Administracinė byla Nr. eAS-37-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01988-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kino rožė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kino rožė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kino rožė“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (1.56)474-10 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI grąžinti be pagrindo paimtą pareiškėjui priklausantį kompiuterį arba perduoti VMI iš naujo spręsti klausimą dėl kompiuterio grąžinimo bei vyriausiųjų specialistų veiksmų teisėtumo. Bylos nagrinėjimo teisme posėdžio metu pareiškėjo atstovė atsisakė reikalavimo dėl kompiuterio grąžinimo, kadangi kompiuteris buvo grąžintas.

Pareiškėjo teigimu, atliekant operatyvų patikrinimą, VMI specialistai pažeidė teisės aktų nuostatas, nes nepateikė jokio kratos ar poėmio protokolo, nenurodė teisinio pagrindo, suteikiančio teisę paimti kompiuterį, apie tai neinformavo Bendrovės direktorės, naudojo psichologinį spaudimą prieš Bendrovės darbuotoją, nebuvo užtikrintas duomenų nepakeičiamumas (autentiškumas). Pareiškėja taip pat nurodė, kad Sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatyto termino, nemotyvuotas, nes prie jo nebuvo pridėti vyriausiųjų specialistų paaiškinimai, Sprendime nebuvo nurodytas šių specialistų paaiškinimų turinys.

Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad VMI 2017 m. balandžio 12 d. surašė Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-2339, kuriuo buvo nuspręsta patikrinti pareiškėją, kaip jis laikosi teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų. VMI specialistai 2017 m. balandžio 19 d. atliko patikrinimą UAB „Kino rožė“ restorane. 2017 m. balandžio 25 d. VMI buvo gautas pareiškėjo skundas „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų veiksmų įvertinimo ir paimtos kompiuterinės technikos grąžinimo“, kuriame nurodyta, kad VMI pareigūnai, nenurodydami jokio teisinio pagrindo ir galimai naudodami psichologinį smurtą, neteisėtai iš UAB „Kino rožė“ paėmė kompiuterį. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. balandžio 25 d. skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog atliekant pareiškėjo patikrinimą VMI specialistų veiksmuose teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atsisakė reikalavimo įpareigoti VMI grąžinti paimtą pareiškėjui priklausantį kompiuterį, šioje dalyje bylą nutraukė.

Taip pat teismas nurodė, jog iš esmės pareiškėjas skundė VMI specialistų veiksmus, kurie buvo atlikti operatyvaus patikrinimo metu. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu konstatavo, jog atliekant operatyvų patikrinimą VMI specialistai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o kompiuteris buvo paimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog skundžiamas Sprendimas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kurio priėmimas nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl ginčo dėl šio administracinio akto panaikinimo kėlimas teisme neatitinka ABTĮ 5 ir 23 straipsnių reikalavimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl administracinę bylą nutraukė.

III.

Pareiškėjas UAB „Kino rožė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas Sprendimas nesukėlė jam neigiamų pasekmių. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Kino rožė“ skunde reiškė reikalavimą panaikinti Sprendimą ir grąžinti be pagrindo paimtą bendrovei priklausantį kompiuterį arba perduoti VMI kompiuterio grąžinimo bei vyriausiųjų specialistų veiksmų teisėtumo klausimus išspręsti iš naujo. Atsisakius dalies reikalavimo, t. y. reikalavimo dėl paimtos kompiuterinės technikos grąžinimo, liko formuluojamas reikalavimas, susijęs su vyriausiųjų specialistų veiksmų vertinimo klausimo perdavimu spręsti iš naujo. Pareiškėjas teigia, jog VMI specialistų veiksmai paimant kompiuterį, jį laikant atitinkamą laiką neužplombuotą, neužantspauduotą, tam nesant jokio teisinio pagrindo, o vėliau jį grąžinant nenustačius kokių nors su juo susijusių pažeidimų, buvo neteisėti. Pareiškėjo nuomone, kompiuterio paėmimas ir laikymas pareiškėjui sukėlė pasekmes, kadangi galimybė naudotis kompiuteriu atitinkamą laiko tarpą buvo visiškai apribota.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kurio priėmimas nesukėlė jam teisinių pasekmių. Jis atkreipia dėmesį, jog byloje pateiktoje 2017 m. liepos 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nebuvo pasisakyta dėl atsakovo VMI veiksmų teisėtumo vertinimo, Sprendimas nelaikytinas tarpiniu aktu, kadangi juo galutinai išspręstas klausimas dėl VMI specialistų veiksmų teisėtumo vertinimo bei galimo drausminių nuobaudų vyriausiesiems specialistams taikymo.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, jog UAB „Kino rožė“ operatyvaus patikrinimo metu rastas kompiuteris savo konstrukcija, programine įranga bei funkcijomis atitinka kasos aparato funkcionalumus, šis kompiuteris nebuvo įteisintas kaip kasos aparato modelis, nebuvo nustatyta tvarka registruotas kaip kasos aparatas, techninio paso nebuvo ir jis galėjo būti naudojamas Pareiškėjui priklausančiame restorane atsiskaitymams už maitinimo paslaugas su klientais fiksuoti, todėl VMI specialistai paimdami kompiuterį patikrinimui veikė teisėtai ir teisės aktų nuostatų nepažeidė. Atsakovas pažymi, jog su daiktų paėmimo protokolu Nr. FR1043-2339-D, kuriuo buvo paimtas kompiuteris, pasirašytinai buvo supažindinta ir vienas egzempliorius buvo įteiktas UAB „Kino rožė“ darbuotojai. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad VMI specialistai, atlikdami operatyvų patikrinimą, veikė neteisėtai, padarė neteisėtus veiksmus, naudojo psichologinį spaudimą, todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti teiginiai, atsakovo nuomone, yra nepagrįsti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimas ir aplinkybė, jog administracinė procedūra atlikta ir Sprendimas priimtas 2 darbo dienomis vėliau, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad ginčijamas Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku, taigi tokia byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

ABTĮ 103 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nenagrinėtina administracinių teismų kompetencijai.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Byloje nustatyta, kad VMI 2017 m. balandžio 12 d. surašė Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-2339, kuriuo buvo nuspręsta patikrinti Bendrovę, kaip ji laikosi mokesčių įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų.

VMI specialistai 2017 m. balandžio 19 d. atliko patikrinimą Bendrovės restorane. Patikrinimo eiga buvo įforminta 2017 m. balandžio 19 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. (21.78-32)FR1050-939, grynųjų pinigų inventorizacija – kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo 2017 m. balandžio 19 d. aktu Nr. FR-1043-2339-P, kompiuterio su priklausiniais paėmimas – 2017 m. balandžio 19 d. daiktų paėmimo protokolu Nr. FR1043-2339-D.

2017 m. balandžio 25 d. VMI buvo gautas pareiškėjos skundas „Dėl VMI specialistų veiksmų įvertinimo ir kompiuterinės technikos grąžinimo“. Pareiškėja skunde tvirtino, kad VMI pareigūnai neteisėtai iš Bendrovės paėmė kompiuterį, nenurodydami jokio teisinio pagrindo ir naudojo psichologinį spaudimą Bendrovės darbuotojai.

VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. balandžio 25 d. skundą, 2017 m. gegužės 31 d. priėmė administracinės procedūros sprendimą „Dėl UAB „Kino rožė“ 2017 m. balandžio 25 d. skundo „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų veiksmų įvertinimo ir paimtos kompiuterinės technikos grąžinimo““, kuriuo konstatavo, jog atliekant pareiškėjos patikrinimą VMI specialistų veiksmuose įstatymų pažeidimų nenustatė.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą. Administraciniam teismui atskirai ir savarankiškai neskundžiamais tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (veiksmais) LVAT praktikoje, be kita ko, laikomi: pavedimas atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (MAĮ 120 str.; pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011); centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (MAĮ 118 str. 1 d. 4 p.; pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑408/2011); pranešimas apie pradedamą mokestinį patikrinimą (MAĮ 121 str. 1 d.; pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525‑438/2011); mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011), atvykti pas mokesčių administratorių (pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑2917/2011). Ginčijant baigiamuosius mokesčių administratoriaus sprendimus, gali būti teikiami argumentai ir dėl administracinėje procedūroje priimtų tarpinių (procedūrinių) sprendimų, o šiuos argumentus administraciniai teismai privalo įvertinti spręsdami dėl galutinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui numatyta administracinė atsakomybė, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. Toks nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, skundžiamas ne ABTĮ, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kino rožė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.