Civilinė byla Nr. e2-25775-566/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19215-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui K. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas K. A. 2016-01-23 vairuodamas automobilį Peugeot 406, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir neįvertino kelio dangos būklės, ko pasėkoje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. K., kuris buvo apdraustas ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo. Po šio įvykio ieškovui buvo pateiktas pranešimas apie įvykį transporto priemonei. 2016-03-02 UAB „Matsuda“ atliko žalos, padarytos automobiliui Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) įvertinimą ir nustatė, jog minėto autoįvykio metu padarytos žalos pašalinimas kainuos 5 168,83 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Be to, buvo patirtos 117,00 Eur dydžio automobilio transportavimo išlaidos. Žalą patyręs asmuo ieškovui pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką. Įvertinęs automobilio Toyota Avensis, v/n/ (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą ieškovas nusprendė išmokėti 5 285,83 Eur draudimo išmoką. Sumokėjęs draudimo išmoką ieškovas 2016-09-19 pranešimu ir 2017- 01-04 pakartotiniu pranešimu informavo atsakovą, apie padarytą žalą ir išmokėtą 5 285,83 Eur draudimo išmoką, kurią, ieškovui privalo kompensuoti atsakovas, tačiau žala atlyginta nebuvo. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 5285,83 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-4).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas K. A. 2016-01-23 Vilniaus g., Ukmergėje, vairuodamas automobilį Peugeot 406, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir neįvertino kelio dangos būklės, ko pasėkoje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. K. (e.b.l. 5-6), kuris buvo apdraustas ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo (e.b.l. 7-9). Dėl minėto eismo įvykio atsakovui buvo paskirta nuobauda, be kita ko, ir dėl transporto priemonės vairavimo neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu (e.b.l. 6). Po šio įvykio ieškovui buvo pateiktas pranešimas apie įvykį transporto priemonei (e.b.l. 10). 2016-03-02 UAB „Matsuda“ atliko žalos, padarytos automobiliui Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) įvertinimą ir nustatė, jog minėto autoįvykio metu padarytos žalos pašalinimas kainuos 5 168,83 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (e.b.l. 11-18). Taip pat buvo patirtos 117,00 Eur dydžio automobilio transportavimo išlaidos (e.b.l. 19). Žalą patyręs asmuo ieškovui pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką (e.b.l. 10). Įvertinęs automobilio Toyota Avensis, v/n/ (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą ieškovas išmokėjo 5 285,83 Eur draudimo išmoką (e.b.l. 20-22). Sumokėjęs draudimo išmoką ieškovas 2016-09-19 pranešimu (e.b.l. 23) ir 2017-01-04 pakartotiniu pranešimu (e.b.l. 24) informavo atsakovą, apie padarytą žalą ir išmokėtą 5 285,83 Eur draudimo išmoką, kurią, ieškovui privalo kompensuoti atsakovas. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą ieškovui, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).
Teismų praktikoje pažymima, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Šiuo atveju atsakovas, vairuodamas automobilį Peugeot 406, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir neįvertino kelio dangos būklės, ko pasėkoje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek buvo būtina siekiant nepadaryti žalos kitiems asmenims, todėl konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog autoįvykis, dėl kurio buvo padaryti nuostoliai automobiliui Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) įvyko dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl saugaus greičio nepasirinkimo ir kelio dangos būklės neįvertinimo. Atsakovas neteisėtais veiksmais nukentėjusiam asmeniui padarė turtinę žalą, kurios dydį (5 285,83 Eur) pagrindžia aukščiau nurodyti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog atsakovo sukeltas autoįvykis buvo tiesioginė žalos automobiliui Toyota Avensis, v/n. (duomenys neskelbtini) padarymo priežastis, todėl konstatuotinas atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo ieškovo reikalaujamos priteisti žalos paskaičiavimo būdo ir dydžio, jokių įrodymų, patvirtinančių žalos ieškovui atlyginimą, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 5285,83 Eur dydžio žalos atlyginimas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5285,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 119,00 Eur žyminis mokestis.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, į. k. 11268249, veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, į. k. 302649474, iš atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 5285,83 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 83 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5285,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119,00 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Butrimienė