KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant:

ieškovės L. J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovei, advokatei Neringai Žukauskienei bei atsakovių: J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovui, advokato padėjėjui Edvardui Bendaravičiui,

nedalyvaujant ieškovei L.J. M. ir atsakovėms: J. V., B. G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. M. ieškinį atsakovėms: J. V., B. G. G. dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti keliu transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku nustatymo

n u s t a t ė:

Ieškovė savo ieškiniu (b.l. 3-6) ir jos atstovė teismo posėdyje prašė atsakovėms priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatyti 4 m pločio, 73 kv.m ploto kelio servitutą (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtą ieškovei L. J. M. priklausančiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) pagal prie ieškinio pridėtą UAB „Topo Era“ 2015-10-20 parengtą Pasiūlymų schemą „Dėl servituto nustatymo žemės sklype kadastrinis (duomenys neskelbtini) (notariniam veiksmui) bei priteisti iš atsakovių visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą jai 1995-12-29 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. S2-4041 buvo atkurtos nuosavybės teisės. Šis žemės sklypas neturi privažiavimo iš gatvės. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, kelio servitutas nebuvo nustatytas, kadangi į šį sklypą iš (duomenys neskelbtini) buvo galima patekti per valstybinę žemę. Tik vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-09-14 įsakymu Nr. A-3183 „Dėl teritorijos prie G. g., plane pažymėtos Nr. 48, detaliojo plano patvirtinimo“ suformavo žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, į kurią  atkūrė nuosavybės teises B. I.. Jis mirė 1992-02-22, o jo turto paveldėtojos ir teisių perėmėjos yra atsakovės, nors savo nuosavybės teisių į šį turtą nėra įregistravusios. Atkuriant nuosavybės teises į žemę B. I., ieškovei kelio servitutas taip pat nebuvo nustatytas. Tokiu būdu ieškovė neteko privažiavimo (priėjimo) į jai priklausantį žemės sklypą, dėl ko negali tinkamai naudotis ir disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Ieškovei nebuvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka apie rengiamą žemės sklypo detalųjį planą, dėl to ji negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl formuojamo žemės sklypo.

Ieškovė ikiteisminio ginčo išsprendimo tvarka kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl kelio servituto nustatymo, tačiau kelio servitutą jai buvo atsisakyta nustatyti, motyvuojant tuo, kad administraciniu aktu jo negali nustatyti ir tuo klausimu pasiūlė kreiptis į teismą.

Atsakovės gera valia nesutiko duoti sutikimą kelio servituto nustatymui, todėl ieškovė pareiškė ieškinį teisme.

Atsakydama į atsakovių atsiliepimo motyvus, ieškovės atstovė nurodė, jog tokį servituto nustatymą pasirinko atsižvelgiant į praktiškumo, ekonomiškumo pricipus bei kuo mažiausio trukdymo kitiems gretimų žemės sklypų savininkams. Pasirinktas servitutas yra tiesiausias į ieškovei priklausantį žemės sklypą, tokia naudojimosi tvarka keliu yra nusistovėjusi iš anksčiau; kelio servitutas suformuotas nestatybinėje atsakovių žemės sklypo dalyje.

Ieškovei servitutas reikalingas tam, kad jinai galėtų kelis kartus per metus patekti į savo žemės sklypą ir nupjauti ten žolę.

Atsakovės savo atsiliepimu (b.l. 36-39) ir jų atstovas žodžiu teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, priteisti joms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą grindė tokiais motyvais: mano, jog ieškovei nėra būtinybės nustatyti kelio servitutą, nes ji tokių reikalavimų nereiškė 20 metų, t.y. nuo 1995 metų, kai jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Patvirtino, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojos yra atsakovės. Į jų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės buvo atkurtos 2012 metais, o 2011 metais buvo suformuotas žemės sklypas. Kai buvo formuojamas žemės sklypas, ieškovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Prašomas nustatyti servitutas nėra vienintelė galimybė patekti ieškovei į savo žemės sklypą. Pirma, ji neapskundė Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo nustatyti kelio servitutą administracine tvarka; antra – ji galėtų nusistatyti kelio servitutą per  B. gatvę. Iš jų pateiktų nuotraukų seka, kad ten yra kelias, tinkamas pravažiuoti. Jis eina per žemės ūkio paskirties žemę. Atsakovėms priklausantis žemės sklypas yra namų valdos paskirties, o ieškovei priklausantis žemės sklypas ir gretimi žemės sklypai, tame tarpe ir sklypas, esantis B. gatvėje yra žemės ūkio paskirties, todėl mažiau vertingi ir jų sumažinimas kelio servituto sąskaita, turėtų mažesnę žalą jų savininkams. Atsakovėms priklausantis žemės sklypas yra mažas, todėl jame nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą būtų ženklai apsunkinta statyba.

Ieškovės atstovės prašymu į procesą buvo įtraukta išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija. Ji pateikė savo išvadą (b.l. 76-79). Joje nurodoma, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nuosavybės teisė negali būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Teismas turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam turi būti įvertinta ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Esminę reikšmę servituto nustatymui turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t.y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo, t.y. tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, sukelti kuo mažesnius nepatogumus daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis.

Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513  42 punktu formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besiribojančiu su valstybinės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi nustatyti servitutai. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su Marijampolės plentu. Šis plentas yra A2 kategorijos gatvė. STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punkte nustatyta, kad A kategorijos gatvė yra priskiriama greito eismo gatvėms, kurios skirtos miesto ilgiems ir pastoviems ryšiams bei ryšiams su svarbiausiais keliais tranzitiniam eismui. Taip pat ši vieta numatyta Ateities plento rekonstrukcijai, tačiau įvaža į ieškovei priklausantį žemės sklypą nėra numatyta. Mano, kad vienintelė reali galimybė suplanuoti įvažą į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti keliu transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku.

Ieškinys atmestinas.

Šalių pateikti įrodymai, jų vertinimas ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovė pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie tai, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2401 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), šio sklypo planą bei 1995-12-29 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimą, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į nurodytąjį žemės sklypą. Žemės sklypas randasi R. kaime, jam nėra suteiktas konkretus adresas (ieškinio priedai 1-13). Ieškovė 2015-03-23 pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriuo prašė nustatyti servitutą į jai priklausantį žemės sklypą per valstybinę žemę, motyvuodama tuo, kad patvirtinus detalųjį planą, jos sklypas liko be įvažos. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-04-27 raštu ieškovei atsakė, kad patenkinti jos prašymo nustatyti servitutą patekti į jos žemės sklypą administracine tvarka negali, nes (duomenys neskelbtini) yra suformuotas žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės B. I., patvirtintas šios teritorijos detalusis planas. B. I. turto paveldėtojos yra B. G. G.ir J. V.. Servitutą būtų galima nustatyti šalių bendru sutarimu, patvirtinant notarinę sutartį arba ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.

Ieškovė pasiuntė atsakovėms siūlymus nustatyti servitutą per jų naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pateikė būsimo servituto planą, tačiau atsakovės nesutiko su servituto nustatymu.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise yra įregistruotas B. I. vardu, tačiau atsakovės savo atsisakymu dėl servituto nustatymo, jų atsiliepimas į ieškinį ir jų atstovo pripažinimas įrodo, kad atsakovės yra faktiškai priėmusios palikimą į nurodytąjį žemės sklypą.

Tas pats priedas įrodo, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini) yra parengtas ir 2011-09-14 patvirtintas detalusis planas (b.l. 26).

Ieškovės atstovė 2016-04-27 teismo posėdžio metu pateikė teismui žemės sklypo nuotrauką, kurioje pažymėtas ieškovės sklypas, prašomo nustatyti servituto kelias, Marijampolės plentas. Taip pat šioje nuotraukoje matosi keliukas iš B. gatvės į ieškovės žemės sklypą, kuris yra  ilgesnis už ieškovės prašomą nustatyti servituto kelią.

Atsakovės pateikė teismui nuotraukas keliuko, kuriuo į ieškovei priklausantį žemės sklypą galima patekti iš J.B. gatvės ir ties sklypais 295, 296 (b.l. 53-58). Taip pat pateikė duomenis apie gretimus žemės sklypus, besiribojančius su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. (duomenys neskelbtini) esantis 0,0400 ha žemės sklypas priklauso D. N. (b.l. 88). Žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) 0,1400 ha priklauso A. P. (b.l. 89) ir žemės sklypas  (duomenys neskelbtini) 0,1020 ha priklauso R. I. (b.l. 90).

Vadovaujantis šalių paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais, nustatytos šios faktinės aplinkybės:

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą supa Marijampolės kelias ir kitiems savininkams priklausantys žemės sklypai, kurių paskirtis yra žemės ūkio. Tik atsakovėms priklausančio žemės sklypo paskirtis yra namų valdos. Kaip yra konstatuota Kauno miesto savivaldybės administracijos išvadoje, į ieškovei priklausantį žemės sklypą nėra suformuotos įvažos. Tokią įvažą suformuoti iš Marijampolės plento nėra galimybės, nes šis kelias yra priskiriamas A2 kategorijos keliams, kuriais eismas yra intensyvus. Gretimiems žemės sklypams, tame tarpe ir atsakovėms priklausančiam žemės sklypui yra patvirtintas detalusis planas, todėl administracine tvarka per tuos žemės sklypus nustatyti servitutą negalima. Ieškovei išvadą teikusi institucija pasiūlė dėl kelio servituto nustatymo spręsti sudarant sutartį tarp šalių arba kreiptis į teismą. Atsakovės nesutiko, kad per joms priklausantį žemės sklypą būtų nustatytas kelio servitutas, motyvuodamos tuo, kad jų turimas žemės sklypas yra namų valdos žemės sklypas, jo dydis yra 6 arai, todėl nustačius servitutą, turimas žemės sklypas būtų sumažintas, apsunkinta būsima statyba (bylos nagrinėjimo metu konkreti statyba nebuvo numatyta). Ieškovė pasirinko tik vieną galimą servituto nustatymo variantą, neišnaudodama kitų būdų nustatyti servitutus, t.y. netgi teismui atnaujinus bylos procesą ir pasiūlius spręsti kitus servituto nustatymo būdus, ieškovė pasiliko prie vienintelio prašymo – servitutą nustatyti per atsakovėms priklausantį žemės sklypą. Tik žodžiu teismo posėdžiuose ieškovės atstovė argumentavo, kad kelias per B. gatvėje esančią įvažą yra ilgesnis, tačiau nenurodė konkretaus ilgio, nepalygino jo su prašomu nustatyti servituto ilgiu. 

Ieškovė pateikė servituto nustatymo planą per atsakovėms priklausantį žemės sklypą 4 m pločio ir 18,14 m ilgio, kas sudaro 73 kv.m. Atnaujinus byloje procesą ir pasiūlius ieškovei spręsti servituto nustatymo klausimą faktiškai toje pačioje vietoje, tik šalia atsakovėms priklausančio sklypo ribos, t.y. P.žemės sklypo dalyje, ieškovės atstovė nurodė, kad ten auga medžiai, todėl reikėtų juos iškirsti, suformuoti kelią. Atsakovių atstovas teigė, kad tai yra mažaverčiai krūmai, o jų sklypo formuojamame servituto plote yra atsakovėms priklausančių vaismedžių ir vaiskrūmių, todėl nustačius servitutą, reikėtų juos iškirsti.

Įrodymų vertinimas.

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

LR CK 4.111 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.113 straipsnio 1 dalis nustato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.119 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku.

CK 4.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Kaip buvo byloje nustatyta, ieškovė prašė nustatyti servitutą tikslu patekti jai į savo žemės ūkio paskirties sklypą, kad galėtų nušienauti žolę. Jai nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos 1995 metais, t.y. prieš 21 metus. Atsakovių žemės sklypo pirmtakui nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo atkurta 2012 m. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kada nors būtų kilęs tarp šalių ginčas dėl patekimo į jai priklausantį žemės sklypą. Iš to seka, kad nebuvo ir nėra būtinybės servituto nustatymui, nes ieškovė netrukdoma gali patekti į savo žemės sklypą. Atsakovės nesutinka, kad per jų žemę būtų nustatytas servitutas, tačiau jos neprieštarauja, kad ieškovė per jų žemės sklypą patektų į savo žemės sklypą. Gi, CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai ir konkrečiai nustato, kad  servitutas nustatomas tik tuo atveju, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Ieškovei priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Jeigu jinai sumanytų verstis žemės ūkio veikla ir su žemės ūkio technika pradėtų važinėti pro atsakovėms priklausantį 6 arų namų valdos žemės sklypą, būtų pažeistos atsakovių teisės į privatumą, sumažinta namų valdos vertė, sukeltų asmenims, jeigu jie ten gyventų, nepatogumų.

Ieškovė kategoriškai atsisakė spręsti kokikių būdų kaip jai patekti į savo žemės sklypą, kas rodo jos netolerantiškumą ir nenorą racionaliai svarstyti kitus galimus variantus. Visi kiti su ieškovės žemės sklypu besiribojantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl jeigu ji turi tikslą nusistatyti servitutą, reikėtų pasirinkti ekonomiškai pigesnį variantą, nes akivaizdu, kad žemės ūkio paskirties žemės vertė yra ženkliai mažesnė, negu namų valdos paskirties žemė. Kiti besiribojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra ženkliai didesni už atsakovėms priklausantį žemės sklypą, todėl jeigu tose žemėse ir būtų nustatytas servitutas, jis ekonomiškai taip nepažeistų savininkų teisių, kaip servitutas, nustatytas atsakovėms priklausančiame namų valdos žemės sklype. Taigi, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų interesų pusiausvyros; servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau, nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti (LAT 2015-06-25 nutartis 3K-3-336-378/2015).

Ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą gali patekti ne tik per atsakovėms priklausantį žemės sklypą, tačiau ir per žemės ūkio paskirties sklypą, esantį J.B. gatvėje kelią, ką patvirtina atsakovių pateiktos fotonuotraukos.

Be to, ieškovė, prašydama nustatyti servitutą per atsakovėms priklausantį žemės sklypą, nesiūlė už jį atlyginti, o tas taip pat pažeidžia atsakovių teises.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės patyrė po 600 EUR advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (b.l. 52 ir 120, 121), todėl jos priteistinos iš ieškovės.

Iš ieškovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės L. J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms: J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. G. G., a.k.  (duomenys neskelbtini) dėl servituto nustatymo atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovėms J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. G. G., a.k.  (duomenys neskelbtini) po 600,00 EUR (po šešis šimtus) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.