Baudžiamoji byla Nr. 1-1904-1109/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21719-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9;
1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10;
1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,
sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,
dalyvaujant prokurorei G. R.,
kaltinamajam D. L., jo gynėjui advokatui E. L.,
nukentėjusiajai R. L.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, privalomai ją atliekant per 6 mėn. nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje;
2) Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kuri subendrinta su 2020 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir 32 MGL (1600 Eur) bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Nusikalstamos veikos aplinkybės
D. L. 2020 m. birželio 4 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine R. L. metu, tyčia 2 kartus stūmė ją ir 2 kartus kaire ranka sudavė jai į dešinę veido pusę, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.
Įrodymai
Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 5 d. vakare grįžo namo išgėręs, sukonfliktavo, susistumdė su sutuoktine ir taip įvyko fizinis smurtas. Kas pirmas stūmė nepamena, galėjo taip būti, kad sudavė sutuoktinei du kartus į veidą. Sutuoktinė buvo šoko būsenoje, dėl jo smūgių galėjo jausti fizinį skausmą. Pripažįsta, kad pasielgė negražiai, gailisi. Su žmona vedę 4 metai, pažįstami – 7 metai. Tai pirmas toks jų tarpusavio barnis. Galėjo būti, kad jam buvo nustatytas 1,7 promilių neblaivumas. Tai galėjo turėti įtakos jo elgesiui. Ateityje planuoja keistis, nebevartoti alkoholio.
Nukentėjusioji R. L. parodė, kad įvykio vakarą sutuoktinis grįžo neblaivus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tada susistumdė, jis dar labiau supyko ir trenkė jai du kartus kaire ranka į dešinę veido sritį. Tuo momentu jautė fizinį skausmą, tačiau jokių pasekmių neliko, galvos neskaudėjo. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido. Šiai dienai jie susitaikę, jų tarpusavio santykiai geri.
Iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) įvykio (ROIK 0120000145122) kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2020 m. birželio 4 d., 22.32 val. (skambučio pradžios laikas – 22.29 val., BPCID 9394724640) D. M. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė apie tai, kad namie sūnus agresyvus, daužo daiktus, konfliktuoja su namiškiais. Namie yra mažamečių vaikų. Nurodė, jog greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 2020 m. birželio 4 d., 22.44 val. (b. l. 43).
Iš 2020 m. birželio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio - pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (BPCID 9394724640), skaitmeninė garso įrašo kopija. Padaryta stenograma. Garso įraše užfiksuotas BPC darbuotojos ir D. M. pokalbis, kurio metu D. M. BPC darbuotojo prašo siųsti ekipažą adresu (duomenys neskelbtini), nes ji nežino, kas jos sūnui vėl darosi, grįžo, daužo viską namuose, ji buvo nuėjus, namuose yra mažamečių vaikų, kad smurtautų nemato, bet namuose jo žmona su vaikais namie, jis prieš visus agresyviai nusiteikęs, kol kas medikai nereikalingi, ginklų sūnus su savimi neturi (1 t., b. l. 50–54).
Iš 2020 m. birželio 5 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, jog į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams R. L. pranešė apie tai, kad 2020 m. birželio 4 d. apie 22 val. sutuoktinis D. grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), neblaivus, konflikto metu ją stūmė ir du kartus kaire ranka sudavė jai į dešinę veido pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. R. L. apklausta kaip liudytoja, užfiksuoti jos parodymai (1 t., b. l. 11–14).
Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. M.-Dž. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal R. L. pareiškimą, kuris užfiksuotas 2020 m. birželio 5 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (1 t., b. l. 1–2).
Iš 2020 m. birželio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Miegamajame kambaryje rasti išdaužyti 2 lango stiklo paketai, ant grindų rastos stiklo šukės. Kambaryje netvarkinga. Ant grindų rastos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 23–30).
Iš Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulio O. L. 2020 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog vyr. patrulis O. L. užfiksavo, kad smurtą patyręs asmuo – R. L.; smurtą patyrusio asmens sužalojimai – įdrėskimas, kraujosruva; smurtą patyrusio asmens būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė; smurtu įtariamo asmens būklė – matosi kūno sužalojimai, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar pasvaigęs 1,7 prom. (1 t., b. l. 39–42).
Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4114 matyti, kad 2020 m. birželio 4 d., 23.32 val. D. L. nustatytas 1,70 prom. girtumas. (1 t., b. l. 44).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę. Vadovaujantis BK 248 straipsnyje įtvirtinta šeimos nario sąvoka, sutuoktinė yra kaltinamojo šeimos narys.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visuma: kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios R. L. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei kitais rašytiniais bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis fiziškai smurtavo prieš sutuoktinę R. L. ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą.
Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl konstatuoja, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini D. L. kaltės įrodymais. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro įrodymų visumą, patvirtinančią, kad D. L. 2020 m. birželio 4 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine R. L. metu, tyčia 2 kartus stūmė ją ir 2 kartus kaire ranka sudavė jai į dešinę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, jog žodinio konflikto su sutuoktine metu, būdamas neblaivus, susistumdė su nukentėjusiąją ir sudavė jai du smūgius į veidą, dėl ko ši galėjo jausti fizinį skausmą. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos visiškai atitinka ir patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji R. L. parodė, jog 2020 m. birželio 4 d. vakarą žodinio konflikto metu kaltinamasis ją stūmė bei sudavė jai kaire ranka du smūgius į dešinę veido pusę. Dėl smūgių ji jautė fizinį skausmą. Šias aplinkybes nukentėjusioji parodė tiek teisme, tiek ir nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie jos parodymus netrukus po įvykio užfiksavo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Aplinkybę, kad buvo kilęs konfliktas, patvirtina ir įrašo iš bendrojo pagalbos centro apžiūra, kurioje užfiksuota, kaip kaltinamojo mama D. M. kviečia policijos pareigūnus, nes sūnus triukšmauja, viską daužo bei įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuoti duomenys, jog aplinka netvarkinga, išdaužtas lango stiklas, ant žemės mėtosi stiklo šukės, ant grindų raudonos spalvos dėmės.
Šių duomenų pagrindu darytina išvada, jog kaltinamasis iš tiesų vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. L. atžvilgiu – ją stūmė ir du kartus ranka sudavė į veidą. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl šių veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Nors R. L. nurodė, kad fizinis skausmas buvo momentinis, jokių žymių neliko, galvos neskaudėjo, tačiau teismas pažymi, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nebūtina nustatyti akivaizdžių fizinio smurto vartojimo žymių ant nukentėjusiojo kūno, pakanka nustatyti, kad buvo vartotas fizinis smurtas, t. y. atlikti fizinio smurto veiksmai, ir dėl to asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, jog iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) įvykio (ROIK 0120000145122) kortelės matyti, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2020 m. birželio 4 d. 22.45 val. R. L. parodymai apie fizinį skausmą užfiksuoti praėjus beveik porai valandų – 00.25. Be to, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo vyr. patrulis O. L. nurodė, kad smurtą patyręs asmuo – R. L.; smurtą patyrusio asmens sužalojimai – įdrėskimas, kraujosruva; smurtą patyrusio asmens būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir tai buvo kaltinamojo neteisėto smurtinio elgesio – smūgių sudavimo bei stūmimo pasekmė. Todėl konstatuojama, jog nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su neteisėtu kaltinamojo veikimu – stūmimu ir smūgių ranka sudavimu. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – stūmė, du kartus sudavė ranka į veidą, t. y. į vieną iš svarbiausių, jautriausių ir pažeidžiamiausių organų, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais bei neblaivumo nustatymo aktu taip pat įrodyta, jog tokiems kaltinamojo veiksmas įtakos turėjo tai, kad jis buvo neblaivus.
Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui požymiai, jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas pažymi, jog byloje kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais bei ištirtais rašytiniais duomenimis, nustatyta, jog įvykis įvyko ne 2020 m. birželio 5 d. apie 22.00 val., o 2020 m. birželio 4 d. apie 22.00 val., todėl kaltinime patikslintina laiko aplinkybė, nurodant, kad nusikaltimas padarytas 2020 m. birželio 4 d. apie 22.00 val.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Dėl bausmės
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam D. L. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, juo kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Taip pat įvertinama atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Įvertinant kaltinamojo D. L. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas už fizinio smurto naudojimą, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, o taip pat ir už tuos, kuriuos padarė būdamas neblaivus (1 t., b. l. 73–125). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje stacionare kaltinamasis nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 64,67). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, atsiprašė, ši jam atleido, nukentėjusioji prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nes jai vienai būtų sunku prižiūrėti tris mažamečius vaikus.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė – 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Taip pat kaltinamajam, siekiant auklėjamojo bei prevencinio pobūdžio tikslų, vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi kaltinamasis naują nusikaltimą įvykdė neatlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos laisvės apribojimo bausmės ir nesumokėjęs baudos, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir 32 MGL (1600 eurų) dydžio baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančios programose.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 4 d. 23.00 val. iki 2020 m. birželio 5 d. 13.50 val., t. y. viena para, prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kiti klausimai
Kardomoji priemonė, paskirta D. L. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti su R. L. ir neieškoti su ja ryšių, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
D. L. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnio nuostatomis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, jas iš dalies sudedant, ir skirti D. L. galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir 32 MGL (1600 eurų) dydžio baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 4 d. 23.00 val. iki 2020 m. birželio 5 d. 13.50 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti su R. L. ir neieškoti su ja ryšių, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Baudą privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.
Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
D. L. išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimu, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.