Civilinė byla Nr. e 2A-76-661/2019

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24184-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui UAB „ThermoPharmia Baltic“ dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. R. prašė priteisti iš atsakovo “ThermoPharma Baltic” 17655,00 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l-5).

2.       Ieškinį grindė tuo, jog 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovas ir atsakovas UAB „ThermoPharma Baltic“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. 2016 m. kovo mėnesį ieškovas ir bendrovės akcininkai R. B. bei D. M. sudarė susitarimą, kad ieškovas, veikdamas kaip savarankiškas konsultantas ir specialistas, parengs ir pateiks Lietuvos verslo plėtros agentūrai (toliau – LVPA) paraišką bendrovės vardu, Europos Sąjungos (toliau – ES) finansavimui gauti. Nurodo, jog 2016 m. kovo 16 d. ieškovas el. laiške pateikė bendrovės akcininkams informaciją apie atliekamus darbus, pažymėjo, kad šias paslaugas ieškovas suteiks už atskirą sėkmės mokestį. Ieškovas ir atsakovo akcininkai sutarė, kad ieškovui bus mokamas 10 % procentų paraiškos vertės sėkmės mokestis, o išorės konsultantui Š. B. bus sumokėta atskirai apie 1 000 Eur suma. 2017 m. kovo 14 d. sudarius bendrovės (atsakovo) bei LVPA finansavimo sutartį, bendrovei atsirado prievolė sumokėti sutartą atlyginimą ieškovui – 17 655 EUR (10 % nuo finansavimo sutarties vertės). 2017 m. kovo 31 d. iš akcininko R. B. gautas rašytinis pasiūlymas dėl atsiskaitymo su ieškovu tvarkos, kuriuo sutarta, jog projekto laimėjimo atveju ieškovui bus mokama iki 10 % sėkmes mokesčio nuo gautu iš LVPA lėšų, 2 100 Eur suma, sumokėta išorės konsultantui Š. B. iš sutarto sėkmės mokesčio ieškovui bus išskaičiuota, o sėkmės mokesčio mokėjimas iš dalies susietas su projekto eiga bei bendrovės gautinomis sumomis iš trečiųjų asmenų. Nurodo, jog 2017 m. balandžio 9 d. akcininkas R. B. el. laišku pranešė ieškovui, kad ieškovas prarado akcininkų pasitikėjimą, nes nepriėmė pasiūlytų atsiskaitymo sąlygų ir nepranešė akcininkams apie sutarties su LVPA sudarymą. 2017 m. balandžio 18 d. ieškovas paprašė vykstant deryboms sumokėti bent 3 000 Eur sumą, kurią pasiūlė patys akcininkai, toliau tęsiant derybas dėl likusios sumos mokėjimo tvarkos. Tą pačią dieną, ieškovui buvo atsiųstas išrašas iš bendrovės valdybos sprendimo, kuriuo nutarta atleisti jį iš direktoriaus pareigų. Ieškovas nurodo, jog šalys aiškiai susitarė dėl konsultacinių paslaugų suteikimo ir atlyginimo už jas, atsakovas kelis kartus, įvairiomis formomis tiek susirašinėjimo metu, tiek siūlomuose dokumentuose, vienareikšmiškai pripažino, kad sutarta atlygio suma – 10 % nuo skirtos ES paramos sumos. Reikalavimo terminas suėjo 2017 m. kovo 14 d., sudarius bendrovės ir LVPA finansavimo sutartį, kurioje užfiksuota bendrovei skiriama suma.

3.       Atsakovas UAB „ThermoPharma Baltic“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas niekada nebuvo susitarę dėl ieškovo paslaugų teikimo atsakovui, o taip pat dėl ieškovui mokėtino sėkmės mokesčio už paraiškos parengimą. Atsakovo manymu, tokį susitarimą draudžia CK normos. Pažymėjo, jog ieškovo veiksmai, susiję su paraiškos rengimu ir teikimu yra bendrovės vadovo įprastai vykdytina veikla apibrėžta bendrovės įstatuose, už kurią atlyginama pagal darbo sutartį ir papildomai ieškovui sumokėta 3000 Eur atskiru mokėjimu. Atsakovas nurodė, jog ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, prie ES paramos gavimo ir ES projekto administravimo bendrovėje dirbo asmenų komanda, taip pat buvo samdomi išorės konsultantai, atsakovo manymu, ieškovas esmingai prie paramos gavimo neprisidėjo. Ieškovas, būdamas bendrovės vadovas, pažeidė fiduciarines prievoles - lojalumo ir veikimo išskirtinai atsakovo interesų naudai pareigą, sukėlė interesų konfliktą, todėl ieškovas prarado atsakovo akcininkų ir valdybos narių pasitikėjimą ir buvo atleistas iš pareigų. Atsakovo nuomone, bendrovės vadovo teisinių santykių pobūdis ir darbo santykiai nesukuria teisėtų prielaidų atlygintinų paslaugų sutarties su ieškovu sudarymui. Su ieškovu jo atleidimo iš atsakovo direktoriaus pareigų dieną buvo pilnai atsikaityta, taip pat papildomai sumokėta kompensacija. Prašė ieškinį atmesti. (1 t., e. b. l. 46-53).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog pagal byloje esančius duomenis galutinis ir vienareikšmiškas šalių susitarimas dėl sėkmės mokesčio dydžio ir jo išmokėjimo tvarkos pasiektas nebuvo, rašytinis susitarimas pasirašytas nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Apeliantas (ieškovas) R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai – iš UAB „ThermoPharma Baltic“ priteisti R. R. naudai: 17 655 EUR skolos už suteiktas paslaugas; 794 EUR žyminio mokesčio; 6 proc metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo;. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.                      Pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nors ieškovas visuose procesiniuose dokumentuose akcentavo pagrindinius bylos klausimus ir ginčo dalyką. Apeliantas laikosi pozicijos, kad byloje yra įrodytas konsultacinių paslaugų užsakymo faktas bei nurodytos paslaugos pripažintos ir priimtos. Pirmos instancijos teismas niekaip nepakomentavo ir sprendime nepaaiškino šių akivaizdžių sudaryto susitarimo bei paslaugų rezultato patvirtinimo aplinkybių, nenurodė kodėl sandoris laikytinas nesudarytų, nors atsakovas (paslaugos užsakovas) kelis kartus patvirtino jų priėmimą.

5.2.                      Bendrovės akcininkai visą laiką nuo susitarimo dėl paslaugų užsakymo sudarymo iki R. R. atleidimo iš pareigų turėjo aukščiausios kvalifikacijos teisininko, valdybos nario palaikymą. Tai akivaizdžiai rodo, kad bet kokie neaiškumai bendrovės santykiuose su R. R. atitiko būtent bendrovės akcininkų interesus, o ne paties R. R., nes atsakovas negali remtis aiškinimais, kad bendrovės atstovai nesuprato savo veiksmų prasmės ar pasekmių arba, kad bendrovė negalėjo susitarimų su R. R. kitaip formalizuoti dėl R. R. kaltės.

5.3.                      Viso ginčo metu bendravimas dėl paslaugų užsakymo, kainos ir jų pripažinimo vyko būtent tarp ieškovo ir bendrovės akcininkų. Atsakovą visą laiką atstovavo labiausiai bendrovės sėkme suinteresuoti asmenys. R. R. pasitikėjo akcininkais ir nesiekė dar labiau formalizuoti susitarimo su bendrove. Toks elgesys buvo protingas ir nuoseklus šioje situacijoje. Būtent tai, kad atsakovą atstovavo akcininkai, o ne kiti atstovai, ir buvo aukščiausio lygio užtikrinimas R. R., kad bendrovė laikysis susitarimų.

5.4.                      Ieškovo nuomone šalių elgesio nuoseklumas visos bylos metu (įskaitant jų elgesį iki teisminio nagrinėjimo pradžios) yra išskirtinai svarbi aplinkybė. Ji leidžia susidaryti aiškia nuomonę apie tikruosius šalių ketinimus jų santykiuose. Būtent bylos šalių pozicijų nuoseklumo atskleidimas, bendrovės atstovavimo struktūros suvokimas, mūsų manymu, turi padėti tinkamai vertinti įrodymus byloje.

5.5.                      Ieškovo nuomone, pagrindiniai įrodymai byloje yra: 2016 m. kovo 16 d. ieškovo el. laiškas bendrovės akcininkams, kuris pateikia ne tik informaciją apie atliekamus darbus, bet ir liečia paraiškos rengimo paslaugų apmokėjimo klausimą. Laiške aiškiai nurodyta, kad šias paslaugas suteiks R. R. už atskirą sėkmės mokestį ; 2016 m. kovo 16 d. bendrovės akcininko R. B. atsakymas, kuris rodo, kad akcininkas aiškiai susipažinęs su paraiškos rengimo pagrindiniais etapais bei sutinka sumokėti 10 – 15 proc. paraiškos vertės sėkmės mokestį. Būtent akcininkas R. B. ir patikslina, kad jokių išankstinių mokėjimų už paraiškos rengimo paslaugas bendrovė mokėti nenorėtų, o užmokestis už paslaugas susidėtų tik iš sėkmės mokesčio; 2016 m. kovo 18 d. R. R. el. laiškas akcininkams, kuriuo jis paaiškino rinkos situaciją, nurodė, kad tam tikrai, nedidelei daliai darbų reikės samdyti išorės konsultantą (rekomendavo Š. B.), ir nurodė, kad reikia suderinti ieškovo sėkmės mokestį 10-15 proc. paraiškos vertės ribose ; 2017 m. gegužės 11 d. Š. B. raštas, kuriuo būtent pats konsultantas nurodo savo atliktų darbų apimtį ir reikšmę ; 2017 m. kovo 29 d. el. laiškas, kuriuo akcininkas R. B. dar kartą patvirtino susitarimą su R. R. dėl atlygio už suteiktas paslaugas sumokėjimo; 2017 m. kovo 31 d. iš akcininko R. B. gautas rašytinis pasiūlymas dėl atsiskaitymo su ieškovu tvarkos; dokumentas datuotas kovo 29 d. ir pavadintas „Konfidencialus memorandum“. Memorandume vienprasmiškai nurodyta, kad bendrovės akcininkas R. B. patvirtina, kad sutarta, jog projekto laimėjimo atveju R. R. bus mokama iki 10 proc. sėkmes mokesčio nuo gautu iš LVPA lėšų. Memorandume taip pat nurodyta, kad akcininkai nori atimti 2 100 EUR sumą sumokėtą išorės konsultantui Š. B. iš sutarto sėkmės mokesčio ieškovui. Taipogi, memorandume numatyta sėkmės mokesčio mokėjimą susieti su projekto eiga bei bendrovės gautinomis sumomis iš trečiųjų asmenų. Memorandumu akcininkai siūlė atlyginimą už paslaugas mokėti iš dalies kaip atlyginimą projekte, pagal konsultacijų sutartį ar sudaryti šių būdų kombinaciją; Susitarimą patvirtina R. R. ir D. M. telefoninių pokalbių įrašai.

6.       Atsakovas UAB „ThermoPharma Baltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir paršo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

6.1.                      Atsakovas niekada nesiūlė, nesitarė bei nesutiko, kad vien už sutarties dėl ES paramos gavimo sudarymo faktą Ieškovui būtų sumokėta jo ieškiniu reikalaujama suma. Bendrovėje tokių lėšų skirta nebuvo bei nėra, Bendrovė niekada nebūtų ir nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų.

6.2.                      Ieškovo reikalavimas išmokėti 17 655 Eur sumą Bendrovei ir jos veiklai yra ypač reikšmingas, ir tokį įsipareigojimą Bendrovei nustačius, ji galimai būtų nepajėgi toliau tęsti veiklą. Dėl to didžiulės Projektą vykdančių asmenų pastangos bei gautos paramos lėšos nueitų veltui nepasiekusios visai visuomenei svarbaus tikslo – vaistų vėžiui gydyti vystymui.

6.3.                      Bendrovė yra įsitikinusi, kad šiame Ieškovo nesąžiningai inicijuotame ginče ji yra visiškai teisi. Ieškovas buvo Bendrovės vadovas ir už savo darbą atliekant paraiškos ES paramai gauti koordinavimo darbus gavo tiek darbo užmokestį, tiek papildomą kompensaciją.

6.4.                      Atsakovas Byloje tiek savo iniciatyva, tiek pagal Teismo pasiūlymus, išsamiai aprašė visas su Bendrove, jos veikla, ES parama, Bendrovės valdymu, Projektu, jo rengimu bei vykdymu ir su Bendrovės bei jos buvusio vadovo (Ieškovo) ginču susijusias aplinkybes. Minėtos aplinkybės yra pagrįstos tinkamais bei leistinais įrodymais Byloje (CPK 178 str.). Nė vienos iš nustatytų faktinių aplinkybių Ieškovas nekvestionavo. Atitinkamai, Teismas Sprendime išsamiai atskleidė Bylos esmę, tinkamai konstatavo visas svarbias bylai aplinkybes.

6.5.                      2017 m. kovo 31 d. R. B. pateikė Ieškovui dokumentą „Konfidencialus memorandum“ (tomas I, b. l. 33-36), kuriuo pasiūlė Ieškovui dirbti Projekte ir jį administruoti bei tokio darbo sąlygas. Visgi, primintina, kad Ieškovas dar iki 2017 m. kovo 31 d. primygtinai siūlė Projekto administravimą perduoti UAB „Finovus“ (tomas II, b. l. 67). Po nurodytos datos, Atsakovo akcininkams perėmus bendravimą su UAB „Finovus“ ir su šia įmone galutinai suderinus sąlygas, 2017 m. balandžio 2 d. R. B. laišku Ieškovui buvo nurodyta pasirašyti administravimo sutartį (tomas II, b. l. 68). Ieškovui pačiam Atsakovo vardu pasirašius nurodytą sutartį, tapo akivaizdu, kad Ieškovas atsisakė siūlyto darbo administruoti Projektą. Be to, dviejų asmenų su besidubliuojančiomis funkcijomis dėl Projekto administravimo Atsakovo Bendrovėje niekada nebuvo jokio poreikio. Taigi, Ieškovas nebuvo įdarbintas Projekto administratoriumi (Darbo kodekso 42 str.), darbo funkcijų niekada neatliko, taip pat niekada nesuteikė ir jokių Projekto administravimo paslaugų. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo mokėti iš Projekto biudžeto Ieškovo reikalaujamą sumą. Pastebėtina, kad Ieškovas niekada nepateikė į Bylą jokių įrodymų ir apie tai, kad kaip fizinis asmuo vykdytų individualią konsultacinę veiklą (CPK 178 str.).

6.6.                      Atsakovo pozicija Byloje atitinka ir rinkoje esančias ES remiamų projektų administravimo sąlygas. Į Bylą yra pateikta Atsakovo su UAB „Finovus“ dėl kito potencialiai būsimo projekto administravimo sudaryta administravimo paslaugų sutartis bei minėto juridinio asmens pažyma (tomas VII, b. l. 11-18). Kaip matyti iš dokumentų nuostatų, kitas projektas Atsakovo naudai galės būti administruojamas už 3 procentus, skaičiuojant nuo Atsakovo faktiškai gautos paramos sumos. Visi darbai dėl paramos suteikimo (paraiškų rengimas, komunikacija su LVPA, dalyvavimas LVPA posėdžiuose, informacijos gavimo koordinavimas ir t. t.), yra UAB „Finovus“ rengiami atliekami be jokio atskiro užmokesčio (sutarties 3.1, 7.2 p.). Atsakovo atstovai taip pat kreipėsi su užklausimu į kitą gerai rinkoje žinomą asmenį ES-Pro, kuris viešai skelbia, kad 40 proc. ES paramos gavimo laimėtų projektų Lietuvoje yra jų parengtų dokumentų pagrindu. ES-Pro taip pat patvirtino, jog už paraiškų ES paramai gauti rengimą gali būti neimamas joks atskiras mokestis (tomas VII, b. l. 19-22). Šiais duomenimis paneigiamos ir Ieškovo nurodomos aplinkybės, jog rinkoje dokumentų parengimas ES finansavimo suteikimui kainuoja apie 8000 Eur ir kad už Projekto administravimą būtų paimta 20-30 tūkst. Eur, nėra tiesa. Kaip matyti, dokumentų parengimas rinkoje apskritai nieko nekainuoja (ginčo atveju visą esminį darbą atliko Atsakovo akcininkai bei VU mokslininkai, taip pat už atskirą mokestį – Š. B.), šiuo metu Projektas administruojamas už 4,84 proc. nuo faktiškai gautos paramos sumos (iki 8550 Eur plius PVM), o kitas projektas bus administruojamas vos už 3 proc. nuo faktiškai gautos paramos sumos.

6.7.                      Šalys tikrai nebuvo sulygusios dėl jokių esminių sutarties sąlygų 2016 m. kovo mėnesio komunikacijoje buvo susirašinėjama dėl paraiškos ES paramai rengimo darbų paskirstymo, taip pat R. B. buvo nurodyta, kokio dydžio galėtų būti projekto administravimo išlaidos (10-15 proc.) bei kad Š. B. galėtų būti sumokėta ne daugiau kaip 1 000 EUR. Jokio Ieškovo įsivaizduojamo susitarimo sudaryta nebuvo, Atsakovas niekada nebuvo priėmęs tariamos Ieškovo ofertos dėl paslaugų teikimo bei sumokėti jam už paraiškos rengimą, niekada nesutiko sumokėti Ieškovui sėkmės mokestį vien už ES paramos skyrimą, Atsakovas niekada tokio susitarimo sudaryti ir nesiekė (CK 6.162 str. 1 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

8.       Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų sutarties sudarymo ir atsakovo prievolės sumokėti ieškovui už jo manymu teiktas atsakovui konsultacines paslaugas.

9.       Apeliantas (ieškovas) susitarimą dėl konsultavimo paslaugų grindžia: 2016 m. kovo 16 d. ieškovo el. laišku bendrovės akcininkams, kuriame pateikta ne tik informaciją apie atliekamus darbus, bet ir liečia paraiškos rengimo paslaugų apmokėjimo klausimą. Laiške aiškiai nurodyta, kad šias paslaugas suteiks R. R. už atskirą sėkmės mokestį; 2016 m. kovo 16 d. bendrovės akcininko R. B. atsakymu; 2016 m. kovo 18 d. R. R. el. laiškas akcininkams, kuriuo jis paaiškino rinkos situaciją, nurodė, kad tam tikrai, nedidelei daliai darbų reikės samdyti išorės konsultantą; 2017 m. gegužės 11 d. Š. B. raštas, kuriuo būtent pats konsultantas nurodo savo atliktų darbų apimtį ir reikšmę; 2017 m. kovo 29 d. el. laišku, kuriuo apelianto manymu, akcininkas R. B. dar kartą patvirtino susitarimą su R. R. dėl atlygio už suteiktas paslaugas sumokėjimo; 2017 m. kovo 31 d. iš akcininko R. B. gautu rašytiniu pasiūlymu dėl atsiskaitymo su ieškovu tvarkos; dokumentas datuotas kovo 29 d. ir pavadintas „Konfidencialus memorandum“.

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas (ieškovas) nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys pasiekė susitarimą dėl esminių atlygintinių konsultavimo paslaugų sutarties sąlygų, nes ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė ar rašytinė atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, o byloje esantys įrodymai patvirtina ne ieškovo konsultavimo paslaugų teikimą atsakovui, o jo kaip įprastinių darbinių funkcijų atlikimą, už kurį ieškovui darbo sutarties pagrindu buvo mokamas darbo atlygis. Teismo vertinimu šiuo atveju ieškovas, būdamas įmonės vadovu, teikė konsultacinio pobūdžio paslaugas ir veikė UAB „ThermaPharma Baltic“ vardu. Vertinant ieškovo veiklą rengiant paraišką, teismas sprendė, jog ieškovas, darbo sutarties su atsakovu pagrindu savo kompetencijos ribose vykdydamas savo tiesiogines funkcijas veikė atsakovo naudai. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su šia teismo išvada, teigdamas, jog tarp šalių buvo sudaryta atlygintinių konsultavimo paslaugų sutartis ir buvo susitarta dėl esminių jos sąlygų.

11.       Nagrinėjamoje byloje rašytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Taigi konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą, ir sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Jei šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti šalių sutartinių teisinių santykių buvimo faktą.

12.       Atlygintinų paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi atlygintinių paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, todėl jai sudaryti yra būtina abiejų sutarties šalių valia.

13.       Ieškovo teigimu 2016 m. kovo mėnesį ieškovas ir bendrovės akcininkai R. B. bei D. M. sudarė ginčo susitarimą, nors žodinis susitarimas nebuvo įformintas. Kaip matyti šalių išdėstytų pozicijų šioje byloje tarp šalių vyko derybos dėl sutarties, tačiau galutinio susitarimo nei raštu, nei žodžiu pasiekta nebuvo. Civilinėse bylose galioja galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą – šiuo atveju tarp šalių buvus susitarimą dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius pirmosios instancijos teismo garso įrašą, pripažintina, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys įrodymai (el. laiškai ir kt.) nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl konsultacinių paslaugų teikimo, o būtent, kad šalys sulygo esmines sutarties sąlygas, tarp jų ir atlygį dėl konsultacinių paslaugų teikimo, kaip to reikalauja CK 6.716 straipsnio 1 dalis. Šie įrodymai patvirtina tikėtiną faktą, kad jog tarp šalių vyko derybos dėl konsultacinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo, bet sutartis nebuvo sudaryta.

14.       Kolegija sutinka su pagrįsta pirmosios instancijos teismo argumentu, jog CK 6.716 straipsnio nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (CK 6.716 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas vadovavo paraiškos LVPA rengimui ir pateikimui. Bylos medžiaga bei liudininko D. M. parodymai patvirtina ieškovo dalyvavimą projekte. Nagrinėjamu atveju ieškovas vykdė pareigą atstovauti bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įskaitant LVPA. Tokiu būdu ieškovo veikla vertintina kaip įprastinių darbinių funkcijų atlikimas, už kurį ieškovui darbo sutarties pagrindu buvo mokamas darbo atlygis. Taigi, šiuo atveju ieškovas, būdamas įmonės vadovu, teikė konsultacinio pobūdžio paslaugas ir veikė UAB „ThermaPharma Baltic“ vardu. Vertinant ieškovo veiklą rengiant paraišką, teismas sprendžia, jog ieškovas, darbo sutarties su atsakovu pagrindu savo kompetencijos ribose vykdydamas savo tiesiogines funkcijas veikė atsakovo naudai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad Ieškovas, veikdamas kaip Bendrovės vadovas pagal ABĮ bei Bendrovės įstatuose nustatytas pareigas, koordinavo dokumentų ES paramai gauti parengimą, už vadovo pareigų atlikimą gavo darbo užmokestį bei papildomą 3 000 Eur kompensaciją.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą (nutartį)

15.       Apeliantas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusio teismo sprendimu, nurodo, kad bylos atveju konstatuotinas absoliutus teismų sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindas, nes teismas tinkamai nemotyvavo savo procesinio sprendimo (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas), todėl, apelianto nuomone, sprendimas turi būti naikintinas. Tačiau teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus pagrįstais nepripažįsta.

16.       Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011; kt.).

18.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio teismo sprendimas atitinka pirmiau nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas įvertino.

19.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20.       Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas UAB „ThermoPharmia Baltic“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 EUR išlaidų už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

22.       Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).

23.       Rekomendacijų 8.11 p. numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą, turi būti taikomas – 1.3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. II ketv. Bruto sudarė 926,7 eur.). Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios ieškovui priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą šioje byloje gali siekti 1204,71 eurus (926,7 x 1,3.). Atsakovas nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo dėl ko priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo.

24.       Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, sprendžia, jog atsakovui priteistina 600 eurų bylinėjimosi išlaidų iš apelianto R. R..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Apelianto (ieškovo) R. R. skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „ThermoPharmia Baltic“ iš ieškovo R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 600 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

Vaclovas Paulikas

Rūta