Administracinė byla Nr. I-235-279/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00236-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3.; 55.1.3.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 1 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. B. (toliau – ir A.B., ir pareiškėjas) kreipėsi į administracinį teismą skundu ir prašė: 1) panaikinti atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-04-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ ; 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių 1991 m. vasario 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. laikotarpius įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai (toliau - pareigūnų ir karių pensija) skirti. A.B. skunde nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius be pagrindo į pareigūnų ir karių pensijai gauti reikalingą tarnybos laiką neįskaitė 1995 m. sausio 1 d. -1997 m. birželio 5 d. laikotarpio, kai jis dirbo vairuotoju Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje. Pareiškėjas paaiškino, kad 1991 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Vidaus reikalų ministerija) Šakių miesto profesionaliojoje priešgaisrinės apsaugos dalyje instruktoriumi. 1993m. kovo 18 buvo pervestas į ugniagesio pareigas, vėliau į vyr. ugniagesio pareigas ir šiose pareigose dirbo iki priešgaisrinės tarnybos reorganizavimo (sukarinimo), t. y. iki 1997 m. birželio 2 d. Reorganizavus Šakiuose veikusią priešgaisrinę tarnybą, pareiškėjas 1997 m. birželio 3 d. vėl buvo priimtas dirbti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šakių miesto sukarintoje priešgaisrinėje dalies skyrininku , jam buvo suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Šiose pareigose pareiškėjas ištarnavo iki 2002 m. liepos 02 d., kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymu Nr. 15 TE buvo atleistas iš vidaus tarnybos. A.B. tvirtino, kad nors keitėsi priešgaisrinės įstaigos, kurioje jis dirbo, pavadinimas, juridinis statusas bei užimamų pareigų pavadinimai, tačiau atliekamos funkcijos išliko tos pačios. Pabrėžė, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl priežasčių, kurias sąlygojo valstybės finansinė padėtis, t. y. ne nuo pareiškėjo valios. Nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdybos sprendimai, kuriais į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti buvo neįskaityti laikotarpiui nuo 1991 m. vasario 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d., priimti, formaliai laikantis teisės aktų, nesivadovaujant suformuota teismine praktika, todėl yra neteisėti ir naikintini (b. l. 2-6 ).
Teismo posėdyje A. B. prašė tenkinti reikalavimus, remiantis skunde nurodytais argumentais ir motyvais.
Atsakovams VSDFV Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės ir darbo ministerijos apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai atsiliepimuose į skundą pateikė prašymus bylą nagrinėti be jų atstovų.
Atsakovai VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba, pateikę iš esmės analogiškus argumentus ir motyvus, remdamiesi tų pačių teisės normų aiškinimu, atsiliepimais prašė A.B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Fondo valdyba nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas laikotarpį nuo1991-02-01iki 1995-01-01 įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti nebuvo nagrinėjamas nei VSDFV Utenos skyriuje nei Fondo valdyboje , dėl šio reikalavimo nėra priimti sprendimai. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių įskaityti laikotarpį nuo1991-02-01iki 1995-01-01 į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti palikti nenagrinėtą .
Atsakovai nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių dėl pareigūnų ir karių pensijos apskaičiavimo. VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pridėtus dokumentus, 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. B. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskaičiavimo“ kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir prašė pateikti dokumentus, galinčius patikslinti pareiškėjo tarnybos laikotarpius. VSDFV Utenos skyrius, 2018 m. balandžio 20 d. gavęs tarnybos apskaitos duomenis, kuriuose buvo nurodyti pareiškėjo tarnybos ir tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai, bei kitus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo vidaus reikalų sistemoje ištarnautas laikas yra 5 metų 0 mėnesių ir 29 dienos. VSDFV Utenos skyrius padarė išvadą, kad Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nenustatė teisinio pagrindo prilyginti pareiškėjo darbo laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti. Atsakovai teigė, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnu pareiškėjas buvo paskirtas tik nuo 1997 m. birželio 3 d. Remdamiesi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 6 straipsnio 1 punktu ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsakovai nurodė, jog 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis pagrįstai neįskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti, nes neatitinka Pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų. Atsakovai pažymėjo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2017 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 metų pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Fondo valdyba nurodė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. skundą, buvo nustatyta, jog VSDFV Utenos skyrius 2018 m. balandžio 25 d. Sprendimu pareiškėjui teisingai išaiškino Pensijų įstatyme įtvirtintų teisės normų nuostatų taikymą ir Vidaus reikalų ministerijos 2002 m. liepos 2 d. sprendimu paskirtos pareigūnų ir karių pensijos apskaičiavimą, išsamiai ir teisingai paaiškino priežastis, dėl kurių 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d. laikotarpis neįskaitomas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti, ir tokio sprendimo teisinį pagrindą. Atsakovai vertino, kad byloje nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės nesutampa su administracinėje byloje Nr. A-221-602/2017 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ( b. l. 25-30, 49-50).
Skundas tenkinamas iš dalies.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog VSDFV Utenos skyrius 2018 m. balandžio 4 d. gavo persiųstą iš VSDFV Marijampolės skyriaus A.B. 2018 m. kovo 27 d. prašymą „Dėl laikotarpio nuo 1995-01-01 iki mano tarnybos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje sustatutinimo įskaitymo į mano tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir Vidaus reikalų ministerijos man skiriamos valstybinės pensijos perskaičiavimo“(b.l. 8). VSDFV Utenos skyrius, surinkęs iš Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis, susijusius su pareigūnų ir karių pensijos skyrimu pareiškėjui, išnagrinėjo 2018 m. kovo 27 d. pareiškėjo prašymą ir priėmė 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, kuriuo nusprendė, kad 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d. darbo laikotarpis, pareiškėjo dirbtas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti neįskaitytas pagrįstai ir teisėtai bei kad nėra jokio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitant 1995m. sausio 1d. – 1997m. birželio 2d. laikotarpį (b.l. 9-10).
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. Fondo valdybai pateikė 2018 m. gegužės 14 d. prašymą, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Utenos skyriaus priimtą 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perskaičiuoti Vidaus reikalų ministerijos jam paskirtos valstybinės pensijos dydį, įskaičiuojant į šiai pensijai skirti reikalingą tarnybos laiką 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d. arba nurodyti tai atlikti VSDFV Utenos skyriui(b. l. 53-54 ).
Fondo valdyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo 2018 m. gegužės 14 d. pareiškėjo prašymą ir priėmė 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-04-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“. Fondo valdyba VSDFV Utenos skyriaus priimtą Sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat Fondo valdyba konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius išsamiai ir teisingai paaiškino priežastis ir teisinį pagrindą, kuriais remiantis, buvo nuspręsta 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d. laikotarpio neįskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti (b. l.51-52 ).
Byloje yra kilęs ginčas, ar pagrįstai į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti neįskaičiuojamas 1991 m. vasario 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. ir 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2d. laikotarpiai, kai pareiškėjas dirbo Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinės dalyje.
1995m. sausio 1d. įsigaliojo 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Šios tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. priimto nutarimo Nr.490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.1 ir 1.1.7 punktais buvo nustatyta, kad iki įsigalios pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas ir laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.
Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120, priimto 1991 m. gruodžio 18 d. ir galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. galiojusio ir 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d. laikotarpiu, 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma ir ją sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė, tai pat finansų ir kontrolės, materialinio-techninio aprūpinimo, ryšių, medicinos tarnybos, Informacinis statistikos centras bei kiti vidaus reikalų sistemą aptarnaujantys padaliniai.
Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui Nr. I-693, laikinasis pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas, nustatytas aukščiau nurodytais Lietuvos Vyriausybės nutarimais, neteko galios. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose buvo nurodyta, kokie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais. Prie tokių laikotarpių priskirtas darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Bylos duomenimis (b.l.48-49;98-103;106-108;129-138) nustatyta, kad pareiškėjas Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos dalies viršininko 1991m. vasario 1d. įsakymu Nr. 1 buvo priimtas nuo 1991 m. vasario 1 d. dirbti instruktoriumi Šakių miesto profesionaliojoje priešgaisrinėjs apsaugos dalyje. 1993 m. kovo 18 d. Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato viršininko įsakymu Nr.5 jis buvo perkeltas nuo 1993 m. kovo 18 d. į ugniagesio pareigas, vėliau 1995 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 20 į vyr. ugniagesio pareigas, kuriose pareiškėjas dirbo iki 1997m. birželio 2d. Iš tarnybos jis buvo atleistas nuo 1997m. birželio 2d. pagal 1997m. birželio 2d. įsakymą Nr. 17 TE, remiantis Darbo įstatymų kodekso 29 straipsnio 1 punktu (dėl įmonės likvidavimo). Pareiškėjas nuo 1997 m. birželio 3 d. buvo priimtas į Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šakių m. sukarintos priešgaisrinės dalies skyrininko pareigas dviejų mėnesių išbandymo laikotarpiui pagal šios dalies viršininko 1997 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 7 TE, o pagal Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šakių m. sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko 1997m. rugpjūčio 4d. įsakymą Nr. 34 TE , nuo 1997 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į skyrininko pareigas, suteikiant jam jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Pareiškėjas, turėdamas jaunesniojo puskarininkio laipsnį, iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininko pareigų buvo atleistas nuo 2002 m. liepos 2 d. remiantis Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 15 TE.
Apibendrinus nurodytus duomenis, daroma išvada, kad, nepriklausomai nuo to, kokį pavadinimą turėjo Šakiuose veikianti priešgaisrinė tarnyba ir kaip teisiškai buvo įforminami pareiškėją ir šią tarnybą siejantys darbo, o vėliau – vidaus tarnybos santykiai, šie santykiai nuo 1991m. vasario 1d. iki 2002 m. liepos 2 d. turėjo nepertraukiamą pobūdį.
Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, laikotarpiams pareigūnų ir karių pensijai skirti yra prilyginami priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbti laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1995 m. sausio 1 d., taip pat į tarnybos laiką šiai valstybinei pensijai skirti įskaitomi priešgaisrinės apsaugos įstaigose, priskiriamose vidaus reikalų įstaigoms, išdirbti laikotarpiai nuo jų paskyrimo į pareigūno pareigas dienos. VSDFV Utenos skyrius , įvertinęs gautus iš Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dokumentus: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2004 m. tarnybos apskaitos duomenis „ Dėl pensijos skyrimo“, Vidaus reikalų ministerijos tarnybos stažo nustatymo komisijos 2004 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 15, Piniginį atestatą Nr. 1, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą ( ištarnautus metus) ir netekto darbingumo ( invalidumo) pensijų didinimo nuo 2008 m. sausio 1 d“, pateikė teismui atsakymą, kad pareiškėjui A.B. į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitytas laikotarpis nuo 1997 m. birželio 3 d. iki jo atleidimo iš vidaus tarnybos sistemoje datos ( 2002m. liepos 2 d.) ( b.l. 193-194 ) . Taigi nėra įskaičiuojamas laikotarpis- darbo pagal darbo sutartį laikas, kai vėliau pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2017 m. sausio 25 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 1985 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, buvo įsteigtos sukarintos priešgaisrinės dalys Utenos ir Klaipėdos miestų bei Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos apsaugai; iki 1990 m. kovo 11 d. ir vėliau vidaus reikalų sistemos padaliniuose priešgaisrinė apsauga buvo organizuota sukarintos ir profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos pagrindais; profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių sukarinimas vyko laipsniškai, su pertraukomis. Tokias išvadas Konstitucinis Teismas padarė, atsižvelgęs į Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus ir vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintą Etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą, Vidaus reikalų ministro 2007 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtinto Vidaus reikalų ministerijos 2007 metų veiklos pagrindinių priemonių plano 110-ąją priemonę ir kitus konstitucinėje byloje nustatytus duomenis.
Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys iš esmės neprieštarauja aptartoms Konstitucinio Teismo išvadoms. Pagal Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus ir vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintą Etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą, Šakių rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato buvo planuojama sukarinti tik 1997 metais (b.l.119-120). Vidaus reikalų sekretoriaus ir vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1996 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1125 „Etatų klausimais“ buvo nuspręsta Šakių rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato ir šios tarnybos Šakių miesto priešgaisrinę dalį likviduoti nuo 1997 m. sausio 10 d., o 1996 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1126 „Etatų klausimais“, įsigaliojusiu nuo 1997 m. sausio 10 d., buvo patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naujai steigiamo padalinio - Šakių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies - etatai (b. l.112- 114, 115-117 ). Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administraciniam teismui pateiktu 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat yra patvirtinamos aukščiau aptartos aplinkybės (b. l. 139-140 ).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017m. kovo 27d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, nustatė, kad valstybėje vykusi profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl finansinių lėšų trūkumo ir kad iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukarinti tik priešgaisrinės apsaugos padaliniai, buvę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Mažeikiuose, Ignalinoje. Šioje nutartyje, atsižvelgdamas į priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymą, vykdytą palaipsniui sukarinant atskirus padalinius, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, jog ta aplinkybė, kad priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, nulėmė skirtinguose padaliniuose dirbusių, tačiau iš esmės tapačias funkcijas atlikusių asmenų skirtingą padėtį; taip pat nustatė, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo šioje sistemoje dirbusių asmenų valios, o iš esmės dėl sunkios valstybės finansinės padėties.
Iš teismo posėdyje duotų pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų Arūno Tautkevičiaus, Romualdo Preikšos parodymų apie pareiškėjo vykdytas funkcijas 1993 m. kovo 18 d.-1995m. sausio 1d. bei 1995m. sausio 1d.-1997m. birželio 2d. laikotarpiais, o taip pat ir vėliau vykdytas funkcijas, nustatyta, kad pareiškėjas vykdė ugniagesio, o vyr. ugniagesio vėliau skyrininko funkcijas ir visais laikotarpiais dalyvavo gaisrų gesinimuose, gelbėjimo operacijose, įvairių incidentų padarinių likvidavime: iš pradžių kaip ugniagesys, vyr. ugniagesys, o vėliau - pareiškėją paaukštinus pareigose nuo 1997 m. birželio 3 d. iki 2002 m. liepos 2 d. paskyrus skyrininku, pareiškėjas pats apmokydavo ugniagesius, vadovavo 4-5 žmonių skyriui ir kartu dalyvaudavo gaisrų gesinime, avarijų, kitų incidentų padarinių likvidavime. Pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojo parodymais patvirtintos aplinkybės, kad tiek tarnaudamas Šakių profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje iki jos sukarinimo, tiek ir jau sukarintoje tarnyboje, pareiškėjas visų aukščiau nurodytų laikotarpių metu vykdė tas pačias ugniagesiui, o vėliau skyrininkui priskirtas funkcijas bei dirbo tuos pačius darbus. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo parodymais. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas 1995 m. sausio 1d. - 1997 m. birželio 2d. laikotarpiu vykdė tos pačios apimties ir to paties pobūdžio pareigas, kaip ir 1993 m. kovo 18 d.-1995m. sausio 1d. laikotarpiu, kuriuo jis vykdė ugniagesio pareigas, kurios funkcijomis, apimtimi, nei pobūdžiu nesiskyrė. Iš pareiškėjo ir liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 1 d. iki 1993 m. kovo 18 d. dirbo instruktoriumi Šakių miesto profesionaliojoje priešgaisrinėje apsaugos dalyje. Pareiškėjas instruktuodavo, organizuodavo mokymus ugniagesiams, tačiau pats jis nevykdavo gesinti gaisrų, neatlikdavo kitų gaisrininko ar skyrininko darbo funkcijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo įskaityti minėtą laikotarpį į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
Atsižvelgiant į tai, kad Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos dalies sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, o dėl valstybėje buvusios finansinės padėties bei esant nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjo faktinis skyriaus vado (skyrininko) darbo laikas Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d., kai pareiškėjo atliekamas ugniagesio darbas niekuo nesiskyrė nuo 1993 m. kovo 18 d.-1995m. sausio 1d. laikotarpiu vykdytų tapačių pareigų, teismas sprendžia, kad skundžiamais sprendimais 1995m. sausio 1d. - 1997m. birželio 2d. pareiškėjo dirbtas laikas nepagrįstai buvo neįskaičiuotas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti. Be to, nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d., laikotarpiu pareiškėjo faktiškai atliekamos ugniagesio funkcijos, kurios, kaip ir nuo 1997 m. birželio 3 d. vykdyta tarnyba Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šakių miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalyje bei kituose reformuotuose padaliniuose tapačias pareigas ėjusių, pareigūnais jau paskirtų, asmenų vykdoma tarnyba, buvo reikalinga Lietuvos valstybei ir buvo skirta užtikrinti Lietuvos valstybės piliečių saugumą ir kitus interesus priešgaisrinės apsaugos, gelbėjimo bei kitose srityje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, konstatavo, kad situacija, kai asmens darbas priešgaisriniame padalinyje iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti, tačiau po minėtos datos lygiai toks pat darbas tarnybos laikui nėra prilyginamas, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka Pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi 2008 m. gruodžio 24 d. Konstitucinis Teismas nutarimo išvadomis apie Pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtį, susijusią su atlyginimu už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą bei pavojingą asmens tarnybą valstybei; apie tai, kad valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas; apie tai, kad šių pensijų gavimas siejamas su atitinkamu asmens statusu - tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 nustatytos faktinės aplinkybės ir šioje nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su abiejose byloje pareiškėjais dalyvavusių asmenų darbo santykių pradžia iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo ir tolimesniais jų laikotarpiais, priešgaisrinių tarnybų Šakių rajone ir Šilalės rajone statusu ir jų reformavimo eiga, iš esmės yra tapačios ir niekuo nesiskiria.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo( toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose( Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus išplėstinės šio teismo kolegijos 2017m. rugsėjo 14d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis precedentais yra vienodos, t. y. nuoseklios, neprieštaringos, teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga; teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas; precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.
Remdamasis aptartu, teismas sprendžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, suformuluotos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo teisės normų aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir taikomos šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų - ir susijusias su pareiškėjo vykdytų ugniagesio, vyr. ugniagesio, o vėliau skyrininko pareigų pradžios momentu bei su faktiškai vykdytų pareigų apimtimi ir pobūdžiu, įvertinus faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais teisės taikymo išaiškinimais, daroma išvada, kad skundžiami VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini.
Panaikinus skundžiamus sprendimus dėl paskirtos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimo, VSDFV Utenos skyrius turi pareigą nustatyta tvarka įvykdyti jam priskirtą funkciją ir iš naujo išnagrinėti 2018 m. kovo 27d. pareiškėjo prašymą. VSDFV Utenos skyrius įpareigojamas, perskaičiuojant pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti įskaityti laikotarpius nuo 1993 m. kovo 18 d.-1995m. sausio 1d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d.
Likusioje dalyje skundas dėl laikotarpio nuo 1991 m. vasario 1 d. iki 1993 m. kovo 18 d. įskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-04-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuojant A. B. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, į tarnybos laiką įskaityti laikotarpius nuo 1993 m. kovo 18 d.-1995m. sausio 1d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. - 1997 m. birželio 2 d. dirbtą ugniagesių, vyr. ugniagesiu Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos: Nijolė Čekanauskienė
Dalia Pranckienė
Irena Varžinskienė