Administracinė byla Nr. eA-191-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00105-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui P. S. dėl išmokėtos paramos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo P. S. priteisti 8 505,01 Eur išmokėtos paramos skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 2 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

2.       Agentūra paaiškino, kad P. S. jai 2009 m. birželio 12 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2009 m. paraiška), o 2010 m. birželio 11 d. – paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2010 m. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2010 m. paraiška). Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – MPŪV), remiantis 2009 m. paraiška, P. S. 2010 m. balandžio 2 d. buvo išmokėta 2 637,8 Eur paramos suma, o remiantis 2010 m. paraiška – 5 867,21 Eur paramos suma.

3.       Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – MPŪV taisyklės) 5.5.1 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjas pagal priemonę MPŪV privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius arba iki deklaravimo metų pabaigos Agentūrai pateikti dokumentus, įrodančius ūkininkavimo faktą, bei nurodyti paraiškos nepateikimo priežastį. Šių taisyklių 33.1 punkte nustatyta, kad jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę; parama negrąžinama, kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą arba kai paramos gavėjas perduoda visą ar dalį valdos kitam asmeniui tuo laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas paramai gauti. Agentūra teigė, kad P. S. 2009 m. deklaruotas plotas paramai gauti pagal priemonę MPŪV sudarė 35,03 ha, 2010 m. – 89,88 ha, o 2011 m. – 151,36 ha. Atsakovas 2012–2014 m. paraiškos dėl pasėlių deklaravimo bei dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, nepateikė. Pareiškėjas teigė, kad taip P. S. pažeidė MPŪV taisyklių 5.5.1 ir 5.5.5 punktus.

4.       Agentūra nurodė, kad 2016 m. vasario 23 d. buvo priimtas sprendimas
Nr. SP1-416(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuris atsakovui buvo išsiųstas su 2016 m. kovo 2 d. raštu Nr. BRK-1030 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. P. S. skundą dėl Sprendimo panaikinimo Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 3R-176(AG-112/02-2016) atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr.  I-465-142/2017 P. S. skundą taip pat atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1379-422/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, o P. S. apeliacinis skundas atmestas. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimu patvirtinus Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovas privalo jį vykdyti.

5.       Pareiškėjas teigė, kad atsakovo pareigą grąžinti skolą nustato Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 punktai, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr.  814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 54 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 1 dalis ir 58 straipsnio 1 dalies e punktas. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 7 straipsniu ir Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15.1 punktais, 2016 m. gegužės 2 d. nuo P. S. negrąžintos 8 505,01 Eur sumos buvo pradėtos skaičiuoti 5 procentų palūkanos.

6.       Atsakovas P. S. prašė pareiškėjo prašymą atmesti, o to nepadarius, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, prašomą priteisti 8 505,01 Eur sumą sumažinti iki 1 300 Eur, o netenkinus ir šio prašymo, 8 505,01 Eur mokėjimą išdėstyti per 84 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant po 101,25 Eur.

7.       Atsakovas paaiškino, kad dėl savo sunkios turtinės padėties Agentūros prašomos sumokėti sumos negali. Nurodė, kad 2009 m. ir 2010 m. žemės ūkio plotų nedeklaravo, kadangi ne dėl jo kaltės žemės ūkio plotai sumažėjo – žemės savininkai, iš kurių P. S. nuomojosi žemę, nuomos sutartis nutraukė. Teigė, kad žemė, kurią jis nuomojosi iš valstybės, buvo grąžinta savininkams ir jie atsakovui toliau naudotis žeme neleido.

8.       P. S. pažymėjo, kad Sprendimą skundė, tačiau jo skundai buvo atmesti. Nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ir teismai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 4 dalies netaikė ir jo nuo atsakomybės neatleido.

9.       Teismo posėdyje atsakovas P. S., remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais bei nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti jo atsiliepime suformuluotus prašymus. Atsakovas teigė, kad su teismų priimtais sprendimais nesutinka.

II.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino: Agentūrai iš P. S. priteisė 8 505,01 Eur grąžintinų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, pradedant 2016 m. gegužės 2 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos. Teismas pareiškėjui iš atsakovo priteistos 8 505,01 Eur grąžintinų paramos lėšų sumos mokėjimą išdėstė dalimis 36 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo taip: pirmąjį mėnesį sumokant 260,01 Eur, po to vienuolika mėnesių – kas mėnesį mokant po 260 Eur, po to dvylika mėnesių – kas mėnesį mokant po 248,75 Eur, o po to dvylika mėnesių – kas mėnesį mokant po 200 Eur.

11.       Teismas nustatė, kad P. S. Agentūrai 2009 m. birželio 12 d. pateikė 2009 m. Paraišką, o 2010 m. birželio 11 d. – 2010 m. paraišką. Pareiškėjas, remdamasis 2009 m. paraiška, atsakovui išmokėjo 2 637,8 Eur paramos, o remdamasis 2010 m. paraiška  – 5 867,21 Eur paramos. Agentūra, nustačiusi, kad P. S. pažeidė MPŪV taisyklių 5.5.1 ir 5.5.5 punktus, kadangi nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos už 2012–2014 m., ir dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą, bei nenurodė paraiškos nepateikimo priežasties, 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-416(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Sprendime konstatuota, kad atsakovui už 2009 m. ir 2010 m. susidarė 8 505,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, ir nurodyta, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Sprendimas atsakovui buvo išsiųstas su Agentūros 2016 m. kovo 2 d. raštu Nr. BRK-1030 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame buvo nurodyta, kad 8 505,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma turi būti grąžinta per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, o jos negrąžinus, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

12.       Teismas nustatė, kad Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas teismo tvarka. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-465-142/2017 P. S. skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. A-1379-422/2018 P. S. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio, reguliuojančio teismo sprendimo ir nutarties privalomumą, 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13.       Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad administracinę bylą pagal Agentūros prašymą dėl 8 505,01 Eur išmokėtos paramos ir palūkanų priteisimo nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovui nustatytos pareigos grąžinti paramos sumą ir jos dydžio. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte yra suformuluotas išaiškinimas, jog Agentūros priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas).

14.       Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas sprendė, kad Agentūros reikalavimas jai iš P. S. priteisti 8 505,01 Eur išmokėtos paramos skolos yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą, pagrįstą Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15.1 punktais, priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas pradedant 2016 m. gegužės 2 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

15.       Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad P. S. pateikti dokumentai patvirtina, jog jis nuosavybės teise valdo 0,0300 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); duomenų apie kitą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, registruotus atsakovo vardu, nebuvo nustatyta; P. S. yra senatvės pensininkas, jam mokama 410,35 Eur senatvės ir 24,17 Eur našlių pensijos; banko įstaigoje esančioje sąskaitoje piniginių lėšų atsakovas nėra sukaupęs. Teismo posėdyje P. S. paaiškino, kad pragyvena iš paskirtų pensijų, kitų pajamų negauna. Įvertinęs nustatytus duomenis apie P. S. turtinę padėtį, teismas sprendė, kad atsakovas neturi pakankamų finansinių galimybių iš karto sumokėti visą 8 505,01 Eur išmokėtos paramos skolą, todėl jos mokėjimas gali būti išdėstytas dalimis.

16.       Spręsdamas dėl laikotarpio, kuriam išdėstoma priteista išmokėtos paramos skola, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus išaiškinimus dėl sprendimo išdėstymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar tai nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai bei bendrieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai.

17.       Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad sprendimo išdėstymas 84 mėnesiams, t. y. 7 metams, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, suteiktų nepagrįsto pranašumo atsakovui, kaip skolininkui, ir pažeistų pareiškėjo, kurio naudai priimtas sprendimas, lūkesčius operatyviai susigrąžinti išmokėtos paramos skolą. Dėl nurodytų priežasčių P. S. prašymas priteistos gražintinos paramos sumos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 84 mėnesiams nebuvo patenkintas.

III.

18.        Atsakovas P. S. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir jį nuo civilinės atsakomybės atleisti, o apeliacinio skundo netenkinus, atsižvelgiant į sunkią jo turtinę padėtį, prašomą priteisti 8 505,01 Eur sumą sumažinti iki 1 300 Eur.

19.       Savo poziciją atsakovas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo prašymą, t. y. sunkia turtine padėtimi bei jo kaltės dėl sumažėjusių žemės ūkio plotų sumažėjimo nebuvimu. Akcentuoja, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normą – Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 4 dalį, kadangi deklaruotų žemės ūkio plotai sumažėjo ne dėl P. S. kaltės, ir jo nuo civilinės atsakomybės neatleido.

20.       Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

21.       Savo poziciją Agentūra iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų, tik pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo prašymą priteisti skolą ir palūkanas. Agentūra akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis privalo būti vykdomas.

22.       Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgęs į atsakovo argumentą, jog jis dėl sunkios turtinės padėties negali sumokėti skolos, teismas grąžintinų paramos lėšų mokėjimą išdėstė dalimis 36 mėnesių laikotarpiui. Agentūra kategoriškai nesutinka su P. S. apeliaciniame skunde pareikštu prašymu priteistą skolą sumažinti iki 1 300 Eur. Pažymi, kad pareiškėjas, susigrąžindamas paramos lėšas, siekia apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus.

23.       Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino visas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo prieštaravimus ir dėl to pateikė argumentus, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti P. S. prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.        Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo jai iš atsakovo P. S. priteisti 8 505,01 Eur išmokėtos paramos skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 2 d. nuo iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

25.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Agentūros 2016 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SP1-416(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas teismo tvarka ir Sprendimas nebuvo panaikintas, o susidariusi skola nebuvo sumokėta, konstatavo, kad Agentūros reikalavimas jai iš P. S. priteisti 8 505,01 Eur išmokėtos paramos skolos yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Atsakovas su teismo priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir P. S. nuo civilinės atsakomybės atleisti, o apeliacinio skundo netenkinus, atsižvelgiant į sunkią jo turtinę padėtį, prašomą priteisti 8 505,01 Eur sumą sumažinti iki 1 300 Eur.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos P. S. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama atsakovo  apeliacinio skundo ribų.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimai ir kiti). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį eA-2615-629/2020). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

28.       Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), Agentūrai atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 punktas). Nors nagrinėjamu atveju paramą gavęs asmuo sprendimą dėl paramos susigrąžinimo apskundė, tačiau aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir joje padaryta išvada, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas, yra aktuali ir šioje administracinėje byloje.

29.       Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Agentūra 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-416(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame atsižvelgus į tai, kad P. S. 2020 m. nutraukė veiklą pagal priemonę MPŪV ir 2012–2014 m. nedeklaravo įsipareigoto ploto, buvo padaryta išvada, kad susidarė 8 505,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma už 2009 ir 2010 deklaravimo metus, kurią atsakovas privalo grąžinti Agentūrai. Sprendimas buvo priimtas ir sankcija buvo taikyta vadovaujantis MPŪV taisyklių 5.5.1, 5.5.5 ir 33.1 punktais bei Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 punktu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-465-142/2017 P. S. skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1379-422/2018 P. S. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Sprendimas galioja, todėl privalo būti vykdomas, pakartotinai nevertinant jo teisėtumo ir pagrįstumo bei proporcingumo aspektu, taip pat ir atsakovo civilinės atsakomybės nebuvimo (tai nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas). Jokių kitų argumentų dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia. Taip pat nebuvo nustatyta jokių pagrindų sumažinti grąžintiną sumą. Tuo labiau, kad nepagrįstai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimu yra siekiama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, o atsakovas, nesilaikęs prisiimtų įsipareigojimų, negali nepagrįstai praturtėti.

30.       Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti išmokėtas paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad paramos gavėjas buvo tinkamai informuotas apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas grąžintinas lėšas sugrąžinti geruoju.

31.       Kitų pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo pagrįstumo ir iš atsakovo priteistos 8 505,01 Eur grąžintinų paramos lėšų sumos mokėjimą išdėstymo dalimis 36 mėnesių laikotarpiui P. S. neginčijant, teisėjų kolegija dėl jų papildomų argumentų nenurodo, kadangi, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

32.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo Agentūros prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o P. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius