Civilinė byla Nr. e2A-429-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10139-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) A. S. ir V. K. bei O. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovams V. K., A. S. ir O. Z. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kurį patikslinę, prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčių naudojimosi tvarką pagal matininko J. M. parengtą 2015 m. lapkričio 18 d. žemės sklypo planą arba pagal matininko J. M. parengtą 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo planą, nustatant, kad teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į Žemės sklypą ar jo dalį:

1.1.                      Tvirtinant Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarką pagal matininko J. M. parengtą 2015 m. lapkričio 18 d. žemės sklypo planą nustatomos tokios naudojimosi juo sąlygos:

„1.1. Kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi tenka šios žemės sklypo dalys:

1.1.1. R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 70 m2 dalimi, susidedančia iš dalių, matininko J. M. parengtame plane pažymėtų indeksais A1 (34 m2 ploto, jos taškai bei linijos 7-9-19-18-7) bei A2 (36 m2 ploto, jos taškai bei linijos 18-19-8-17-5-18).

1.1.2. V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 141 m2 dalimi, susidedančia iš dalių, matininko J. M. parengtame plane pažymėtų indeksu B1 (69 m2 ploto, jos taškai bei linijos 9-10-20-19-9) bei B2 (72 m2 ploto, jos taškai bei linijos 19-20-11-8-19).

1.1.3. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 104 m2 dalimi, susidedančia iš dalių, matininko J. M. parengtame plane pažymėtų indeksais C1 (51 m2 ploto, jos taškai bei linijos 10-13-21-20-10) bei C2 (53 m2 ploto, jos taškai bei linijos 20-21-12-11-20).

1.1.4. O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 m2 dalimi, susidedančia iš dalių, matininko J. M. parengtame plane pažymėtų indeksais D1 (52 m2 ploto, jos taškai bei linijos 13-14-22-21-13) bei D2 (54 m2 ploto, jos taškai bei linijos 21-22-4-12-21).

1.2. Nustatomos tokios naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos sąlygos:

1.2.1. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t.t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, ją valdyti savo nuožiūra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygų.

1.2.2. Kiekvienas bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio žemės sklypo dalį ta kaina ir kitomis sąlygomis, kuriomis jis bus parduodamas, įskaitant ir tuos atvejus, kai jis parduodamas kartu su žemės sklype esančiais statiniais/patalpomis, o žemės sklypo dalį parduodantis bendraturtis turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka pasiūlyti kitiems bendraturčiams įsigyti parduodamą daikto dalį ir su ja susijusį parduodamą kitą tame pačiame žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ar daiktus. Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį įkeisti, suteikti naudotis kitiems asmenims be kitų bendraturčių sutikimo.

1.2.3. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir įvažiavimui į žemės sklypą užtikrinti.

1.2.4. Nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai prižiūrėti ir administruoti gali būti steigiama bendrija arba pasirašoma atskira (jungtinės veiklos ar bet kuri kita įstatymų leidžiama) sutartis. Bendraturčiai priima sprendimus dėl žemės sklypo dalies, nepriskirtos naudotis atskiram bendraturčiui individualiai, dėl bendro naudojimo sąlygų nustatymo, įskaitant ir dėl žemės sklypo aptvėrimo (viso ar iš dalies) tvora, vartų, įvažiavimo įrengimo, bendro gerbūvio tvarkymo ir pan., kvalifikuota balsų dauguma, t. y. sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo bendraturčiai, bendrai turintys nuosavybės teisę į 2/3 ar didesnę žemės sklypo dalį. Esant tokiam sprendimui, nereikia nebalsavusio ar balsavusio prieš sprendimą bendraturčio sutikimo ar bet kokio kito jo dalyvavimo gauti projektavimo sąvado sąlygas, taip pat bet kokias kitas sąlygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus numatytiems inžinieriniams ar kiemo statiniams pastatyti, atitinkamiems įrengimams įrengti, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie turi bendras konstrukcijas su jau esančiu žemės sklype statiniu ar kitų veiksmų, reikalingų žemės sklypo bendraturčių priimtiems sprendimams įgyvendinti. Bet kuriuo atveju visi darbai turi būti atliekami taip, kad nebūtų padaroma žala bet kokiam kitam daiktui, nepriklausomai nuo to, kuriam bendraturčiui jis (jo dalis) priklauso. Šios sąlygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavališkomis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trūkumų turinčiais dokumentais ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

1.2.5. Kiekviena iš žemės sklypo dalių, pagal matininko parengtą žemės sklypo planą pažymėtų indeksais A1, A2, B1, B2, C1, C2, D1, D2, naudojama ir prižiūrima to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis, ir pagal jos paskirtį – kiemo aikštelei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui, o jeigu statiniai nepastatyti – privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui. Bendraturtis, kuris naudojasi kito bendraturčio padarytais pagerinimas žemės sklype, turi prisidėti finansiškai prie tokio objekto įrengimo, atstatymo, tvarkymo ar priežiūros.

1.2.6. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, pagal matininko parengtą žemės sklypo planą atitinkamai pažymėtoje indeksais A1, B1, C1, D1, įsirengti kiemo aikštelę/privažiavimą į tose dalyse stovinčius statinius/aikšteles individualiai ar kooperuojantis su kitais bendraturčiais (visais ar jų dalimi), arba tokio įrengimo iš viso nedaryti, tačiau bet kuriuo atveju turi būti paliktas laisvas pravažiavimas per tas dalis (nebus laikoma pažeidimu, jei tokios kliūtys bus laikinos ir nereikš nuolatinio, absoliutaus ribojimo privažiuoti (tie daiktai neužstatys viso pravažiavimo), į jas patekti, įskaitant ir transporto priemonėmis).

1.2.7. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, pagal matininko parengtą žemės sklypo planą atitinkamai pažymėtoje indeksais A2, B2, C2, D2, statyti vieno aukšto pagalbinės paskirties statinius (sandėliukus, garažus ir pan.), užstatant visą tos dalies perimetrą ar jos dalį, be kitų bendraturčių sutikimo. Tokios pačios sąlygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavališkomis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trūkumų turinčiais dokumentais arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Bendraturčiai statinius gali statyti vienu metu bendrai arba kiekvienas iš jų ar jų grupės atskirai (taip pat kaip bendrą nuosavybę, esančią ant kelių bendraturčių naudojimui priskirtos žemės sklypo dalies ar dalių), tačiau bendraturtis, pradėjęs statybas po to, kai kiti bendraturčiai jau yra pasistatę minėtus statinius, turi derinti sprendinius pagal faktinę situaciją – atsižvelgdami į esamų ar statomų statinių sprendinius, faktinę padėtį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kiekvienas bendraturtis turi teisę statyti nurodytus statinius jam priskirtoje individualiai naudotis atitinkamos paskirties žemės sklypo dalyje ir ją visą užstatyti be atskiro kurio nors bendraturčio sutikimo, net ir to, kurio individualiai naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su užstatoma žemės sklypo dalimi. Bendraturčio atskiro sutikimo nereikia ir gauti projektavimo sąvado sąlygas, taip pat bet kokias kitas sąlygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus, tačiau statinį pasistatęs bendraturtis turi sudaryti sąlygas vėliau statinį besistatančiam ar pastatytą rekonstruojančiam / remontuojančiam / perstatančiam bendraturčiui naudoti bendras konstrukcijas (sienas stogą ir pan.), jas sujungti, nepakenkiant to kito bendraturčio pastatytam statiniui ar statinio daliai. Bendraturčiai gali nustatyti visiems iš jų privalomus bendruosius reikalavimus galimiems statyti statiniams.

1.2.8. Po statinio priėmimo naudoti ar kitokiu leistinu būdu pabaigus statybas, jas baigęs bendraturtis per 5 darbo dienas turi pateikti kitiems bendraturčiams statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento kopiją.

1.2.9. Kai pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygas bendraturtis ar jų dalis turi teisę statyti statinius ar įteisinti pastatytus (savavališkai, be reikiamų dokumentų arba kitokiu būdu pažeidžiant nustatytą statybos tvarką), įrengti įrenginius ar kitaip eksploatuoti žemės sklypą, tai reiškia, kad dėl tų veiksmų įforminimo, oficialių leidimų ar panašių dokumentų gavimo, toks bendraturtis turi, be atskiro kitų bendraturčių sutikimo:

1.2.9.1. Kreiptis į savivaldybę ir/ar bet kurią kitą kompetentingą įstaigą dėl statybos/rekonstrukcijos projekto parengimo ir/ar paskirties keitimo, tuo tikslu pasirašant ir pateikiant prašymus dėl projektinės dokumentacijos, projektavimo ir techninių sąlygų, statybos leidimo, inžinierinių tinklų pajungimo, atlikti projektavimo darbus ir/ar sudaryti sutartis dėl jų atlikimo, vadovaujantis (įskaitant bet neapsiribojant) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos (IS) „Infostatyba“ reikalavimais, taip pat gauti technines sąlygas,

1.2.9.2. Rašyti ir pasirašyti prašymus, pareiškimus, gauti informaciją, pateikti ir atsiimti pažymėjimus, pažymas, leidimus, planavimo sąlygas, prisijungimo sąlygas bei specialiuosius reikalavimus architektūrai, statybą leidžiančius dokumentus, visus kitus reikiamus dokumentus, sudaryti sutartis ir jas pasirašyti dėl komunikacijų įvedimo, priduoti pastatytus statinius eksploatacijai, gauti visus reikiamus leidimus, kitus projektinius techninius dokumentus (jų dublikatus), pažymėjimus, pažymas ir kitus dokumentus, suderinti projektus, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti pakeitimus, atsiradusius po rekonstrukcijos, atlikti inventorizaciją ir teisinę registraciją, gauti techninės apskaitos bylas,

1.2.9.3. Pasirašyti sutartis ir susitarimus, susijusius su jam priskirtos naudotis žemės sklypo dalies ir joje esančių statinių eksploatacijos ir aptarnavimo,

1.2.9.4. Atlikti veiksmus dėl jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje inžinerinių įrenginių, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir jų nuvedimo, elektros energijos tiekimo ir kitų įrengimo, parengti inžinerinių tinklų projektus, gauti leidimus, gauti ir pateikti visus tam tikslui reikalingus dokumentus“.

1.2.                      Tvirtinant Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarką pagal matininko J. M. parengtą 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo planą nustatomos tokios naudojimosi juo sąlygos:

„2.1. Kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi tenka šios žemės sklypo dalys:

2.1.1. R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 59 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu A (jos taškai bei linijos 7-10-11-17-6-7).

2.1.2. V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 142 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu B (jos taškai bei linijos 17-11-12-16-17).

2.1.3. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 89 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu C (jos taškai bei linijos 16-12-13-15-16).

2.1.4. O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 91 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu D (jos taškai bei linijos 15-13-14-5-15).

2.2. Nustatomos tokios naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos sąlygos:

2.2.1. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t.t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, ją valdyti savo nuožiūra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygų.

2.2.2. Kiekvienas bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio žemės sklypo dalį ta kaina ir kitomis sąlygomis, kuriomis jis bus parduodamas, įskaitant ir tuos atvejus, kai jis parduodamas kartu su žemės sklype esančiais statiniais / patalpomis, o žemės sklypo dalį parduodantis bendraturtis turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka pasiūlyti kitiems bendraturčiams įsigyti parduodamą daikto dalį ir su ja susijusį parduodamą kitą tame pačiame žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ar daiktus.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį įkeisti, suteikti naudotis kitiems asmenims be kitų bendraturčių sutikimo.

2.2.3. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir įvažiavimui į žemės sklypą užtikrinti.

2.2.4. Nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai prižiūrėti ir administruoti gali būti steigiama bendrija arba pasirašoma atskira (jungtinės veiklos ar bet kuri kita įstatymų leidžiama) sutartis. Bendraturčiai priima sprendimus dėl žemės sklypo dalies, nepriskirtos naudotis atskiram bendraturčiui individualiai, dėl bendro naudojimo sąlygų nustatymo, įskaitant ir dėl žemės sklypo aptvėrimo (viso ar iš dalies) tvora, vartų, įvažiavimo įrengimo, bendro gerbūvio tvarkymo ir pan., kvalifikuota balsų dauguma, t. y. sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo bendraturčiai, bendrai turintys nuosavybės teisę į 2/3 ar didesnę žemės sklypo dalį. Esant tokiam sprendimui, nereikia nebalsavusio ar balsavusio prieš sprendimą bendraturčio sutikimo ar bet kokio kito jo dalyvavimo gauti projektavimo sąvado sąlygas, taip pat bet kokias kitas sąlygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus numatytiems inžinieriniams ar kiemo statiniams pastatyti, atitinkamiems įrengimams įrengti, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie turi bendras konstrukcijas su jau esančiu žemės sklype statiniu ar kitų veiksmų, reikalingų žemės sklypo bendraturčių priimtiems sprendimams įgyvendinti. Bet kuriuo atveju visi darbai turi būti atliekami taip, kad nebūtų padaroma žala bet kokiam kitam daiktui, nepriklausomai nuo to, kuriam bendraturčiui jis (jo dalis) priklauso. Šios sąlygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavališkomis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trūkumų turinčiais dokumentais ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.2.5. Kiekviena iš žemės sklypo dalių, priskirta individualiam bendraturčio naudojimuisi, naudojama ir prižiūrima to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis, ir pagal jos paskirtį - kiemo aikštelei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui, o jeigu statiniai nepastatyti – privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui. Bendraturtis, kuris naudojasi kito bendraturčio padarytais pagerinimas žemės sklype, turi prisidėti finansiškai prie tokio objekto įrengimo, atstatymo, tvarkymo ar priežiūros.

2.2.6. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje įsirengti kiemo aikštelę/privažiavimą į tose dalyse stovinčius statinius/aikšteles individualiai ar kooperuojantis su kitais bendraturčiais (visais ar jų dalimi), arba tokio įrengimo iš viso nedaryti.

2.2.7. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje statyti vieno aukšto pagalbinės paskirties statinius (sandėliukus, garažus ir pan.), užstatant tos dalies dalį (visą ar jos dalį), esančią 5 m ar didesniu atstumu nuo matininko J. M. 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo plane pažymėtos individualiam naudojimui priskirtų dalių teritorijos ribos, pažymėtos taškais bei linijomis 10-11-12-13-14. Tokios pačios sąlygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavališkomis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trūkumų turinčiais dokumentais arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Bendraturčiai statinius gali statyti vienu metu bendrai arba kiekvienas iš jų ar jų grupės atskirai (taip pat kaip bendrą nuosavybę, esančią ant kelių bendraturčių naudojimui priskirtos žemės sklypo dalies ar dalių), tačiau bendraturtis, pradėjęs statybas po to, kai kiti bendraturčiai jau yra pasistatę minėtus statinius, turi derinti sprendinius pagal faktinę situaciją – atsižvelgdami į esamų ar statomų statinių sprendinius, faktinę padėtį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kiekvienas bendraturtis turi teisę statyti nurodytus statinius jam priskirtoje individualiai naudotis atitinkamos paskirties žemės sklypo dalyje ir ją visą užstatyti be atskiro kurio nors bendraturčio sutikimo, net ir to, kurio individualiai naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su užstatoma žemės sklypo dalimi. Bendraturčio atskiro sutikimo nereikia ir gauti projektavimo sąvado sąlygas, taip pat bet kokias kitas sąlygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus, tačiau statinį pasistatęs bendraturtis turi sudaryti sąlygas vėliau statinį besistatančiam ar pastatytą rekonstruojančiam/remontuojančiam/perstatančiam bendraturčiui naudoti bendras konstrukcijas (sienas stogą ir pan.), jas sujungti, nepakenkiant to kito bendraturčio pastatytam statiniui ar statinio daliai.

2.2.8. Po statinio priėmimo naudoti ar kitokiu leistinu būdu pabaigus statybas, jas baigęs bendraturtis per 5 darbo dienas turi pateikti kitiems bendraturčiams statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento kopiją.

2.2.9. Kai pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygas bendraturtis ar jų dalis turi teisę statyti statinius ar įteisinti pastatytus (savavališkai, be reikiamų dokumentų arba kitokiu būdu pažeidžiant nustatytą statybos tvarką), įrengti įrenginius ar kitaip eksploatuoti žemės sklypą, tai reiškia, kad dėl tų veiksmų įforminimo, oficialių leidimų ar panašių dokumentų gavimo, toks bendraturtis turi, be atskiro kitų bendraturčių sutikimo:

2.2.9.1. Kreiptis į savivaldybę ir/ar bet kurią kitą kompetentingą įstaigą dėl statybos/rekonstrukcijos projekto parengimo ir/ar paskirties keitimo, tuo tikslu pasirašant ir pateikiant prašymus dėl projektinės dokumentacijos, projektavimo ir techninių sąlygų, statybos leidimo, inžinierinių tinklų pajungimo, atlikti projektavimo darbus ir/ar sudaryti sutartis dėl jų atlikimo, vadovaujantis (įskaitant bet neapsiribojant) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos (IS) „Infostatyba“ reikalavimais, taip pat gauti technines sąlygas,

2.2.9.2. Rašyti ir pasirašyti prašymus, pareiškimus, gauti informaciją, pateikti ir atsiimti pažymėjimus, pažymas, leidimus, planavimo sąlygas, prisijungimo sąlygas bei specialiuosius reikalavimus architektūrai, statybą leidžiančius dokumentus, visus kitus reikiamus dokumentus, sudaryti sutartis ir jas pasirašyti dėl komunikacijų įvedimo, priduoti pastatytus statinius eksploatacijai, gauti visus reikiamus leidimus, kitus projektinius techninius dokumentus (jų dublikatus), pažymėjimus, pažymas ir kitus dokumentus, suderinti projektus, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti pakeitimus, atsiradusius po rekonstrukcijos, atlikti inventorizaciją ir teisinę registraciją, gauti techninės apskaitos bylas,

2.2.9.3. Pasirašyti sutartis ir susitarimus, susijusius su jam priskirtos naudotis žemės sklypo dalies ir joje esančių statinių eksploatacijos ir aptarnavimo,

2.2.9.4. Atlikti veiksmus dėl jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje inžinerinių įrenginių, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir jų nuvedimo, elektros energijos tiekimo ir kitų įrengimo, parengti inžinerinių tinklų projektus, gauti leidimus, gauti ir pateikti visus tam tikslui reikalingus dokumentus.

2.2.10. Matininko J. M. parengtame 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo plane brūkšninėmis linijomis pažymėta dalis, įvardinta „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“, gali būti naudojama tik pravažiavimui per bendro naudojimo teritoriją iki kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtų ar kitų žemės sklypo dalių, inžinierinių tinklų pravedimui iki bendraturčio individualiam naudojimuisi priskirto žemės sklypo dalies.

2.2.11. Jei pravažiavimui skirta dalis įrengta, ji turi būti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali būti paliktas stovėti ar kitaip būti joks daiktas, jokia transporto priemonė.

2.2.12. Įvertinus tai, kad matininko J. M. parengtame 2017-05-10 datos žemės sklypo plane brūkšninėmis linijomis pažymėtoje dalyje, įvardintoje „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“, nėra įrengtas pravažiavimas nuo gyvenamojo namo kampo, pažymėto tašku 19, iki individualiam naudojimuisi priskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A, šioje dalyje nėra įrengta transporto priemonėmis važiuoti ir stovėti tinkama kelio danga, žemės sklypo bendraturtis, kurio individualiam naudojimuisi priskirta indeksu A pažymėta žemės sklypo dalis, turi teisę be atskiro bendraturčių sutikimo savo sąskaita iki 2020 m. spalio 1 d. įrengti transporto priemonėms važiuoti ir stovėti tinkamą betoninių trinkelių kelio dangos pravažiavimą tam skirtoje juostoje bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje ir indeksu A pažymėtoje žemės sklypo dalyje. Po šios datos bet kokie šiame punkte nurodomi darbai gali būti atliekami tik esant bendram bendraturčių sprendimui, priimtam pagal žemės sklypo naudojimo tvarkos sąlygas.

2.2.13. Jei dėl inžinierinių tinklų ar kitokių inžinierinių įrenginių pravedimo ar kitokio įrengimo būtina išardyti žemės sklype įrengtą kiemo dangą, įskaitant ir pravažiavimo, tai visi tokio ardymo ir dangos atstatymo darbai turi būti atliekami šiuos darbus inicijavusio bendraturčio ar bendraturčių sąskaita“.

2.       Pareikštą ieškinį ieškovai grindė tuo, kad jie ir atsakovė yra Žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklype yra šalims priklausančio gyvenamojo pastato dalys. Atsakovė nuosavybės teisę į patalpas ir sklypą įgijo pagal 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tuo pačiu perimdama buvusio savininko teises ir pareigas. Šalys dėl naudojimosi sklypu tvarkos nėra sudariusios dokumento, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl žemės sklypo naudojimosi yra sudarytas 1996 m. lapkričio 30 d. sklypo planas, kuris yra patvirtintas šalių parašais ir įregistruotas registre. Tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta, nes bendraturčiai ketino pertvarkyti ūkinius pastatus į garažo paskirties statinius ir dalį sklypo aptverti mūrine tvora. Tai faktiškai buvo padaryta, bet liko ne iki galo sutvarkyti dokumentai. Mirus vienai iš bendrasavininkų S. G., dalį jos turto įgijo atsakovė, kuri pradėjo ginčyti ieškovų statybų darbų dokumentus, todėl kilo būtinybė iš naujo tvarkyti statinių dokumentus, nes jie tapo savavališka statyba. Šalims nepavyko taikiai susitarti dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

3.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad atsakovė 2008 m. kovo 7 d. sutartimi įgijo Žemės sklypą ir prie sutarties buvo pateiktas 1996 m. žemė sklypo planas, kuriame buvo nurodyta jos įsigyjama dalis 70 m2, kurios išmatavimai 3,58 m x 19,55 m ir 3,55 m x 19,40 m, pažymėta raide „A“. Atsakovės manymu, ieškovams poreikis dėl naudojimosi tvarkos nustatyto kilo tik po surašytų savavališkų statybų aktų ir nurodymų. Pasak atsakovės, ieškovai niekada neieškojo bendro sprendimo, o tik trukdė atsakovei naudotis sklypu. Atsakovė nėra statinių, kuriems surašyti savavališkos statybos aktai nei statytoja, nei savininkė. Ieškovų siūlomoje tvarkoje nurodomas nesąžiningos sąlygos, nes atsakovė patekti į savo sklypą galės tik per ieškovų sklypus ir dar privalės finansiškai prisidėti prie jų priežiūros. Vidaus vandentiekio ir nuotekų šulinys, kuris yra namo bendras inžinierinis įrenginys, liks ieškovų dalyje. Pagal ieškovų siūlomą tvarką ieškovams nereikėtų atsakovės sutikimo dėl savavališkų statybų įteisinimo. Dalis sąlygų yra bendro pobūdžio, perrašytos iš įstatymų.

4.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė nustatyti Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarką pagal M. K. parengtą 2017 m kovo 24 d. planą ir naudojimosi juo sąlygas:

„1.1. Bendraturčiai individualiai naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis:

1.1.1. R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 52 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu A ir taškais bei linijomis 7-10-11-17-6-7;

1.1.2. V. K. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 105 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu B ir taškais bei linijomis 17-11-12-16-17;

1.1.3. A. S. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 78 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu C ir taškais bei linijomis 16-12-13-15-16;

1.1.4. O. Z. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 80 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu D ir taškais bei linijomis 15-13-14-5-15.

1.2. Bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis:

1.2.1. R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) – 88 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

1.2.2. V. K. (a. k (duomenys neskelbtini) – 179 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

1.2.3. A. S. (a. k (duomenys neskelbtini) – 133 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

1.2.4. O. Z. (a. k (duomenys neskelbtini) – 133 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

1.3. Naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomos tokios naudojimosi tvarkos sąlygos:

1.3.1. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t. t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, ją valdyti savo nuožiūra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygų.

1.3.2. Kiekvienas bendraturtis, pranešdamas kitiems bendraturčiams prieš 14 kalendorinių dienų, turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar jo dalį išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti naudotis kitiems tretiesiems asmenims, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius.

1.3.3. Bendraturčiai turi teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais (daiktais), elektros tinklais, vandentiekio ir nuotekų tinklais matininko M. K. parengtame plane pažymėtais pilkos spalvos raidėmis ir simboliu (KF - nuotekų tinklai, V - vandentiekio tinklai, ? yra lietaus nuotekų šulinys) pagal jų funkcinę paskirtį ir nesudaryti kliūčių (sniego kasimui, metalinių konstrukcijų ar medinių pavėsinių, malkinių statymui ir kt.) ar kitų užvarų, įskaitant tose vietose nuolatinį transportų priemonių stovėjimą, kurie pažeistų kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

1.3.4. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai, įvažiavimui pagal matininko M. K. parengtą žemės sklypo planą, o būtent pagal plane pažymėtus taškus 2, 3, 4 ir 20. Pravažiavimui iki kiekvienam bendraturčiui skirtos individualiai naudojamos žemės sklypo dalies bendraturčiai naudojasi žemės sklypo dalimi kaip tai pažymėta žemės sklypo plano taškuose 4, 14, 10 ir 8. Bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri skirta bendram naudojimui negali būti naudojama tik vieno bendraturčio asmeninėms reikmėms tenkinti, išskyrus skalbinių džiovyklių pastatymą, jeigu tai nereikš nuolatinio tokio daikto stovėjimo ir netrukdys įvažiuoti, pravažiuoti, prieiti ar patekti į kiekvienam bendraturčiui skirtas žemės sklypo dalis ar nuosavybės teise priklausančias patalpas.

1.3.5. Nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai prižiūrėti ir administruoti bendru bendraturčių rašytiniu sutarimu gali būti steigiama bendrija arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis.

1.3.6. Bendraturčiai, esant pagrindui ir visiems susitarius, gali sudaryti tvarkaraštį aplinkos ir kiemo tvarkymui. Ši nuostata neatima teisės atskiram bendraturčiui tvarkyti aplinką ir kiemą tiek jam priklausančioje bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tiek ir bendrai visų bendraturčių naudojamame žemės sklype.

1.3.7. Bendraturčiai apie atliekamus darbus bendroje žemės sklypo dalyje turi būti iš anksto per protingą terminą ir tinkamai informuoti arba supažindinti pagal preliminarius ar suderintus projektus (jeigu tokie numatyti) apie inžinerinius tinklus, komunikacijų įvedimą, vandens nuotekas, elektros tinklų tiesimą jei tokių darbų atlikimas sudarytų kliūtis kitiems bendraturčiams laisvai naudotis bendro naudojimo žemės sklypu. Bet kokių komunikacijų tiesimas ar kitoks įrengimas gali būti atliekamas tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui, išskyrus atvejus kaip pagal teisės aktų reikalavimus toks sutikimas nereikalingas.

1.3.8. Tvorą, jeigu jos konstrukcijos neperžengs sklypo ribos, galima statyti bendroje žemės sklypo dalyje jeigu tvora yra ne aukštesnė kaip 180 cm. Vakarinėje ir rytinėje žemės sklypo dalyse tvoros akytumas turi būti ne didesnis kaip 25 proc.

Bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri skirta bendram naudojimui turi būti naudojama tik visiems kartu sutarus, o ne pagal savo asmeninius poreikius tiek želdinių sodinimui bei jų pertvarkymui, tiek statybos reikmėms įskaitant neypatingus ir nesudėtingus rekonstrukcijos darbus, kuriems nereikia rengti statinio projekto ar gauti statybos leidžiančio dokumento. Šis punktas yra netaikomas esant 1.3.8 punkte numatytam atvejui.

1.3.9. Bendraturčiams neradus tarpusavio sutarimo, apie tai turi būti informuota gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo.

1.3.10. Statybos padarinių šalinimas, aplinkos tvarkymas ar kitoks naudojimasis bendru žemės sklypu galintis sudaryti kliūtis kitiems bendraturčiams laisvai naudotis bendro naudojimo žemės sklypu galimas tik apie tai tinkamai informavus bendraturčius prieš 7 kalendorines dienas. Statybos padarinių šalinimas, aplinkos tvarkymas ar kitoks naudojimasis bendru žemės sklypu galimas tik užtikrinant, kad bus apsaugotos kitų bendraturčių asmeniniam naudojimuisi skirtos žemės sklypo dalys ir jose esantis kitas turtas.

1.3.11. Kiekviena iš žemės sklypo dalių, pagal matininko M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtų indeksais A, B, C ir D naudojama to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis ir pagal jo tikslinę paskirtį – kiemo aikštelei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui ir kt., o jeigu statiniai nepastatyti – privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui. Jeigu tarp individualiai naudojamų sklypo dalių paliktas laisvas ir neužstatytas plotas, tai kitas bendraturtis negali naudotis kitam bendraturčiui priskirta sklypo dalimi taip, kad būtų suvaržoma to kito bendraturčio teisė ir galimybė patekti per bendrą žemę į jam priskirtą individualiai naudojamą žemės sklypo dalį su transporto priemone. Bet kokios, net ir laikinos kliūtys, varžančios bendraturčio patekimą į jam priklausančią žemės sklypo dalį ar joje esantį statinį laikomos nuosavybės teisės pažeidimu.

1.3.12. Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje pagal matininko M. K. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtus indeksus A, B, C ir D statyti statinius užstatant visą tos dalies perimetrą ar jos dalį, griauti esamus statinius ar rekonstruoti esamus statinius, įskaitant ir tokiems darbams reikalingų dokumentų parengimą, išdavimą ir juose nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą tik esant kitų bendraturčių rašytiniam sutikimui. Tokių statinių statyba kiekvienam bendraturčiui priskirtoje individualioje naudojimosi sklypo skirtoje dalyje galima jeigu tai netrukdys kitiems bendraturčiams laisvai naudotis ir disponuoti transporto priemonėmis.

1.3.13. Jei gretimo (svetimo) sklypo savininkai (naudotojai) neleidžia statyti neypatingų ar nesudėtingų statinių arčiau jų sklypo ribų kai pagal teisės aktus turi būti laikomasi minimalių statinių atstumai, tokiu atveju bendraturtis neturi naudotis kitam bendraturčiui tenkančia kraštine sklypo dalimi, kaip tai nurodyta matininko M. K. plane pažymėtuose indeksuose A arba D, savo poreikiams tenkinti.

1.3.14. Tarp individualiai naudojamų kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių sklypų ribų gali būti statoma ne aukštesnė kaip 140 cm aukščio tinklo tvora, turinti akytumą ne didesnį kaip 30 proc. ir tik esant šių sklypo ribų bendraturčių sutikimui.

1.4. Nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jo dalį“.

5.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovai neieško bendro sprendimo su atsakove, apsunkina galimybę jai naudotis žemės sklypu. Ieškovas V. K. savo žemės sklypo „B“ dalyje pasistatė pavėsinę ir patekimas į atsakovės „A“ sklypo dalį tapo neįmanomas. Vėliau vietoje medinės pavėsinės ieškovas pasistatė metalinių vamzdžių konstrukciją ir tokiu būdu liko kliūtis patekti į atsakovės „A“ sklypo dalį.

6.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovai nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimą su priešieškiniu grindė tuo, kad kiekvieno bendraturčio turto dalis yra tokio paties teisinio statuso ir turi būti užtikrinta vienoda jos apsauga. Priešieškiniu atsakovė siūlo sumažinti individualiam naudojimui priskirtas žemės sklypo dalis lyginant su 1996 metų planu. Atsakovei įgijus žemė sklypą, pagal 1996 m. planą jai atiteko „A“ dalis, kuri buvusios savininkės valia nebuvo skirta transporto priemonių važinėjimui, o tuo metu ieškovai savo lėšomis įrengė trinkeles. Atsakovės siūlomoje tvarkoje nepagrįstai siūlomas ribojimas disponuoti savo sklypo dalimi tik kitų bendraturčių sutikimu, išeinama iš ginčo ribų, ribojamos galimybės naudotis daiktu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies – nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių naudojimosi tvarką pagal M. K. parengtą 2017 m. kovo 24 d. planą ir naudojimosi juo sąlygas:

1.1. Bendraturčiai individualiai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis:

1.1.1. R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 52 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu A ir taškais bei linijomis 7-10-11-17-6-7;

1.1.2. V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 105 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu B ir taškais bei linijomis 17-11-12-16-17;

1.1.3. A. S. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 78 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu C ir taškais bei linijomis 16-12-13-15-16;

1.1.4. O. Z. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 80 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu D ir taškais bei linijomis 15-13-14-5-15.

1.2. Bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis:

1.2.1. R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) – 88 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

1.2.2. V. K. (a. k (duomenys neskelbtini) – 179 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

1.2.3. A. S. (a. k (duomenys neskelbtini) – 133 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

1.2.4. O. Z. (a. k (duomenys neskelbtini) – 133 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

1.3. Naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomos tokios naudojimosi tvarkos sąlygos:

1.3.2. Kiekvienas bendraturtis, pranešdamas kitiems bendraturčiams prieš 14 kalendorinių dienų, turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar jo dalį išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti naudotis kitiems tretiesiems asmenims, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius.

1.3.3. Bendraturčiai turi teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais (daiktais), elektros tinklais, vandentiekio ir nuotekų tinklais matininko M. K. individualios veiklos (pažymos Nr. 589738) plane pažymėtais pilkos spalvos raidėmis ir simboliu (KF – nuotekų tinklai, V – vandentiekio tinklai, ? yra lietaus nuotekų šulinys) pagal jų funkcinę paskirtį ir nesudaryti kliūčių (sniego kasimui, metalinių konstrukcijų ar medinių pavėsinių, malkinių statymui ir kt.) ar kitų užvarų, įskaitant tose vietose nuolatinį transportų priemonių stovėjimą, kurie pažeistų kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

1.3.4. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai, įvažiavimui pagal matininko M. K. parengtą žemės sklypo planą, o būtent pagal plane pažymėtus taškus 2, 3, 4 ir 20. Pravažiavimui iki kiekvienam bendraturčiui skirtos individualiai naudojamos žemės sklypo dalies bendraturčiai naudojasi žemės sklypo dalimi kaip tai pažymėta žemės sklypo plano taškuose 4, 14, 10 ir 8. Bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri skirta bendram naudojimui negali būti naudojama tik vieno bendraturčio asmeninėms reikmėms tenkinti, išskyrus skalbinių džiovyklių pastatymą, jeigu tai nereikš nuolatinio tokio daikto stovėjimo ir netrukdys įvažiuoti, pravažiuoti, prieiti ar patekti į kiekvienam bendraturčiui skirtas žemės sklypo dalis ar nuosavybės teise priklausančias patalpas.

1.3.7. Bendraturčiai apie atliekamus darbus bendroje žemės sklypo dalyje turi būti iš anksto per protingą terminą ir tinkamai informuoti arba supažindinti pagal preliminarius ar suderintus projektus (jeigu tokie numatyti) apie inžinerinius tinklus, komunikacijų įvedimą, vandens nuotekas, elektros tinklų tiesimą jei tokių darbų atlikimas sudarytų kliūtis kitiems bendraturčiams laisvai naudotis bendro naudojimo žemės sklypu. Bet kokių komunikacijų tiesimas ar kitoks įrengimas gali būti atliekamas tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui, išskyrus atvejus kaip pagal teisės aktų reikalavimus toks sutikimas nereikalingas.

1.3.8. Bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri skirta bendram naudojimui turi būti naudojama tik visiems kartu sutarus, o ne pagal savo asmeninius poreikius tiek želdinių sodinimui bei jų pertvarkymui, tiek statybos reikmėms įskaitant neypatingus ir nesudėtingus rekonstrukcijos darbus, kuriems nereikia rengti statinio projekto ar gauti statybos leidžiančio dokumento.

1.3.10. Statybos padarinių šalinimas, aplinkos tvarkymas ar kitoks naudojimasis bendru žemės sklypu galintis sudaryti kliūtis kitiems bendraturčiams laisvai naudotis bendro naudojimo žemės sklypu galimas tik apie tai tinkamai informavus bendraturčius prieš 7 kalendorines dienas. Statybos padarinių šalinimas, aplinkos tvarkymas ar kitoks naudojimasis bendru žemės sklypu galimas tik užtikrinant, kad bus apsaugotos kitų bendraturčių asmeniniam naudojimuisi skirtos žemės sklypo dalys ir jose esantis kitas turtas.

1.3.12. Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje pagal matininko M. K. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtus indeksus A, B, C ir D statyti statinius užstatant visą tos dalies perimetrą ar jos dalį, griauti esamus statinius ar rekonstruoti esamus statinius, įskaitant ir tokiems darbams reikalingų dokumentų parengimą, išdavimą ir juose nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą tik esant kitų bendraturčių rašytiniam sutikimui.

8.       Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis po 530,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad šalys yra 0,0848 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, bendrasavininkai ir jiems atitinkami nuosavybės teise priklauso dalys: O. Z. – 213/848 dalis, R. S. – 140/848 dalis, A. S. – 211/848 dalis, V. K. – 284/848 dalis. Žemė sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, kurio užstatytas plotas 204 kv. m. ir kuriam paskirtas administratorius UAB „Naujamiesčio būstas“. Šiame name yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. UAB „Naujamiesčio būstas“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštas pagrindžia, kad Žemės sklype yra įrengtas lietaus nuotekų šulinys, kuris yra priskirtas prie namo bendrų inžinierinių tinklų.

10.       1996 m. lapkričio 30 d. tarp buvusių Žemės sklypo savininkų buvo pasirašytas Žemės sklypo planas, kuriame buvo pažymėtos savininkams priskirtos bendrai ir atskirai naudojamos Žemės sklypo dalys. Atsakovei 2008 m. kovo 7 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi įgyjant dalį žemės sklypo, 1996 m. lapkričio 30 d. pasirašytas planas buvo sudėtinė dalis.

11.       Byloje pateikti 2014 m. gegužės 6 d. ir 2014 m. birželio 25. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktai ir privalomi nurodymai, VĮ „Registrų centras“ išrašai pagrindžia, kad Žemės sklype ieškovai turi savavališkos statybos objektus: garažą, užstatymo plotas 144 kv. m. ir tvorą 21,5 m. ilgio bei 2,4 m. aukščio.

12.       Byloje yra viso buvo trys naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantai (du alternatyvius pateikė ieškovai ir vieną atsakovė). Palyginus siūlomas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkas matyti, kad jose šalys iš esmės sutaria dėl to, jog: Žemės sklype turi būti nustatytos bendrojo ir individualaus naudojimo dalys (bendrojo naudojimo dalis nustatoma teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės, o individualaus naudojimo dalys – toliausioje Žemės sklypo dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės); individualaus naudojimosi dalys turi būti nustatomos eilės tvarka nuo kairės pusės: R. S., V. K., A. S., O. Z.. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad tokie sprendiniai iš esmės buvo numatyti 1996 m. lapkričio 30 d. plane, laikė, jog tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp šalių faktiškai susiklostė ir iš esmės jai pritaria šalys, todėl teismas šioje dalyje ir turi ją tokią nustatyti.

13.       Šalių siūlomose nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkose skiriasi bendrojo ir individualaus naudojimo Žemės sklypo dalių dydžiai, taip pat siūlomos bendro ir individualaus naudojimo dalyse taikytinos sąlygos.

14.       Teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo pažymėjo, kad nustatoma naudojimosi tvarka turi užtikrinti socialinę taiką ir turi būti užtikrintas bendraturčių turimų nuosavybės dalių adekvatumas. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad tarp šalių jau pakankamai ilgą laiką vysta įvairūs ginčai susiję su Žemės sklypu, todėl, teismo manymu, siekiant toliau užkirsti kelią tolesnėms ginčams labiausiai šalių interesus atitiktų tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kurioje nebūtų likusios bendrojo naudojimo dalies arba šioje dalyje būtų nustatytos tokios taisyklės, kurios neleistų ginčams kilti. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas šioje byloje nagrinėdamas apeliacinį skundą 2017 m. vasario 27 d. nutartyje nurodė, jog bendraturčiams turi būti pasiūlyta pateikti planus, kuriuose būtų kuo mažesnis plotas, priskiriamas bendram naudojimui, užtikinant kiekvienam iš bendrasavininkų galimybę privažiuoti, jeigu privažiavimas būtinas.

15.       Teismas sprendė, kad nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką būtina užtikrinti visų šalių galimybę atvažiuoti su automobiliu į Žemės sklypo dalį, skirtą individualiam naudojimui. Įvertinęs namo Žemės sklype išsidėstymą ir įrengtą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, teismas padarė išvadą, kad nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką, nepavyks nustatyti tokios tvarkos, kurioje būtų nustatomos vien tik individualaus naudojimo dalys. Mažiausia bendro naudojimo Žemės sklypo dalis eilės tvarka yra numatyta: 2015 m. liepos 18 d. J. M. plane (427 kv.m); 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane (488 kv.m); 2017 m. kovo 24 d. M. K. plane (533 kv. m).

16.       Teismas vertino, kad 2015 m. lapkričio 18 d. J. M. parengtas planas ir kartu su juo siūloma naudojimosi Žemės sklypo tvarka neužtikrins socialinės taikos, nes joje nėra užtikrinta atsakovės galimybė netrukdomai privažiuoti su automobiliu prie jai priskirtos individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies, o pravažiavimas iš esmės yra užtikrintas per ieškovams priskirtas individualaus naudojimosi dalis, kuriose galimos laikinos kliūtis.

17.       Įvertinęs 2017 m. gegužės 10 d. J. M. ir 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtuose planuose šalių individualiam naudojimui priskirtas Žemės sklypo dalis, teismas padarė išvadą, kad šiuose planuose su tam tikromis paklaidomis iš esmės yra užtikrintas visų bendrasavininkų dalies adekvatumas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl pagal šį kriterijų nė vienas iš šių planų nėra išskirtiniu ir nėra pagrindo nepatvirtinti tokio plano.

18.       Pagrindinis skirtumas tarp 2017 m. gegužės 10 d. J. M. ir 2017 m. kovo 24 d. M. K. plano yra juose numatytas bendrojo ir individualaus naudojimo Žemės sklypo dalių dydis. 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane bendro naudojimo Žemės sklypo dalis yra mažesnė (488 kv. m) nei 2017 m. kovo 24 d. M. K. plane (533 kv. m). 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane riba tarp bendrojo ir individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies yra nustatyta pagal būtinybę bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalyje palikti 4 metrų pravažiavimą iki Žemės sklypo individualaus naudojimo dalių, ir kuris siauriausioje vietoje tarp namo (laiptelio) sudaro 3,79 m. (4 m – 0,21 m). Bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos šulinys šiame plane lieka ieškovui V. K. priskirtoje individualaus naudojimo dalyje. 2017 m. kovo 24 d. M. K. plane numatyta bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis yra didesnė ir jos riba su individualaus naudojimo dalimi yra susieta su bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos buvimo vieta. Šiame plane atstumas tarp namo (laiptelio) ir individualaus naudojimo dalies nėra aiškiai sužymėtas, bet jis yra didesnis kaip 4,46 m. Teismas įvertinęs šiuose planuose siūlomus sprendimus dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos padarė išvadą, kad labiausiai šalių interesus ir socialinę taiką užtikrina 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtas planas. Šiame plane numatytas tinkamas pravažiavimas automobiliui iki individualiam naudojimui paskirtų Žemės sklypo dalių. 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane numatytas pravažiavimas siauriausioje jo dalyje (tarp plane nurodytų 19 ir 12 punktų), kurioje taip pat turi būti daromas posūkio manevras, gali būti nepakankamas automobiliui pravažiuoti ir sukelti poreikį įvažiuoti į V. K. ar (ir) A. S. individualiam naudojimui paskirtas Žemės sklypo dalis. Be to, teismo vertinimu, bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos šulinio, kuris yra skirtas viso Žemės sklypo lietaus vandeniui surinkti, priskyrimas V. K. individualiai Žemės sklypo daliai, būtų neteisingas, galėtų prisidėti prie tolesnių bendraturčių ginčų susijusių su šiuo objektu naudojimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka, numatyta 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane neužtikrins socialinės taikos.

19.       Vertindamas atsakovės prašomas nustatyti sąlygas, teismas pažymėjo, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje nurodytos sąlygos turi užtikrinti bendraturčių socialinę taiką, jos turi būti aiškiai suformuluotos, turi būti vengiama teisės aktų nurodytų reikalavimų kartojimo, neturi prieštarauti imperatyvioms teisės aktų normoms, neturi pažeisti bendraturčių lygiateisiškumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas patvirtino naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sąlygas, nurodytas 1.1., 1.2., 1.3.2, 1.3.7., 1.3.10., 1.3.3., 1.3.4. ir 1.3.12 punktuose, o likusių sąlygų netvirtino.

20.       Pasisakydamas dėl 1.3.12. papunkčio sąlygos, įtvirtinančios bendraturčių teisę atlikti Žemės sklypo individualioje dalyje statybos darbus tik turint visų bendraturčių raštinį sutikimą, teismas nurodė, kad tokia sąlyga atitinka protingumo reikalavimus, nes Žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir sąlyginai nedidelio dydžio, visam Žemės sklypui yra taikomi bendru ir detaliuoju planu nustatyti reikalavimai, susiję su užstatymo intensyvumu, tankiu ir pan. Vieno iš bendraturčių įgyvendinta statybos teise gali turėti įtakos kitų bendraturčių teisėms atlikti statybos darbus. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad šioje sąlygoje antrame sakinyje įrašyta sąlyga dėl netrukdymo kitiems bendraturčiams yra perteklinė ir gali būti ginčo objektu, todėl jos netvirtino. Dėl šių priežasčių teismas patvirtino tik šio papunkčio pirmame sakinyje įrašytą sąlygą.

21.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad netenkintų priešieškinio reikalavimų dalis yra susijusi su tam tikrų siūlomų tvarkos sąlygų nepatvirtinimu, o tai, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Dėl to teismas ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, o atsakovės patenkino, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.        Ieškovai V. K. ir O. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarką pagal matininko J. M. parengtą 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo planą, nustatant, kad teismo sprendimu patvirtina naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į Žemės sklypą ar jo dalį, nustatant tokias naudojimosi juo sąlygas:

1.        Kiekvienam iš bendraturčių tenka individualiam naudojimuisi tenka šios žemės sklypo dalys:

1.1.        R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 59 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu A (jos taškai bei linijos 7-10-11-17-6-7).

1.2.        V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 121 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu B (jos taškai bei linijos 17-11-12-16-17).

1.3.        A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 89 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu C (jos taškai bei linijos 16-12-13-15-16).

1.4.        O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 91 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu D (jos taškai bei linijos 15-13-14-5-15).

2.        Naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos sąlygos:

2.1.        Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t.t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, ją valdyti savo nuožiūra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygų.

2.2.        Kiekvienas bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio žemės sklypo dalį ta kaina ir kitomis sąlygomis, kuriomis jis bus parduodamas, įskaitant ir tuos atvejus, kai jis parduodamas kartu su žemės sklype esančiais statiniais/patalpomis, o žemės sklypo dalį parduodantis bendraturtis turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka pasiūlyti kitiems bendraturčiams įsigyti parduodamą daikto dalį ir su ja susijusį parduodamą kitą tame pačiame žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ar daiktus. Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį įkeisti, suteikti naudotis kitiems asmenims be kitų bendraturčių sutikimo.

2.3.        Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį - kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir įvažiavimui į žemės sklypą užtikrinti.

2.4.        Kiekviena iš žemės sklypo dalių, priskirta individualiam bendraturčio naudojimuisi, naudojama ir prižiūrima to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis, ir pagal jos paskirtį - kiemo aikštelei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui, o jeigu statiniai nepastatyti - privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui. Bendraturtis, kuris naudojasi kito bendraturčio padarytais pagerinimas žemės sklype, turi prisidėti finansiškai prie tokio objekto įrengimo, atstatymo, tvarkymo ar priežiūros.

2.5.        Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje įsirengti kiemo aikštelę/privažiavimą į tose dalyse stovinčius statinius/ aikšteles individualiai ar kooperuojantis su kitais bendraturčiais (visais ar jų dalimi), arba tokio įrengimo iš viso nedaryti.

2.6.        Matininko J. M. parengtame 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo plane brūkšninėmis linijomis pažymėta dalis, įvardinta „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“, gali būti naudojama tik pravažiavimui per bendro naudojimo teritoriją iki kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtų ar kitų žemės sklypo dalių, inžinierinių tinklų pravedimui iki bendraturčio individualiam naudojimuisi priskirto žemės sklypo dalies.

2.7.        Jei pravažiavimui skirta dalis įrengta, ji turi būti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali būti paliktas stovėti ar kitaip būti joks daiktas, jokia transporto priemonė.

2.8.        Įvertinus tai, kad matininko J. M. parengtame 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo plane brūkšninėmis linijomis pažymėtoje dalyje, įvardintoje „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“, nėra įrengtas pravažiavimas nuo gyvenamojo namo kampo, pažymėto tašku 19, iki individualiam naudojimuisi priskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A, šioje dalyje nėra įrengta transporto priemonėmis važiuoti ir stovėti tinkama kelio danga, žemės sklypo bendraturtis, kurio individualiam naudojimuisi priskirta indeksu A pažymėta žemės sklypo dalis, turi teisę be atskiro bendraturčių sutikimo savo sąskaita iki 2020 m. spalio 1 d. įrengti transporto priemonėms važiuoti ir stovėti tinkamą betoninių trinkelių kelio dangos pravažiavimą tam skirtoje juostoje bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje ir indeksu A pažymėtoje žemės sklypo dalyje. Po šios datos bet kokie šiame punkte nurodomi darbai gali būti atliekami tik esant bendram bendraturčių sprendimui, priimtam pagal žemės sklypo naudojimo tvarkos sąlygas.

2.9.        Jei dėl inžinierinių tinklų ar kitokių inžinierinių įrenginių pravedimo ar kitokio įrengimo būtina išardyti žemės sklype įrengtą kiemo dangą, įskaitant ir pravažiavimo, tai visi tokio ardymo ir dangos atstatymo darbai turi būti atliekami šiuos darbus inicijavusio bendraturčio ar bendraturčių sąskaita.

23.       Ieškovų V. K. ir O. Z. apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad Žemės sklypas turi naudojimosi tvarką (Nekilnojamojo turto registre įregistruotame 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtos dalys pažymėtos raidėmis A, B, C ir D; šio plano pagrindu kiekvienas iš bendraturčių nusipirko Žemės sklypo dalį iš Lietuvos Respublikos valstybės) ir ji privaloma bendraturčiams. Atsakovė šią naudojimosi tvarką perėmė ir su ja sutiko įsigydama Žemės sklypo dalį 2008 m. kovo 7 d. sutartimi, kurios priedas ir buvo minėtas Žemės sklypo planas. Teisių perėmimą pripažįsta ir atsakovė. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovei įgijus nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo, jai atiteko šio Žemės sklypo A dalis, ji ja ir toliau siekia naudotis.

23.2.                      Nors skundžiamame teismo sprendime ir nurodoma, kad šalių pateiktose tvirtinti naudojimosi tvarkose esminiai sprendiniai jau numatyti Nekilnojamojo turto registre registruotame 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane, tačiau teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, tokio sprendimo nesusiejo su tų sprendinių išlaikymu, t. y. nenurodė, kad atsakovės pateiktu Žemės sklypo planu tie sprendiniai išlaikomi labiau, nutylėjo, kad tie Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimai daromi būtent atsakovės naudai ir jos iniciatyva dėl jos noro keisti Žemės sklypo naudojimo sąlygas. Susiformavęs teisinis lūkestis ir faktinė naudojimosi tvarka reiškia, kad tie pakeitimai galimi tik minimaliai – tiek, kiek reikia pasiekti nurodytiems teisiškai reikšmingiems tikslams, atitinkamai numatant kompensacijas bendraturčiams (ieškovams), kurie nukenčia dėl tų pakeitimų.

23.3.                      Civilinėje byloje pareikštais reikalavimais ieškovai inicijavo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą teismo sprendimu tik tam, kad iki tol galiojusi naudojimosi tvarka ne visiškai atitiko formalius dabar galiojančių įstatymų reikalavimus ir dėl to nebuvo atvaizduojama (tinkamai išviešinta) Nekilnojamojo turto registre. Tai leido suinteresuotiems asmenims abejoti, ar yra nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, be to, atsakovė nerodė jokios valios tartis dėl tokios tvarkos tinkamo įforminimo.

23.4.                      Byloje pareikšti reikalavimai dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo turi būti vertinami kaip esamos tvarkos pakeitimai, t. y. tokiems pakeitimas nepakanka vien suinteresuoto bendraturčio pareiškimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, jis turi nurodyti svarbias priežastis, kodėl esama ir nusistovėjusi tvarka turi būti keičiama, ir kaip tvirtinami pakeitimai pasitarnauja deklaruojamiems tikslams pasiekti, ar jie proporcingi visų bendraturčių interesams, ar tie pakeitimai nereiškia jau įgytų teisių panaikinimo ar suvaržymo, jei reiškia – kokia kompensacija numatoma tokiems bendraturčiams.

23.5.                      Atsakovė siekia turėti privažiavimą į savo dalį per bendrojo naudojimo teritoriją, kuriai suformuoti būtina sumažinti visų bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtas dalis proporcingai turimai Žemės sklypo nuosavybės daliai. Pirmos instancijos teismas iš esmės vadovavosi išimtinai atsakovės pageidavimu turėti privažiavimą prie savo A dalies, todėl ir buvo nepagrįstai suteiktas prioritetas tam Žemės sklypo planui, kuris be pagrindo keičia naudojimosi tvarką labiau negu būtina. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovų interesus ir jų interesų gynimo proporcingumą.

23.6.                      Apeliantai toliau palaiko tik savo reikalavimą nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal vieną planą – pagal 2017 m. gegužės 10 d. matininko J. M. parengtą Žemės sklypo planą.

23.7.                      Ieškovų pateiktos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlygos yra aktualios nepriklausomai nuo plano varianto, nes tiek ieškovų, tiek atsakovės Žemės sklypo planai neturi įtakos jų turiniui, todėl ieškovų pasiūlytos naudojimosi sąlygos teismo turėjo būti svarstomos ir tuo atveju, jei teismas tvirtino Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės Žemės sklypo planą. Be to, civilinėse bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismas turi teisę nustatyti ir tokias sąlygas, kurių nė viena iš šalių nenurodė savo reikalavimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

23.8.                      Pirmos instancijos teismas pirmenybę teikė atsakovė Žemės sklypo planui iš esmės dėl dviejų aplinkybių – užtikrinamo geresnio (platesnio) privažiavimo transporto priemone prie jos individualiam naudojimuisi skirtos Žemės sklypo dalies ir būtinumo, kad būtent šiame plane nurodyta bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos dalis (jos buvimo vieta) būtų bendrojo naudojimo teritorijoje, plačiau nenurodant tokio būtinumo. Pirmos instancijos teismas nevertino tokių pakeitimų įtakos ieškovų teisėms. Šių aplinkybių visuma rodo, kad priimtas teismo sprendimas nepagrįstas ne tik dėl procesinių teisės normų pažeidimų (nepasisakė dėl visų argumentų ir neįvertino visų aplinkybių), bet ir dėl neteisingo šalių materialinės teisės pagrindu gintinų teisių.

23.9.                      Lietuvos respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato privačios nuosavybės neliečiamumą, o tai reiškia, kad tokia nuosavybė negali būti varžoma be įstatyme numatyto pagrindo, o jeigu ir varžoma įstatymo pagrindu – ji turi būti teisingai atlyginama. Jei yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, tai individualiam naudojimuisi priskirta daikto dalimis teismų praktikos pripažįstama kaip tarpinė būklė, kai formaliai išliekant bendrajai dalinei nuosavybei, asmuo tokia dalimi faktiškai naudojasi kaip asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Todėl tokiai nuosavybei taikoma pilna teisinė apsauga, taikytina kaip ir vieno asmens nuosavybei kitų formalių bendraturčių atžvilgiu. Bendraturčio pretenzijos peržiūrėti naudojimosi tvarką ar reikalavimai naudotis kito bendraturčio individualiam naudojimusi priskirta dalimi reiškia reikalavimą naudotis kito asmens nuosavybe ir pagal analogiją tokie reikalavimai spręstini pagal teisinį reglamentavimą, taikomą servituto institutui.

23.10.                      Nors pirmos instancijos teismas ir pripažino, kad dėl atsakovės interesų mažina kiekvieno iš bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtą dalį ir net labiau negu būtina, ieškovams nepriteisė nei piniginės kompensacijos, nei nustatė kokias nors šalių teises ir pareigas praradimams kompensuoti (nuo ieškovų atskirtos dalys yra pagerintos – jose jų lėšomis yra įrengta betoninių trinkelių danga). Ieškovai savo reikalavimuose tokias sąlygas numatė, tačiau pirmos instancijos teismas vien dėl to, kad pirmenybę teikė atsakovės pateiktam Žemės sklypo planui, tokių ieškovų pateiktų sąlygų pagrįstumo apskritai nenagrinėjo.

23.11.                      Atsakovės pateiktame Žemės sklypo plane pravažiavimo plotis (4,5 m ir daugiau) reiškia ne būtinas normalias sąlygas tinkamai naudotis daiktu (jo dalimi) pagal paskirtį, o papildomą ir perteklinį patogumo sudarymą. Standartus dėl transporto priemonių (lengvųjų automobilių) pravažiavimui skirtų teritorijų (juostų) pločio numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai" (toliau Reglamentas) 15 punkto 2 lentelės 3.2 eilutė „Pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai“ – kelio juostos plotis (t. y. plotis tinkamas transporto priemonei judėti) turi būti 3 m. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktame Žemės sklypo plane iš esmės užtikrinamas mažiausiai 3,5 m pločio pravažiavimas, taip pat konstatuota, kad Žemės sklypas nėra didelis, o tai savaime reiškia, kad nė vienas bendraturtis negali tikėtis ir jam negali būti nustatomos tokios naudojimosi sąlygos, kurios galėtų būti taikomos dėl papildomo patogumo.

23.12.                      Pirmosios instancijos teismo abejonė dėl pakankamumo padaryti posūkį yra pagrįsta tik prielaida, kuri nepatvirtina jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, viso pravažiavimo teritorijos padidinimas niekaip nesusijęs su nedidelės jo dalies – posūkio klausimu.

23.13.                      Teismo argumentai dėl prie gyvenamojo namo esančio laiptelio yra nepagrįsti, nes jis išsikiša į pravažiavimui skirtą juosta nedidele dalimi ir bet kuriuo atveju pravažiavimui lieka platesnė negu 3 m juosta.

23.14.                      Teismo nurodyta aplinkybė, kad individualiam naudojimuisi priskirtų dalių ribą būtina derinti su bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos buvimo vieta, yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžia tokio būtinumo. Bendrojo naudojimo lietaus kanalizacija atsakovė nesinaudoja ir net neplanuoja ja naudotis. Be to, šie tinklai eina per visą Žemės sklypą nuo gyvenamojo namo link ieškovų individualiam naudojimuisi priskirtų Žemės sklypo dalių, o tai reiškia, kad net ir pagal ieškovų pateiktą Žemės sklypo dalį, didelė šių tinklų dalis lieka bendrojo naudojimo teritorijoje, esant poreikiui, prie jų galima prisijungti bet kurioje tų tinklų dalyje, tuo labiau esančioje bendrojo naudojimo dalyje. Kuo reikšmingas tas plotas, kuriuo atsakovės Žemės sklypo planu sumažinama individualiam naudojimuisi priskirtų dalių riba, teismo sprendime nenurodyta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė akcentavo tų tinklų šulinio vietos svarbą, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tik toje vietoje galima būtų prisijungti prie tų tinklų, tik toje vietoje gali būti toks šulinys ar tos vietos buvimas kito bendraturčio individualiam naudojimuisi priskirtoje dalyje tokį prisijungimą padarytų negalimu. Šis tinklų šulinys yra paprasčiausia santechninėmis priemonėmis įrengtas pagilinimas, įrengiamas palengvinti tų tinklų atskirų dalių sujungimą ir jį galima įrengti bet kurioje kitoje tų tinklų vietoje, neribojant jų skaičiaus.

23.15.                      Teismo sprendimu patvirtintame Žemės sklypo plane privažiavimas transporto priemone iki Žemės sklypo A dalies numatytas ten, kur šiuo metu nėra fizinės galimybės tą dalį naudoti tokiai paskirčiai, neatlikus atskirų tos dalies pertvarkymo darbų (reikalinga pašalinti ten augančius medžius, įrengti tvirto paviršiaus pravažiavimo dangą). Be to, jis sprendžia tik transporto priemonės privažiavimo iki tos dalies klausimą, bet nesprendžia jos išvažiavimo sąlygų, t. y. projektuojamu privažiavimu transporto priemonė gali judėti tik viena juosta, o tai reiškia, kad išvažiavimas galimas tik atbuline eiga, o tai savaime nepatogu, rizikinga ir nepateisinama. Ieškovų pateiktame Žemės sklypo plane ta problema sprendžiama, numatant papildomą plotą pravažiavimui atbuline eiga iš Žemės sklypo A dalies pagal Žemės sklypo išorinę ribą, o tai leis padaryti posūkį į Žemės sklypo vidinę dalį ir tęsti transporto priemonės judėjimą priekiu.

23.16.                      Vien Žemės sklypo plano patvirtinimas nereiškia tinkamo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes neišspręsta kokiai paskirčiai ir kiek individualiai gali naudotis kiekvienas iš bendraturčių jam priskirta Žemės sklypo dalimi, kaip turi būti naudojamas bendrojo naudojimo teritorija. Teismo sprendimu nustatytos sąlygos šių aktualių klausimų nesprendžia, nes daugeliu atvejų tik pakartojama, kad tie klausimai turi būti sprendžiami visų bendraturčių kartu, o atskiros sąlygos neatitinka tiesės aktų reikalavimų, nes yra perteklinės ir pažeidžia atskirų įstatymų reikalavimus, taip pat nustato tokias sąlygas, kurios tik pablogina naudojimosi Žemės sklypu sąlygas, jos formuluojamos neaiškiai ir dviprasmiškai.

23.17.                      Nustačius naudojimosi tvarką, bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010), tačiau skundžiamu sprendimu nustatytos sąlygos faktiškai tokį priskyrimą paneigia, nes įpareigoja bendraturčius ir toliau spręsti visus klausimus bendrai.

23.18.                      Tarp teismo patvirtintų sąlygų, įtvirtintų 1.3.7, 1.3.8, 1.3.10 punktuose, nurodoma, kad bet kokie darbai, įskaitant ir tokius kaip aplinkos tvarkymas, naudojimasis Žemės sklypu ir pan. galimas tik pagal šalių susitarimu nustatytas sąlygas arba iš anksto prieš kelias dienas įspėjus. Akivaizdu, kad šalys tokio susitarimo nepasieks, o tai formaliai reikš, kad nė vienas bendraturtis negali naudotis Žemės sklypo bendrojo naudojimo teritorija, negali jos tvarkyti, atlikti einamuosius darbus, net tokius kaip sniego kasimas, kiemo valymas ir pan.

23.19.                      Tam, kad būtų aišku, kokiai paskirčiai turi būti naudojamos individualiam naudojimuisi priskirtos Žemės sklypo dalys, ieškovai, įvertinę kilusių konfliktų priežastis, nurodė, kad jų paskirtis turi būti tik pagalbinių statinių statybai ir tos dalies bendraturčio transporto priemonei laikyti, kad tokios transporto priemonės negali būti laikomos bendrojo naudojimo teritorijoje, pažymėtoje kaip pravažiavimo juosta. Teismo sprendimu patvirtintose sąlygose tokių nuostatų nėra, individualiam naudojimui priskirtų Žemės sklypų paskirtis nenustatyta. Vietoje to teismas patvirtino dviprasmišką sąlygą (1.3.12 punktas), kad bet kuri individualiam naudojimuisi priskirta Žemės sklypo dalis gali būti užstatoma bet kokios paskirties statiniu, nenurodant nei jo paskirties, nei ploto, tačiau pakartojant teisinį reglamentavimą, kuris taikomas tada, kai nėra jokio susitarimo dėl bendraturčių, kad bendrame Žemės sklype galimos statybos tik turint visų bendraturčių sutikimus.

23.20.                      Konkretumo ir aiškumo reikalavimų taip pat neatitinka 1.3.4 punkto sąlyga, kurioje nurodoma bendrojo naudojimo teritorijos dalis, skirta transporto priemonėms judėti, tačiau ta dalis nėra identifikuojama konkrečiomis linijomis, pagal nurodomus taškus nesudaro vieningos ir taisyklingos teritorijos, todėl nepagrindžia, kodėl būtent tokias dalis turi būti skirta transporto priemonių judėjimui. To paties punkto sąlygos nepagrįstumą patvirtina ir joje nustatyta išimtis, kad bet kuri Žemės sklypo vieta, esanti bendram naudojimui skirtoje Žemės sklypo dalyje, gali būti naudojama tik vieno bendraturčio asmeninėms reikmėms tenkinti, kai tai susiję su skalbinių džiovyklių pastatymu. Teismas nepagrindė būtinumo daryti tokią išimtinį. Tokia išimtis yra papildomas galimų konfliktų šaltinis, nes tokia sąlyga teisėtai leidžia užstatyti pravažiavimus, statyti po kito bendraturčio langais ir pan. Be to, tokiai išimčiai nėra jokio pagrindo, nes kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi yra priskirta tokiam naudojimui pakankamo dydžio Žemės sklypo dalis, be to, išlieka ir bendram naudojimuisi Žemės sklypo žalia zona (abiejų šalių planuose esanti tarp tų pačių taškų 8-9-18-8).

23.21.                      Nustatytas reikalavimas išnuomoti ar kitaip suteikti teisę naudotis Žemės sklypu ar joje esančiu statiniu kitiems asmenims tik iš anksto prieš 14 dienų įspėjus kitus bendraturčius, riboja nuosavybės teisę ir nėra numatytas įstatymų, be to, reikalavimas iš anksto pranešti prieš pakankamai ilgą laiką, reiškia, kad net ir momentinis naudojimas nėra galimas. Šiems ribojimams nustatyti (riboti privačią nuosavybę) teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, tokios sąlygos apskritai nėra ir negali būti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sudėtine dalimi. Pranešimas apie nuomininkus ir kitokius naudotojus neatitinka ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, nes jie draudžia perduoti asmens duomenis kitiems asmenims be tų duomenų asmens sutikimo.

23.22.                      Ieškovų pateiktame Žemės sklypo plane ir naudojimosi Žemės sklypu sąlygose visi nurodyti klausimai išspręsti pagrįstai, nustatytos tiek individualiam naudojimui priskirtų dalių paskirtis, tiek bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo paskirtis ir išskirtos specialaus naudojimo (pravažiavimo) zonos, o tai būtent atitinka naudojimosi daikto tvarkai keliamus reikalavimus, kad ta tvarka turi užtikrinti konfliktų prevenciją. Be to, ieškovų Žemės sklypo plane individualiam naudojimuisi priskirta Žemės sklypo dalis yra didesnė, tai atitinka teismų praktikos pripažįstamus pagrįstos daikto naudojimosi tvarkos nustatymo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 964/2003), pakartotus ir apeliacinės instancijos teismo šioje byloje priimtoje nutartyje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis), t. y. žemės sklypo dalis bendram naudojimui paliekama minimali.

23.23.                      Įvertinę tai, kad pagalbinių statinių statybų Žemės sklype klausimai jau yra išspręsti arba baigiami spręsti teismuose, manytina, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlygos dėl statybų ir sprendimų priėmimo yra perteklinės, dėl to apeliantai jų nepalaiko, o tai dar labiau supaprastina Žemės sklypo naudojimosi tvarką.

23.24.                      Atsakovė savo reikalavimus galutinai suformulavo pasisakydama teismo posėdžio metu, kai nurodė, kad palaiko vienintelį savo reikalavimą – patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal parengtą 2017 m. kovo 24 d. M. K. planą. Tai reiškia, kad atsakovė pripažino, jog visi ankstesni jos reikalavimai nepagrįsti ir jų atsisakė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei galėjo būti priteistos tik tos, kurios susijusios su patenkintu reikalavimu. Tuo tarpu atsakovei buvo priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

23.25.                      Atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d. prašyme nurodė, kad dėl advokato paslaugų yra patyrusi 1 000 Eur išlaidų, tačiau pripažino pagrįsta ir prašė priteisti tik 700 Eur, nes kitos sumos buvo sumokėtos už paslaugas, kurios nebuvo atliktos (už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, kai jis tuose posėdžiuose nedalyvavo). Pirmos instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir priteisė atsakovei 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, atsakovė visuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neves bylos per advokatą.

23.26.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 150 Eur už Žemės sklypo plano parengimą, nes atsakovė byloje nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog atsakovė tikrai patyrė šias išlaidas, t. y. sumokėjo matininkui M. K. 150 Eur sumą. Be to, šios išlaidos siejamos su priešieškinio reikalavimais, kurių pati atsakovė atsisakė (Žemės sklypo planas parengtas 2015 m. lapkričio 5 d.).

23.27.                      Teismas taip pat nepagrįstai priteisė atsakovei 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio surašymą, nes Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi tenkindamas atsakovės apeliacinį skundą, nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, o ne todėl, kad atsakovės reikalavimai pagrįsti.

24.       Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarką arba pagal matininko J. M. parengtą 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo planą, nustatant, kad teismo sprendimu patvirtina naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į Žemės sklypą ar jo dalį, nustatant tokias naudojimosi juo sąlygas:

1. Kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi tenka šios žemės sklypo dalys:

1.1. R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 59 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu A (jos taškai bei linijos 7-10-11-17-6-7).

1.2. V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 142 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu B (jos taškai bei linijos 17-11-12-16-17).

1.3. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 89 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu C (jos taškai bei linijos 16-12-13-15-16).

1.4. O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 91 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu D (jos taškai bei linijos 15-13-14-5-15).

1.5. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, kuri turi būti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali būti paliktas stovėti ar kitaip būti joks daiktas, jokia transporto priemonė.

25.       Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi nepagrįstomis prielaidomis, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinamais, todėl neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teismo sprendimo motyvai yra šališki. Teismas visiškai nevertino konkrečių bylos aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų įrodymų, faktinių aplinkybių. Teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik atsakovės siūlomu projektu, o į ieškovų siūlomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką nebuvo atsižvelgta ir nenurodyti motyvai arba nurodyti tik formalūs, prieštaringi motyvai, kodėl ieškovų ieškiniu siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarką atmetama. Teismas neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią realią padėtį, į įrodymus, kurie patvirtina atsakovės tikruosius ketinimus dėl naudojimosi Žemės sklypu sąlygų.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepaisė teismų praktikoje išaiškintų naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrųjų taisyklių ir taikytinų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo.

25.3.                      Teismas neįvertino esamos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, numatytos Nekilnojamojo turto registre registruotame 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane, pagal kurį kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtos jo dalys pažymėtos raidėmis A, B, C ir D. Šio plano pagrindu kiekvienas iš bendraturčių nusipirko Žemės sklypo dalį iš Lietuvos Respublikos valstybės, kuri yra privaloma bendraturčiams (įsigydama Žemės sklypo dalį, atsakovė 2008 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką perėmė ir su ja sutiko, minėtas Žemės sklypo planas buvo sutarties priedas, o sutarties 4.1. punkte buvo aptarta naudojimosi tvarka). Nors tretiesiems asmenims naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti laikoma nustatyta ir privaloma naujiems bendraturčiams tik tuo atveju, jei yra notariškai sudarytas ir viešajame registre įtvirtintas bendraturčių susitarimas (CK 4.81 straipsnio 2 dalis), tačiau kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų planų, parengtų sudarant žemės sklypų dalių perleidimo sandorius vertinimo, išaiškino, kad jų nepaisymas neatitinka nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką nustatančių teisės normų tikslo bei turinio, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, kad vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu, yra žemės sklypo planas. Todėl žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

25.4.                      Nors skundžiamame sprendime ir nurodoma, kad šalių pateiktose tvirtinti naudojimosi tvarkose esminiai sprendiniai jau numatyti Nekilnojamojo turto registre registruotame 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane, tačiau teismas neįvertino, kad tie Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimai daromi būtent atsakovės naudai ir jos iniciatyva dėl jos noro keisti Žemės sklypo naudojimo sąlygas. Būtent susiformavęs teisinis lūkestis, faktinė naudojimosi tvarka, reiškia, kad tie pakeitimai galimi tik minimaliai – tiek, kiek reikia pasiekti nurodytus teisiškai reikšmingus tikslus dėl šių pakeitimų atitinkamai bendraturčiams numatant kompensacijas.

25.5.                      Nagrinėjamu atveju tarp šalių jau pakankamai ilgą laiką vyksta įvairūs ginčai, susiję su Žemės sklypu, todėl teismas sprendimu privalėjo užkirsti kelią tolesnių ginčų ateityje kilimui. Šalių interesus atitiktų tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kurioje nebūtų likusios bendrojo naudojimo dalies arba šioje dalyje būtų nustatytos tokios taisyklės, kurios neleistų ginčams kilti. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2017 m. vasario 27 d. nutartyje nurodė, kad bendraturčiams turi būti pasiūlyta pateikti planus, kuriuose būtų kuo mažesnis plotas, priskiriamas bendram naudojimui, užtikrinant kiekvienam iš bendrasavininkų galimybę privažiuoti, jeigu privažiavimas būtinas. Teismo posėdžio metu, ieškovų atstovas ir atsakovė patvirtino, jog jiems yra būtinas privažiavimas automobiliu prie individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies, todėl nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką būtina užtikrinti visų šalių galimybę atvažiuoti su automobiliu į Žemės sklypo dalį, skirtą individualiam naudojimui.

25.6.                      Teismas sprendime nukrypo nuo suformuluotos kasacinio praktikos, pagal kurią bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis, pagalbinės patalpos ir kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė.

25.7.                      Sprendime nepasisakyta dėl esminių klausimų, kuriuos kėlė visos šalys bylos nagrinėjimo metu – sprendimu patvirtinamas privažiavimas į atsakovės individualiam naudojimuisi priskirtiną Žemės sklypo dalį per bendrą teritoriją, bet ji nėra konkretizuojama, tik nurodoma, kad ji tarp 4, 14, 10 ir 8 taškų, pažymėtų matininko M. K. parengtame 2017 m. kovo 24 d. Žemės sklypo plane, žinant, kad nėra jokios fizinės galimybės pro ją važiuoti transporto priemonėms. Būtent ieškovų siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka šiuos klausimus sprendžia tinkamai, o minėtu variantu pagal matininko J. M. 2017 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo planą netgi teikiamas išsamesnis ir konkretesnis sprendinys dėl privažiavimo prie atsakovei individualiam naudojimuisi priskirtinos Žemės sklypo dalies, bendrojo naudojimo teritorijai priskiriant tik tą dalį, kuri negali būti priskirta individualiam naudojimuisi.

25.8.                      Teismas sprendime nepaaiškina, kodėl ieškovų siūlomuose žemės sklypo naudojimosi tvarkose numatytas 4 m pločio pravažiavimas nėra tinkamas, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytus normatyvus, tokio lygio kelių normatyvas yra dar mažesnis – 3 m. Iš matininko M. K. parengto 2017 m. kovo 24 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad tas atstumas yra didesnis negu 5 m (linijos tarp taškų 7 ir 8 ilgis yra 19,54 m, o prašomas nustatyti atsakovei priskirtos naudotis žemės sklypo A dalies ribos ilgis (tarp taškų 7 ir 10) yra 14,87 m, tai vien šių ilgių skirtumas sudaro 4,67 m, dar apie 2 m lieka iki gyvenamojo namo sienos, pažymėtos taškais 18-19.

25.9.                      Pagal J. M. parengtą 2017 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo planą pravažiavimui skirta teritorija suformuojama, kaip to ir pageidavo atsakovė, per bendro naudojimo teritoriją, esančią arčiau gyvenamojo namo. Ji plane pažymėta kaip „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“. Jos plotis atitinka kelio įrengimui taikomą plotį ir šiek tiek jį viršija – sudaro 4 m.

25.10.                      Ieškovų, skirtingai nuo atsakovės, siūlomi naudojimosi tvarkos variantai užtikrina, kad kiekvienam iš bendraturčių skiriama individualiam naudojimuisi Žemės sklypo dalis tenkintų du esminius jų poreikius (turėti pagalbinį statinį ir neužstatytos individualios erdvės savo daiktams (transporto priemonėms ir pan.) laikyti). Tai užtikrina kiekvieno iš bendraturčio turimų dalių autonomiškumą ir tuo pačiu mažina bendrai spręstinų klausimų ratą bei tuo pačiu mažina priežasčių kilti konfliktams tikimybę.

25.11.                      Teismas nepagrįstai patvirtino 1.3.12 punkto sąlygą, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje statyti statinius, užstatant visą tos dalies perimetrą ar jos dalį, griauti esamus statinius ar rekonstruoti esamus statinius, įskaitant ir tokiems darbams reikalingų dokumentų parengimą, išdavimą ir juose nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą tik esant kitų bendraturčių rašytiniam sutikimui. Užstačius visą tos dalies perimetrą, atsiranda galimybė keisti to statinio savybes be kitų bendraturčių sutikimo ir panaikinti bet kokį pravažiavimą per tą dalį, transporto priemonės stovėjimo vietą ir tuo pačiu pretenduoti į atitinkamą dalį bendrosios teritorijos transporto priemonei laikyti. Be to, sąlyga, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę užstatyti visą savo dalies perimetrą, reiškia, kad tokiam užstatymui statybą leidžiantį dokumentą gavęs bendraturtis įgytų pranašumą kitų bendraturčių sąskaita. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyriaus 2009m . rugsėjo 30 d. išduotų statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų Nr. AUR-2181 4 punkto matyti, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomas užstatymo tankis – 40 procentų. Toks leidžiamo užstatyti ploto dydis reiškia, kad kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi priskirta Žemės sklypo dalis negali būti pilnai užstatyta, o jeigu kuris nors iš bendraturčių užstatys, kiti savo dalių iš viso negalės užstatyti. Dėl to Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje negali būti net užuominų, apie kurio nors bendraturčio galimybę užstatyti visą jo individualiam naudojimuisi priskirtą Žemės sklypo dalį.

25.12.                      Teismas, nustatydamas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sąlygas, neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią realią situaciją ir į tikruosius ieškovų ir atsakovės ketinimus dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sąlygų, taip pažeisdamas teismų praktiką ir sprendimu patvirtindamas ydingas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sąlygas.

25.13.                      Iš K. K. parengtos 2017 m. kovo 1 d. projektinės dokumentacijos (t. 6, b. l. 116) teismui buvo žinomas faktas, kad atsakovė ketina pilnai užstatyti jos individualiam naudojimui skirtą Žemės sklypo dalį garažo paskirties pastatu su stogine. Tokie ketinimai paaiškina atsakovės poziciją, kodėl ji nenurodydama jokio pagrindo nesutikti su ieškovų siūlomais variantais, teikė savus, iš kurių nė viename nenurodomi tikrieji jos ketinimai. Tokiu teismo sprendimu atsakovei sudaromos sąlygos įgyti nepagrįstą pranašumą ieškovų atžvilgiu. Nors atsakovė nurodė, kad jos prašomos patvirtinti naudojimosi tvarkos poreikį lemia privažiavimo nebuvimas ir negalėjimas naudotis jai individualiam naudojimuisi priskirta Žemės sklypo dalimi, tačiau pateiktas statybų projektas rodo, kad iš tikrųjų atsakovė ketina pilnai užstatyti jai individualiam naudojimuisi skirtą Žemės sklypo dalį, o bendrąją dalį, skirtą naudotis visiems bendraturčiams bendriems poreikiams, išnaudoti tik savo individualiems poreikiams tenkinti (transporto priemonės, kitų daiktų laikymui). Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendime patvirtino ydingą atsakovės siūlomą 1.3.4 naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sąlygą.

25.14.                      Sprendimu patvirtintos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sąlygos, numatytos 1.3.2, 1.3.3, 1.3.7, 1.3.8, 1.3.10 punktuose, yra ydingos, neatitinka protingumo kriterijaus ir realios tarp šalių susiklosčiusios situacijos, nepagrįstai suvaržo ieškovų teises ir sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp šalių kilti. Daugelis atsakovės nurodytų sąlygų formuluojamos ne kaip konkretūs sprendiniai, o kaip informacija, kad šalys gali nutarti, susitarti dėl tam tikrų dalykų arba paprasčiausias konstatavimas, kad šalys turi laikytis įstatymų. Be to, siūlomos sąlygos abstrakčios, su daug taip pat abstrakčių išlygų, kurių paskirtis nėra aiški. Visos abstrakčios išlygos apie bendraturčių interesų nepažeidimą, nutylėjimai ir neišbaigtos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlygos sudaro prielaidas atsakovei bet kada teigti, kad jos interesai yra pažeidžiami. Esant tokioms užslėptoms sąlygomis ir susiklosčius palankioms faktinėms aplinkybėms, atsakovė galėtų įgyti nepagrįstą pranašumą kitų bendraturčių sąskaita. Turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką ir tvarkos sąlygas nebus pažeistos, bus kuo mažiau apribotos, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Patvirtintomis sąlygomis įtvirtinamas perteklinis formalizavimas, kuris nėra pateisinamas.

26.       Atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundus atsakovė prašo atmesti apeliacinius skundus ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendraturčių 1996 m. planą, kuriame jie susitarė dėl atskiram naudojimuisi skirtų Žemės sklypo dalių. Teismas sprendime motyvuotai ir pagrįstai nurodo, kad individualiam naudojimuisi dalys turi būti nustatomos eilės tvarka nuo kairės pusės: R. S., V. K., A. S. ir O. Z. tokios pačios, kokios buvo susitartos bendraturčių 1996 metų plane pažymėtais indeksais A, B, C ir D. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimai daromi atsakovės naudai.

26.2.                      Apeliantai V. K. ir O. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad palaiko tik vieną savo reikalavimą pagal J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtą žemės sklypo planą. Tai reiškia, kad ieškovai atsisako kito J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. parengto plano. Tačiau apeliantė A. S., neatsisakydama J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. parengto plano, nenurodo kodėl jis būtų tinkamas tvirtinti teismo sprendimui. Ieškovė A. S., vertindama skundžiamame sprendime nurodytus motyvus dėl J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. parengto plano, remiasi kitu J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtu žemės sklypo planu, o dėl 2015 m. lapkričio 18 d. žemės sklypo plano nieko nepasisako.

26.3.                      Apeliantė, nurodydama, kad nėra fizinės galimybės transporto priemonėms privažiuoti prie atsakovės individualiam naudojimuisi priskirtos žemės sklypo dalies, nutyli, kad patys apeliantai sudarė tokias kliūtis. Teismo posėdyje pats ieškovas V. K. nurodė, kad jis pasodino dvi egles, nors neturėjo tam kitų bendraturčių rašytinių pritarimų (sutikimų), tokiu būdu apribodamas atsakovės galimybę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu.

26.4.                      Įvažiuoti į kraštinę atsakovės individualiam naudojimui priskirtą 3,57 m pločio Žemės sklypo dalį automobiliui be posūkio ir apsisukimo neįmanoma (Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 9 lentelėje nurodyta, kad lengvojo automobilio ilgis yra 4,74 m, o apsisukimo išorinis spindulys 5,85 m).

26.5.                      Nors ieškovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad darbai bendrojo naudojimo žemės sklype turi būti daromi bendraturčių sutarimu, apeliaciniame skunde ieškovai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė turėtų pareigą savo lėšomis atlikti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies pagerinimus, nors į bendrojo naudojimo žemės sklypo teritoriją su transporto priemone teks įvažiuoti ir daryti posūkį į individualiai naudojamas žemės sklypo dalis ne tik atsakovei, bet ir patiems ieškovams.

26.6.                      Pagal J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtą planą pravažiavimui skirta juosta nėra pakankamo pločio, be to, į pravažiavimui skirtą dalį išsikiša laiptelis, todėl važiuojant su transporto priemone atsakovei tektų rizika susidurti su namo konstrukcijomis.

26.7.                      UAB „Naujamiesčio būstas“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštas patvirtina, kad Žemės sklype yra įrengtas lietaus nuotekų šulinys, kuris yra priskirtas prie namo bendrų inžinerinių tinklų, todėl jis negali būti asmeniškai priskirtas ieškovui V. K. tenkančioje individualaus naudojimo žemės sklypo dalyje. Taigi J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtas planas negali būti tvirtinamas ir dėl šios priežasties, nes tai galėtų prisidėti prie tolesnių bendraturčių ginčų susijusių su šio objekto naudojimu.

26.8.                      Ieškovų pateiktas J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtas planas yra netikslus, klaidinantis ir netinkamas naudojimai tvarkai nustatyti. Šiame plane atvaizduotos inžinerinės komunikacijos (nuotekų tinklai), pažymėtos raidėmis KF, nuo taško 7 ir už taško 12 yra išgalvotos.

26.9.                      Apeliaciniame skunde ieškovė A. S. nepagrįstai nurodo, kad reikia nustatyti apribojimus ir draudimus, jog individualioje sklypo dalyje būtų palikta 5 metrų sklypo dalis neužstatyta. Savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Teismas pagrįstai patvirtino Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlygą, pagal kurią Žemės sklypo individualioje dalyje statybos darbus galima atlikti tik turint visų bendraturčių rašytinį sutikimą. Taip pat pagrįstai nurodė, kad vieno iš bendraturčių įgyvendinta statybos teise gali turėti įtakos kitų bendraturčių teisėms atlikti statybos darbus.

26.10.                      Apeliantė A. S. nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi, nes teismas joje pasisakė dėl kitų Žemės sklypo planų, kurie šioje byloje nebuvo nagrinėjami. Todėl šie apeliantės A. S. argumentai neturi jokios reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

26.11.                      Apeliantė taip pat klaidina teismą, nurodydama, kad pagal architekto K. K. 2017 m. kovo 1 d. parengtą projektą, atsakovė ketina pilnai užstatyti jos individualiam naudojimui skirtą Žemės sklypo dalį garažo paskirties pastatu su stogine. Atsakovė, įvertinusi, koks turi būti užstatymo tankis žemės sklype, pateikė kitą architektų K. K. ir R. J. 2018 m. sausio 4 d. projektą tik garažo statybai.

26.12.                      Apeliantė A. S. teigia, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos 1.3.2 punkto sąlyga, pagal kurią išnuomoti ar kitaip suteikti teisę naudotis žemės sklypu ar joje esančiu statiniu kitiems asmenims galima tik iš anksto prieš 14 dienų įspėjus kitus bendraturčius, riboja nuosavybės teisę ir nėra numatyta įstatymų. Nors apeliantė nesutinka su šia sąlyga, tačiau nenurodo, kaip toks pranešimas gali riboti ieškovų nuosavybės teises. Teismas pagrįstai nurodė, kad Žemės sklypas yra sąlyginai nedidelis, jame yra namas su lauko baldais ir kitais daiktais bei kiti statiniai, todėl visi sklypo naudotojai yra priversti nuolat matytis, patekimas į statinius galimas per žemės sklypą, darbų atlikimas bendrojoje žemės sklypo dalyje yra susijęs su kitų bendraturčių teisėmis ir interesais, todėl visiems bendraturčiams numatyta pareiga informuoti apie naujus naudojus bei atliekamus darbus.

26.13.                      Atmestinas apeliantų argumentas, kad pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlygų 1.3.4 punktą nėra identifikuojama konkreti dalis, skirta transporto priemonėms judėti. Šiuo metu taip pat nėra jokios vieningos ir taisyklingos trajektorijos važinėti ir vaikščioti žemės sklype.

26.14.                      Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovė buvo pateikusi prašymą priteisti tik 700 Eur šių išlaidų. Šis apeliantų teiginys nepagrįstas, nes atsakovė 2018 m. kovo 14 d. pateikė papildomą prašymą, prašydama priteisti iš ieškovų 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

26.15.                      Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas negalėjo priteisti atsakovei visų bylinėjimosi išlaidų, nes ankstesnius priešieškinio reikalavimus atsakovė pripažino nepagrįstai ir jų atsisakė. Tačiau priešieškinis yra vienas ir negali būti išskiriami jo reikalavimai, todėl teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir jos apimtį, pagrįstai priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.16.                      Apeliantai teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už žemės sklypo plano parengimą ji faktiškai patyrė 150 Eur išlaidų. Šioje byloje pateiktas M. K. 2015 m. lapkričio 9 d. atliktų darbų aktas ir 2015 m. lapkričio 9 d. sąskaita-faktūra, o kitų papildomų dokumentų ieškovai nė viename teismo posėdyje neprašė.

26.17.                      Apeliantai nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi tenkindamas atsakovės apeliacinį skundą, nurodė, jog pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, o ne dėl to, kad atsakovės reikalavimai pagrįsti. Būtent šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, kuria atmestas prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos, tarp jų – ir atsakovės nurodomos 400 Eur išlaidos už apeliacinį skundą, bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą, priklausomai nuo bylos išsprendimo rezultato.

26.18.                      Apeliantai prašo teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą pagal J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtą Žemės sklypo planą ir naudojimosi tvarkos sąlygas, t. y. apeliaciniame skunde atsisako didelės ieškinio reikalavimų dalies. Apeliantai keičia ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos teisme, nors tokia teisė numatyta tik pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovų paduotų apeliacinių skundų bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

29.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Žemės sklypo fotonuotraukas, ieškovų 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimus ir antstolės I. B. 2018 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

30.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       Atsakovė nurodo, kad įrodymai atsirado jau po apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos pateikimo, todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė naujai pateiktais įrodymais iš esmės įrodinėja tai, jog ieškovai trukdo jai naudotis bendro naudojimo Žemės sklypo dalimi ir ją naudoja ne pagal paskirtį, tenkindami savo asmeninius poreikius (krauna lentas, laiko įvairias statybines medžiagas ir atliekas). Ginčo byloje dėl to, kad šalys nesutaria dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, nėra. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jie nėra tokie svarbūs, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, todėl atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo

33.       Byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0848 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). O. Z. nuosavybės teise priklauso 213/848 dalių, A. S. – 211/848 dalių, V. K. – 284/848 dalys, o R. S. – 140/848 dalių Žemės sklypo. Žemės sklype yra pastatytas 354,26 m2 bendro ploto gyvenamasis namas (toliau – Namas), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai (t. 1, b. l. 62-63; t. 6, b. l. 151-152).

34.       Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovų ir atsakovės pasiūlytų skirtingų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantų.

35.       Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė naudojimosi Žemės sklypu tvarką nustatyti pagal vieną iš dviejų 2015 m. lapkričio 18 d. arba 2017 m. gegužės 10 d. J. M. parengtų Žemės sklypo planų (t. 4, b. l. 85; t. 5, b. l. 164-165), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė ir patenkino atsakovės patikslintą priešieškinį, nustatydamas naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal M. K. 2017 m kovo 24 d. parengtą Žemės sklypo planą (t. 5, b. l. 129-130).

36.       Ieškovai (apeliantai) nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad M. K. 2017 m kovo 24 d. Žemės sklypo plano pagrindu nustatyta naudojimosi Žemės sklypo tvarka pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą ir suteikia pranašumą vienam bendraturčiui (atsakovei) kitų bendraturčių (ieškovų) sąskaita. Ieškovų teigimu, teismas vadovavosi išimtinai atsakovės pageidavimu turėti privažiavimą prie jos individualiam naudojimui skirtos Žemės sklypo dalies, todėl buvo nepagrįstai suteiktas prioritetas tam Žemės sklypo planui, pagal kurį kiekvieno iš bendraturčių individualiam naudojimui skirta dalis buvo sumažinta labiau negu būtina.

37.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

39.       Teismo pareiga – priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

40.       Apeliantai apeliaciniuose skunduose akcentuoja aplinkybę, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp buvusių Žemės sklypo bendraturčių jau buvo nustatyta, pastariesiems pasirašius 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane, kuriame buvo pažymėtos savininkams priskirtos bendrai ir atskirai naudojamos Žemės sklypo dalys (t. 1, b. l. 69). Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, rėmėsi tik atsakovės interesais ir neužtikrino, kad nuo 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plano sprendinių būtų nukrypta tik minimaliai.

41.       Kilusio ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesnį susitarimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, atspindėtą 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane, pasirašė ne atsakovė, bet buvusi Žemės sklypo dalies savininkė, kurios įpėdiniai vėliau šią Žemės sklypo dalį kartu su Name esančiu butu 2008 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovei (t. 1, b. l. 64-69). Byloje nustatyta, kad šis 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo planas buvo sudėtinė pirkimo-pardavimo sutarties dalis ir atsakovė su ankstesnių bendraturčių nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo susipažinusi, tačiau vėliau tarp sklypo bendraturčių kilo konfliktas, nes ankstesnių Žemės sklypo bendraturčių nustatyta naudojimosi tvarka neužtikrino atsakovei galimybės privažiuoti automobiliu prie jai priskirtos individualaus naudojimo sklypo dalies.

42.       Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovai, tiek atsakovė patvirtino, kad jiems būtinas privažiavimas automobiliu prie individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką, būtina užtikrinti visų šalių galimybę privažiuoti automobiliu į Žemės sklypo dalį, skirtą individualiam naudojimui.

43.       Sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. parengtą Žemės sklypo planą teismas motyvavo tuo, kad šis planas ir kartu su juo siūloma naudojimosi Žemės sklypo tvarka neužtikrins socialinės taikos, nes pagal ją neužtikrinta atsakovės galimybė netrukdomai privažiuoti automobiliu prie jai priskirtos individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies, o pravažiavimas iš esmės yra užtikrintas per ieškovų individualiam naudojimuisi priskirtas dalis, kuriose galimos laikinos kliūtys. Ieškovai šių pirmosios instancijos teismo argumentų neginčija, apeliaciniuose skunduose nurodo, kad palaiko ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tik pagal 2017 m. gegužės 10 d. J. M. parengtą Žemės sklypo planą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl 2015 m. lapkričio 18 d. J. M. parengto Žemės sklypo plano ir kartu su juo siūlytų naudojimosi Žemės sklypu sąlygų nepasisako.

44.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. J. M. ir 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtų Žemės sklypo planų esminis skirtumas yra juose numatytas bendro ir individualaus naudojimo Žemės sklypo dalių dydis. 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane bendro naudojimo Žemės sklypo dalis yra mažesnė negu 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtame plane, o individualaus naudojimo dalis – didesnė.

45.       Pagal 2017 m. gegužės 10 d. J. M. Žemės sklypo planą pravažiavimui iki individualaus naudojimo Žemės sklypo dalių yra pažymėta 4 m skersmens juosta. M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame Žemės sklypo plane juosta pravažiavimui atskirai nepažymėta, tačiau iš plano matyti, kad pravažiavimui iki individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies skiriama apie 4,5 m pločio bendro naudojimo Žemės sklypo dalies juosta.

46.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiausiai šalių interesus ir socialinę taiką užtikrina 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtas planas, nes jame numatytas tinkamas pravažiavimas automobiliui iki individualiam naudojimui paskirtų Žemės sklypo dalių. Teismas vertino, kad 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane numatytas pravažiavimas siauriausioje jo dalyje, kurioje turi būti daromas posūkio manevras, gali būti nepakankamas automobiliui pravažiuoti ir gali sukelti poreikį įvažiuoti į bendraturčių individualiam naudojimui paskirtas Žemės sklypo dalis.

47.       Apeliantai, nesutikdami šia teismo išvada, teigia, kad 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtame Žemės sklypo plane pravažiavimui skirta apie 4,5 pločio juosta reiškia ne būtinas ir normalias sąlygas tinkamai naudotis daiktu (jo dalimi) pagal paskirtį, o papildomą ir perteklinį patogumo sudarymą. Šį argumentą apeliantai, be kita ko, grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas) 15 punkto 2 lentelės 3.2 eilute „Pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai“, pagal kurią kelio juostos plotis (t. y. plotis tinkamas transporto priemonei judėti) turi būti 3 m.

48.       Su tokia apeliantų pozicija nesutiktina. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, nėra jokio teisinio pagrindo remtis Reglamentu, kuriuo nustatomi gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techniniai reikalavimai, privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Nors šiuo atveju dalis bendrojo naudojimo Žemės sklypo ir yra skirta transporto priemonei privažiuoti prie individualaus naudojimo sklypo dalies, ji nelaikytina vietinės reikšmės keliu Reglamento prasme. Dėl to apeliantų nurodomos Reglamento 15 punkto 2 lentelės nuostatos, reglamentuojančios pagrindinius vietinės reikšmės kelių techninius parametrus, aptariamu atveju netaikytinos.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl privažiavimui prie atsakovei priskirtos individualaus naudojimo sklypo dalies pločio, kuris būtų pagrįstas ir nevaržytų kitų bendraturčių teisių daugiau nei tai yra būtina, privalu atsižvelgti į šias aplinkybes: atsakovės individualaus naudojimo sklypo dalis sklype yra kraštinė ir ribojasi su gretimu sklypu; atsakovės individualaus naudojimo sklypo dalies plotis, skirtas automobiliui įvažiuoti – 3,6 m; įvažiuojant iš bendro naudojimo sklypo dalies į atsakovės individualaus naudojimo dalį, turi būti daromas apie 90 laipsnių posūkio manevras. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane numatytas 4 m pločio pravažiavimas (be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad siauriausioje jo dalyje, kurioje turi būti daromas posūkio manevras, pravažiavimo plotis yra apie 3,8 m), būtų nepakankamas ir faktiškai eliminuotų atsakovės galimybę iš bendro naudojimo sklypo dalies įvažiuoti į jai priskirtą individualaus naudojimo sklypo dalį.

50.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo ir jo atskirų dalių ribomis bei konfigūracija, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad privažiavimui prie atsakovės individualaus naudojimo sklypo dalies skirta apie 4,5 m pločio juosta reiškia papildomą ir perteklinį patogumo atsakovei sudarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto pločio privažiavimas atsakovei yra objektyviai būtinas ir pagrįstas, užtikrina normalias sąlygas bendro naudojimo Žemės sklypui naudoti pagal paskirtį. Priešingai nei ieškovai, atsakovė iki šiol neturėjo galimybės privažiuoti automobiliu prie savo individualaus naudojimo sklypo dalies. Tokios galimybės nebūtų užtikrinęs ir ieškovų byloje pateiktas Žemė sklypo naudojimosi tvarkos planas. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad, nustatydamas naudojimo Žemės sklypu tvarką pagal M. K. 2017 m. kovo 24 d. Žemės sklypo planą, pirmosios instancijos teismas prioritetiškai apgynė tik vieno bendraturčio (atsakovės) teises prieš kitus bendraturčius (ieškovus).

51.       Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs naudojimo Žemės sklypu tvarką pagal M. K. 2017 m. kovo 24 d. Žemės sklypo planą, užtikrino bendraturčių interesų pusiausvyrą ir nesuteikė nepagrįsto pranašumo atsakovei ieškovų sąskaita.

52.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nustatytos ginčo šalių atskiro ir bendro naudojimo Žemės sklypo dalys, nėra visiškai aiški, nes kiekvienam asmeniui priskiriant konkrečią Žemės sklypo dalį nurodoma, kad ja pastarasis naudosis asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad, nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, nuosavybės teisės forma nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios, o ne asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, Žemės sklypo dalies priskyrimas asmeninei nuosavybei gali būti klaidingai suprantamas kaip atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios priežasties nurodyta pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis išdėstytina naujai.

Dėl naudojimosi Žemės sklypu sąlygų nustatymo

53.       Nagrinėjamoje byloje, be naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal šalių pateiktus planus, ieškovai ir atsakovė taip pat prašė patvirtinti jų pateiktas naudojimosi Žemės sklypu sąlygas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino dalį atsakovės siūlytų naudojimosi Žemės sklypu sąlygų, o ieškovų siūlomų sąlygų, atmesdamas jų ieškinį, netvirtino.

54.       Apeliantai, apeliaciniuose skunduose prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nurodo, jog palaiko tik dalį ieškinyje suformuluotų naudojimosi Žemės sklypu sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys tik dėl šių. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo atsakovė, tokia teisinė situacija, kai ieškovai, pateikę apeliacinius skundus, palaiko tik dalį ieškiniu pareikštų reikalavimų, nelaikytina nei ieškinio dalyko pakeitimu (CPK 141 straipsnis), nei pareikštu nauju reikalavimu (CPK 320 straipsnis).

55.       Spręsdamas dėl tvirtintinų naudojimosi Žemės sklypu sąlygų, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad naudojimosi Žemės sklypu sąlygos turi užtikrinti bendraturčių socialinę taiką, jos turi būti aiškiai suformuluotos, turi būti vengiama teisės aktuose nurodytų reikalavimų kartojimo, neturi prieštarauti imperatyvioms teisės aktų normoms, taip pat neturi pažeisti bendraturčių lygiateisiškumo.

56.       Nagrinėjamu atveju pagal M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtą Žemės sklypo planą nustatomos tiek bendro, tiek atskiro naudojimo Žemės sklypo dalys, kiekvienam iš bendraturčių priskiriant konkrečią jo individualiam naudojimui skirtą dalį.

57.       Apeliaciniuose skunduose teisingai pažymėta, kad, nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kiekvienas bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskirta. Tai, be kita ko, reiškia, kad bendraturtis jam priskirtoje individualaus naudojimo Žemės sklypo dalyje turi teisę statyti statinius, laikydamasis statybą reglamentuojančiose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės siūlytos sąlygos, susijusios su individualiam naudojimui priskirtos dalies naudojimu, yra perteklinės. Tokiu atveju nėra pagrindo tvirtinti ieškovų V. K. ir O. Z. apeliaciniame skunde 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytų sąlygų, taip pat pirmosios instancijos teismo patvirtintos ieškovės siūlytos 1.3.12 punkto sąlygos (numeris nurodytas pagal sprendimo rezoliucinę dalį).

58.       Kadangi bendram naudojimui skirta Žemės sklypo dalis ir toliau bus valdoma bei naudojama bendraturčių susitarimu, būtina nustatyti pagrindines šios dalies naudojimo sąlygas. Šioms sąlygoms ieškovų V. K. ir O. Z. apeliaciniame skunde skirti  2.3, 2.7 punktai, ieškovės A. S. apeliaciniame skunde nurodytas 1.5 punktas, pirmosios instancijos teismo patvirtinti 1.3.3, 1.3.4, 1.3.7, 1.3.8, 1.3.10 punktai (numeriai nurodyti pagal sprendimo rezoliucinę dalį).

59.       Iš nuodytų sąlygų turinio matyti, kad bendraturčiai iš esmės sutaria dėl pagrindinės bendro naudojimo sklypo dalies paskirties (sklype esančio gyvenamojo namo eksploatavimui, pravažiavimui) ir būtinybės užtikrinti, kad nebūtų trukdoma šia dalimi naudotis kitiems bendraturčiams. Atsižvelgdamas į tai, teismas tvirtina tokią sąlygą: „Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčių naudojimui nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, gyvenamojo namo eksploatavimui, pravažiavimui. Ši bendro naudojimo žemės sklypo dalis turi būti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali būti laikoma transporto priemonė ar kiti daiktai“.

60.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentams, kad šiuo atveju atsakovės siūloma išimtis, nustatant, jog bendraturčiai turi teisę bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje statyti skalbinių džiovykles, nėra būtina ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant bendraturčių sutarimo dėl bendro naudojimo Žemės sklypo dalies naudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra pagrindo nustatyti atsakovės nurodomos išimties, juolab kad kiekvienas iš bendraturčių turi jam skirtą atskiro naudojimo dalį, kurią gali naudoti savo nuožiūra, įskaitant ir asmeninių daiktų laikymą.

61.       Kitos atsakovės siūlomos sąlygos, susijusios su įvairių darbų bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje atlikimu (1.3.7, 1.3.10 punktai), yra abstraktaus pobūdžio, be to, jomis iš esmės nesprendžiami jokie klausimai, kurie nebūtų sureguliuoti galiojančių teisės aktų, todėl šios sąlygos laikytinos perteklinėmis ir nebūtinomis.

62.       Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtinta 1.3.2 punkto sąlyga, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį) bei žemės sklype esančius statinius išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti naudotis tretiesiems asmenims, apie tai pranešdamas kitiems bendraturčiams prieš 14 kalendorinių dienų. Apeliantų manymu, tokia sąlyga riboja bendraturčių nuosavybės teisę, pažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus, kurie draudžia perduoti asmens duomenis kitiems asmenims be asmens sutikimo, be to, nustatytas nepagrįstai ilgas informavimo terminas.

63.       Su šiais apeliantų argumentais sutiktina tik iš dalies. Byloje nustatyta, kad Žemės sklype esančiame gyvenamajame name yra keturi butai, kurių gyventojai naudojasi bendru kiemu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės siūloma sąlyga, užtikrinanti jos ir kitų bendraturčių interesą žinoti apie Žemės sklypo ir jame esančių statinių naudotojus, yra pagrįsta, sudaranti geresnes sąlygas privataus gyvenimo ir turto apsaugai nuo pašalinių asmenų. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nurodyta sąlyga, atsižvelgiant į jos tikslus, kitų bendraturčių teises varžo labiau nei tai yra būtina. Priešingai, nei teigia apeliantai, ši sąlyga nenustato pareigos perduoti kitiems bendraturčiams tuos trečiojo asmens duomenis, kurių atskleidimas be paties asmens sutikimo yra draudžiamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Manytina, kad nurodytos sąlygos tikslas – bendraturčių interesas žinoti apie Žemės sklypo ir jame esančių statinių naudotojus – būtų pasiektas informavus kitus bendraturčius apie patį ketinimą perleisti teisę naudotis turtu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad 14 dienų terminas, prieš kurį bendraturtis turi informuoti kitus bendraturčius apie jam priklausančio Žemės sklypo ar jame esančio statinio perdavimą naudotis tretiesiems asmenims, yra nepagrįstai ilgas. Galimos situacijos, kai bendraturčio poreikis išnuomoti ar kitu būdu perleisti turtą naudotis kitam asmeniui atsiras ir jį įgyvendinti reikės greičiau, todėl toks terminas turėtų būti protingas, atsižvelgiant į individualios situacijos aplinkybes. Tokiu atveju aptariama sąlyga tvirtintina, ją išdėstant taip: „Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį) bei žemės sklype esančius statinius išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti naudotis tretiesiems asmenims, pranešdamas apie tai kitiems bendraturčiams per protingą terminą“.

64.       Ieškovų V. K. ir O. Z. apeliaciniame skunde nurodytos 2.1, 2.2 punktų sąlygos, susijusios su bendraturčio teise disponuoti jam priklausančia Žemės sklypo dalimi bei bendraturčio pirmenybės teise pirkti bendrąja nuosavybe esančias parduodamas dalis, iš esmės pakartoja galiojantį teisinį reglamentavimą (CK 4.78, 4,79 straipsniai), todėl jų tvirtinti nėra teisinio pagrindo.

65.       Taip pat nėra pagrindo tvirtinti ieškovų siūlomų 2.6 ir 2.8 punktuose nurodytų sąlygų, nes jos susijusios su ieškovų siūlytame Žemės sklypo plane atvaizduotais sprendiniais (juosta, skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti), kurių nėra Žemės sklypo plane, pagal kurį patvirtinta bendraturčių naudojimosi Žemės sklypu tvarka.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų siūloma 2.9 punkto sąlyga, pagal kurią, jeigu dėl inžinierinių tinklų ar kitokių inžinierinių įrenginių pravedimo ar kitokio įrengimo būtina išardyti žemės sklype įrengtą kiemo dangą, įskaitant ir pravažiavimo, tai visi tokio ardymo ir dangos atstatymo darbai turi būti atliekami šiuos darbus inicijavusio bendraturčio ar bendraturčių sąskaita, nėra pakankamai aiški. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiga atlikti darbus savo sąskaita nustatoma šiuos darbus inicijavusiam bendraturčiui, neatsižvelgiant į tai, kieno naudai buvo atlikti darbai – juos iniciavusio bendraturčio ar visų bendraturčių. Dėl to ši ieškovų pasiūlyta sąlyga netvirtina, kaip nepakankamai aiški ir galinti lemti kitus bendraturčių ginčus. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja kiekvieną bendraturtį apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tuo atveju, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

67.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68.       Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

69.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70.       Nagrinėjamos bylos atveju tiek ieškovai, tiek atsakovė prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktus skirtingus Žemės sklypų planus, taip pat patvirtinti jų pateiktas naudojimosi Žemės sklypu sąlygas. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies, patvirtindamas naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą Žemės sklypo planą ir dalį atsakovės siūlytų naudojimosi Žemės sklypu sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas didžiąją dalį abiejų šalių siūlytų naudojimosi Žemės sklypu sąlygų atmetė kaip nepagrįstą, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prasme laikytina, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalis dėl naudojimosi Žemės sklypu sąlygų nustatymo nebuvo patenkinta ir šiai daliai tenkančios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria naudojimosi Žemės sklypu tvarka nustatyta pagal atsakovės pateiktą Žemės sklypo planą, palikus nepakeistą, laikytina, kad buvo patenkinta 50 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų. Taigi aptariamu atveju ieškovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

71.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė patyrė 1441 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41 Eur dydžio žyminis mokestis (t. 4, b. l. 109) ir 1400 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (700 Eur už priešieškinio parengimą, 300 Eur už patikslinto priešieškinio parengimą ir 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą (t. 4, b. l. 188-191; t. 5, b. l. 68-69; popierinis bylos priedas, t. 3, b. l. 130-132). Nurodytos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

72.       Apeliantų nuomone, 400 Eur dydžio išlaidos už apeliacinio skundo parengimą atsakovei nepriteistinos, nes Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi tenkindamas atsakovės apeliacinį skundą, nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, o ne todėl, kad atsakovės reikalavimai pagrįsti.

73.       Sutikti su šiuo apeliantų argumentų nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos teismas šioje civilinėje byloje 2017 m. balandžio 6 d. priimta nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, nurodydamas, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų – ir 400 Eur išlaidos už apeliacinį skundą, bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą, priklausomai nuo bylos išsprendimo rezultato. Taigi atsakovės nurodytos 400 Eur išlaidos už apeliacinį skundą vertintinos bendrai visų atsakovės šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų kontekste ir yra priteistinos, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

74.       Apeliantai taip pat teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei gali būti priteistos tik tos, kurios susijusios su galutinai suformuluotais ir teismo patenkintais priešieškinio reikalavimais.

75.       Šis apeliantų argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra vientisas procesas, kurio metu proceso šalys naudojasi proceso įstatymo joms suteiktomis teisėmis, tarp jų ir teise tikslinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus. Nagrinėjamos bylos atveju šia teise, siekdamos tinkamai ir galutinai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus, pirmosios instancijos teise naudojosi tiek ieškovai, tiek atsakovė. Byloje nenustatyta, kad atsakovė, tikslindama priešieškinio reikalavimus, taip pat naudodamasi kitomis procesinėmis teisėmis būtų buvusi nesąžininga ar piktnaudžiavusi šiomis teisėmis. Dėl to atsakovės viso teisminio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos, kaip jau nurodyta, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

76.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas.

77.        Atsakovės išlaidos už advokato paslaugas neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi, proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Taigi byloje patenkinus 50 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina 720,50 Eur (1441 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų.

78.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentui, kad atsakovė nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė 150 Eur išlaidų už sklypo plano parengimą. Atsakovės byloje pateikti 2015 m. lapkričio 9 d. atliktų darbų aktas ir 2015 m. lapkričio 9 d. sąskaita-faktūra savaime nepatvirtina, kad atsakovė sumokėjo planą parengusiam matininkui sąskaitoje- faktūra nurodytą sumą, t. y. faktiškai patyrė šias prašomas priteisti išlaidas. Dėl to ieškovės nurodomas išlaidos už plano parengimą iš ieškovų nepriteistinos.

79.       Atsakovė taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 120 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Kadangi atsakovės pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismo nebuvo priimti, su šių įrodymų gavimu susijusios išlaidos nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl atsakovei iš ieškovų nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija.

n u t a r i a:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal M. K. (individualios veiklos pažymos Nr. 589738) 2017 m. kovo 24 d. parengtą planą ir juo naudojimosi sąlygas:

1.1. Bendraturčiai individualiai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis:

1.1.1. R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 52 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu A ir taškais bei linijomis 7-10-11-17-6-7;

1.1.2. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 105 m2 dalimi, M. K. 2017 m kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu B ir taškais bei linijomis 17-11-12-16-17;

1.1.3. A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 78 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu C ir taškais bei linijomis 16-12-13-15-16;

1.1.4. O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 80 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu D ir taškais bei linijomis 15-13-14-5-15.

1.2. Bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiomis dalimis:

1.2.1. R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 88 m2;

1.2.2. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 179 m2;

1.2.3. A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 133 m2;

1.2.4. O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 133 m2.

1.3. Naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomos tokios naudojimosi tvarkos sąlygos:

1.3.1. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčių naudojimui nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, gyvenamojo namo eksploatavimui, pravažiavimui. Ši bendro naudojimo žemės sklypo dalis turi būti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali būti laikoma transporto priemonė ar kiti daiktai;

1.3.2. Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį) bei žemės sklype esančius statinius išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti naudotis tretiesiems asmenims, pranešdamas apie tai kitiems bendraturčiams per protingą terminą.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 720,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (iš V. K. – 240,17 Eur, iš A. S. – 240,17 Eur, iš O. Z. – 240,16 Eur)“.

Teisėjos Loreta Bujokaitė

                                                            Laima Ribokaitė 

                                                     Jūra Marija Strumskienė