Civilinė byla Nr. e2-37-464/2025

Teisminio proceso numeris 2-57-3-00309-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.2; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės mažosios bendrijos ,,Vasudeva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams A. L. (A. L.), A. L. (A. L.), V. L., mažajai bendrijai ,,Vasudeva“, akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės pripažinimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo ir prievolės modifikavimo, tretieji asmenys E. Š., D. Š. ir J. J.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:  

1.1.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. spalio 8 d. atsakovo A. L. su atsakovais V. L. ir A. L. sudarytą dovanojimo sutarties dalį, kuria perleistos nuosavybės teisės į: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); du butus, esančius (duomenys neskelbtini); 769/1398 dalis žemės sklypo, 53/100 dalis sandėlio, 4732/9001 dalis neįrengtos palėpės, esančius (duomenys neskelbtini);     

1.1.1.                      taikyti restituciją natūra, atsakovui A. L. grąžinant, du butus, esančius (duomenys neskelbtini), 769/1398 dalis žemės sklypo, 53/100 dalis sandėlio, 4732/9001 dalis neįrengtos palėpės, esančius (duomenys neskelbtini);

1.2.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. L. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vasudeva“ 2021 m. lapkričio 18 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį;   

1.2.1.                      taikyti restituciją, priteisiant atsakovei MB „Vasudeva“ iš atsakovės V. L. buto kainą;

1.3.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo A. L. su trečiaisiais asmenimis E. Š. ir D. Š. 2022 m. vasario 14 d. sudarytą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį;

1.3.1.                      taikyti restituciją pinigais, atsakovui A. L. iš atsakovo A. L. priteisiant už žemės sklypą gautą kainą;

1.4.                      pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio turto: butų, esančių (duomenys neskelbtini); į 385/1398 dalis žemės sklypo, 26/100 dalis sandėlio, 2366/9001 dalis neįrengtos palėpės, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini);

1.5.                      atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į 237 699 Eur vertės turtą: 59 700 Eur vertės 67,72 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini); 40 100 Eur vertės 39,70 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini); 128 167 Eur vertės 769/1398 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 4 669 Eur vertės 53/100 dalis sandėlio, (duomenys neskelbtini); 5 063 Eur vertės 4732/9001 dalis neįrengtos palėpės, (duomenys neskelbtini), o atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į 176 600 Eur turtą: 35 600 Eur vertės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 141 000 Eur vertės gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini);

1.6.                      priteisti atsakovui A. L. iš ieškovės 30 550 Eur piniginę kompensaciją;

1.7.                      priteisti ieškovei iš atsakovo A. L. 1/2 dalį už parduotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gautų lėšų;

1.8.                      pakeisti 2018 m. rugpjūčio 20 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko ir atsakovo A. L. sudarytos būsto kredito sutarties nuostatas, numatant, kad kredito gavėjai yra ieškovė ir atsakovas A. L.;

1.9.                      pripažinti turtinę prievolę kreditorei AB Šiaulių bankui pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. būsto kredito sutartį solidaria ieškovės ir atsakovo A. L. prievole.

2.       Ieškovės teigimu, su atsakovu A. L. ji kartu gyveno nuo 2010 metų, susilaukė dukters, (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą – du butus (duomenys neskelbtini), namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas žodinės bendrosios jungtinės sutarties pagrindu, siekiant sukurti gerbūvį šeimai. Šalys (duomenys neskelbtini) susituokė. Jau po santuokos sudarymo ieškovei tapo žinoma, kad dalį turto (abu butus, žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) be jos žinios atsakovas dovanojimo sutartimi perleido savo tėvams, atsakovams A. L. ir V. L.. Dovanojimo sutarties pagrindu gautą vieną iš butų atsakovas A. L. pardavė atsakovei MB ,,Vasudeva“, kuri priklauso A. L., o žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – tretiesiems asmenims. Dovanojimo sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Neteisėtos dovanojimo sutarties pagrindu gauto turto perleidimo sandoriai taip pat yra negaliojantys kaip prieštaraujantys įstatymo imperatyvui, kad turtą gali perleisti tik jo savininkas. Todėl prašo sandorius pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją, pripažinti ieškovei teisę į dalį jungtinės veiklos sutarties pagrindu gauto turto, atidalinti turto dalį. Taip pat nurodo, kad atsakovo A. L. suklastoto prašymo pagrindu jų santuoka, ieškovei nežinant, teismo buvo nutraukta, tačiau ieškovė yra padavusi apeliacinį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas. Be to, atsakovo A. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo.

3.       Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, uždraudžiant: (1) atsakovei MB ,,Vasudeva“ perleisti jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); (2) atsakovui A. L. perleisti jam priklausančias 53/100 dalis pastato – sandėlio, 101/1398 dalis žemės sklypo, esančias, (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini); (3) atsakovei V. L. perleisti jai priklausančias 334/699 dalis žemės sklypo, 4732/9001 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančias (duomenys neskelbtini), iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovas A. L. dar kartą gali imtis veiksmų ginčo turtui nuslėpti ir perleisti. Šis atsakovas, sužinojęs apie ieškovės pateiktą apeliacinį skundą santuokos nutraukimo byloje, už mažesnę nei rinkos kainą ėmė pardavinėti turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad jis suklastojo ieškovės parašus santuokos nutraukimo byloje ir dėl to jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės V. L. ieškinį priėmė, atmetė ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, atidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atliko įrašą viešame registre, draudžiantį: (1) atsakovei MB „Vasudeva“ perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini); (2) atsakovui A. L. perleisti 53/100 dalis pastato – sandėlio, 101/1398 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini); (3) atsakovei V. L. perleisti 4732/9001 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės ir 334/699 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini), iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.      

6.       Teismas šioje proceso stadijoje nenustatė pagrindo spręsti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl pripažino įrodytą ieškinio preliminarų pagrįstumą kaip būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

7.       Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dalis ginčo turto – butai ir žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), yra parduodami. Atsakovams siekiant realizuoti turtą, kuris yra tapęs ginčo objektu, kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Turtą pardavus, reikėtų spręsti klausimą dėl naujai sudarytų sandorių galiojimo. Todėl, teismo vertinimu, egzistuoja ir antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atsakovė MB ,,Vasudeva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria atsakovų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškovės ieškinys nėra pagrįstas, todėl, nesant pagrindo sandorius pripažinti negaliojančiais, nebuvo ir pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. 

8.2.                      Turtas, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priklauso ne atsakovui A. L., kurio neteisėtus veiksmus ieškinyje įrodinėja ieškovė, o atsakovams MB „Vasudeva“, A. L. ir V. L.. Kiti asmenys nėra ir negali būti atsakingi už atsakovo A. L. veiksmus. Nors atsakovas A. L. yra MB „Vasudeva“ vadovas, tačiau tai yra atskiras juridinis asmuo. Siekiant MB „Vasudeva“ priklausančiam nekilnojamam turtui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo būti nustatyti būtent MB „Vasudeva“ ieškovės atžvilgiu atlikti nesąžiningi veiksmai, o tai nebuvo nustatyta. 

8.3.                      Aplinkybė, kad atsakovo A. L. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepatvirtina jo nesąžiningumo. Pagal galiojančią nekaltumo prezumpciją asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu neįrodžius A. L. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, jis turėtų būti laikomas nekaltu.    

8.4.                      Turtas pardavinėjamas ne mažesne nei jo rinkos kaina, namas nėra baigtas statyti, jis yra tik su daline apdaila, nėra įvestas vanduo, elektra, kanalizacija ir kt.

9.       Ieškovė V. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

9.1.                      Atsakovė MB „Vasudeva“ turi procesinę teisę skųsti tik nutarties dalį, kuri yra susijusi su būtent jai taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovė MB „Vasudeva“ neturi įgaliojimų veikti (atstovauti) ir procesinius prašymus teikti kitų atsakovų vardu dėl jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

9.2.                      Atsakovė nepateikė įrodymų ir duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

9.3.                      Visi atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys, kurie veikė bendrai, sudarydami tariamus sandorius, siekdami apriboti tiek ieškovės, tiek ir kitų atsakovo A. L. kreditorių teises. Atsakovas A. L. yra atsakovės MB ,,Vasudeva“ steigėjas ir vadovas, o kiti atsakovai yra jo tėvai, kuriems buvo žinomos sandorių sudarymo aplinkybės. Be to, faktą, kad visi jie yra susiję asmenys, patvirtina ir tai, kad atsakovė MB ,,Vasudeva“ atskiruoju skundu skundžia ne tik jos, bet ir kitų atsakovų turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.    

9.4.                      Atsakovo A. L. nesąžiningumą patvirtina tiek tai, kad jis klastojo dokumentus santuokos nutraukimo byloje, tiek ir aplinkybė, kad jis yra pradėjęs kito turto pardavimo veiksmus. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turtą siekiama parduoti už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovė savo poziciją grindžia valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t. y. oficialiu rašytiniu įrodymu, kurį paneigti pareiga tenka atsakovams.

10.       Trečiasis asmuo J. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

10.1.                      Atsakovas A. L., veikdamas kartu su kitais atsakovais, sudarydamas ginčijamus sandorius, siekia išvengti reikalavimų kreditoriams vykdymo.

10.2.                      Atsakovas A. L. ir kituose teisminiuose ginčuose nuolat teikia suklastotus dokumentus apie gaunamas pajamas, slepia turtą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo ir galimybės skųsti nutartį, kuria jos buvo pritaikytos 

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir kartu užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.   

12.       Apeliantė MB ,,Vasudeva“ nesutikimą su skundžiama teismo nutarties dalimi, kuria yra pritaikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, visų pirma grindžia argumentais, kad ieškinys nėra pagrįstas, todėl ir pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje vertinama tik tai, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o ne tai, ar ieškinys yra pagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra tiriami ir vertinami ieškinio faktiniai bei teisiniai argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismui pakanka tik įsitikinti, kad ieškinys atitinka teisės aktuose jo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus ir kad ieškinio argumentai yra grindžiami įrodymais.

13.       Apeliantei neįrodinėjant, kad ieškovė yra pasirinkusi aiškiai neleistiną savo teisių gynybos būdą ar kad pareikšti reikalavimai (ieškinys) nėra grindžiami įrodymais, nėra ir pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad nėra įrodyta viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio preliminarus pagrįstumas. Priešingai, nagrinėjamu atveju ieškovė yra išdėsčiusi ieškinio faktinį pagrindą, suformulavusi ieškinio dalyką bei pateikusi įrodymus, kurie, jos vertinimu, pagrindžia ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes. Todėl tik bylą nagrinėjančiam teismui tiesiogiai ištyrus byloje esančius įrodymus (CPK 14 straipsnis), t. y. išklausius šalis ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis, ištyrus bei įvertinus visus į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus galės būti padaryta išvada, ar ieškinys yra pagrįstas.

14.       Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, poreikį laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visų pirma lemia ginčo dalykas.

15.       Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, šalių ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą (jo dalį), ieškovei įrodinėjant, kad atsakovo A. L. vardu įregistruotas turtas, kurį jis neatlygintinai, t. y. dovanojimo sutarties pagrindu, perleido savo tėvams, atsakovams A. L. ir V. L., o pastaroji, atitinkamai, dalį šio turto (butą) perleido MB ,,Vasuveda“, buvo sukurtas ir įgytas šalių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl pusė šio turto nuosavybės teise priklausė ieškovei. Ieškovė taip pat prašo restitucijos natūra taikymo, sugrąžinant perleistą turtą atsakovui A. L..

16.       Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, kai ieškiniu yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (arba) pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas būtent toks reikalavimus, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Todėl vien šių aplinkybių, nevertinant kiekvieno iš atsakovų elgesio sąžiningumo aspektu (kartu ar atskirai), savaime pakanka grėsmei konstatuoti. Šalims nesutariant dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą aplinkybių, t. y. ieškovei įrodinėjant, kad jai priklauso dalis to turto bei ginčijant sandorius, kuriais tas turtas buvo perleistas, objektyviai kyla poreikis eliminuoti ginčo objektu tapusio turto pakartotinio perleidimo tretiesiems asmenims iki teismas tokį jų ginčą išspręs tikimybę, nes gali atsirasti prielaidos restitucijos taikymui.

17.       Atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktikoje šiuo aspektu jau pateiktus išaiškinimus, kad kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, jog be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-464/2022). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).

18.       Taigi, tokia apeliantės atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad jos, kaip dabartinės ginčo turto dalies savininkės, nesąžiningas elgesys nebuvo nurodytas, neturi teisinės reikšmės, nes ši aplinkybė neeliminuoja poreikio užtikrinti (užfiksuoti) esamą padėtį, iki šalių ginčas dėl nuosavybės teisių bus išspręstas. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstais pripažintini ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantė iš viso neturi teisės skųsti teismo nutarties dalies, kuria įrašas, draudžiantis perleisti turtą, padarytas ir tam turtui, kuris priklauso kitiems atsakovams, nepadavusiems atskirųjų skundų. Juo labiau kad nagrinėjamu atveju ribojimai (nuosavybės perleidimo draudimas) buvo nustatyti konkrečiai teismo įvardintam turtui (ginčo objektui), pritaikant CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, bet ne konkrečiam subjektui (asmeniui), nurodant apie jam priklausančio turto areštą ir (ar) uždraudžiant atlikti atitinkamus veiksmus. 

19.       Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarka yra įtvirtinta CPK 151 straipsnio 1 dalyje, o joje, be kita ko, nurodoma, kad visas CPK XI skyriaus 5 skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus CPK numatytus atvejus. CPK nėra numatyta išimties, kurie byloje dalyvaujantys asmenys negali paduoti atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar kokio pobūdžio nutarties jie negali apskųsti, kitaip nei nedalyvaujantys byloje asmenys, kurie, įstatymų leidėjo valia, gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 151 straipsnio 1 dalis).

20.       Vadinasi, apeliantė, byloje dalyvaujanti atsakovės procesinėje padėtyje, turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria įrašas viešame registre buvo padarytas tiek dėl jai, tiek ir dėl kitiems atsakovams priklausančio turto dalių, dėl kurių nuosavybės teisės šioje byloje yra kilęs ginčas.

21.       Atskirojo skundo argumentais nėra paneigta ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, jeigu šis sprendimas būtų palankus ieškovei. Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, portale capital.lt yra patalpintas skelbimas apie parduodamą namą (duomenys neskelbtini). Nėra jokios abejonės, kad vieną iš ginčo objektų pardavus, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes iš esmės pasikeistų ieškinio padavimo metu susiklosčiusi padėtis. Šio turto pardavimo kainos atitiktis rinkos kainai, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, jokios teisinės reikšmės neturi ir nepaneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovei siekiant nuosavybės teisės į to turto dalį jai pripažinimo, turto atidalijimo.

22.       Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą yra išsprendęs neteisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylos proceso

23.       Pradėto proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylą nagrinėjant teisme. Tai reiškia, kad net ir tuomet, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, pavyzdžiui, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba atsisakyti jas taikyti teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) gali ir turi įsitikinti pradėto ir vykstančio proceso teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2010; 2012 m. rugpjūčio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-919/2012; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1770-464/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18-464/2017).

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neišsprendė byloje dalyvaujančių asmenų, kuriems ieškiniu reiškiamas materialusis reikalavimas (žr. šios nutarties 1.3 papunktį) tinkamos procesinės padėties klausimo ir nepasiūkė ieškovei šio trūkumo ištaisyti. Nepaisant to, kad ieškiniu prašoma taikyti kitokią sandorio negaliojimo pasekmę (restituciją), nei taikoma įprastai, kai šalys grąžinamos į buvusią iki sandorio sudarymo padėtį, civilinėje byloje sandorio nesudariusiam asmeniui ginčijant dvišalį sandorį, abi šio sandorio šalys byloje dalyvauja būtent šalies (atsakovų), o ne trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje pozicijoje. Aptariamas reikalavimas dėl 2022 m. vasario 14 d. sudarytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra pareikštas tik vienai ginčijamo sandorio šaliai (atsakovui A. L.). 

25.       Ir nors įvardytas proceso trūkumas šiuo konkrečiu atveju nelemia CPK 337 straipsnio 2 dalyje nurodytų padarinių atsiradimo (skundžiamos nutarties panaikinimo), visgi jis turėtų būti ištaisytas taikant trūkumų šalinimo institutą iki pirmosios instancijos teisme bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui yra savaime pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, netinkamą šalį pakeisti tinkama (nagrinėjamu atveju – nurodyti ir kitas tinkamas šalis) galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad kai bylą nagrinėjančiam teismui akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas neturi, apsiribojęs tik abstrakčiu šalių procesinių teisių išaiškinimu, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovo valios dėl šalies procesinės padėties nustatymo, tęsti bylos nagrinėjimo pagal reikalavimą, pareikštą netinkamam atsakovui (nagrinėjamu atveju – neįtraukus atsakovais visų ieškiniu ginčijamos sutarties šalių). Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), o svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-421/2023, 35 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė