Civilinė byla Nr. e3K-3-251-378/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00825-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. D. ir trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovui S. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo grąžinimo, trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. K. ieškinį N. T. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, laikinosios globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo institutą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalį, taip pat tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį (CK 3.165 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko P. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, grąžinti nepilnametį vaiką P. T. iš atsakovo ieškovui – biologiniam tėvui bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad jo sūnus P. T. gyveno su motina R. D. iki jos mirties (duomenys neskelbtini), o po motinos mirties liko gyventi su R. D. sutuoktiniu – atsakovu S. D. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio pateikimo metu gyvena su sugyventine R. G. jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). R. G. neprieštarauja, kad ieškovo sūnus gyventų kartu su jais. Ieškovo teigimu, sūnui sudarytos visos sąlygos gyventi kartu su ieškovu; jis visada teikė išlaikymą geranoriškai, be teismo sprendimo, jokių pretenzijų iš vaiko motinos nebuvo, reguliariai matydavosi ir bendraudavo su vaiku, juo rūpinosi, jį auklėjo, pasiimdavo iš ugdymo įstaigų, kartu pramogaudavo, rūpinosi vaiko protiniu ir dvasiniu vystymusi bei saugumu, sūnus prie jo pripratęs, juos sieja glaudūs socialiniai ryšiai. Ieškovas nurodė, kad su sugyventine baigia statyti ir įrengti nuosavą gyvenamąjį namą, todėl vaiko gyvenimo sąlygos dar pagerės. Kadangi ieškovo sūnus gimė ne santuokoje, jo gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, todėl yra būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad P. T. nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su juo (duomenys neskelbtini). Atsakovo namuose berniukas turi savo kambarį su visais jam reikalingais baldais, žaislais, mokykliniu inventoriumi. Atsakovas nuo 2014 metų gyveno su R. D. (K.) ir jos sūnumi P. T., vedė bendrą ūkį, tvarkė šeimos reikalus, augino nepilnametį vaiką. Per ketverius metus tarp atsakovo ir P. užsimezgė artimas ryšys, berniukas atsakovą laiko tėvu (socialiniu), atsakovas berniuką myli ir augina kaip savo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė su R. D. ir toliau gyveno kaip šeima. (duomenys neskelbtini) atsakovo žmona ir P. T. motina R. D. mirė. P. T. po motinos mirties gyvena kartu su atsakovu, šis vaiką prižiūri, rūpinasi buitimi, auklėjimu, lavinimu. Per ketverius metus, kai gyveno su R. D. ir jos sūnumi kaip šeima, biologinis vaiko tėvas nesirūpino vaiku, neteikė išlaikymo, nedalyvavo jį auklėjant, nesidomėjo vaiko sveikata, laisvalaikiu ir kt. Su vaiku ieškovas bendraudavo epizodiškai, t. y. pasimatydavo 1–2 kartus per mėnesį, susitikimas trukdavo apie 2 valandas, pasiimdavo vaiką iš ugdymo įstaigos ir praleisdavo laiką viešoje vietoje, į savo namus nesiveždavo, vaiko motinos namuose nesilankė. Būdavo laikotarpių, kai ieškovas su vaiku nesimatydavo kelis mėnesius iš eilės, bendravimas su sūnumi buvo labiau formalus nei artimas. Atsakovo teigimu, ieškovas niekur nedirba, jo individuali įmonė pripažinta bankrutuojančia, ieškovas yra nuteistas už 6 nusikalstamas veikas, kaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, ieškovo elgesys, gyvenimo būdas, turimi skoliniai įsipareigojimai, pareiga atlyginti žalą nukentėjusiesiems patvirtina, kad ieškovas nėra pasirengęs tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, jo auklėjimu ir negebėtų užtikrinti visų vaiko poreikių. Be to, P. nepažįsta ieškovo sugyventinės ir jeigu vaikui tektų gyventi bute su ieškovo sugyventine, prie kurios jis nėra pripratęs, toks aplinkos pasikeitimas neabejotinai padarytų neigiamą įtaką vaiko dvasinei ir emocinei būklei. Be to, berniukas ieškovo nevadina tėvu. Atsakovo teigimu, vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis, kai bus aišku, ar tarp tėvo ir vaiko susiformuos artimesni santykiai.
5. Trečiasis asmuo G. K. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė atskirti nepilnametį vaiką P. T. nuo ieškovo – tėvo N. T.; nustatyti nepilnamečiam vaikui laikinąją globą, globėju paskiriant patėvį (atsakovą) S. D.; priteisti iš ieškovo vaikui išlaikyti periodines išmokas, mokamas po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki laikinosios globos pabaigos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant globėją S. D. Trečiasis asmuo G. K. nurodė, kad jos duktė R., gyvendama su ieškovu, nesijautė laiminga, guosdavosi tėvams dėl prastų tarpusavio santykių su juo. R. D. tėvai matė, kad ieškovo elgesys su jų dukterimi buvo nepagarbus, netinkamas. G. K. duktė, išsiskyrusi su ieškovu ir pradėjusi gyventi su atsakovu S. D., jautėsi laiminga, saugi, atsakovas rūpinosi šeima, ne tik finansiškai, bet daug laiko ir dėmesio skyrė P., rūpinosi jo auklėjimu, mokslais, laisvalaikiu. Ieškovas niekada finansiškai neprisidėdavo prie P. išlaikymo, susitikdavo su juo retai ir laiką leisdavo formaliai, nesidomėjo vaiko mokslais, sveikata. Po R. D. mirties atsakovas visą laisvą laiką leidžia su P., stengiasi, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu niekur nedirba, neturi jokio nekilnojamojo turto (gyvena sugyventinei priklausančiame bute), yra nuteistas, turi didelių įsipareigojimų, be to, ieškovas, be P., turi dar 4 vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Ieškovas yra nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas yra atidėtas dvejiems metams, ir nėra jokios garantijos, jog per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ieškovas pakartotinai nenusikals ar nepažeis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, dėl to gali būti realiai įkalintas, todėl, trečiojo asmens manymu, buvo įstatyme nustatytas pagrindas atskirti nepilnametį vaiką P. T. nuo jo tėvo N. T.
6. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad, (duomenys neskelbtini) mirus nepilnamečio P. T. motinai R. D., 2018 m. sausio 9 d. į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu dėl nepilnamečio vaiko P. T. laikinosios globos kreipėsi atsakovas S. D. Prašyme atsakovas nurodė, kad su vaiku gyvena nuo 2014 metų, vaiką augino kaip savo sūnų, jį auklėjo ir prižiūrėjo, todėl po vaiko motinos mirties nori ir gali vaiką auginti ir juo rūpintis. Į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių taip pat kreipėsi ieškovas N. T., jis paaiškino, jog, mirus vaiko motinai, nori ir gali pasirūpinti sūnumi, vaikas jį pažįsta, bendravimas su sūnumi niekada nebuvo nutrūkęs, nors vaikas ir gyveno motinos šeimoje. Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo po vaiko motinos mirties. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad atsakovas S. D. atitinka globėjui keliamus reikalavimus, yra dirbantis, nėra teistas. Skyriaus specialistai apsilankė atsakovo namuose, įvertino buities ir gyvenimo sąlygas, kurios yra labai geros ir tinkamos vaikui gyventi bei sveikai vystytis, berniukas turi atskirą kambarį. Įvertinus duomenis apie ieškovą N. T. ir jo sugyventinę R. G., nustatyta, kad R. G. yra dirbanti, o ieškovas – individualios įmonės savininkas. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, jie planuoja pavasarį išsikelti į baigiamą statyti namą užmiestyje, kur vaikui būtų skirtas atskiras kambarys. Ieškovas su R. G. susilaukė sūnaus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei kelis kartus pabendravus su nepilnamečiu P. T., nustatyta, jog vaikas turi artimą ryšį su atsakovu S. D. Vaikas žino, kad jo tėvas yra N. T., tačiau pokalbio metu jo „tėčiu“ nevadina, visas savo veiklas planuoja su atsakovu S. D. ir noriai apie tai pasakoja, tačiau, pradėjus kalbėti apie tėvą, vaikas greitai nori užbaigti pokalbį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. sausio 18 d. organizavo posėdį dėl vaiko situacijos aptarimo, šiame posėdyje dalyvavo ieškovas ir atsakovas, tačiau jokio sprendimo priimti nepavyko. Buvo akcentuojama, jog šioje situacijoje reikia laiko, kad užsimegztų vaiko artimesnis bendravimas su tėvu, nes iki šiol berniukas su tėvu susitikdavo viešoje vietoje, vaikas nesilankydavo tėvo namuose, nepažinojo jo sugyventinės. Šalims buvo išsiųsti raštai dėl vaiko bendravimo tvarkos ir kt., tačiau, skyriaus žiniomis, bendravimas pagal nustatytą tvarką nevyko, asmenys tarpusavyje nebendrauja. Institucijos nuomone, ieškovui ir P. reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad tarp tėvo ir vaiko susiformuotų artimesni santykiai, palaipsniui nusistovėtų bendravimas, tėvas lankytų tėvystės įgūdžių mokymus, būtų teikiama psichologinė pagalba vaikui ir šeimai. Institucija išreiškė nuomonę, kad šalims būtina išmokti bendradarbiauti vaiko klausimais ir stengtis atsiriboti nuo neigiamo vienas kito vertinimo, svarbu atkurti saugų vaiko bendravimą, ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas praleisti jiems daugiau laiko, kad tėvas domėtųsi ne tik vaiko norais, bet palaipsniui išmoktų pastebėti tikruosius vaiko emocinius, psichologinius išgyvenimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; trečiojo asmens G. K., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečiam vaikui P. T. nuolatinę globą; skyrė atsakovą S. D. nuolatiniu P. T. globėju; nustatė nepilnamečio P. T. gyvenamąją vietą nuolatinio globėjo S. D. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš ieškovo N. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė nepilnamečio P. T. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nuolatinį globėją S. D. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti; nustatė nepilnamečio P. T. ir ieškovo N. T. bendravimo tvarką: nustatė vienerių metų pereinamąjį N. T. bendravimo su nepilnamečiu P. T. laikotarpį; nuo sprendimo paskelbimo dienos šešis mėnesius ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po dvi valandas suderintu su globėju (atsakovu) laiku, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje bei užklasinėje veikloje, dalyvaujant globėjui arba, sutikus pačiam vaikui, be globėjo, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į gyvenamąją vietą; kitus šešis mėnesius ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po dvi valandas suderintu su globėju laiku bei kas antrą (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę) šeštadienį nuo 12 val. iki 19 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje bei užklasinėje veikloje, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į gyvenamąją vietą; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po dvi valandas suderintu su globėju laiku bei kas antrą (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę) savaitgalį nuo 12 val. šeštadienį iki 18 val. sekmadienį, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje bei užklasinėje veikloje, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į gyvenamąją vietą; ieškovas apie tai, kad negalės bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, turi įspėti ne vėliau kaip prieš vieną dieną telefono skambučiu, SMS žinute ar kitomis atsakovui priimtinomis ryšio priemonėmis, o esant nenumatytiems atvejams – ne vėliau kaip prieš dvi valandas telefono skambučiu, SMS žinute ar kitomis atsakovui priimtinomis ryšio priemonėmis; ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi telekomunikacinėmis priemonėmis: telefoniniais skambučiais, programa „Skype“, „Viber“ ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu 2 kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgdamos į nepilnamečio vaiko režimą, užimtumą ir sveikatą); priteisė iš ieškovo atsakovui 945 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio P. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas N. T. ir R. D. Atsakovas ir R. D. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu faktinėje santuokoje su jos sūnumi P. T.; (duomenys neskelbtini) atsakovas susituokė su R. D., (duomenys neskelbtini) ji mirė. Nepilnametis vaikas P. T. iki (duomenys neskelbtini) gyveno su motina R. D. ir atsakovu S. D. (duomenys neskelbtini) mirus vaiko motinai, į vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi atsakovas dėl vaiko P. T. laikinosios globos. 2018 m. sausio 9 d. į vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi vaiko tėvas N. T. ir išreiškė norą pasirūpinti vaiku. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. sausio 23 d. raštu įpareigojo atsakovą užtikrinti vaiko bendravimą rašte nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. rašte nurodoma, kad, įvertinus skyriaus turimą informaciją, pripažįstama, jog vaikas šiuo metu nėra pasirengęs bendrauti su tėvu. 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. VT11-177 „Dėl P. T.“ nurodoma, kad vaikas išreiškė poziciją, jog su ieškovu gyventi nenori. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad tarp vaiko ir biologinio tėvo nėra artimo ryšio, vaikas bijo tėvo ir jo vengia. 2018 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. VT11-379 „Dėl pokalbio su P. T. senele G. K.“ nurodoma, kad vaiko tėvas jo neaugino, tačiau retkarčiais, tai yra 1–2 kartus per mėnesį, su vaiku susitikdavo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1240 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ vaikui P. T. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa G. K. šeimoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2018 m. birželio 18 d. raštą „Dėl bendravimo su vaiku tvarkos“, kuriame nurodo, kad situacija tarp vaiko ir vaiko biologinio tėvo nepasikeitė, o siekiant atkurti vaiko ir biologinio tėvo ryšius būtina psichologo pagalba. Iš 2018 m. liepos 24 d. vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, jog vaikas apklausos teisme metu prašė, kad iš salės išeitų N. T., ir apklausos metu sakė, kad ieškovo nemyli, gyventi nori su S. D. 2018 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu vyko vaiko apklausa su psichologe, jos metu nepilnametis P. T. aiškiai ir tvirtai išdėstė savo poziciją bei norą gyventi su atsakovu S. D.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, faktas, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, negali būti prioritetinis sprendžiant dėl ieškinio tenkinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neatsižvelgė į motinos netekusio mažo berniuko norus, baimes, nes, paklaustas teismo, kaip įsivaizduoja sūnaus grąžinimo jam procesą, atsakė paprastai – reikia paimti vaiką ir atvežti pas tėvą į namus. Teismas nurodė, kad iki vaiko motinos mirties nepilnametis vaikas gyveno su motina bei jos sutuoktiniu S. D. Tai buvo nepilnamečio vaiko šeima, ten jis jautėsi saugus, o ieškovas iki vaiko motinos mirties nereiškė jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau, mirus vaiko motinai, ieškovas išreiškė norą susigrąžinti biologinį sūnų, t. y. esant situacijai, kai vaikas neteko motinos, esant dideliam netekties skausmui, neaiškumui dėl ateities, biologinis tėvas nori vaiką paimti iš jam artimos aplinkos, jo šeimos, įprasto gyvenimo.
10. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad P. T. yra nesaugu gyventi su atsakovu ar kad gyvenimas su atsakovu neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, taip pat nenustatyta, kad saugi aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su jo biologiniu tėvu. Su ieškovu vaikas kartu nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini), todėl per šį laikotarpį ieškovo (tėvo) ir sūnaus P. T. ryšys susilpnėjo. Tuo tarpu tarp atsakovo ir vaiko per penkerius metus užsimezgė labai artimas ryšys, berniukas atsakovą laiko socialiniu tėvu, atsakovas berniuką myli ir augina kaip savo vaiką.
11. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius tarnybiniame pranešime nurodė, jog vaikas nepageidauja bendrauti su tėvu, su tėvu bendrauja trumpais sakiniais, nenori su juo susitikti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas užtikrina sūnaus poreikius, dalyvauja sūnaus ugdymo procese, rūpinasi sūnaus mokymosi pasiekimais, skiria dėmesio jo švietimui, aktyviai dalyvauja renginiuose, rūpinasi sūnaus sveikata ir psichologine savijauta. Teismas įvertino ir tokią galimybę, kad ieškovas gali nutraukti bendrą gyvenimą su savo sugyventine, taigi vaikas neturėtų kur gyventi, nes tiek namas, tiek butas yra sugyventinės asmeninė nuosavybė. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, be sūnaus P., turi dar 4 vaikus. Nėra duomenų, ar ieškovas tinkamai rūpinasi kitais vaikais ir teikia jiems išlaikymą. Ieškovas nekalba apie vaiko interesus, neaiškino, kaip stengsis atkurti vaiko ir jo tarpusavio ryšį, kokiu būdu palaikys bendravimą su močiute ir vaiku.
12. Byloje yra surinkta didelės apimties medžiaga apie ieškovą, ji patvirtina, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo realias gaunamas pajamas, taip pat neturi jokio sau priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, jog yra ne kartą teistas (teistumai neišnykę). N. T. buvo priimta (duomenys neskelbtini) nutartis dėl probacijos sąlygų pakeitimo, joje nurodyta, kad N. T. rizikos įvertinimo metu išryškėjo probleminės sritys, susijusios su probuojamojo mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis, asmuo nesutiko savanoriškai dalyvauti elgesio pataisos programose, kurios padėtų jam keisti mąstymą bei nuostatas, siekiant mažinti riziką pakartotinai nusikalsti.
13. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, išklausęs vaiko nuomonę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vaikas su ieškovu nesijaučia saugus, ieško pagalbos iš šalies, jam reikia ramesnės ir stabilesnės aplinkos, todėl, teismo vertinimu, vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su atsakovu (patėviu).
14. Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos sprendė, kad nebuvo faktinio pagrindo atskirti ieškovo nuo sūnaus, nes nebuvo pagrindo manyti, kad ieškovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Pažymėtina, kad tokio teisinio statuso nustatymas galbūt komplikuotų šalių bendravimą, nutolintų tėvą ir sūnų vieną nuo kito, todėl netikslinga atskirti tėvą nuo sūnaus. Priešingai, ieškovo padėtis tikrai gali pasikeisti, jeigu ieškovas imsis realių veiksmų dėl savo elgesio, maksimaliai stengsis palaikyti artimą ryšį su vaiku.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečiam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa močiutės G. K. šeimoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 5TSD-1010 dėl vaiko laikinosios globos nustatymo priėmė sprendimą, kuriuo nustatė laikinosios globos tęsimą vaikui močiutės šeimoje iki (duomenys neskelbtini), nors faktiškai vaikas gyvena su patėviu (atsakovu). Atsižvelgdamas į tai, kad laikinoji globėja G. K. yra garbaus amžiaus ir laikinoji globa baigiasi (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, kad vaikas nėra grąžinamas ieškovui, teismas nurodė, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl nuolatinės globos P. T. nustatymo ir globėjo skyrimo.
16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepilnametis vaikas P. T. išreiškė norą gyventi kartu su patėviu, byloje taip pat nenustatyta duomenų, kad globa atsakovo šeimoje prieštarautų vaiko interesams, tarp atsakovo ir P. T. per ketverius metus yra užsimezgęs labai artimas ryšys, berniukas laiko atsakovą socialiniu tėvu, atsakovas berniuką myli ir augina kaip savo vaiką, P. T. taip pat išreiškė poziciją, jog su ieškovu (biologiniu tėvu) gyventi nenori, todėl, teismo vertinimu, bylos duomenys leido teigti, jog berniukas jaučiasi saugus, laimingas gyvendamas su atsakovu (patėviu), kuris suteikia tinkamas gyvenimo sąlygas vystymuisi, vaikas yra prižiūrėtas, todėl teismas atsakovą S. D. skyrė globėju.
17. Kadangi N. T. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi problemų dėl sveikatos, duomenų apie pajamas byloje nėra, turto neturi, tačiau turi vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą, tai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į vaiko interesus bei protingus poreikius, iš ieškovo priteisė išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad ieškovo ir sūnaus ryšys yra labai silpnas, epizodiškas, ieškovas po išsiskyrimo su vaiko motina su vaiku P. susitikdavo retai, laiką leisdavo formaliai. Atsižvelgdamas į tai, kad tėvas ilgą laiką su vaiku nebendravo, tam, kad greičiau būtų atkurtas saugus ir artimas ryšys ir galėtų vykti normalus bendravimas, teismas nustatė vienerių metų pereinamąjį periodą, kurio metu, esant būtinybei, būtų pasitelktas psichologas ar kitas specialistas. Teismo vertinimu, nustatoma bendravimo tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia, geriausiai užtikrinsianti vaiko bei ieškovo teises ir teisėtus interesus pereinamuoju laikotarpiu.
19. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas, ir ieškinį tenkino: nustatė nepilnamečio vaiko P. T. gyvenamąją vietą su ieškovu; panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti trečiojo asmens G. K. savarankiški reikalavimai dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo bei atsakovo skyrimo nuolatiniu globėju, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo globėjo S. D. gyvenamojoje vietoje, išlaikymo iš ieškovo N. T. nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą – nurodytus trečiojo asmens G. K. savarankiškus reikalavimus atmetė; paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo ieškovo; panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; bylos dalį dėl sprendimo perduoti nepilnametį vaiką ieškovui įgyvendinimo tvarkos perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą ir globėju paskyrė atsakovą, pažymėjo, kad CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Söderbäck prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Eski prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).
21. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir EŽTT praktika, kurioje nurodyta, kad geriausi vaiko interesai negali būti grindžiami tik ta aplinkybe, jog vaikui būtų geriau paskyrus jam globą. Siekiant nuspręsti, ar konkrečios priežastys gali būti laikomos pakankamomis teisei į šeimos privatų gyvenimą apriboti, reikia analizuoti visas bylos aplinkybes (1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją, peticijos Nr. 13441/87; 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Scozzari ir Giunta prieš Italiją, peticijų Nr. 39221/98, 41963/98).
22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs trečiojo asmens prašymą atskirti nepilnametį vaiką nuo tėvo ir nustatyti laikinąją globą, globėju paskiriant patėvį (atsakovą), sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą vaiko ir tėvo atskyrimą. Įstatymų leidėjas minėtu straipsniu įtvirtino galimybę vaiką atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigas savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo G. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieškovas niekada finansiškai neprisidėdavo prie P. išlaikymo, susitikdavo su juo retai ir laiką leisdavo formaliai, nesidomėjo vaiko mokslais, sveikata ir pan., t. y. vengė atlikti savo pareigas, tačiau reikalavimo, kuris teiktų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuolatinės globos skyrimo, t. y. reikalavimo apriboti ieškovo valdžią, nereiškė.
24. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepilnamečiam vaikui turi būti nustatyta nuolatinė globa ir paskirtas jo globėjas, nors reikalavimą atskirti tėvą nuo nepilnamečio vaiko atmetė, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad vis tiek išliko pagrindas įvertinti, ar egzistuoja kitas, savarankiškas pagrindas nustatyti nuolatinę globą, nes tiek vaiko atskyrimo, tiek tėvų valdžios apribojimo atveju taikomos tos pačios vaiko teisių apsaugos priemonės – nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymas.
25. Nors nagrinėjamu atveju dėl ieškovo pareigų vykdymo šalys nurodė skirtingas aplinkybes: ieškovas teigė, jog visada teikė išlaikymą geranoriškai, reguliariai matydavosi ir bendraudavo su vaiku, juo rūpinosi, jį auklėjo, pasiimdavo iš ugdymo įstaigų, kartu pramogaudavo, rūpinosi vaiko protiniu ir dvasiniu vystymusi bei saugumu, o atsakovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo, jog ieškovas nesirūpino vaiku, neteikė išlaikymo, nedalyvavo jį auklėjant, nesidomėjo vaiko sveikata, laisvalaikiu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma neleido daryti neabejotinos išvados, jog ieškovas buvo nusišalinęs nuo pareigų nepilnamečiam sūnui vykdymo.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškinyje teigiama, jog išlaikymas sūnui buvo teikiamas reguliariai, šiems savo argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, o iš atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad ieškovas pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų gera valia nevykdė.
27. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos aplinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi iš ieškovo nutarta priteisti laikiną išlaikymą sūnui P. T. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovui nevykdant šios teismo nutarties, antstolė R. Vizgaudienė 2018 m. spalio 15 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo (išlaikymo skola – 1050 Eur), t. y. ieškovas pirmosios instancijos teismo nutarties apskritai nevykdė – per septynis mėnesius nesumokėjo nė vienos periodinės vaiko išlaikymo išmokos.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuo 2018 m. birželio 1 d. MB „Tobulas skonis“, kurios vadovė yra ieškovo sugyventinė, dirba pardavimų vadybininku ir jam mokama 410 Eur mėnesinė alga, todėl sprendė, kad ieškovas pareigą išlaikyti sūnų vykdė netinkamai, tačiau ši priežastis, teismo vertinimu, nebuvo pakankama tam, kad ieškovo valdžia sūnui būtų neterminuotai apribota.
29. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su sūnumi kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini), ieškovas retkarčiais su vaiku susitikdavo, vaiko ugdymu domėjosi R. D. ir N. T.; grupės šventėse dalyvaudavo tėvas arba motina; kartais berniuko pasiimti atvykdavo tėvas, šis taip pat dalyvavo viename susirinkime, kartais ateidavo pasiimti vaiko iš prailgintos grupės, po motinos mirties N. T. į mokyklą ateina dažniau, elektroniniame dienyne domisi vaiko pasiekimais. Iš 2018 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į mokyklos psichologą dėl konsultacijų teikimo vaikui išgyvenant motinos netektį.
30. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, kad ieškovas deda pastangas išspręsti kilusias problemas, ieškovo bendravimas ir rūpinimasis vaiku nebuvo nutrūkęs ieškovui gyvenant atskirai nuo sūnaus.
31. Byloje esantys duomenys apie ieškovo teistumą, apeliacinės instancijos teismo teigimu, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas vaikui darė žalingą įtaką.
32. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, pagal CK 3.179 straipsnį sudarančių pagrindą atskirti vaiką nuo tėvo, ir pagal CK 3.180 straipsnį sudarančių pagrindą apriboti tėvo valdžią sūnui, pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuolatinės globos vaikui skyrimo.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuotas itin artimas vaiko ir patėvio ryšys negali būti laikomas vieninteliu ir teisėtu pagrindu paneigti ieškovo, biologinio tėvo, pirmenybę vykdyti pareigas sūnui.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kodėl byloje turėjo būti atsižvelgta į nepilnamečio vaiko išsakytą pageidavimą gyventi su patėviu, motyvuojant, kad tokiam norui įtaką galėjo daryti daugelis veiksnių: retas bendravimas su tėvu, neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu, buvę konfliktiški santykiai tarp tėvo ir motinos ir kt., t. y. vaiko išreikštas noras gyventi su patėviu galėjo būti iš esmės natūraliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, išimtinai su buvimu pas patėvį susijusiomis aplinkybėmis. Dėl to teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko išreikštą norą gyventi su patėviu.
35. Byloje nenustačius objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnametis vaikas negalėtų augti tėvo šeimoje, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu buvo tenkintas, kritiškai įvertinus ieškovo išreikštą reikalavimą vaiką jam grąžinti nedelsiant, t. y. nenustačius grąžinimo tvarkos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su sūnumi negyvena nuo (duomenys neskelbtini), vaikas neišreiškė noro gyventi ir bendrauti su ieškovu, teismo vertinimu, būtina išdėstyti tokio sprendimo įgyvendinimo tvarką ir nustatyti aiškiais priemones, visų pirma pareigas tėvui, kurios galėtų padėti greičiau atkurti tėvo ir vaiko ryšį ir sumažinti nepilnamečio baimes bei pasipriešinimą, todėl ši civilinės bylos dalis buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad susiklosčiusi situacija sudaro pagrindą svarstyti galimybę užtikrinti nepilnamečiam vaikui svarbaus ryšio su patėviu išsaugojimą ir palaikymą, todėl pirmosios instancijos teismui pasiūlė įvertinti, ar atsakovo S. D. ir P. T. ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, ir spręsti dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, jei būtų konstatuota, jog minėtas ryšys gali būti laikomas šeimos gyvenimu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
37. Atsakovas S. D. ir trečiasis asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo ieškovo, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo N. T. ieškinį atmesti ir tenkinti trečiojo asmens reikalavimą dėl vaiko P. T. atskyrimo nuo ieškovo N. T.; arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo ieškovo, ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir dėl šio reikalavimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais:
37.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.179 straipsnio 1 dalį ir 3.165 straipsnio 1 dalį, nesiaiškino, kokios pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį objektyvios aplinkybės sudaro vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindą. CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostata teismų praktikoje aiškinama itin siaurai ir vaikų nuo tėvų atskyrimo institutas taikomas iš esmės tik ligos atveju, nors iš CK 3.179 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyvių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Byloje nustatytos aplinkybės, kai biologinis vaiko tėvas neturi dvasinio emocinio ryšio su mažamečiu, taip pat aiškiai išreikštas vaiko nenoras gyventi su biologiniu tėvu, CK 3.179 straipsnio 1 dalies pagrindu galėtų būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atskirti vaiką nuo biologinio tėvo, nes šios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, t. y. nepriklausančios nuo tėvų valios.
37.2. Apeliacinės instancijos teismas CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų pirmumo teisę auklėti vaikus ir jais rūpintis suabsoliutino ir neteisingai nusprendė, kad mažamečio vaiko gyvenamoji vieta, nepaisant emocinio ryšio su biologiniu tėvu nebuvimo, išreikšto nenoro gyventi su juo, turėtų būti nustatyta su biologiniu tėvu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad itin artimas vaiko ir patėvio ryšys negali būti laikomas vieninteliu ir teisėtu pagrindu paneigti ieškovo, biologinio tėvo, pirmenybę vykdyti pareigas sūnui. Teismas, spręsdamas, kad biologinis tėvas turi pirmumo teisę auginti sūnų, nevertino, ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka geriausius vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taikydamas CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų pirmumo teisę rūpintis vaiku, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad biologinio tėvo pirmumo teisė rūpintis vaiku nusveria net vaiko geriausius interesus.
37.3. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.180 straipsnį, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismo nustatytos aplinkybės remiasi ne visapusišku, objektyviu ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu, o netinkamu CK 3.165 straipsnio 1 dalies aiškinimu, pagal kurį vaikas turi būti auginamas išskirtinai biologinėje šeimoje, nepaisant to, kad vaiko su biologiniu tėvu nesieja emocinis ryšys, paneigiant faktinių šeimos ryšių svarbą. Teismas ignoravo brandaus, turinčio savo nuomonę vaiko išsakytą byloje nuoseklią poziciją, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.
38. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas argumentais:
38.1. Atsakovas ir trečiasis asmuo apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas trečiojo asmens prašymas atskirti nepilnametį vaiką nuo ieškovo, todėl dėl šio klausimo kasacinis skundas negali būti teikiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 341 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nebuvo pagrindų, leidžiančių taikyti CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą vaiko ir tėvo atskyrimą, vertino, ar egzistavo kitas, savarankiškas pagrindas nustatyti nuolatinę globą ir teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą atskirti vaiką nuo tėvo, taip pat aplinkybių, sudarančių pagrindą apriboti tėvo valdžią. Be to, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė.
38.2. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir VTK) preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018, 18 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visus į bylą pateiktus įrodymus, išsamiai aptaręs susidariusią situaciją ir remdamasis kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnametis vaikas negalėtų augti ieškovo šeimoje.
38.3. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tačiau iš esmės kasacinis skundas grindžiamas tik tuo argumentu, kad nepilnametis vaikas buvo išreiškęs norą gyventi su atsakovu. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas dėl objektyvių aplinkybių minėtą laiką gyveno, taigi, augo bei vystėsi atsakovo šeimoje, o ieškovo vaidmuo vaiką auklėjant ir bendraujant su juo šiuo laikotarpiu buvo gan nedidelis. Tačiau ieškovas, kiek jam leido tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, bendravo su sūnumi ir dėjo pastangas, kad tarp jų susiformuotų kuo artimesni santykiai bei nusistovėtų normalus sūnaus ir tėvo tarpusavio bendravimas. Ieškovas lankė specialistų rekomenduotus tėvystės įgūdžių kursus. Ieškovo teigimu, atsakovas ir trečiasis asmuo per visą teismo procesą jam trukdė bendrauti su savo vaiku, priešiškai nuteikinėjo vaiką. Dėl to vaiko išreikštas noras gyventi su patėviu yra iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, išimtinai su buvimu pas patėvį susijusiomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo institutą pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, aiškinimo ir taikymo
39. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, VTK siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.
40. Remiantis VTK 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Pagal šio straipsnio 1 punktą, visoms suinteresuotoms šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį (2 dalis).
41. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenustato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai prigimtinė žmogaus teisė, kuri atitinka pagrindinę tėvų pareigą ir teisę išauginti savo vaikus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais. Atlikdami savo pareigas, tėvai, lyginant su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Vaiko teisė į šeimos ryšius priskiriama prie pagrindinių vaiko teisių kaip teisė, garantuojanti jo fundamentalių interesų ir poreikių patenkinimą.
42. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir vaiko teisė į šeimos ryšius ne visada reiškia tą patį. Nors Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas vaikui leidžia turėti ne daugiau kaip du tėvus, t. y. motiną ir tėvą, tačiau tai nereiškia, kad vaiko šeimą visada sudarys tik vaiko tėvas ir motina. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą). Todėl dėl galinčių kilti įvairių situacijų (tėvų negyvenimas kartu, tėvų negalėjimas rūpintis vaiku ir t. t.) vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rūpinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktą ir užtikrina jo kaip savarankiškos asmenybės ugdymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „šeimos gyvenimo“ egzistavimas ar nebuvimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio tikslais iš esmės yra fakto klausimas, priklausantis nuo to, ar praktikoje egzistuoja glaudūs asmeniniai ryšiai (žr. sprendimo K. ir T. prieš Suomiją, peticijos Nr. 25702/94, 150 punktą).
43. Kaip minėta pirmiau, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus svarbiausia yra tinkamai nustatyti vaiko interesų turinį, nes priklausomai nuo to gali kisti ginamų teisių pusiausvyra. Sutiktina, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti.
44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp ieškovo (vaiko biologinio tėvo) ir atsakovo (vaiko patėvio) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei galimybės rūpintis vaiku. Byloje nustatyta, kad ieškovas su sūnumi kartu gyveno, iki šiam suėjo ketveri metai, vėliau, vaiko tėvams pradėjus gyventi atskirai, P. T. liko gyventi su motina, ši pradėjo kurti šeimos ryšius su atsakovu, vedė bendrą ūkį, tvarkė šeimos reikalus, augino savo nepilnametį vaiką. (duomenys neskelbtini) atsakovas ir R. D. susituokė. Taigi nuo (duomenys neskelbtini) metų vaikas ir motina gyveno kartu su atsakovu. Per tą laikotarpį tarp atsakovo ir vaiko užsimezgė artimas ryšys, berniukas atsakovą laiko tėvu (socialiniu), atsakovas berniuką myli ir augina kaip savo. Su ieškovu vaiko ryšys nuo (duomenys neskelbtini) metų visiškai susilpnėjo. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai R. D. gyveno su atsakovu, ieškovas su vaiku bendravo epizodiškai, aktyviai nedalyvavo jį auklėjant, nesidomėjo vaiko sveikata, laisvalaikiu. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino atsakovo ir vaiko motinos šeima, ieškovo vaidmuo sūnaus gyvenime buvo epizodinis, dėl to susiklostė situacija, kad vaikas šiuo metu neturi ryšio su tėvu. (duomenys neskelbtini) metų mirus vaiko motinai, ieškovas pareiškė norą, kad vaikas gyventų su juo. Tuo tarpu vaikas jaučiasi nesaugiai dėl galimo jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ryšio su atsakovu galimo praradimo. Taigi nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus ir pasiekti vaiko intereso būti prižiūrimam jo tėvo ir vaiko intereso į saugią aplinką, kurią išreiškia susiklostę šeimos ryšiai su atsakovu, pusiausvyrą.
45. Vaiko bei tėvų teisė į šeimos ryšius yra užtikrinama Konvencijos 8 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo privatus bei šeimos gyvenimas būtų gerbiamas. Tačiau EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens teisė į šeimos ryšius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymą“, juo siekiama vieno iš teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Jovanovic prieš Švediją, peticijos Nr. 10592/12, 74 punktą).
46. Konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių siekiant susivienyti su savo vaiku ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai tarp tėvų ir (arba) kitų vaikų šeimos narių dėl vaikų kyla bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčų (žr. 2015 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Manic prieš Lietuvą, Nr. 46600/11, 101 punktą). Vis dėlto nacionalinės valdžios institucijų pareiga imtis priemonių susivienijimui palengvinti nėra absoliuti, nes tėvų su vaikais, kurie kurį laiką gyveno su kitais asmenimis, suvienijimas gali būti neįmanomas iškart ir gali reikėti parengiamųjų priemonių. Tokio pasirengimo pobūdis ir mastas priklausys nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visų suinteresuotų asmenų supratimas ir bendradarbiavimas visada yra svarbi sudedamoji dalis. Nors nacionalinės valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų tokį bendradarbiavimą, bet koks įpareigojimas šioje srityje taikyti prievartą turi būti ribotas, nes turi būti atsižvelgiama į visų susijusių asmenų interesus, taip pat į jų teises ir laisves, ypač į geriausius vaiko interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tais atvejais, kai kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę šiems vaiko interesams ar pažeisti tas teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieš Rusiją, peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, gali būti svarbesni už tėvus (žr. Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, 66 punktą; 2011 m. sausio 25 d. sprendimo Płaza prieš Lenkiją, peticijos Nr. 18830/07, 71 punktą).
47. VTK užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju vaikas gyveno skyrium nuo tėvo (ieškovo) dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, t. y. tėvo ir motinos tarpusavio santykių, tačiau byloje nenustatyta, kad motina būtų kliudžiusi ieškovui palaikyti ryšius su vaiku. Priešingai, ieškovui buvo sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku, bet jis tai darė epizodiškai, be to, paviršutiniškai, retsykiais susitikdamas su vaiku viešose vietose. Be to, ieškovas dėl socialinių įgūdžių stokos (ieškovas nebando įsijausti į motinos netekusio mažo berniuko norus, baimes; iš Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad ieškovas nekalba apie vaiko interesus, kaip stengsis atkurti vaiko ir savo tarpusavio ryšį, kokiu būdu palaikys bendravimą su močiute ir vaiku) tėvo pareigų tinkamai negali vykdyti ir po 2018 metų.
48. Nagrinėjamoje byloje atsakovas S. D. ir trečiasis asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. K. byloje kelia klausimą dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo instituto netinkamo aiškinimo ir taikymo.
49. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.
50. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
51. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad VTK nustato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą valstybių dalyvių vidaus įstatymuose nustatyta tvarka, kai tai reikalinga vaiko interesams. Toks ribojimas atitinka tėvų teisių, susijusių su vaikais, įgyvendinimo sustabdymą, tačiau pati tėvystė išlieka, taip pat ir tam tikros įstatyme nustatytos teisės ir pareigos.
52. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.
53. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį.
54. Kaip jau minėta šios nutarties 50 punkte, CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo nėra nei gausi, nei labai išplėtota. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvų gyvenimo skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas nepaneigė, kad tokios aplinkybės, byloje teismui visapusiškai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006).
55. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų faktinis pagrindas dėl vaiko atskyrimo nuo ieškovo suponuoja išvadą, kad tokiomis objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvu, ryšio su juo praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog vaiko motina sukūrė kitą šeimą ir vaikas joje gyveno. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovas nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryšius su vaiku, tokiu būdu sudarydamas sąlygas, jog nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino atsakovo ir vaiko motinos šeima. Tačiau tokia situacija nereiškia, kad ieškovui nuo 2014 metų buvo uždrausta bendrauti su vaiku ar teikti jam išlaikymą, ir nepateisina vaiko apleidimo, o tai padaręs tėvas turi suvokti natūralias tokio veiksmo (neveikimo) pasekmes – susvetimėjimą.
56. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui poreikis bendrauti su sūnumi atsirado tik po vaiko motinos mirties. Ieškovas ilgą laiką pakankamai nesirūpino vaiku, materialiai jį išlaikė tik iš dalies, bendravo epizodiškai, bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai sudaro prielaidas daryti išvadą apie komplikuotą vaiko santykį su tėvu (ieškovu). Be to, bendravimas tarp ieškovo ir sūnaus nevyko ir teismo proceso metu, vaikas vengia bendrauti su tėvu, jo bijo, jam esant jaučiasi nesaugus. Nesant tėvo ir vaiko ryšio jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Tokia situacija, kai tėvas ir sūnus sunkiai bendrauja, gali būti ir laikina, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, rekomenduotas specialistų, lanko tėvystės įgūdžių kursus, t. y. deda pastangas ryšiui su vaiku atkurti. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismui tikslinga spręsti dėl laikino nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo ieškovo (tėvo) ir globos nepilnamečiam vaikui skyrimo, įvertinant tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, palengva suartintų tėvą ir sūnų vieną su kitu.
57. Byloje taip pat nebuvo tinkamai atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta ne tik tai, kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas deda pastangas kilusioms problemoms išspręsti, tačiau akcentuota, jog tokioje situacijoje reikia laiko, kad užsimegztų vaiko artimesnis bendravimas su tėvu, nes iki šiol berniukas su tėvu susitikdavo viešoje vietoje, vaikas nesilankydavo tėvo namuose, nepažinojo jo sugyventinės; ieškovui ir jo sūnui reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad susiformuotų artimesni santykiai, palaipsniui nusistovėtų bendravimas.
58. Šios nutarties 51 punkte nurodyta, kad VTK nustato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą valstybių dalyvių vidaus įstatymuose nustatyta tvarka, kai tai reikalinga vaiko interesams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino nepilnamečio vaiko, kuriam sprendimo priėmimo metu buvo beveik dešimt metų, nuomonės dėl jo nurodyto santykio su ieškovu, taip pat nepilnamečio vaiko nurodytų aplinkybių dėl tarp atsakovo ir vaiko susiformavusio glaudaus emocinio ryšio, neanalizavo šių aplinkybių atsižvelgdamas į VTK 3 straipsnio (vaiko interesų) nuostatų turinį.
59. VTK 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal šios Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.
60. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose. Vis dėlto EŽTT savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13). Kartu EŽTT jurisprudencijoje pažymima, jog būtų perdėta sakyti, kad nacionaliniai teismai visada privalo teisme išklausyti vaiką spręsdami bendravimo su vienu iš tėvų klausimą, nes tai gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (žr., pvz., 2003 m. liepos 8 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, ir kt.).
61. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
62. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
63. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
64. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaikas nepageidauja bendrauti su tėvu, su tėvu bendrauja trumpais sakiniais, nenori su juo susitikti; berniukas ieškovo nevadina tėvu, tėvo namuose niekada nesilankė, nepažįsta ir jo sugyventinės.
65. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2018 m. liepos 20 d., metu vaikas buvo apklaustas dalyvaujant psichologei ir aiškiai bei tvirtai išdėstė savo poziciją ir norą gyventi su atsakovu.
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko išreikštas noras gyventi su atsakovu (patėviu) byloje buvo iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikui saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, išimtinai su buvimu pas atsakovą susijusiomis aplinkybėmis. Dėl to teismas į vaiko išreikštą norą gyventi su atsakovu neatsižvelgė.
67. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas vaiko norų priežastį apibrėžė kaip saugumo ir stabilumo poreikį. Akivaizdu, kad vaiko norai įgyvendinti tokius poreikius yra labiau nei brandūs ir adekvatūs. Jie atitinka geriausius vaiko interesus – apsaugoti jo fundamentaliausius poreikius.
68. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 3.179 straipsnį ir atskirti nepilnametį vaiką nuo jo tėvo, yra nepagrįsta. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų. Be to, apeliacinės instancijos teismas CK 3.179 straipsnyje nurodytus atvejus, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, šioje nagrinėjamoje byloje aiškino per siaurai, neatsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo negyvenimas kartu su vaiku yra nulemtas objektyvių aplinkybių – vaiko motinos naujos šeimos sukūrimo ir stabilių vaiko socialinių dvasinių ryšių šioje šeimoje susiformavimo, dėl to šiuo metu vaiko gyvenimas kartu su tėvu lieka negalimas dėl paties vaiko interesų – nors tėvas objektyviai galėtų vaiku pasirūpinti, tačiau vaikas to nepriima.
69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal EŽTT jurisprudenciją kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Dėl to teisėjų kolegija šioje byloje neneigia vaiko teisės į biologinę šeimą, tik pažymi, kad tokia vaiko teisė turi būti užtikrinama nedarant žalos pačiam vaikui.
70. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl CK 3.179 straipsnio taikymo, per siaurai aiškino šiame straipsnyje apibrėžtas objektyvias aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti dėl vaiko atskyrimo, tai lėmė nevisapusišką ginčo dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą. Nustatyti pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
71. Išsprendus vaiko atskyrimo nuo tėvo klausimą, kartu spręstinas ir globos nepilnamečiam vaikui skyrimo klausimas (CK 3.252 straipsnis). Vaiko globos tikslas yra užtikrinti vaiko teisių ir interesų įgyvendinimą ir gynybą. Globėjas turi rūpintis vaiku, jį auklėti, atstovauti jo teisėtiems interesams ir juos ginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Taigi, ieškovas turės teisę ir pareigą su vaiku bendrauti stengdamasis atkurti su vaiku prarastą ryšį. Pažymėtina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvo panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo buvo atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
72. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
73. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,33 Eur tokių išlaidų. Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė