Civilinė byla Nr. e2A-655-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07354-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.2; 2.6.16.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Urtės Carlucci-Šimkevičiūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinį atsakovei Urtei Carlucci-Šimkevičiūtei dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autobanga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Urtės Carlucci-Šimkevičiūtės 1 450,44 Eur nuostolių atlyginimo, 24,24 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. 14:48 val. ieškovė (nuomotoja) ir atsakovė (nuomininkė) sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2020/VLN ID#26411 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės 21 parai (nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 14:00 val.) išsinuomojo automobilį Ford Focus (valst. Nr. LRG 459). Atsakovė sumokėjo nustatytą 797,40 Eur nuomos mokestį ir 150,00 Eur dydžio užstatą. Taip pat atsakovė norėdama sumažinti savo kaip automobilio nuomininkės finansinę atsakomybę iki 0,00 Eur dydžio, papildomai įsigijo taip vadinamą „SUPER draudimą“. Automobilio perdavimo atsakovei metu (2020 m. rugpjūčio 19 d. 14:48 val.) buvo pasirašytas Automobilio apžiūros aktas.
3. 2020 m. rugsėjo 4 d. 17:59 val. gautas atsakovės el. laiškas, kuriuo pranešta apie senamiestyje į siaurą „bromą“ nubrėžtą išsinuomoto automobilio šoną ir pridėtos dvi nuotraukos. Atsakovė teiravosi kur reikėtų kreiptis. Tą pačią dieną (2020 m. rugsėjo 4 d. 20:18 val.) el. laišku atsakovei pranešta, kad reikia atsiųsti paaiškinimą apie eismo įvykį. 2020 m. rugsėjo 5 d. 21:46 val. gautame atsakovės el. laiške buvo klausiama ieškovės darbo valandų. 2020 m. rugsėjo 6 d. 16:52 val. gautame dar viename atsakovės el. laiške buvo klausiama ar reikia pateikti užpildytą deklaraciją. 2020 m. rugsėjo 6 d. telefoninio pokalbio su atsakove metu paaiškėjo, jog automobilis buvo apgadintas prieš savaitę (2020 m. rugpjūčio 28 d.), todėl atsakovei paaiškinta, kad galiotų „SUPER draudimo“ paslauga yra privaloma pateikti policijos pažymą ir/arba eismo įvykio deklaraciją bei priminta, kad policija turėjo būti iškviesta iš karto, nes buvo apgadintas ne jos (atsakovės) turtas, o automobilis bei statinio senamiestyje dalis (klientės pavadinta „broma“). Atsakovei pakartotinai buvo priminta, kad eismo įvykio deklaracija yra pildoma tik kai eismo įvykyje dalyvavo ne mažiau kaip du dalyviai ir dėl eismo įvykio aplinkybių yra aiškiai sutariama. Kadangi eismo įvykyje dalyvavo tik vienas automobilis (ieškovės), turėjo būti iškviesta policija, įvykis užfiksuotas, nustatytas automobilį vairavęs asmuo ir patikrintas jo blaivumas. 2020 m. rugsėjo 6 d. 17:24 val. gautame atsakovės el. laiške pateiktas eismo įvykio aplinkybių paaiškinimas, kad policija nebuvo kviesta. 2020 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime atsakovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. (penktadienį), 15:00 val., įvyko eismo įvykis, kai ji vairuodama išsinuomotą automobilį ir važiuodama į vidinį Vilniaus senamiesčio kiemelį, esantį Gaono g. 8 (prieš Stiklių viešbučio), automobilio durelėmis palietė vartų sieną. 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovė grąžino išsinuomotą automobilį, kurį apžiūrėjus buvo nustatyti ir užfiksuoti daugybiniai kėbulo apgadinimai (priekinė ir galinė dalys bei dešinės pusės šonas) (2020 m. rugsėjo 9 d. Automobilio apžiūros Aktas ir foto nuotraukos), iš kurių matyti, kad automobilis dalyvavo ne viename eismo įvykyje bei nustatyti daugybiniai automobilio apgadinimai (priekinio ir galinio bamperių, abiejų dešinės pusės durelių). 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovei išsiųstas pranešimas apie aptiktus daugybinius kėbulo apgadinimus ir paprašyta pateikti paaiškinimą. Patikrinus automobilio nuotraukas, darytas prieš jį perduodant atsakovei, buvo įsitikinta, kad tai nauji pažeidimai apie kuriuos atsakovė nepranešė. 2020 m. rugsėjo 15 d. 22:21 val. atsakovė atsiuntė pataisytą 2020 m. rugsėjo 6 dienos paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 28 d. senamiestyje, įvažiuodama į bromą, nubrėžė ne tik automobilio šoną, bet ir priekį (apgadino priekinį bamperį) ir atsiuntė naują paaiškinimą, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. atsitrenkė į bordiūrą ir galimai apgadino galinį automobilio bamperį. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad policija nebuvo kviečiama (nepateikta nei policijos pažyma, nei eismo įvykio deklaracija).
4. Ieškovės teigimu, pagal Sutartį, atsakovė turėjo informuoti telefonu 112 ir per 24 val. pateikti raštišką paaiškinimą. „SUPER draudimas“ galioja tik įvykdžius šias sąlygas - pateikus raštišką eismo įvykio aplinkybių paaiškinimą ir eismo įvykio deklaraciją ir/arba policijos pažymą. Atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, jos, kaip automobilio nuomininko, atsakomybė negali būti mažinama iki 0,00 Eur (tokiu atveju „SUPER draudimas“ netaikomas) ir ji privalo atlyginti visą padarytą žalą.
5. UAB „Autobaltic“ autoservise nuodugniai apžiūrėjus automobilį, įvertinus būtinus atlikti remonto darbus, 2020 m. spalio 8 d. gautos trys (priekinės dalies, galinės dalies ir dešinės pusės kėbulo) remonto darbų sąmatos - 1 755,03 Eur (1 450,44 plius PVM). 2020 m. spalio 13 d. atsakovei išsiųstas pranešimas su 2020 m. spalio 13 d. sąskaita faktūra serija IŠL KOMP Nr. 3134 – 1 450,44 Eur. Siekiant kilusį ginčą išspręsti taikiai, išvengiant teisminio nagrinėjimo, buvo paprašyta patirtą žalą atlyginti (iki 2020 m. lapkričio 10 d.), tačiau atsakovė nesutiko jos atlyginti, nes galioja „SUPER draudimas“ (2020 m. spalio 22 d. atsakymas). Atsakovei, kaip nuomininkei, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ieškinys yra pagrįstas.
6. Papildomai nurodė, kad atsakovė puikiai supranta ir moka valstybinę lietuvių kalbą, kuria buvo surašyta Automobilio nuomos sutartis. Sutarties sąlygos, įskaitant ir taip vadinamo „SUPER draudimo“ galiojimo sąlygos, išdėstytos aiškiai, nedviprasmiškai ir yra lengvai suprantamos net vidutinių gebėjimų asmeniui. Atsakovė buvo tinkamai susipažinusi su visomis Sutarties sąlygomis ir reikšminga informacija. Jai nekilo klausimų ar neaiškumų, nes tokią nuomą ji pati pasirinko. Sutartyje aiškiai apibrėžta nuomininko atsakomybė įvykus bet kokiam įvykiui (avarijai, gaisrui, vagystei, trečiųjų asmenų nusikalstamų veiklai). Sutartyje nėra nesąžiningų, neaiškių, neskaidrių, siurprizinių ar prieštaringų sąlygų. Pasirašydama Sutartį, atsakovė išreiškė savo valią išsinuomodama automobilį nurodytomis sąlygomis, kurios ją tenkino. Apie autoįvykį atsakovė el. paštu pranešė tik po septynių kalendorinių dienų, nors Sutarties 3 punkte nurodyta, kad nedelsiant turėjo informuoti policiją telefonu 112 bei ieškovę nurodytu telefonu. Atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir apie autoįvykį neinformavo nei policijos, nei ieškovės. Supratusi, kad tokiu savo neveikimu pažeidė Sutartį, praėjus septynioms dienoms inicijavo susirašinėjimą elektroniniu paštu, taip siekdama pateisinti savo įsipareigojimų nevykdymą ir sumažinti ir/ar išvengti atsakomybės.
7. Taip pat papildomai paaiškino, kad sudarant Sutartį 150 Eur dydžio užstatas niekada nebuvo sumokėtas/pervestas į ieškovės sąskaitą, nes pagal AB SEB banko taisykles, jis buvo užšaldytas atsakovės banko sąskaitoje. Taigi ši pinigų suma visada buvo atsakovės banko sąskaitoje, tik ja negalėjo disponuoti iki banko sprendimo. Toks užstato užšaldymas maksimaliai išlaikomas 30 dienų. Automobilio nuomos sutarties šalims leidžiama susitarti dėl nuomininko civilinės atsakomybės už išsinuomoto automobilio apgaginimų ribojimo ar atsakomybės eliminavimo. Atsakovė puikiai suprato sudaryto papildomo susitarimo sąlygas dėl finansinės naštos sumažinimo ir žinojo kada to galima tikėtis. Konkrečiu atveju, ji neįvykdžiusi Sutarties sąlygų, mėgina išvengti atsakomybės už savo veiksmais ieškovei padarytus nuostolius.
8. Atsakovė Urtė Carlucci-Šimkevičiūtė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutiko ieškiniu.
9. Nurodė, kad išsinuomojusi automobilį ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. nubrozdinusi jo dureles, apie įvykį pranešė ieškovei 2020 m. rugsėjo 4 d. el. laišku, 2020 m. rugsėjo 6 d. ieškovės buvo klausiama ar reikia pateikti užpildytą deklaraciją. Į tai ieškovė neatsakė, tačiau susisiekė telefonu. 2020 m. rugsėjo 6 d. el. laišku ieškovei pateiktas paaiškinimas apie eismo įvykį, informuojant, kad deklaracija nebus pildoma, nes įvykio metu kiti eismo dalyviai ar jų turtas nenukentėjo (taip susitarta telefoninio pokalbio metu), o taip pat paprašyta pranešti, jeigu trūksta informacijos. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakyme ieškovė nurodė, kad įvertins automobilio būklę ir, jei reikės, kreipsis dėl papildomos informacijos. 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovės teirautasi ar apžiūrėtas automobilis. Ieškovė paprašė kito paaiškinimo, nes nustatyti nauji apgadinimai. Tą pačią dieną el. laišku ieškovei pateiktas paaiškinimas dėl apgadinimų atsiradimo. 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovei išsiųsti nauji paaiškinimai taip pat paklausiant ką daryti, jeigu nežinoma, kur ir kaip galėjo atsirasti kiti nustatyti automobilio defektai, nes kito eismo įvykio nebuvo ir paprašytos nuotraukos, darytos prieš išnuomojant automobilį ir pranešti, jeigu reikės papildomos informacijos. Į laišką ieškovė neatsakė, bet 2020 m. spalio 13 d. pranešimu pareikalavo atlyginti visą patirtą žalą.
10. Nurodo, kad šalių santykiams taikytinos bendrosios vartojimo sutarčių normos (CK XVIII skyrius), nes ieškovė septyniolika metų užsiima trumpalaike automobilių nuoma, o Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal ieškovės iš anksto parengtas standartines sąlygas (CK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal Sutartį, į automobilio nuomos kainą yra įskaičiuotas transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimas, galiojantis Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje bei pasiūlyta galimybė sumažinti savo finansinę atsakomybę iki sutarto ir Sutartyje nurodyto mažesnio negu standartinis atsakomybės dydis (EXTRA ir SUPER draudimas). Siekiant apsisaugoti nuo įvykių, kurių metu būtų apgadintas nuomojamas automobilis, tačiau nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims ar jų turtui, buvo pasirinktas papildomas „SUPER draudimas“, kurį įsigijus, kiekvieno įvykio metu sumažinama finansinė atsakomybė iki 0,00 Eur dydžio.
11. Nurodo, kad pasirašius pastarąją Sutartį, atsakovė turėjo teisėtą lūkestį, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu padaroma žala tik nuomojamam automobiliui, o ne tretiesiems asmenims ar jų turtui, atsakomybė nekils. Ieškovė yra verslininkė, kuriai keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo reikalavimai, todėl ji turėjo pareigą tinkamai konsultuoti, bendradarbiauti ir išaiškinti tolimesnius veiksmus. Dėl ieškovės klaidinančių veiksmų, po eismo įvykio nebuvo suteikta tinkama informacija apie būtinybę pateikti ne tik paaiškinimą apie eismo įvykį, bet ir eismo įvykio deklaraciją arba policijos pažymą. Todėl ieškovė prisiėmė iš to kylančią riziką ir neturi pagrindo reikalauti automobilio išlaidų atlyginimo.
12. Eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas ieškovės turtas, nesukelta žala trečiojo asmens turtui, todėl pagrįstai nebuvo kviesta policija ir nepildyta eismo įvykio deklaracija. Juolab, kad pasiteiravus dėl deklaracijos, pati ieškovė nurodė, kad jos pildyti nereikia, bet būtina pateikti paaiškinimus apie eismo įvykius. Tai buvo padaryta. Paaiškinimai atitinka eismo įvykio deklaraciją, nes juose nurodyta eismo įvykio data, vieta, aplinkybės, automobilio apgadinimo vieta, taip pat, kad deklaracija neturi būti specialios formos dokumentas. Sutartyje nenumatytas eismo įvykio deklaracijos ar policijos pažymos pateikimo terminas. Ieškovė nebendradarbiavo, neatsakinėjo į pakartotinai užduodamus klausimus ir neteikė tinkamos informacijos, kas sudaro pagrindą išvadai, jog klaidinama buvo siekiant pasipelnyti, gauti finansinės naudos.
13. Ieškovės turtas buvo apgadintas, tačiau pagal Sutartį ir papildomai įsigytą „SUPER draudimą“, automobilio nuomininko atsakomybė buvo sumažinta iki 0,00 Eur dydžio. Todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti automobilio remonto išlaidų atlyginimo. Teigia, kad veikė kaip atsakinga ir rūpestinga vartotoja, buvo aktyvi ir informavo ieškovę apie eismo įvykį, tačiau telefoninio pokalbio metu, buvo klaidingai informuota, jog pakanka pateikti paaiškinimą. Ieškovė nebuvo suinteresuota tinkamai išspręsti susiklosčiusią situaciją, neužsiminė, kad reikia pateikti eismo įvykio deklaraciją ir/ar policijos pažymą. Kadangi nėra neteisėtų veiksmų, o ieškovei kilusi žala padengiama „SUPER draudimo“ pagrindu, nėra pareigos atlyginti automobiliui padarytą žalą.
14. Papildomai nurodė, kad nuo pirmojo laiško (išsiųstas 2020 m. rugsėjo 4 d.) ieškovė neužsiminė apie būtinybę pateikti eismo įvykio deklaraciją ar policijos pažymą. Susirašinėjimas rodo, kad buvo prašoma tik paaiškinimų apie įvykį. Tai buvo padaryta. Ieškovė priėmė apgadintą automobilį ir nei raštu, nei žodžiu nepaprašė papildomų dokumentų. Ieškovės elgesys neatitiko atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimų, nes tik 2020 m. spalio 13 d. (daugiau nei po mėnesio nuo automobilio grąžinimo) pateikė Pretenziją, kurioje pirmą kartą nurodė, jog turėjo būti pateikta eismo įvykio deklaracija. Pati ieškovė nesąžiningais veiksmais klaidino dėl reikiamų dokumentų pateikimo ir nebendradarbiavo, nes neinformavo, jog automobilis bus taisomas. Be to, ieškovės grąžintas užstatas suklaidino, kad neturi pretenzijų ir neteks padengti automobilio remonto išlaidų. Ieškovė nepranešė apie automobilio apžiūrą, pasirašytinai nesupažindino su automobilio defektų aktu, nepranešė kokia galima remonto kaina. Nebendradarbiaudama ieškovė pažeidė sąžiningumo ir jai, kaip verslininkei, keliamus protingumo, atidumo principus. Nurodo, kad įsigytas papildomas „SUPER“ draudimas sumažina atsakomybę kiekvieno įvykio metu iki 0,00 Eur, nes viena para yra 12 Eur ir tai sudaro daugiau nei pusę automobilio nuomos kainos (pritaikius 10 procentų nuolaidą). Todėl sumokant 252 Eur, buvo siekiama iki nulio sumažintos atsakomybės už padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės Urtės Carlucci, a. k. 49102160137, ieškovės UAB „Autobanga“, į. k. 126230739, naudai 1 450,44 Eur nuostolių, 24,24 Eur palūkanų, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 1 474,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 717,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Teismas sprendime nurodė, kad šalys sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurios 6.2. punkte numatyta, kad visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, nuomininkas išlieka atsakingas už automobilio saugumą ir Sutarties sąlygų vykdymą. Sutarties pagrindinių sąlygų 3.5. punktu atsakovė, kaip transporto priemonės nuomininkė, įsipareigojo įvykus bet kokiam draudiminiam įvykiui (avarijai, gaisrui, vagystei, trečiųjų asmenų nusikalstamai veikai) nedelsiant informuoti policiją bei nuomotoją (nurodytu telefonu) ir jiems pateikti visus reikalingus dokumentus įvykio priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti, o taip pat per 24 valandas pateikti ieškovei raštišką aplinkybių paaiškinimą. Sutarties pagrindinių sąlygų 4.1. punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę reikalauti, o nuomininkas įsipareigoja atlyginti 100 proc. padarytą žalą, jeigu: b) apie įvykį nebuvo pranešta policijai ir/arba nuomotojui; c) nuomininkas nepateikia nuomotojui eismo įvykio deklaracijos ir/arba policijos pažymos ir raštiško įvykio aplinkybių paaiškinimo; d) nuomininkas pateikia melagingą informaciją apie įvykį; f) nuomininkas nevykdo Sutarties sąlygų. Sutarties 10 dalimi, šalys susitarė, kad nuomininkas, įsigijęs EXTRA arba SUPER draudimo paslaugą, sumažina savo finansinę atsakomybę, įvykus draudiminiam įvykiui iki nurodytos sumos ir šie draudimai galioja tik pateikus eismo įvykio deklaraciją ir/ar policijos pažymą.
17. Teismas sprendime vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis (CK 6.522 straipsnis). Nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 straipsnis). Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.
18. Teismas taip pat nustatė, kad apgadinusi išsinuomotą ieškovės automobilį, atsakovė apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei ieškovei ir per 24 valandas nepateikė ieškovei raštiško įvykio aplinkybių paaiškinimo. Apie 2021 m. rugpjūčio 28 d. įvykį atsakovė ieškovei pranešė tik 2021 m. rugsėjo 4 d., pateikdama paaiškinimus, kurie, pagal suformuotą teismų praktiką, - prilyginami įvykio deklaracijai, nes juose (paaiškinimuose) nurodė įvykio datą, vietą, transporto priemonės apgadinimo aplinkybes. Tačiau teismas pažymėjo, kad esminė aplinkybė yra tai, jog ieškovei buvo pranešta praėjus septynioms dienoms nuo įvykio, nors tai turėjo būti padaryta per 24 val. Atsakovė teismui nepateikė tokio pakankamai ilgo delsimo priežasčių pagrindžiančių įrodymų, taigi ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas, todėl atsakovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės ir jai negali būti taikomas „SUPER draudimas“.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą UAB „Autobanga“ ieškinį atmesti arba sumažinti atsakovės Urtės Carlucci-Šimkevičiūtės civilinės atsakomybės dydį.
20. Atsakovė teiktuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, kad visas sąlygas būtų įvykdžiusi, jei ieškovė būtų teikusi visą būtiną informaciją atsakovei po įvykio fakto, jos neklaidinusi dėl reikiamų pateikti dokumentų. Atsakovė kėlė klausimą, ar ieškovė apskritai turi teisę teikti akivaizdžiai klaidinančią, draudimo veiklą atitinkančią paslaugą – „SUPER“ draudimą.
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp šalių susiklostė vartojimo nuomos teisiniai santykiai, taigi atsakovei yra taikoma didesnė apsauga, nebuvo vertinamos vartojimo santykiams taikomos nuostatos. Informavimo pareiga tampa ypač svarbi naudojant standartines sutarčių sąlygas. Tokiu atveju svarbu užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir sąžiningumo principo laikymąsi, o viena iš tokių priemonių yra standartines sutarčių sąlygas naudojančios šalies pareiga atskleisti informaciją.
22. Skunde teigiama, kad Sutarties 10 p. formuluotė yra klaidinanti, todėl neatitinka skaidrumo reikalavimo. Sutarties 10 p. naudojamos sąvokos sudaro vaizdą, jog kalbama konkrečiai apie draudimo santykius, susiklostančius tarp šalių, sudarant automobilio nuomos sutartį ir įsigyjant papildomą „SUPER“ draudimą, Sprendime turėjo būti analizuojamas sutarties tekstas, ieškovės teikiamų paslaugų esmė.
23. Atsakovė, kaip atsakinga ir rūpestinga Sutarties šalis, veikė aktyviai ir informavo ieškovę apie eismo įvykį bei teiravosi, kokius dokumentus turėtų pateikti. Net ir po pakartotinio atsakovės kreipimosi į ieškovę dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, telefoninio pokalbio metu su ieškovės atstove, atsakovė buvo klaidingai informuota, nurodant, kad pakanka pateikti paaiškinimą apie eismo įvykį, taip neakcentuojant, kad ji turėtų kreiptis į policiją tam, kad galėtų pateikti ir policijos pažymą ir/ar užpildytą eismo įvykio deklaraciją. Tai įrodo atsakovės elektroninis laiškas, siųstas rugsėjo 6 d., kuriame atsakovė dėkoja už suteiktą informaciją telefonu, bei patvirtina: „Kaip ir sutarėme, deklaracijos nepildau“. Ieškovė po šio laiško jokio prieštaravimo nepateikė, nepatikslino atsakovės suvoktos informacijos. Ieškovė nei karto po pranešimo apie eismo įvykį neužsiminė atsakovei apie tai, kad trūksta informacijos, ar kad reikia pateikti eismo įvykio deklaraciją ir/ar policijos pažymą (pavyzdžiui, į atsakovės 2020 m. rugsėjo 6 d. el. laišką, kuriame, atsakovė nurodė, kad buvo susitarta nepildyti eismo įvykio deklaracijos, nurodyta, kad atsakovė yra įsigijusi „SUPER“ draudimą, nesureagavo ir į paaiškinimą, kuriame pažymėta, jog policija į įvykio vietą nebuvo iškviesta. Verslininkui turėjo būti suprantama, kad klientė nėra gavusi tinkamos, aiškios informacijos apie „SUPER“ draudimo apsaugą. Be to, neatsakė į atsakovės laišką, išsiųstą rugsėjo 15 d., kuriame buvo užduoti klausimai, susiję su nagrinėjama situacija.
24. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors ir pateikė deklaracijai prilygintinus paaiškinimus, tačiau tą padarė pavėluotai, po savaitės o ne per 24 val. Šią Sutarties nuostatą teismas vertino itin formaliai. Atsakovė nubraukė automobilį į pastato sieną, šio įvykio metu nebuvo sukelta avarinė situacija, nesusidūrė dvi transporto priemonės, jokie tretieji asmenys ar šių asmenų turtas nenukentėjo. Atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, nėra aišku, ką būtų pakeitęs pranešimas per 24 val., tuo labiau, kad atsakovė niekada neneigė, kad pati vairavo ir nubraukė automobilio dureles. Nagrinėjamu atveju formalus Sutarties sąlygų taikymas neatitinka susiklosčiusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, priteista suma turėjo būti mažinama, kadangi pati ieškovė prisidėjo savo nesąžiningais veiksmais.
25. Atsakovė teigia, kad ieškovės teikiama „SUPER“ draudimo paslauga yra klaidinanti, kadangi atitinka visus draudimo veiklos požymius, įtvirtintus Draudimo įstatyme, tačiau ieškovė neturi teisės verstis draudimo veikla. Draudimo veikla gali verstis tik Draudimo įstatymo nustatyta tvarka tokią teisę turintis subjektas, t. y. privaloma turėti draudimo veiklos licenciją (Draudimo įstatymo 2 d. 13 p.), tačiau bendrovė neturi teisės vykdyti draudimo veiklos. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad automobilio nuomos sutarties šalims leidžiama susitarti dėl nuomininko civilinės atsakomybės už išsinuomoto automobilio apgadinimų ribojimo ar atsakomybės eliminavimo, todėl tokiai paslaugai kaip „SUPER“ draudimas nėra reikalinga draudimo veiklos licencija, savo poziciją išdėstė 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje. Sutarties 10 p. formuluotė atitinka draudimo veiklos požymius, įtvirtintus Draudimo įstatymo 2 str. 31 d. Apibūdindama šią papildomų „EXTRA“ ir „SUPER“ draudimų teikiamą paslaugą, ieškovė naudoja visas draudimo santykiams būdingas ir/ar Draudimo įstatyme naudojamas sąvokas. Sutartyje nėra numatyta jokių papildomų „EXTRA“ ar „SUPER“ draudimų sąlygų, pvz., nėra pateikiamas draudiminių ir nedraudiminių įvykių sąrašas, nėra aiškių papildomų taisyklių, kurių pagalba būtų galima suprasti, kad tai iš tiesų nėra draudimo paslauga. Kadangi į Sutartį yra įtrauktos nuostatos ir apie privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, o prie papildomų „EXTRA“ ir „SUPER“ draudimų nėra nurodoma jokių šios paslaugos ypatumų (t. y. kad tai nėra draudimo paslauga), taip sudaromas pagrindas atsakovei manyti, jog papildomiems „EXTRA“ ir „SUPER“ draudimams yra taikomos bendrosios draudimo taisyklės be jokių išimčių.
26. Pagal bendrąsias draudimo taisykles, įtvirtintas Draudimo įstatymo 98 str. 3 d., draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo, neįsitikinęs, kad buvo draudžiamasis įvykis arba nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos, tačiau nebuvo tirtos įvykio aplinkybės, neišreikalauta vaizdo medžiaga. Įvykis pripažintas nedraudiminiu tik formaliai remiantis tuo, kad nebuvo pateikta eismo įvykio deklaracija ir/ar policijos pažyma. Tokie veiksmai draudžiami Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje. Sutarties sąlygos dėl eismo įvykio deklaracijos pateikimo neišpildymą lėmė ieškovės veiksmai, pasireiškę sistemingu klaidinimu, kad pakanka pateikti tik paaiškinimą apie įvykį. Nepranešimas per 24 val. apie nubrauktą automobilį taip pat neturėjo jokios įtakos patirtų nuostolių dydžio padidėjimui ar pasikeitimui. Apeliantė pažymi, kad aptartos aplinkybės atsakovei sudaro įspūdį, jog įsigijus papildomą „EXTRA“ ir „SUPER“ draudimą, jai suteikiama draudimo apsauga, tačiau įvykus įvykiui, ieškovė ne tik nedėjo reikiamų pastangų atlikti būtinus veiksmus, siekiant nustatyti įvykį buvus draudiminiu, o taip pat imasi pozicijos, kad įsigyta papildoma paslauga net nėra draudimas.
27. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti naujai teikiamus dokumentus.
28. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos pateikti įrodymai (susirašinėjimas el. laiškais) parodo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, kad atsakovei nebuvo suteikta visa būtina informacija, ji buvo klaidinama nuo pat pranešimo apie sugadintą automobilį pradžios.
29. Apeliaciniame skunde neakcentuojama viena iš esminių aplinkybių, kad apeliantė, kaip nuomininkė, užsakydama automobilį nuomai, bei sudarydama automobilio nuomos sutartį, papildomai pageidavo sumažinti savo finansinę atsakomybę iki 0,00 Eur dydžio. Nuomos sutarties sąlygose (10 p. „EXTRA ir SUPER draudimai“) aiškiai numatyta, kad „SUPER draudimas“ galioja tik tuo atveju, jeigu yra įvykdomos šios sąlygos – pateikiama eismo įvykių deklaracija ir/arba policijos pažyma. Apeliantė su šiomis sąlygomis buvo supažindinta net du kartus – darant rezervaciją internetu pažymėdama varnelę ant skilties „SUTINKU“, antrą kartą – pasirašydama nuomos sutartį nuomos biure Vilniuje. Sutarties sąlygų skaidrumas turi būti vertinamas vadovaujantis vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartu. Sutarties sąlygos, įskaitant ir sąlygas dėl taip vadinamo „SUPER draudimo“ galiojimo sąlygų, sutarties tekste išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nedviprasmiškai, lengvai suprantamos net vidutinių gebėjimų asmeniui, apeliantė buvo tinkamai supažindinta su visomis nuomos sutarties sąlygomis, ieškovė jai suteikė visą sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikšmingą informaciją.
30. Pažymi, kad nepaisant to, kad atsakovei sąlygos buvo žinomos ir suprantamos, ieškovei apie įvykį pranešė tik po savaitės, nors pagal Sutarties sąlygas, tą turėjo padaryti per 24 val. Skunde nurodoma aplinkybės neva apie ieškovės nebendradarbiavimą, informacijos atsakovei neišaiškinimą, negali paneigti pačios atsakovės neveikimo net savaitę neinformuojant apie eismo įvykį. Ieškovė negali sutikti, kad pagal sudarytos Automobilio nuomos sutarties sąlygas, eismo įvykio deklaracija galėtų būti pildoma praėjus 7 dienų terminui po įvykio, nepateikus nei policijos pažymos, nei raštiško aplinkybių paaiškinimo, ir nedelsiant po apie jį neinformavus. Nuomos sutarties sąlygose (10 p. „EXTRA ir SUPER draudimai“) aiškiai numatyta, kad „SUPER draudimas“ galioja tik tuo atveju, jeigu yra įvykdomos šios sąlygos – pateikiama eismo įvykių deklaracija ir/arba policijos pažyma. Apeliantė negalėjo nesuprasti, kokius dokumentus turi pateikti, siekdama sumažinti savo atsakomybę.
31. Daugiau negu akivaizdu, kad apeliantei 2020 m. rugpjūčio 28 d. padarius eismo įvykį ir pačiai pasirinkus neinformuoti (nuslėpti) apie minėtą įvykį policijos bendruoju pagalbos telefonu 112 bei, dėl to neatvykus kelių policijos pareigūnams į eismo įvykio vietą, apeliantė nebūtų sugebėjusi pateikti policijos pažymos po įvykio praėjus kuriam laikui (7 dienoms). Neinformavus policijos įstaigos apie eismo įvykį, jokia policijos pažyma apie minėtą įvykį atgaline data iš policijos įstaigos nebūtų išduota (išrašyta).
32. Ieškovė neigia, kad nebendradarbiavo, neteikė visos informacijos, priešingai, pati atsakovė pradėjo bendradarbiauti tik praėjus savaitei po įvykio. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės darbuotoja liudytoja R. Baltaragytė taip pat nurodė, kad apeliantė, jau grąžinusi automobilį, ne iš karto prisiminė, kad automobilį apgadino net kelių, o ne vieno, eismo įvykių metu, ir taip pat patvirtino, kad telefoninio pokalbio metu apeliantei paaiškino, kad jai „SUPER“ draudimo apsauga nebegalioja.
33. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės teikiama paslauga „SUPER“ draudimas nebejotinai atitinka draudimo veiklos požymius, įtvirtintus Draudimo įstatymo 2 str. 31 d., suklaidino atsakovę, kuri galvojo, kad jai suteikiama draudimo paslauga, nepasisakė dėl „SUPER“ draudimo esmės. Ieškovė nesutinka, kad minėta paslauga atitinka draudimo veiklos požymius, ji nėra draudimo įmonė. Ieškovė visiems būsimiems klientams, prieš užsakant Automobilio nuomos paslaugą, visada pasiūlo galimybę sumažinti savo finansinę atsakomybę iki sutarto ir sutartyje nurodyto mažesnio negu standartinis nuomininko atsakomybės dydis. Ši galimybė sumažinti savo finansinę atsakomybę tik sąlyginai vadinama „EXTRA“ ir „SUPER“ draudimu. Nuomos sutarties sąlygose aiškiai numatyta, kad „SUPER draudimas“, t. y. finansinės atsakomybės sumažinimas, galioja tik tuo atveju, jeigu yra įvykdomos šios sąlygos - pateikiamas raštiškas eismo įvykio aplinkybių paaiškinimas ir, eismo įvykių deklaracija ir/arba policijos pažyma. Toks Automobilio nuomos sutarties šalių papildomas susitarimas Sutarties sąlygose dėl nuomininko finansinės naštos sumažinimo yra teisėtas, leistinas, aiškus ir sąžiningas.
34. Pažymi, kad CK leidžia šalims susitarti dėl nuomininko civilinės atsakomybės už išsinuomoto automobilio apgadinimų ribojimo ar atsakomybės eliminavimo. Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, turėtų būti taikomos ir bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. Atsakovė nepaneigė, kad Civiliniame kodekse draudžiama susitarti dėl tokio pobūdžio sutarčių.
35. Nurodo, kad Lietuvos bankas konkrečioje situacijoje pažymėjo, kad ieškovės teikiamos paslaugos nėra draudimo veikla, kadangi ieškovė neprisiima kito asmens nuostolių rizikos, įsipareigodama išmokėti dėl jų draudimo išmoką, o tik siekia apsaugoti savo galimus patirti nuostolius.
36. Vien tik tas faktas, kad atsakovė yra vartotoja, neatleidžia jos nuo pareigos būti rūpestingai ir apdairiai, sudarant ir vykdant sutartis dėl didelės vertės turto (automobilio) nuomos su trečiaisiais asmenimis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
37. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
38. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo.
39. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. šalys sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. 2020/VLN ID#26411, kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės 21 parai (nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d.) išsinuomojo automobilį Ford Focus, valst. Nr. LRG 459, už 797,40 Eur nuomos mokestį (252,00 „Super“ draudimas, 42,00 Eur papildomas vairuotojas ir 491,40 Eur nuoma) ir 150,00 Eur užstatą.
40. Automobilio perdavimo atsakovei metu 2020 m. rugpjūčio 19 d. 14:48 val. buvo pasirašytas Automobilio apžiūros aktas.
41. 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė nubrozdino automobilio šonines dureles
42. 2020 m. rugsėjo 4 d. 17:59 val. el. laišku atsakovė pranešė, kad nubrėžė išsinuomoto automobilio šoną senamiestyje į siaurą „bromą“, atsiuntė dvi automobilio apgadinimų nuotraukas ir teiravosi į ką kreiptis.
43. 2020 m. rugsėjo 4 d. 20:18 val. el. laišku atsakovei pranešta, kad reikalingas paaiškinimas apie eismo įvykį (pagal prisegtą pavyzdį).
44. 2020 m. rugsėjo 5 d. 21:46 val. el. laišku atsakovė paklausė ieškovės darbo valandų, nes nori susisiekti ir užduoti klausimų.
45. 2020 m. rugsėjo 6 d. 16:52 val. el. laišku atsakovė paklausė ieškovės ar reikia pateikti užpildytą deklaraciją, nes įvykio metu nebuvo sužaloti kiti eismo dalyviai ar apgadintas turtas, išskyrus pats automobilis (jo durelės, o įvykis užfiksuotas vaizdo kamerų).
46. 2020 m. rugsėjo 6 d. 17:24 val. el. laišku atsakovė pateikė užpildytą paaiškinimą ir teiravosi, ar reikia papildomos informacijos. Paaiškinime atsakovė nurodė, kad eismo įvykis buvo 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir policija nekviesta.
47. 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pranešė, kad įvertins automobilio būklę ir kreipsis jeigu reikės.
48. 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, norėdama sužinoti, ar jau buvo apžiūrėtas grąžintas automobilis, į šį el. laišką ieškovė atsakydama nurodė, kad nustačius naujus apgadinimus, yra reikalingi nauji paaiškinimai. Atsakovė nurodė, kad šių pažeidimų nebuvo pastebėjusi.
49. Ieškovė neatsakė į atsakovės 2020 m. rugsėjo 15 d. laišką, kuriame atsakovė teikė naujus paaiškinimus.
50. Ieškovei automobilis buvo grąžintas 2020 m. rugsėjo 9 d. 12.20 val. nurodžius pastabas, kad apgadinti automobilio priekinis ir galinis bamperiai bei abi dešinės pusės durelės.
51. Ieškovės prašymu, UAB „Autobaltic“ autoservisas įvertino nuomotam automobiliui padarytą žalą ir 2020 m. spalio 8 d. pateikė tris (priekinės dalies, galinės dalies ir dešinės pusės kėbulo) remonto darbų sąmatas bendrai už 1 755,03 Eur (1450,44 plius PVM).
52. 2020 m. spalio 13 d. pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl patirtos 1 450,44 Eur žalos atlyginimo.
53. Atsakovė 2020 m. spalio 22 d. pranešimu pranešė nesutinkanti su ieškovės reikalavimu atlyginti žalą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
54. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Tačiau naujų įrodymų teikimo draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
56. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento atsakymą į apeliantės atstovo 2021 m. lapkričio 26 d. kreipimąsi. Grįsdama prašymą priimti naujus įrodymus nurodo, kad apeliantės atstovas kreipėsi į instituciją jau bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad minėtas dokumentas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau yra aktualus šioje byloje, nes tai yra oficiali valstybės institucijos informacija, kuri paneigia apeliantės teiginius dėl „SUPER“ draudimo“.
57. Kaip matyti iš naujai teikiamo įrodymo, apeliantės atstovas į priežiūros instituciją kreipėsi jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės (2021 m. lapkričio 16 d.), minėto naujo įrodymo pats apeliacinės instancijos teismui neteikė, o turėdamas pareigą visus įrodymus surinkti ir teikti pirmosios instancijos teismui, šio įrodymo savalaikio gavimo neinicijavo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme nėra sprendžiami klausimai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o nauji įrodymai priimami tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju ieškovė nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų dėl pagrindo priimti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme egzistavimo, todėl šis prašymas netenkintinas.
Dėl vartojimo sutarties sąlygų (ne)sąžiningumo
58. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino šalių sudarytos Sutarties vartojimo teisinių santykių aspektu, nepasisakė dėl Sutarties sąlygų nesąžiningumo, būtent šiuos argumentus kelia apeliantė savo skunde nurodydama, kad Sutarties 10 punkto formuluotė yra klaidinanti, todėl neatitinka skaidrumo reikalavimo. Apeliantės teigimu, pastaroji formuluotė sudaro pagrindą manyti, jog kalbama apie draudimo santykius įsigyjant papildomą „SUPER“ draudimą, Sprendime turėjo būti analizuojamas sutarties tekstas, ieškovės teikiamų paslaugų esmė, be to, pati „SUPER“ draudimo paslauga jau savaime yra klaidinanti.
59. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas).
60. Sąlygų nesąžiningumas ex officio turi būti vertinamas bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012). Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad šiuo atveju susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, taip pat nevertino sąlygų sąžiningumo aspektu. Kaip minėta, toks Sutarties nuostatų vertinimas ex officio gali ir turi būti atliekamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl visų pirma Sutartis vertintina būtent šiuo aspektu.
61. Nagrinėjamoje byloje Sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovės) ir verslo subjekto – bendrovės (ieškovės), Sutartimi įsipareigota nuomoti atsakovei vartotojai automobilį. Byloje nėra duomenų, kad automobilio nuoma nebūtų naudojama atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės rodo, kad sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius.
62. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys.
63. CK 6.188 straipsnis apibrėžia, kokios vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis. Išsamiai vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis pagrindai ir procedūros pagal dabartinį reglamentavimą yra aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 nurodyta, kad kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą.
64. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis). Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.188 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Bet kuriuo atveju sutarties sąlygos nesąžiningomis gali būti pripažintos tik esant abiem požymiams: jos turi būti neaptartos individualiai ir iškreipti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.188 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga įvertinus tiek patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes.
65. Taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai.
66. Apeliantė kelia Sutarties 10 p. nesąžiningumo klausimą, kuriame nurodyta, kad nuomininkas, įsigijęs EXTRA arba SUPER draudimo paslaugą, sumažina savo finansinę atsakomybę, įvykus draudiminiam įvykiui iki nurodytos sumos ir šie draudimai galioja tik pateikus eismo įvykio deklaraciją ir/ar policijos pažymą.
67. Individuali sutarties sąlyga yra sutarčių laisvės principo išraiška ir yra vykusių tarp šalių derybų rezultatas. Todėl ji nereikalauja tokių apsaugos būdų, kurie įtvirtinti CK 6.185 straipsnyje, taikymo kaip standartinės sutarčių sąlygos, kurias iš anksto parengia viena šalis nederindama su kita šalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad sutarties sąlygos būtų su atsakove aptartos individualiai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad esant abejonėms, aplinkybės vertinamos vartotojo naudai, darytina išvada, kad pastaroji nuostata individualiai nebuvo aptarta. Pripažinus nurodytą sąlygą neaptartą individualiai, spręstinas klausimas dėl jos sąžiningumo.
68. Teismo įsitikinimu, ši formuluotė yra aiški, vartotojui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokiu atveju jai taikomas šiuo atveju „SUPER“ draudimas – būtina sąlyga tam yra, jog turi būti pateikta eismo autoįvykio deklaracija ir/arba policijos pažyma. Taigi, vidutiniškai apdairiam asmeniui logiškai suprantama, kad deklaracijos arba policijos pažymos pateikimas yra būtina sąlyga tam, kad galiotų vartotojos įsigyta „SUPER“ draudimo paslauga. Apeliantės teigimu, pats pavadinimas yra klaidinantis. Pažymėtina, jog byloje nepaneigtos aplinkybės, kad apeliantė net du kartus buvo supažindinta su „SUPER“ draudimo paslauga, pirmą kartą – darant rezervaciją internetu, antrą kartą – pasirašant Sutartį. Minėtame punkte aiškiai nurodyta, kokiomis sąlygomis egzistuojant galioja vartotojos įsigyta „SUPER“ draudimo paslauga, su minėtomis Sutarties nuostatomis apeliantė galėjo ir turėjo pareigą susipažinti.
69. Priešdėlis super reiškia viršenybę, aukščiausiąją kategoriją, reiškiantis buvimą viršum ko nors (https://lietuviuzodynas.lt/terminai/Super), todėl vartotojai galėjo sudaryti manymą, kad tai aukščiausios kategorijos, viską apimantis draudimas, apsaugantis nuo visokių rūšių nutikimų, kurio galiojimas nesusietas su jokiomis sąlygomis, tačiau pastarojoje nuostatoje, kurios sąžiningumo klausimą kelia apeliantė, aiškiai ir konkrečiai, suprantamais žodžiai nurodyta, ką įvykiui įvykus atsakovė turi pateikti, kad apsauga galiotų, todėl teigti, kad ši sąlyga yra neskaidri, klaidinanti, nėra pagrindo. Juo labiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir ši aplinkybė neginčyta apeliaciniame skunde, kad apsauga nebuvo taikyta ne dėl to, kad apeliantė nepateikė deklaracijos (teismas konstatavo, kad apeliantės paaiškinimai gali būti prilyginami deklaracijai), tačiau todėl, kad šiuos paaiškinimus pateikė nesilaikiusi Sutartyje nurodyto 24 val. pranešimo termino, apie ką bus vėliau pasisakyta nutartyje, todėl iš esmės Sutarties 10 p. nuostata nedaro reikšmės tam, kad atsakovės atsakomybė dėl automobilio apgadinimo nebuvo sumažinta.
70. Apibendrinant konstatuotina, kad šioje sutarties sąlygoje nėra numatytos jokios neigiamos ar nepagrįstai didelės pasekmės atsakovei, yra įtvirtinta visiškai proporcinga pareiga pateikti 10 p. nurodytą informaciją tam, kad būtų galima pritaikyti „SUPER“ draudimo apsaugą. Pastarosios Sutarties nuostatos nėra pagrindo laikyti nesąžininga ar pažeidžiančia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.
71. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kokia apimtimi turi būti įgyvendinta pareiga vertinti ex officio sutarties sąlygas, t. y. kiek teismas, nagrinėjantis vartotojo pareikštą ieškinį dėl tam tikrų su verslininku sudarytos sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, turi savo iniciatyva ir atskirai išnagrinėti visas kitas šio vartotojo neginčytas sutarties sąlygas tam, kad patikrintų, ar jos gali būti laikomos nesąžiningomis. ESTT padarė išvadą, kad teismas, nagrinėjantis vartotojo pareikštą ieškinį dėl tam tikrų su verslininku sudarytos sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, neprivalo savo iniciatyva ir atskirai išnagrinėti visų kitų šio vartotojo neginčytų sutarties sąlygų tam, kad patikrintų, ar jos gali būti laikomos nesąžiningomis; jis turi išnagrinėti tik su ginčo dalyku, kaip jį apibrėžė bylos šalys, susijusias sąlygas, kai tik turi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, kurios prireikus gali papildomai gauti, imdamasis tyrimo priemonių (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Györgyné Lintner prieš UniCredit Bank Hungary Zrt., C‑511/17, 27–38 punktai.). ESTT šioje byloje taip pat pažymėjo, kad apsaugos, kurią atitinkamas nacionalinis teismas pagal šią direktyvą turi suteikti vartotojui savo iniciatyva imdamasis veiksmų, veiksmingumas negali būti toks, kad būtų nepaisoma šalių pretenzijose apibrėžtų ginčo dalyko ribų arba jos būtų peržengiamos, taigi šis nacionalinis teismas neturi išplėsti šio ginčo taip, kad viršytų jam pateiktus reikalavimus ir pagrindus, atskirai analizuodamas bet kurią kitą sutarties, dėl kurios tik tam tikrų sąlygų jam pateiktas ieškinys, sąlygą tam, kad įvertintų, ar ji nesąžininga. Tokį vertinimą pateisina, be kita ko, tai, kad galėtų būti pažeistas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys apibrėžia ginčo dalyką.
72. Kiek tai susiję su byloje kilusiu ginču, kitų susijusių Sutarties nuostatų taip pat nėra pagrindo laikyti nesąžiningomis. Tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygos neatitinka nesąžiningų sutarties sąlygų apibrėžimo, priešingai, yra aiškiai išreikštos ir suprantamos, nors ir nebūtų individualiai aptartos. Atsižvelgiant į tai, toliau vertintinas šių Sutarties nuostatų laikymasis bei Sutarties vykdymas.
Dėl ginčo esmės
73. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir apeliantei naudingai konstatavo, kad atsakovės 2020 m. rugsėjo 4 d. pateiktas paaiškinimas kartu su automobilio nuotraukomis, kuris buvo papildytas 2020 m. rugsėjo 6 d., gali būti prilyginamas eismo įvykio deklaracijai, kadangi viena iš eismo įvykio deklaracijos funkcijų yra informacinė, t. y. joje yra nubraižoma eismo įvykio schema, aprašomos įvykio aplinkybės, nurodoma kontaktinė informacija, ji yra pasirašoma. Eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais, taigi nereikalaujama informacijos pateikti specialios formos ir turinio akte. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vairuotojo duoti paaiškinimai – trumpas įvykio aprašymas suteikia tą pačią informaciją, kuri turėtų būti pateikta ir eismo įvykio deklaracijoje, be to, atsižvelgiant į tai, kad nėra reikalaujama užpildyti specialios formos blanką, asmuo eismo įvykio aplinkybes gali išdėstyti paprastame lape, todėl minėti asmens paaiškinimai šiuo konkrečiu atveju gali būti prilyginami eismo įvykio deklaracijai - trumpame įvykio aprašyme atsispindi visos reikšmingos eismo įvykio aplinkybės – įvykio data, vieta, aplinkybės, transporto priemonės apgadinimo vieta (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-680-467/2017). Dėl to konstatuotina, kad atsakovė nors ir pateikė tinkamą Sutartyje nurodytą dokumentą, tačiau nesilaikė visų Sutartyje jai tenkančių įpareigojimų, dėl ko „SUPER“ draudimo apsauga pagrįstai buvo netaikyta.
74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kiekviena šalis turi vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Papildoma atsakovei, kaip vartotojai, suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojas gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti ar pakeisti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
75. Sutarties pagrindinių sąlygų 3 punkte įtvirtintos pareigos, glaudžiai susijusios su jau minėta šalių bendradarbiavimo pareiga, kurio 3.5 punkte įtvirtinta pareiga atsakovei įvykus bet kokiam įvykiui (avarijai, gaisrui, vagystei, trečiųjų asmenų nusikalstamai veikai), nuomininkas privalo: b) nedelsiant informuoti policiją bei nuomotoją (nurodytas nuomotojo telefono numeris); c) pateikti policijai ir nuomotojui visus reikalingus dokumentus įvykio priežastims, aplinkybėms ir nuostolio dydžiui nustatyti; d) pateikti raštišką įvykio aplinkybių paaiškinimą nuomotojui per 24 valandas. Apeliantė neneigia, kad būtent pastaroji pareiga – ieškovės informavimo per 24 val. terminą – buvo pažeista. Kaip minėta, būtina atsižvelgti į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai. Būtent su šia nuostata sistemiškai vertintina ir Sutarties 10 punkto sąlyga dėl „SUPER“ draudimo galiojimo, taigi atsakovei, siekiant pasinaudoti „SUPER“ draudimo paslauga, egzistavo pareiga pateikti deklaraciją (paaiškinimus) per 24 valandas. Priešingai, nei teigia apeliantė, toks terminas yra reikšmingas nuomotojui siekiant užfiksuoti ir nustatyti įvykio aplinkybes, kilusią žalą, termino pažeidimas negali būti laikomas formaliu, kadangi atsakovė apie įvykį pranešė praėjus savaitei, kai tuo tarpu Sutartimi sulygtas informacijos pateikimo terminas buvo 24 valandos. Toks pažeidimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikytas esminiu, dėl kurio negalėjo būti taikoma „SUPER“ draudimo apsauga. Būtent atsakovė šiuo atveju turi prisiimti Sutartimi jai nustatytos pareigos nesilaikymo neigiamas pasekmes, nors pastaroji pareiga buvo įtvirtinta aiškiai ir suprantamai.
76. Apeliantė skunde išsamiai dėsto faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės (ne)bendradarbiavimu, išsamios informacijos bendraujant elektroniniais laiškais ir telefonu neišdėstymu, neapaiškinimu, kokius dokumentus atsakovė turi pateikti, teigia, kad atsakovė buvo klaidingai informuota, nurodant, kad pakanka pateikti paaiškinimą apie eismo įvykį, neakcentuojant, kad ji turėtų kreiptis į policiją tam, kad galėtų pateikti ir policijos pažymą ir/ar užpildytą eismo įvykio deklaraciją.
77. Vartotojas dėl informacijos, patyrimo, techninių žinių, galimybių derėtis stokos yra mažiau palankesnėje padėtyje nei verslininkas. Tai yra pagrindas vartotoją kaip silpnesnę šalį ginti vartojimo sutartiniuose santykiuose. Vartotojo teisė į informaciją – yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Šios vartotojo teisės įgyvendinimas užtikrinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui pareigą suteikti vartotojui informaciją (informacijos atskleidimo pareiga). Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai.
78. Verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Šis reikalavimas dar kitaip vadinamas skaidrumo principu ir, be kita ko, turi reikšmės vertinant vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumą. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus informacijos atskleidimo tikslus ir teisinį reguliavimą, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).
79. Teismo vertinimu, „SUPER“ draudimo apsaugos taikymas ar netaikymas šiuo atveju niekaip nepriklauso nuo to, kaip ieškovė iš savo pusės išsamiai pateikinėjo informaciją, kadangi „SUPER“ draudimo apsauga atsakovei netaikyta ne dėl to, kaip informaciją perteikė ieškovė kaip verslininkė ar kokios formos dokumentas iš atsakovės pusės buvo pateiktas, tačiau jog atsakovė tai padarė praleidusi Sutartyje nustatytą 24 valandų terminą. Nors ir pritartina, kad ieškovė savo ruožtu aiškiau ir operatyviau galėjo informuoti atsakovę, kad būtent dėl Sutarties 3.5 punkto d) papunkčio nesilaikymo atsakovei negali būti taikomas „SUPER“ draudimo apsauga (atsakovė ieškovei 2020 m. rugsėjo 6 d. el. laiške minėjo apie turimą apsaugą), tačiau atsakovei praleidus minėtą terminą, apsaugos taikymas jos atžvilgiu niekaip nebepriklausė nuo ieškovės tinkamesnio bendradarbiavimo pareigos išpildymo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iš esmės nesilaikė vartotojo informavimo pareigos.
80. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovės teikiama paslauga yra klaidinanti, kadangi atitinka visus draudimo veiklos požymius, įtvirtintus Draudimo įstatyme, tačiau ieškovė neturi teisės verstis draudimo veikla. Taip pat teigia, kad Sutarties sąlygos faktiškai atitinka ir rodo draudimo teisinius santykius, todėl turėtų būti taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, be kita ko, kurios nustato apribojimus draudimo kompanijai atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, CK nedraudžia šalims sudarinėti visokio pobūdžio civilines sutartis, todėl vien Sutarties nuostatų panašumas į draudimo sutarties nereiškia, kad tai yra draudimo sutartis ir šalims turėtų būti taikomos Draudimo įstatymo nuostatos. Įvertinus CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžimą darytina išvada, kad ieškovės siūlyta paslauga neatitinka draudimo sutarties sampratos, kadangi ieškovė už jai atsakovės sumokėtą įmoką neįsipareigojo išmokėti jokių sumų (atsakovei ar kitiems asmenims) nuostolius patyrusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
81. Be to, net ir tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantė, turėtų būti taikomos draudimo teisinių santykių nuostatos, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.1012 straipsnyje taip pat įtvirtina draudėjo pareiga pranešti draudikui apie draudiminį įvykį. Draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis). Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010 kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį, draudimo įmonė neteko galimybės duoti nurodymų operatyviai organizuojant sugadinto objekto apžiūrą ir žalos sumažinimo klausimais, dalyvauti sprendžiant kitus klausimus, nustatyti faktinį nuostolių dydį. Taigi, konstatuotina, kad net ir tuo atveju, jei taikomos turėtų būti draudimo santykius reglamentuojančios nuostatos, savalaikis pranešimas apie įvykį laikytinas esmine sąlyga draudimo išmokai išmokėti.
Dėl bylos procesinės baigties
82. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, jog atsakovė privalo padengti savo veiksmais sukeltą žalą ieškovei, todėl apeliacins skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis), tuo tarpu, tokią teisę įgijo ieškovė. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomų bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2022 m. kovo 18 d. PVM sąskaita faktūra bei 2022 m. kovo 18 d. pinigų priėmimo kvitas. Prašomos priteisti išlaidos proporcingos, realiai patirtos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
atsakovės apeliantės Urtės Carlucci-Šimkevičiūtės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Urtės Carlucci- Šimkevičiūtės, a. k. 49102160137, ieškovės UAB „Autobanga“, į. k. 126230739, naudai 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė