Administracinė byla Nr. eI-3918-331/2016
Proceso Nr. 3-61-3-04140-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.9.3, 1.9.8, 1.10.8, 3.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, Ž. D., atsakovo atstovei Zitai Bareišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S., Ž. D. skundus atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė:
Kauno teritorinė muitinė 2015-05-19 sprendimu Nr. 5KM19/48-0475S Ž. D. ir A. S. už neteisėtai įvežtas į Europos Sąjungos muitų teritoriją iš Baltarusijos Respublikos prekes – 519 600 vnt. (25 980 pakelių) cigarečių „Winston“ (paženklintas Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais - patvirtinto pavyzdžio banderolėmis) – įregistravo 17 597,00 Eur importo mokesčių skolą muitinei (2 687,00 Eur muito, 10 219,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 819,00 Eur PVM delspinigių ir 3 872,00 Eur baudos).
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), išnagrinėjęs pareiškėjų skundus, 2015-07-23 sprendimu Nr. 1A-332 iš dalies juos patenkino: panaikino Kauno teritorinės muitinės 2015-05-19 sprendimą Nr. 5KM19/48-0475S dalyje dėl Ž. D. ir A. S. 3 872,00 Eur baudos apskaičiavimo, įregistravimo ir įpareigojimo sumokėti, o likusioje dalyje (dėl 2 687,00 Eur muito, 10 219,00 Eur PVM ir, 819,00 Eur PVM delspinigių) patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2015-05-19 sprendimą Nr. 5KM19/48-0475S.
Pareiškėjai, nesutikdami su šiais sprendimais, skundais kreipėsi į teismą ir prašo:
- panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-07-23 sprendimą Nr. 1A-332 „Dėl Ž. D. ir A. S. skundų“ dalyje dėl 2687 Eur muito, 10219 Eur PVM ir 819 Eur PVM delspinigių apskaičiavimo, įregistravimo ir įpareigojimo sumokėti;
- panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015-05-19 sprendimą Nr. 5KM19/48-0475S dalyje dėl 2687 Eur muito, 10219 Eur PVM ir 819 Eur PVM delspinigių apskaičiavimo, įregistravimo ir įpareigojimo sumokėti.
Pareiškėjai skunduose paaiškino, kad priimant sprendimą nebuvo išsamiai ištirta, ar tikrai cigaretės buvo gabenamos ir įvežtos per Lietuvos Respublikos teritoriją. Baltarusija turi sieną ir su Lenkija, Latvija, todėl cigaretės galėjo būti įvežtos ir per šių valstybių teritoriją. 2015-04-17 Suomijos muitinės raštas Nr. 8482/01.03.09.02.04/2014 nepakankamas įrodymas konstatuoti, kad cigaretės buvo įvežtos ar gabenamos per Lietuvos Respublikos teritoriją, nes yra informacinio pobūdžio, netgi Suomijos teismo sprendimas plačiąja prasme neturi res judicata galios, todėl siekiant išsamiai pagrįsti sprendimą objektyviais duomenimis, turėjo būti išreikalautas ne tik Suomijos valstybės nuosprendis, visa baudžiamosios bylos medžiaga, kita tyrimo medžiaga. Ištyrus šią medžiagą būtų galima daryti išvadas, ar tikrai cigaretės buvo gabenamos, ar neteisėtai įvežamos per Lietuvos Respublikos teritoriją.
Teismo posėdyje pareiškėjai, advokatas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovas Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjų skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjams importo mokesčių skolą Kauno teritorinė muitinė įregistravo remdamasi Helsinkio (Suomija) apygardos teismo 2014-11-13 sprendime Nr. 14/149346 (baudžiamojoje byloje Nr. Rl 4/852) nustatytais faktais, apie kuriuos Suomijos muitinė 2015-04-17 raštu Nr. 8482/03.01.09.02.04/2014 informavo Lietuvos muitinę. Rašte aiškiai nurodyta, kad Lietuvos piliečiai Ž. D. ir A. S. 2014-08-25 Helsinkio (Suomija) Lansisatama uoste buvo sulaikyti, keleiviniu laivu „m/s Star“ mobiliajame name „Hymer“ specialiai įrengtose slėptuvėse atgabenę kontrabandinį cigarečių „Winston“ (2 598 pakeliai) krovinį. Rašte teigiama: „teismas nustatė, kad buvo įrodyta, jog dėl cigarečių kiekio, cigarečių slėpimo būdo ir su transporto priemone susijusių neteisėtumų (pakeistos konstrukcijos) bei visų kitų dalykų, p. D. ir p. S. kaip „profesionalai“ gabeno cigaretes iš vienos šalies į kitą“, „buvo įrodyta, kad cigaretės buvo gabenamos į Suomiją iš Lietuvos“, o į Lietuvą įvežtos iš Baltarusijos Respublikos, nuslepiant nuo muitinės kontrolės ir jų nedeklaravus nustatyta tvarka. Minėtame Suomijos muitinės rašte aiškiai įvardinti skolininkai bei nurodytos prekės, už kurias, vadovaujantis minėta Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 1 dalimi, turi būti apskaičiuoti importo mokesčiai. Abejoti kitos šalies muitinės administracijos atsiųsta informacija Lietuvos muitinei nėra pagrindo.
Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu (Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis). Už pareiškėjų sulaikytas ir konfiskuotas cigaretes importo mokesčių skola muitinei atsirado dar iki jų sulaikymo (neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu). Pareiškėjai pagristai buvo pripažinti skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos pagrindu, jie taip pat pripažintini importuotojais ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 94 straipsnio 3 dalimi būtent jiems tenka pareiga sumokėti PVM už ginčo prekes (cigaretes). Mokesčių skola už iš trečiųjų šalių įvežamas prekes atsiranda jų įvežimo momentu (nepriklausomai nuo to ar legaliai, ar nelegaliai jos įvežamos, kaltas ar nekaltas asmuo jas įvežęs), o ne tada, kai jos yra sulaikomos ar konfiskuojamos, tačiau prievolė sumokėti mokesčius - kai nustatomas skolininkas. Taigi, siekiant išvengti delspinigių mokėjimo, būtina laikytis teisės aktais nustatytų prievolių - įvežamas prekes pateikti muitinei ir jas deklaruoti nustatyta tvarka bei laiku sumokėti mokesčius, o jų neįvykdžiusiems pareiškėjams, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu Kauno teritorinė muitinė priskaičiavo 819,00 Eur PVM delspinigių.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad skundžiamą sprendimą priėmė bei skolą įregistravo remdamasi Helsinkio (Suomija) apygardos teismo 2014-11-13 sprendime Nr. 14/149346 ir baudžiamojoje byloje Nr. Rl4/8523 nustatytais faktais. Pareiškėjai pagrįstai ir tinkamai neargumentavo, kodėl muitinės apskaičiuoti mokesčiai yra nepagrįsti ar neteisingi, ir kodėl Lietuvos muitinė, įrodinėdama, kad ne Bendrijos prekės (ginčui aktualios cigaretės) anksčiau kirto Bendrijos muitinės teritoriją Lietuvos teritorijoje, nebegali remtis kitos Bendrijos muitų teritorijos šalies pateiktais įrodymais, kai tos šalies teismo nuosprendžiu buvo nustatyti faktai, kad cigaretės buvo gabenamos į Suomiją iš Lietuvos“, o į Lietuvą įvežtos iš Baltarusijos Respublikos. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių nustatytus faktus paneigiančių įrodymų, kodėl muitinės priskaičiuotos mokesčių sumos yra neteisingos
Kauno teritorinė muitinė prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 54).
S k u n d a s a t m e s t i n a s.
Šioje byloje ginčas kilo dėl importo skolos muitinei atsiradimo bei tinkamų importo skolininkų muitinei nustatymo, neteisėtai laikius, gabenus importo muitais ir kitais mokesčiais apmokestintas prekes, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais nustatyti specialūs išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai.
Nustatyta, kad Suomijos teritorinė muitinė 2015-04-17 raštu Nr. 8482/03.01.09.02.04/2014, remdamasi Helsinkio (Suomija) apygardos teismo 2014-11-13 sprendimu Nr. 14/149346 ir baudžiamojoje byloje Nr. Rl 4/8523 nustatytais faktais, informavo Lietuvos muitinę, kad Lietuvos piliečiai Ž. D. ir A. S. 2014-08-25 Helsinkyje (Suomija Lansisatama uoste) buvo sulaikyti, keleiviniu laivu „m/s Star“ mobiliajame name „Hymer“ specialiai įrengtose slėptuvėse atgabenę kontrabandinį cigarečių „Winston“ (2 598 pakeliai) krovinį. Rašte nurodoma, kad „teismas nustatė, kad buvo įrodyta, jog dėl cigarečių kiekio, cigarečių slėpimo būdo ir su transporto priemone susijusių neteisėtumų (pakeistos konstrukcijos) bei visų kitų dalykų, p. D. ir p. S. kaip „profesionalai“ gabeno cigaretes iš vienos šalies į kitą“; „buvo įrodyta kad cigaretės buvo gabenamos į Suomiją iš Lietuvos“, o į Lietuvą įvežtos iš Baltarusijos Respublikos nuslepiant nuo muitinės kontrolės ir jų nedeklaravus nustatyta tvarka. Helsinkio apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjai įkalinti vieneriems metams, įkalinimo bausmė sąlyginė, išbandymo laikotarpis baigiasi 2016-11-30. Todėl Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinė kodeksas), 202 straipsnio 1 dalies a punktu, 2 ir 3 dalimis, pareiškėjams įregistravo importo mokesčių skolą.
Pareiškėjai teigia, kad priimant sprendimą nebuvo išsamiai ištirta, ar tikrai cigaretės buvo gabenamos ir įvežtos per Lietuvos Respublikos teritoriją, nes Baltarusija turi sieną su Lenkija, Latvija, cigaretės galėjo būti įvežtos per šių valstybių teritoriją, Suomijos muitinės raštas Nr. 8482/01.03.09.02.04/2014 nepakankamas įrodymas konstatuoti, jog cigaretės buvo įvežtos ar gabenamos per Lietuvos Respublikos teritoriją, raštas yra informacinio pobūdžio, netgi Suomijos teismo sprendimas plačiąja prasme neturi res judicata galios.
Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutinka, argumentuodamas, kad Suomijos muitinės rašte aiškiai įvardinti skolininkai bei nurodytos prekės, už kurias, vadovaujantis minėta Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 1 dalimi, turi būti apskaičiuoti importo mokesčiai. Abejoti kitos šalies muitinės administracijos atsiųsta informacija Lietuvos muitinei nėra pagrindo. Todėl skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu (Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis), pareiškėjai pagristai buvo pripažinti skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos pagrindu, jie taip pat pripažintini importuotojais ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme.
Teismas su pareiškėjų teiginiais sutikti negali, nes cigaretės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, šios prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies. Pareiškėjai muitinei nepateikė cigarečių įsigijimo dokumentų bei dokumentų, numatytų 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 314 c straipsnyje, patvirtinančių prekių turimą Bendrijos prekių statusą ar įrodančių importo muitų ir kitų mokesčių sumokėjimą už šias, iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes. Be to, iš Helsinkio (Suomija) apygardos teismo 2014-11-13 nuosprendyje nustatytų faktų, matyti, kad jie suprato apie neteisėtą cigarečių įvežimą per Lietuvos Respublikos teritoriją į Suomiją, nes cigarečių pakeliai buvo pažymėti Baltarusijos Respublikos banderolėmis, surasti mobiliajame name „Hymer“ specialiai įrengtose slėptuvėse, juos 2014-08-25 Helsinkyje (Suomija Lansisatama uoste) sulaikė muitinės pareigūnai, išėmė cigaretes bei nuosprendžiu įkalino pareiškėjus vieneriems metams, įkalinimo bausmė sąlyginė, išbandymo laikotarpis baigiasi 2016-11-30. Vadinasi, pareiškėjai dėl tokių savo veiksmų (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), laikomi skolininkais muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktą, kadangi negalėjo nežinoti, kad šios prekės (cigaretės) į Suomiją per Lietuvos Respubliką buvo įvežtos neteisėtai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų išaiškinimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai įvežtas prekes. Pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju nėra būtina įrodymais nustatyti tokias aplinkybes, kaip, kas įvežė cigaretes per valstybės sieną, kuris pirmas priėmė cigaretes Lietuvos Respublikoje, kam cigaretės priklauso nuosavybės teise, žinojo asmenys ar ne, kad nesumokėti mokesčiai ir pan. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauka nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją, tam, kad jis būtų pripažintas skolininku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A143-2619/2011). Taigi pareiškėjai pagrįstai pripažinti skolininkai pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 1 įtrauką ir pagrįstai jiems solidariai apskaičiuota mokėtina importo skola muitinei.
Taigi Helsinkio apygardos teismas byloje nustatė, kad cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos per Baltarusijos - Lietuvos valstybių sieną, t.y prekės, nepateikus jų muitinei ir nedeklaravus nustatyta tvarka, pirmiausiai buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime yra pažymėjęs: „iš Muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies matyti, kad „neteisėtas įvežimas“ šios nuostatos prasme, yra bet koks įvežimas pažeidžiant Muitinės kodekso 38-41 straipsnius“ (ESTT 2009-04-02 sprendimas byloje Nr. C-459/07, 2 punktas). Pagal Muitinės kodekso 4 straipsnio 19 punkto, 38 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio nuostatas, visos į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės turi būti pristatytos į muitinę. Aplinkybė, kad tam tikros prekės buvo paslėptos transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse, nepanaikina šios pareigos. Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2787/2000, 163 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad importuotų prekių muitinės vertės nustatymo tikslais, „įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vieta“ prekėms, atvežtoms sausumos keliais laikoma vieta, kur yra pirmoji muitinės įstaiga. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad cigaretės iš Baltarusijos Respublikos buvo įvežtos į Lietuvą, vadinasi, Lietuvos muitinė, o ne Suomijos, pagrįstai ir teisėtai už šias cigaretes apskaičiavo ir įregistravo 2 687,00 Eur importo muito mokesčių skolą.
Pagal 2006-11-28 Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 60 straipsnio nuostatas, prekių importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje yra prekės, kai jos įvežamos į Bendriją, o 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog kai už importuojamas prekes reikia sumokėti muitą, žemės ūkio mokesčius arba pagal bendrąją politiką nustatytas jiems lygiavertes rinkliavas, apmokestinimo momentas ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įvyksta apmokestinimo tais mokesčiais momentas bei atsiranda prievolė juos apskaičiuoti. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio Įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Todėl prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Bendrijų teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus (PVM įstatymo 14 str. 13 d.). Importo PVM už prekes mokamas tokiais pačiais terminais, kaip būtų mokami importo muitai už šias prekes, kaip tai nustatyta Muitinės kodekse (PVM įstatymo 94 str. 1 d.). Sumokėti importo PVM privalo importuotojai, o importuotojais pagal šio PVM įstatymo 2 straipsnio 25 punktą laikomi prekes importuojantys asmenys, kurie turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei. Teismas laiko, kad muitinė pagrįstai pareiškėjus pripažino skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos pagrindu, taip pat pareiškėjai pripažįstami importuotojais ir PVM įstatymo prasme, todėl vadovaujantis PVM įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi būtent pareiškėjams tenka pareiga sumokėti PVM už ginčo prekes (cigaretes). Vadinasi muitinė, nepažeisdama minėtų nuostatų, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjams apskaičiavo ir įregistravo 10 219,00 Eur importo PVM skolą muitinei.
Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos muitinė reikalauja tų pačių mokesčių sumokėjimo, kaip ir Suomijos muitinė. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjų teiginiais, nes Suomijos mokesčių administratorius prašo pagalbos dėl apskaičiuoto akcizo mokesčio išieškojimo, o pareiškėjams už tas pačias neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas cigaretes Kauno teritorinės muitinės yra apskaičiuotas importo PVM ir muito mokesčiai, vadinasi, mokesčiai nėra tapatūs.
Teismas laiko, kad mokesčių skola už iš trečiųjų šalių įvežamas prekes atsiranda jų įvežimo momentu (nepriklausomai nuo to, ar legaliai, ar nelegaliai jos įvežamos, kaltas ar nekaltas asmuo jas įvežęs), o ne tada, kai jos yra sulaikomos ar konfiskuojamos, taigi prievolė sumokėti mokesčius atsiranda tuomet, kai nustatomas skolininkas. Todėl, siekiant išvengti delspinigių mokėjimo, būtina laikytis teisės aktais nustatytų prievolių, įvežtas prekes pateikti muitinei, jas deklaruoti nustatyta tvarka, laiku sumokėti mokesčius. Pareiškėjai neįvykdė šių teisės normų imperatyvių reikalavimų, todėl muitinė skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai priskaičiavo 819,00 Eur PVM delspinigių.
Delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (šiuo atveju muito, PVM mokesčiai). Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 97 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai mokesčius turėjo sumokėti prekių išleidimo į apyvartą dieną, t. y. tą dieną, kai neteisėtai įvežtos cigaretės pateko į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Todėl pareiškėjams pagrįstai priskaičiuoti delspinigiai pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Priverstinai išieškoti mokestinę prievolę nėra atsiradusi, todėl pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas yra sustabdytas, 180 dienų terminas nėra pradėtas skaičiuoti.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ginčo sprendimai (Muitinės departamento 2015-07-23 sprendimas Nr. 1A-332 ir Kauno teritorinės muitinės 2015-05-19 sprendimas Nr. 5KM19/48-0475S dalyje dėl 2 687 Eur muito, 10 219 Eur PVM ir 819 Eur PVM delspinigių apskaičiavimo, įregistravimo ir įpareigojimo sumokėti) yra teisėti bei pagrįsti, juose pagrįstai nuspręsta priskaičiuoti pareiškėjams muito ir pridėtinės vertės mokesčius, nes importo muitais apmokestinamos ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką neteisėtai. Atsakovė tinkamai aiškino ir teisingai taikė nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, procedūrinių pažeidimų nepadarė, ginčo sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jie pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, juos priėmė kompetentingi subjektai, pasirašyti, todėl skundas negali būti patenkintas jame išdėstytais argumentais.
Teismui konstatavus, kad pareiškėjai pagrįstai buvo pripažinti skolininkais muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 1 įtrauką, jie taip pat pripažinti importuotojais pagal PVM įstatymą, jiems tenka pareiga sumokėti importo PVM mokesčius, todėl kiti pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi, įtakos teismo sprendimui neturi, teismas dėl jų nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjų Ž. D. ir A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas