teismo klausimus nurodė, kad jos išsilavinimas yra Socialinių politikos mokslų magistras. Į teismo ekspertų sąrašus nėra įtraukta, dirba pagal sutartį su NMA. Pažymėjo, jog nėra ekspertė, tačiau toks reikalavimas nėra nustatytas. Atsakydama į pareiškėjo atstovo klausimus nurodė, kad asmeniškai rinkos kainos nenustatinėjo. Ekonominį vertinimą pateikė E. Š.. Liudytoja tik komunikuoja su NMA, pildo pateiktą formą. Šiuo konkrečiu atveju Ataskaitą rengė vadovas. Pavadinimas „Konsultavimo ataskaita“ yra nustatyta NMA. Buvo kreiptasi į visus tiekėjus, kurie tokia įranga prekiauja.
28. Specialistas E. Š. paaiškino, kad gavo NMA užsakymą įvertinti keramikos įrangos rinkos kainos nustatymą. Vertinimas buvo atliktas pagal NMA pateiktą medžiagą ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus, vadovaujantis Metodika. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad baigęs Verslo vadybos bakalauro studijas. NMA pripažįsta jį ekspertu, tačiau į teismo ekspertų sąrašus nėra įtrauktas. Asmenys, turintys tam tikrą kvalifikaciją, sutarties pagrindu su NMA yra pripažįstami kaip tinkami pateikti vertinimą. NMA pateikė užsakymą ir pagal jį teikia ekspertinę konsultaciją. Patvirtino, kad rengiant Ataskaita buvo vadovaujamasi Metodika, o pavadinimą yra nurodžius NMA. Paaiškino, kad analogiškų sandorių daug rasti nepavyko, todėl kreipėsi į tas bendroves, kurios galėjo pateikti tokius palyginimus. Buvo kreiptasi į tris bendroves.
Teismas
konstatuoja:
29. Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl NMA 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija – visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas bei Paramos sutarties nutraukimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 14 d. NMA gavo pareiškėjo Paraišką. Projekte numatyta veiklos rūšis: 23.4 – kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba. Projekto tikslas – gauti finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Paramos gavėjas neturi tinkamų patalpų keramikinių indų gamybai, todėl pradžioje bus vykdoma gamybinio pastato statyba, o paskui įsigyjama įranga. Paramos gavėjas planavo statyti gamybinį pastatą, tada įsigyti keraminių indų gamybos įrangą. Planavo gaminti puodus, vazonus ir lėkštes. Gamybą vykdyti viena pamaina. Produkcija planavo prekiauti mugėse, teikti prekybininkams įvairiose prekybos vietose, specializuotose parduotuvėse.
31. 2012 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pasirašė su NMA Paramos sutartį. Pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį Paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-266 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjui skirta iki 690 560,00 Lt (200 000,00 Eur). Pareiškėjas įsipareigojo prisidėti iki 376 796,00 Lt (109 127,66 Eur) savo įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Pagal Paramos sutartį Paramos gavėjui suteikta 200 000,00 Eur paramos, numatant, kad Paramos gavėjas Projektą įgyvendins trimis etapais. Projektui skirtas 7 (septynerių) metų priežiūros laikotarpis nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2019 m. gegužės 17 d.
32. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-MP001 (toliau – mokėjimo prašymas MP001), jame nurodyta projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) Paramos gavėjui išmokėta paramos suma už įsigytą turtą: 2 823,80 Eur už konsultavimą verslo plano parengimo klausimais, 923,89 Eur už projektavimo darbus ir 19 177,48 Eur už gamybinių pastatų ir statinių statybą (lauko darbus), iš viso 22 925,16 Eur pagal mokėjimo prašymą MP001.
33. 2013 m. spalio 8 d. atlikta mokėjimo prašymo MP001 patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0571691), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota. Veikla nepradėta vykdyti.
34. Pareiškėjas 2013 m. spalio 16 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-MP002 (toliau – mokėjimo prašymas MP002). Paramos gavėjui pagal mokėjimo prašymą MP002 išmokėta 91 262,45 Eur paramos suma už gamybinių pastatų ir statinių statybą (bendrastatybiniai ir vidaus darbai).
35. 2013 m. spalio 25 d. atlikta patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0577343), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota. Veikla nepradėta vykdyti.
36. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-MP003, kuris buvo įvertintas, ir Paramos gavėjui buvo išmokėta paramos suma už įsigytą turtą: 14 285,94 Eur už krovininį automobilį „C. J.“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) 66 142,70 Eur už technologinę gamybos įrangą, iš viso 80 428,64 Eur (pritaikyta sankcija 5 772,97 Eur). Iš viso pareiškėjui buvo išmokėta 194 616,25 Eur paramos suma.
37. 2014 m. sausio 9 d. atlikta patikra Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0605371), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota, veikla nepradėta vykdyti.
38. 2016 m. kovo 21 d. atlikta patikra Projekto įgyvendinimo vietoje, neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota, taip pat užfiksuota, kad veikla vykdoma.
39. 2017 m. balandžio 11–19 d. atlikta patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0915494, atrankos būdas – rizikingų projektų) ir nustatyta, kad veikla vykdoma, Projektas viešinamas, už paramos lėšas įsigytas turtas yra Projekto įgyvendinimo vietoje. Automobilis ir įranga nufotografuota.
40. 2018 m. balandžio 12 d. FNTT raštu Nr. 25/9-1-4-5882 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NMA apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius, susijusius su paramos gavėjų (E. V., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, A. S.) projektais.
41. 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atlikta patikra vietoje neinformavus Paramos gavėjo (ataskaita Nr. V-VK-1031062). Projekto įgyvendinimo vietoje nerasta aiškinamojo viešinimo stendo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama įmonių „Translukta“ ir „TTC administracija“ informacija. Nustatyta, jog Projekto įgyvendinimo vietoje, kur sandėliuojama už paramos lėšas įsigyta įranga, yra sumontuota žvakių gaminimo įranga, sandėliuojama pagaminta produkcija bei žaliava (susijusi su žvakių gamyba).
42. NMA 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. BRK-2110 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie Paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – Paramos gavėjui taikyti visos 194 227,03 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį.
43. 2019 m. gegužės 22 d. NMA sprendimu Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija – visos išmokėtos 194 227,03 Eur paramos sumos susigrąžinimas.
44. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. NMA sprendimu, su skundu kreipėsi į VAAT, kuris 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 skundą tenkino – minėtą NMA sprendimą panaikino ir įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą. VAAT vertino, kad NMA padarė pagrįstą išvadą, jog Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip pareiškėjas buvo įsipareigojęs vykdyti, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma. Taip pat VAAT vertinimu, NMA pagrįstai nustatė, kad paramos gavėjas nevykdė visuomenės informavimo ir viešinimo priemonių, bei pritaikė sankciją, kuria siekta susigrąžinti dalį išmokėtos paramos. VAAT vertinimu, NMA darant išvadą, kad keramikos įranga buvo įsigyta padidinta kaina, neužteko remtis tik KOS ekspertine išvada, atlikdama pažeidimo tyrimą NMA turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, o nesant tokios ekspertizės NMA sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcijos suma nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu, todėl sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatų.
45. Išnagrinėjęs bylą apeliacine instancija, LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021 paliko VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą.
46. NMA užsakymu 2021 m. birželio 1 d. UAB „Civitta“ parengė ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 88/20-18, kuria NMA rėmėsi priimdama ginčijamą Sprendimą.
47. 2021 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-1132/2021. Nuosprendis įsiteisėjęs. Pagal apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjas pripažintas kaltas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta.
48. NMA 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. BRK-7456 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją ŽŪM apie Paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – Paramos gavėjui taikyti visos 194 227,02 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį.
49. Gavusi ŽŪM pritarimą, 2021 m. lapkričio 18 d. NMA priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SKP-49 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo pareiškėjui taikyta visos išmokėtos 194 227,02 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį.
50. Pareiškėja, nesutikdamas su NMA Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NMA Sprendimą.
51. Pagrindiniai pareiškėjo skundo argumentai, kodėl ginčijamas NMA Sprendimas turi būti panaikintas yra šie: Sprendimas turi būti panaikintas, nes VAAT 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-488-809/2021 pagal NMA prašymą atsakovui A. S. dėl 194 227,02 Eur skolos priteisimo priėmė NMA prašymą dėl skundo atsisakymo ir bylą nutraukė; NMA praleido senaties terminą priimti sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo; pareiškėjas tinkamai ir pilnai įvykdė Projektą pagal paramos sutartį; NMA, atlikdama pažeidimo tyrimą turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, tačiau jos neatliko.
Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
52. ABTĮ 33 straipsnis reglamentuoja skundo teismui priėmimo bei atsisakymo priimti pagrindus. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu: yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 11 d. NMA VAAT pateikė prašymą Nr. BR6-6387 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre ir skolos priteisimo“ (toliau – ir Prašymas) ir prašė priteisti iš pareiškėjo NMA naudai – 194 227,02 Eur susidariusią skolą, pagal NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą. 2021 m. balandžio 9 d. NMA pateikė teismui prašymo atsisakymą, nurodydama, kad atsižvelgiant į tai, jog LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021, paliktas nepakeistas VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020, kuriuo panaikintas NMA Sprendimas ir NMA įpareigota iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą, prašymo pareiškėja atsisako. Taigi, NMA prašymo minėtoje byloje atsisakė, nes teismai, išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl NMA 2019 m. sprendimo teisėtumo, skundą tenkino ir įpareigojo atsakovę iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą ir priimti sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo laikomi visiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad minėtos ABTĮ nuostatos taikytinos skundo priėmimo klausimui spręsti, tačiau šiuo atveju skundą teismui pateikė pareiškėjas.
Dėl patraukimo atsakomybėn senaties termino taikymo
53. Pareiškėjo teigimu, NMA praleido senaties terminą priimti Sprendimą, nes pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtąją pastraipą absoliutus patraukimo atsakomybėn senaties terminas yra 8 metai, o nuo tariamo pažeidimo (nuo Keramikos įrangos pirkimo sutarties pasirašymo 2013 m. rugsėjo 3 d.) iki Sprendimo priėmimo (2021 m. lapkričio 18 d.) praėjo daugiau nei aštuoneri metai. Atsakovė, nesutikdama su pareiškėju nurodė, kad senaties skaičiavimas pareiškėjo atžvilgiu nutrūko nuo 2016 m. lapkričio 7 d., nes FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja patraukimo atsakomybėn senaties termino. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl minėtų reglamento nuostatų taikymo valstybėse narėse, 2004 m. birželio 24 d. sprendime Herbert Handlbauer GmbH, C-278/02, EU:C:2004:388, pažymėjo, jog nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai. Reglamento Nr. 2988/95 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos sprendimu galima laikinai sustabdyti piniginių nuobaudų, tokių kaip administracinių baudų, taikymą, jeigu atitinkamam asmeniui dėl tos pačios veikos yra iškelta baudžiamoji byla, o 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukus baudžiamąją bylą, laikinai nutraukta administracinė byla atnaujinama. Aiškindamas minėtas nuostatas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, jog taikant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį nereikia atskirti administracinės nuobaudos ir administracinės priemonės, ji taikoma tiek pažeidimams, už kuriuos skiriama administracinė nuobauda, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnį, tiek pažeidimams, už kuriuos taikoma administracinė priemonė, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnį, t. y. priemonė, kuria siekiama susigrąžinti nepagrįstai įgytą naudą ir kuri nelaikoma nuobauda (žr. Sprendimo Handlbauer, C 278/02, EU:C:2004:388, 33 ir 34 punktus; Sprendimo Josef Vosding Schlacht , Kühl und Zerlegebetrieb ir kt., C 278/07–C 280/07, EU:C:2009:38, 22 punktą; Sprendimo Cruz & Companhia, C 341/13, EU:C:2014:2230, 45 punktą ir Sprendimo Pfeifer & Langen, C 52/14, EU:C:2015:381, 23 punktą).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamu Sprendimu NMA nustatė visos paramos sumos susigrąžinimo (administracinės priemonės, kaip ji suprantama Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio prasme), taikymą. Maksimalus Patraukimo atsakomybėn senaties terminas šiai administracinei priemonei taikytinas remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtosios pastraipos nuostata, vadinasi senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia 8 metų laikotarpis, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė administracinės priemonės, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma kompetentingos institucijos sprendimu, jeigu pareiškėjui dėl tos pačios veikos yra iškelta baudžiamoji byla.
Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d. Atsižvelgdamas į tai teismas vertina, kad senaties termino skaičiavimas nutrūko 2016 m. lapkričio 7 d. Laikinai sustabdytas senaties termino skaičiavimas atnaujinamas pasibaigus Reglamento Nr. 2988/95 6 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms („iškelta baudžiamoji byla“). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-259-1132/2021, iškelta pareiškėjo atžvilgiu, yra išnagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 26 d. bei įsiteisėjęs. Pagal apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Taigi nagrinėjamu atveju nutrūkęs senaties termino skaičiavimas yra atnaujintas nutraukus baudžiamąją bylą pareiškėjo atžvilgiu.
Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje pažeidimas apibrėžiamas kaip bet kuris bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimu, pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui. Kai Sąjungos teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti ir ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, ir padaryta žala Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams. Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tikslu. Dies a quo yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma E. K. Fleischimport und–export prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C?59/14, EU:C:2015:660, 23–26 p.). Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuolat ir pakartotinai daromų pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinta, jog pažeidimas laikytinas „tęstiniu“, jeigu tęsiasi neveikimas, dėl kurio pažeista Sąjungos teisės aktų nuostata (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimą José Mart? Peix SA prieš Komisiją, C?226/03 P, EU:C:2004:768). Pažeidimas yra „pakartotinis“, kaip tai suprantama toje nuostatoje, jeigu jį padaro ekonominės veiklos vykdytojas, iš visų savo vykdomų panašių operacijų, kuriomis pažeidžiama ta pati Sąjungos teisės nuostata, gaunantis ekonominės naudos (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą Vonk Dairy Products, C-279/05, EU:C:2007:18).
Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo teiginį, kad NMA praleido maksimalų senaties terminą priimti ginčijamą Sprendimą, nes nuo Keramikos įrangos pirkimo sutarties pasirašymo iki Sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei aštuoneri metai, svarbu pažymėti, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo pritaikytos administracinės priemonės už 3 skirtingus pažeidimus: netinkamą Projekto viešinimą, keramikos įrangos įsigijimą padidinta kaina ir Projekte numatytos veiklos netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir su juo susijusią teismų praktiką, patraukimo atsakomybėn senaties termino skaičiavimo pradžia priklauso nuo pažeidimo padarymo momento (jeigu pažeidimas tęstinis, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas), taip pat nuo žalos atsiradimo momento (žalos atsiradimo dienos, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmasis pažeidimas – netinkamas Projekto viešinimas buvo nustatytas 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atliktos patikros vietoje metu, o pareiškėjo įrodymai, kad pažeidimas nutrauktas, buvo pateikti 2018 m. spalio 29 d. pareiškėjo raštu. Todėl vertintina, kad senaties termino skaičiavimo pradžia šio pažeidimo atžvilgiu yra 2018 m. spalio 29 d. Antrasis pažeidimas – keramikos įrangos įsigijimas padidinta kaina buvo įvykdytas pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. Keramikos įrangos pirkimo sutartį. Pagal 2013 m. gruodžio 30 d. pateiktą mokėjimo prašymą pareiškėjui kompensuota keramikos įrangos įsigijimo suma (paskutinis mokėjimo pavedimas atliktas 2013 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad senaties termino skaičiavimo pradžia šio pažeidimo atžvilgiu yra atlikto mokėjimo pareiškėjui už įsigytą keramikos įrangą diena (2013 m. gruodžio 31 d.), kuomet atsirado žala Sąjungos biudžetui (žr. LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020). Atsižvelgiant į bylos medžiagą vertintina, kad antrasis pažeidimas – Projekte numatytos veiklos netinkamas vykdymas yra pažeidimas, kuris tęsėsi visu Paramos sutarties vykdymo priežiūros laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. Taigi senaties termino skaičiavimo šio pažeidimo atžvilgiu pradžia yra 2019 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į nustatytą senaties termino skaičiavimo pradžią visų trijų pareiškėjo padarytų pažeidimų atžvilgiu, konstatuojama, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2021 m. lapkričio 18 d. nepažeidžiant maksimalaus patraukimo atsakomybėn senaties termino, kadangi nuo pažeidimų pabaigos ir, kai taikytina, žalos atsiradimo momento nepraėjo 8 metai, tarp kit ko, įvertinant ir pareiškėjui iškeltos baudžiamosios bylos trukmę.
Dėl NMA užsakytos ekspertizės keramikos įrangos vidutinei rinkos kainai nustatyti ir sprendimo taikyti sankciją už keramikos įrangos įsigijimą nepagrįstai didele kaina pagrįstumo
54. Administravimo taisyklių 5.10 punktas nustato, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, NMA atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Administravimo taisyklių 197.3.15 papunktis nustato, kad jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Šių taisyklių 253.91 papunktyje numatyta, jog pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą (remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis).
Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Sprendimas, kurį NMA priėmė 2021 m. lapkričio 18 d. iš naujo atlikusi pažeidimo tyrimą. Ginčijamame Sprendime, pagrindžiant pareiškėjo padarytą pažeidimą – keramikos įrangos įsigijimą padidinta kaina, inter alia buvo remiamasi naujai atlikta ekspertize, kurios rezultatai įforminti UAB „Civitta“ 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita. Teismas pažymi, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, nors ir šiame dokumente naudojamas terminas „ekspertas“, nėra teismo paskirtos, kaip tai numatyta ABTĮ 61 straipsnyje, ekspertų išvada, todėl šiam dokumentui nekeliami turinio ir formos reikalavimai, kurie yra nustatyti teismo ekspertizės aktui. Toks dokumentas byloje vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. teismas vertina Ataskaitą kaip vieną iš rašytinių įrodymų, kurių pagrindu, bet nepasiribojant, buvo priimtas ginčijamas atsakovės Sprendimas.
Pareiškėjas ginčija 2021 m. birželio 1 d. UAB „Civitta“ parengtos ekspertinio konsultavimo ataskaitos tinkamumą ginčijamam sprendimui pagrįsti, teigdamas, kad ekspertinio konsultavimo ataskaita negali būti laikoma tapati ekspertizei, ekspertinio konsultavimo ataskaitos nenumato teisės aktai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra pripažįstama, jog UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos negali būti teikiamos, atliekant Administravimo taisyklių 5.10, 197.3.15 ir 253.91 punktuose nurodytą ekspertizę (LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017; LVAT 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Pavyzdžiui, LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017 teismas vertino, kad nepaisant pareiškėjo teiginio, jog UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita nėra ekspertizė Administravimo taisyklių 5.10 punkto prasme, ekspertai minėtoje ataskaitoje pateikė išvadas dėl pareiškėjo įsigytų prekių rinkos kainos, taigi aptariama ekspertize pagal Administravimo taisyklių 5.10 punktą norimas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo pagrįstai per didelės, buvo pasiektas ir nėra pagrindo minėtos ekspertizės nelaikyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize Administravimo taisyklių 5.10 punkto prasme. Atsižvelgdamas į tai teismas vertina, kad UAB „Civitta“ parengta ekspertinio konsultavimo ataskaita nėra netinkama Administravimo taisyklių 5.10, 197.3.15 ir 253.91 punktų įgyvendinimo tikslais.
Taip pat pareiškėjas ginčija ataskaitą, tuo pagrindu, kad ji buvo parengta neturinčių teisės atlikti ekspertizę ar neturinčių tinkamos kvalifikacijos asmenų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ataskaita buvo pasirašyta asmenų, kurių kvalifikacija ir teisė atlikti ekspertizę nėra patvirtinta dokumentais, ir kurie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl ataskaita negali būti laikoma eksperto išvada ABTĮ 61 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad ABTĮ 61 straipsnis nustato teismo ar teisėjo administracinėje byloje skiriamos ekspertizės reikalavimus. Europos Sąjungos paramos administravimo procedūrų vykdymas nepatenka į ABTĮ reguliavimo sritį, taigi ABTĮ 61 straipsnio reikalavimai netaikomi ekspertizei, atliekamai pagal Administravimo taisyklių 5.10, 197.3.15 ir 253.91 punktus.
UAB „Civitta“ yra subjektas, turintis teisę atlikti ekspertinio konsultavimo veiksmus NMA naudai (LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019). Nagrinėjamu atveju Ataskaita, kurioje atlikti apibendrinti skaičiavimai ir suformuluotos galutinės išvados, pasirašyta asmenų (projekto vadovo R. G. ir projekto koordinatorės A. P.), kurių kvalifikacijai pagrįsti pateikti dokumentai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitos priedas Nr. 1, kuriame pateikiami detalūs duomenys apie tiekėjų pasiūlymus, prekių vidutinės rinkos kainos apskaičiavimas, suformuluota galutinė ekspertizės išvada, yra pasirašytas asmens (E. Š.), kurio kvalifikacijai pagrįsti pateiktas kvalifikacijos srities sertifikatas bei detalus darbinės veiklos aprašymas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertina, jog, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia UAB „Civitta“ veiksmų teisėtumo.
Kaip jau buvo minėta Ataskaita atsakovės buvo vertinama kaip vienas iš rašytinių įrodymų, kurių pagrindu, buvo priimtas ginčijamas atsakovės Sprendimas. Pažymėtina, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, vertino ir 2021 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismas priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-1132/2021. Teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.
Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad L. G., UAB „Pyplių ūkis“ vadovas, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas kartu su ūkininku A. S. ir iš anksto susitaręs, kad UAB „Pyplių ūkis“ parduos ūkininkui A. S. keramikos gaminių įrangą, numatytą įsigyti ūkininko A. S. projekte, už ženkliai didesnę negu įsigijimo kaina, iš anksto sumanęs ūkininko A. S. projekte nevykdyti privalomų pirkimo procedūrų, o tik imituoti pirkimą, parengiant neva vyksiančios apklausos raštu dokumentus, nugalėtoju pripažinti UAB „Pyplių ūkis“, neva siūlančią įsigyti įrangą realiai už ženkliai didesnę kainą, o kitų, iš tiesų prikimo procedūroje nedalyvavusių tiekėjų tikrus komercinius pasiūlymus dėl įrangos įsigijimo naudoti kaip pirkimui pateiktus pasiūlymus, pagaminęs netikrus pirkimui privalomus dokumentus – surašęs kvietimus pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą dėl kepimo įrangos rangovo parinkimo:<..>; pagaminęs netikrą 2013 m. rugsėjo 2 d. Teikėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymą Nr. 3, ir šioje melagingai nurodęs, jog tinkamiausiu, neva mažiausią keramikos gaminių įrangos kainą pasiūliusiu, pripažintas paslaugos teikėjas yra UAB „Pyplių ūkis“, bei nurodęs minėtus pagamintus netikrus dokumentus A. S. pasirašyti, o šiam minėtus dokumentus patvirtinus savo, kaip ūkininko A. S. parašu, toliau vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad realiai pirkimo procedūros nebuvo įgyvendintos, žinodamas tikrąją parduodamos įrangos kainą, nurodė A. S. ir UAB „Pyplių ūkis“ projektų vadovei O. A., nežinančiai apie nusikalstamą sumanymą, pasirašyti 2013 m. rugsėjo 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013/09/03-1 ir jos priedus dėl 351 350,68 Lt (101 758,19 Eur) vertės keramikos gaminių įrangos įsigijimo, ką šie ir padarė, tokiu būdu pagal minėtą sutartį už šešis kartus padidintą sumą – 351 350,68 Lt (101 758,19 Eur) ūkininkui A. S. iš UAB „Pyplių ūkis“ įsigyjant ūkininko A. S. projektui skirtą 58 240,82 Lt (16 867,71 Eur) vertės keramikos gaminių įrangą; Toliau vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, jis A. S. vardu parengė 2013 m. gruodžio 18 d. lydraštį dėl dokumentų pateikimo, kurį jo nurodymu A. S. pasirašė ir išsiuntė NMA, kartu su minėtais pagamintais netikrais dokumentais ir 2013 m. rugsėjo 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2013/09/03-1 dėl 351 350,68 Lt (101 758,19 Eur) vertės keramikos gaminių įrangos įsigijimo, tokiu būdu 2013 m. gruodžio 18 d. panaudojo minėtus žinomai netikrus dokumentus, paleisdamas juos teisinėn apyvarton, su 2013 m. gruodžio 18 d. paramos gavėjo raštu (NMA reg. Nr. GDK-8832), <..> tyčia suklaidindamas NMA, kad pagal minėtą sutartį Nr. 2013/09/03-1 įsigijo šešis kartus brangesnę įrangą. A. S. suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudojo ir apgaule savo naudai gavo subsidiją, o būtent: A. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. G., o pastarajam veikiant bendrininkų grupėje dar ir su E. V., turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, klastojant tikrus ir gaminant netikrus dokumentus apie investicijas ir patirtas išlaidas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame ūkininko A. S. įgyvendiname projekte, o L. G. dar ir UAB „Pyplių ūkis“ bei ūkininko E. V. įgyvendinamuose projektuose, dirbtinai padidinant prekių įsigijimo kainas, pateikiant juos suklaidinti NMA ir neteisėtai apgaule gauti ES finansinę paramą, būdamas ūkininkas <..>, įgaliojęs L. G. jį atstovauti (2011 m. rugsėjo 28 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. IR-6688), <..> vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, veikiant kartu su L. G., t. y. iš anksto susitarus, kad UAB „Pyplių ūkis“ parduos jam – ūkininkui A. S. keramikos gaminių įrangą, numatytą įsigyti ūkininko A. S. projekte, už ženkliai didesnę negu įsigijimo kaina, <..>ir tokiu būdu, tyčia dirbtinai padidindamas perkamos įrangos ir keramikos gaminių įrangos vertę, suklaidino NMA darbuotojus <..>. Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. G., ūkininko A. S. projekte suklastojęs tikrus dokumentus, pagaminęs netikrus dokumentus ir juos panaudojęs, apgaule savo, kaip ūkininko A. S., naudai iš viso gavo 277 704,04 Lt (80 428,65 Eur) subsidijų ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
Taigi, pacituotos baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių padarymo pareiškėjas prisipažino visiškai, paneigia šioje byloje dėstomus pareiškėjo argumentus, kad įrangą įsigijo neužaukštintomis kainomis, kad vadovautis atlikta Ataskaita negalima. Teismas sprendžia, kad NMA, įvertinusi visą įrodymų visetą, priėjo išvados, kad pareiškėjas dirbtinai padidino įsigyjamos keramikos įrangos kainas 82,38 proc.
55. Pareiškėjas taip pat skunde teismui akcentuoja, kad atsakovė nepagrįstai Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas neįgyvendino Projekto tikslų ir uždavinių.
Teismas ir su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pirma, tai, kad pareiškėjas nevykdo yra konstatuota LVAT ir VAAT (VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020, LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021). LVAT nurodė, kad VAAT teismas pagrįstai „vertino, kad NMA padarė pagrįsta išvadą, jog Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip pareiškėjas buvo įsipareigojęs vykdyti, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma“. Antra, iš 2021 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-1132/2021 matyti, kad A. S. Projekto pats nevykdė, net nežinojo, kur yra pastatai (Projekto įgyvendinimo vieta). Trečia, atsakovės pateiktas sprendimo taikyti sankciją už Projekte numatytos veiklos netinkamą vykdymą pagrindimas yra išsamus ir nuoseklus. Atsakovės išvada, kad Projekte numatytos veikla nebuvo tinkamai vykdoma, grindžiama: 1) 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. NMA atliktos patikros vietoje neinformavus Paramos gavėjo rezultatais (Projekto įgyvendinimo vietoje aiškinamojo viešinimo stendo nebuvo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama įmonių „Translukta“ ir „TTC administracija“ informacija; pareiškėjas patikroje nedalyvavo, su juo susisiekus telefonu informavo, jog yra išvykęs į užsienį ir paprašys minėtos „TTC administracija“ administracijos darbuotojos aprodyti sandėliuojamą įrangą tame pačiame pastate, ir kad veikla nėra vykdoma dėl sezono; atlikus patikrą nustatyta, kad sandėliuojamos produkcijos, žaliavų bei gamybinių atliekų nėra, Projekto įgyvendinimo vietoje, ten kur sandėliuojama už paramos lėšas įsigyta įranga, yra sumontuota žvakių gaminimo įranga, sandėliuojama pagaminta produkcija bei žaliava (susijusi su žvakių gamyba); be „TTC administracijos“ darbuotojos kitų asmenų nebuvo, parkavimo aikštelė tuščia; Projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo glazūravimo purkštuvo („pulvetizatoriaus“) su kompresoriumi „DAC-1550N“ ir stūmoklinio preso „Kittec“; pagal Projektą įsigytas automobilis „C. J.“ buvo parkuojamas UAB „Pyplių ūkis“ teritorijoje); 2) ankstesnių patikrų Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitomis (peržiūrėjus 2014 m. sausio 9 d., 2016 m. kovo 21 d., 2017 m. balandžio 11–19 d. patikros vietoje ataskaitas, atkreiptas dėmesys, jog patikros metu darytose nuotraukose užfiksuota įranga, su kuria reikia dirbti su moliu, yra švari, atrodo kaip nauja ir nenaudota, nėra užfiksuota jokių dirbinių, jų nuolaužų, atsargų, nėra požymių, kad kažkas realiai dirba su įranga, visas veiklos vykdymas pagrindžiamas tik pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurių dauguma išrašytos susijusiems asmenims); 3) pareiškėjo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (2014–2015 m. buvo įdarbintas ūkio valdytoju L. G. (UAB „Pyplių ūkis“ vadovas), kuris vidutiniškai per mėnesį dirbo 80 val.; 2017 m. buvo įdarbinti 3 darbuotojai: L. G. (ūkio valdytojas), D. R. (pagalbinė darbuotoja) ir D. R. (pagalbinis darbuotojas), kuris nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo UAB „Translukta“ vadovas); 4) pareiškėjo pateiktais prekių (paslaugų) prikimo–pardavimo kvitais, iš kurių matyti, kad pareiškėjas žaliavas pirko iš savo darbuotojo L. G. (ūkio valdytojo) pagal verslo liudijimą, o ne tiesiogiai iš parduotuvės; 5) baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Teismas visiškai sutinka su NMA Sprendime padaryta išvada, jog atliekant pažeidimo tyrimą NMA surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai visiškai pagrįstai leido daryti išvadą, kad Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma.
56. Vertindamas pareiškėjui Sprendimu pritaikytos sankcijos (visos paramos sumos – 194 227,02 Eur susigrąžinimą) už Projekte nurodytos veiklos netinkamą vykdymą proporcingumą, teismas vertina, kad minėta poveikio priemonė yra tinkamai motyvuota ir proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas susijęs su esminių įsipareigojimų pagal Paramos sutartį nevykdymu (Projekte numatyta veikla nėra vykdoma, tik imituojama, tikslai, dėl kurių buvo suteikta parama, nepasiekti, veiklos vykdymas grindžiamas vien sąskaitomis faktūromis tarp susijusių asmenų).
57. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir į bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
58. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
59. Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jolanta Malijauskienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė