Civilinė byla Nr. e2S-391-1043/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07708-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.3; 3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.14
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. Girniukaitienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-13779-285/2021, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Groward Group“ prašymą pareiškėjai G. V. Girniukaitienei dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Groward Group“ (toliau – kreditorė) ir G. V. G. (toliau – skolininkė) pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus tvarka patvirtinti tarp pareiškėjų sudarytą 2021 m. kovo 25 d. taikos sutartį, kuria pareiškėjos taikiai susitarė ir užkirto kelią teisminiam ginčui ateityje dėl 2016 m. balandžio 25 d. žaliavos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20160425/AN01 (toliau – ir Sutartis Nr. 1), 2016 m. balandžio 25 d. žaliavos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20160425/AN02 (toliau – ir Sutartis Nr. 2) ir 2016 m. balandžio 25 d. žaliavos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20160425/AN03 (toliau – ir Sutartis Nr. 3), pagal kurias skolininkė įsipareigojo sutartyse nurodytais terminais ir sąlygomis parduoti kreditorei žaliavą – 100 tonų eko žirnių, 48 tonas eko pupų ir 70 tonų eko kviečių, o kreditorė vykdydama sutartis, 2016 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimu į skolininkės atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedė 75 721,80 Eur avanso sumą.
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi patvirtino šalių 2021 m. kovo 25 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis: 1) taikos sutartimi skolininkė pripažįsta, kad netinkamai įvykdė Sutartį Nr. 1, Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3, nepateikė kreditorei dalies žaliavos pagal Sutartį Nr. 1, Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 bei kreditorės sumokėtą 75 721,80 Eur avanso sumą (2016 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimas) ir liko įsiskolinusi kreditorei 17 759,00 Eur sumą. Taikos sutartimi skolininkė įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 (du) kalendorinius mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, sumokėti kreditorei 17 759,00 Eur dydžio sumą, pinigus pervedant į kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B., tikslu kreditorei grąžinti sumokėtą avanso sumą, mokėjimus atliekant tokiomis dalimis ir terminais: 1.1) 8 880,00 Eur ne vėliau kaip per vieną kalendorinį mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos; 1.2) 8 879,00 Eur ne vėliau kaip per du kalendorinius mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos; 2) kreditorė pareiškia, kad skolininkei įvykdžius taikos sutarties 1 punkte nurodytus įsipareigojimus bus laikoma, kad skolininkė įvykdė visus mokėjimus, kurie jai kyla pagal Sutartį Nr.1, Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3, pažeidus sutartyse numatytus įsipareigojimus; 3) šalys susitarė, kad jokie delspinigiai, palūkanos, baudos ir kiti mokėjimai, išskyrus mokėjimus, nurodytus taikos sutarties 1 punkte, už netinkamą įsipareigojimų vykdymą už laikotarpį iki taikos sutarties pasirašymo dienos nebus mokami; 4) skolininkė įsipareigoja mokėti 0,02 proc. delspinigius kreditorei už kiekvieną praleistą dieną jei laiku nebus vykdomi įsipareigojimai nustatyti taikos sutarties 1 punkte.
3. Kreditorė 2021 m. liepos 1 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kuriame nurodė, kad G. V. G. nevykdo 2021 m. kovo 25 d. taikos sutarties sąlygų, t. y. iki 2021 m. birželio 13 d. nesumokėjo kreditorei 8 880,00 Eur. 2021 m. liepos 9 d. kreditorė pateikė teismui kitą prašymą, kuriame nurodė, kad skolininkė iki 2021 m. liepos 13 d. nesumokėjo pirmos įmokos – 8 880,00 Eur ir antros įmokos – 8 879,00 Eur.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria buvo patvirtintos šalių 2021 m. kovo 25 d. sudarytos taikos sutarties sąlygos, 1.1, 1.2, 4 punktus, nurodydamas, kad G. V. G. neapmokėta skola UAB „Groward Group“ sudaro 17 759,00 Eur. Teismas nurodė, kad skolininkė įsipareigoja mokėti kreditorei 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaitymo dieną.
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir perdavė vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Kreditorė 2021 m. spalio 26 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kreditorė nesutinka su skolininkės prašymu dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. atidėjimo vykdymo iki 2021 m. lapkričio 30 d. ir išdėstymo šešiems mėnesiams, nes skolininkė naudojasi kreditorės piniginėmis lėšomis nuo 2016 m. liepos mėnesio, nemokėdama jokių palūkanų ar delspinigių; kreditorė pati turi finansinių sunkumų ir neturi galimybės teikti finansinę pagalbą skolininkei – 2019–2020 m. veikla buvo nuostolinga. Sudarydama taikos sutartį, kreditorė tikėjosi, jog skolininkė vykdys sutarties sąlygas ir nereikalavo palūkanų. Skolos suma pareiškėjai yra reikšminga, skolininkei nevykdant sutarties sąlygų, pareiškėja patiria dar didesnius finansinius nuostolius. Skolininkė, negrąžindama skolos nuo 2016 m. ir prašydama išdėstyti skolos mokėjimą dar 6 mėnesių laikui, elgiasi nesąžiningai ir siekia sau didesnės naudos.
7. Skolininkė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo neišduoti pareiškėjai vykdomojo rašto; atidėti 2021 m. kovo 25 d. taikos sutarties vykdymą iki 2022 m. kovo 1 d.; išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui mokėtinų sumų pagal 2021 m. kovo 25 d. taikos sutartį mokėjimą pagal pateiktą grafiką. Nurodė, jog patiria finansinius sunkumus dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos, iš vykdomos ūkinės veiklos gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo. Nors skolininkė gauna pajamas, tačiau atsiskaityti su kreditore iš karto nepajėgi, kadangi bendrai visiems kreditoriams įsiskolinimas siekia 356 657,92 Eur. Skolininkės gaunamas pajamas įtakoja veiklos sezoniškumas, t. y. vasarą ir rudenį gaunamos pajamos išauga, o žiemos sezonu yra veiklos sąstingio metas. Ilgalaikį turtą sudaro žemės sklypai ir padargai, kurie būtini ūkinės veiklos vykdymui. Išdavus vykdomąjį raštą, ilgalaikis turtas būtų areštuojamas, todėl skolininkė būtų priversta stabdyti ūkinę veiklą ar privesta prie nemokumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi atmetė skolininkės G. V. G. prašymą dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo ir išdėstymo ir išdavė UAB „Groward Group“ vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria buvo patvirtintos šalių 2021 m. kovo 25 d. sudarytos taikos sutarties sąlygos, 1.1, 1.2, 4 punktus, nurodant, kad G. V. G. neapmokėta skola UAB „Groward Group“ sudaro 17 759,00 Eur. Skolininkė įsipareigoja mokėti 0,02 proc. delspinigius išieškotojai už kiekvieną praleistą dieną.
9. Teismas nustatė, kad skolininkė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, be to, taikos sutartimi sutiko mokėti kreditorei 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, jei laiku nevykdys prisiimtų įsipareigojimų. Skolininkė pateikdama prašymą dėl nutarties vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, pagrindžiančiais motyvais nurodė, jog ji neturi galimybių sumokėti skolos iš karto, nes turi kitų skolinių įsipareigojimų, kurių suma sudaro 356 657,92 Eur, sunkią finansinę padėtį nulėmė su koronaviruso pandemija susijusios priežastys. Iš skolininkės pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog skolininkė turi įsipareigojimų kreditoriams, tačiau didžioji jų dalis susideda iš paskolų bankams pagal paskolos sutartis. Įmokų mokėjimo grafikas teismui nepateiktas, todėl spręsti apie mokėtinų sumų dydį teismas neturėjo galimybės.
10. Teismas nurodė, jog taikos sutartį skolininkė pasirašė 2021 m. kovo 25 d., kai koronaviruso pandemija egzistavo. Pasirašydama taikos sutartį pandemijos metu, skolininkė turėjo įvertinti savo finansines galimybes ir visas rizikas, susijusias su gebėjimu tinkamai įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nepadarė. Skolininkei buvo priimtinos taikos sutarties sąlygos, įskaitant ir sąlygą dėl skolos išdėstymo. Skolininkė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties neskundė, todėl teismas darė išvadą, jog skolininkę tenkino taikos sutartyje nustatyti įpareigojimai.
11. Teismas nurodė, jog skola skolininkei nėra netikėta, nes ji skolinga nuo 2016 metų, tačiau nesistengia grąžinti skolos. Teismo vertinimu, skolos išdėstymas dar 12 mėnesių, akivaizdžiai neproporcingai pažeistų kreditorės interesus, tuo pačiu lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo bei būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
12. Teismui nustačius, jog skolininkė nevykdo šalių sudarytos ir teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, netenkinus skolininkės prašymo dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, kreditorės prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu apeliantė G. V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-13779-285/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – neišduoti UAB „Groward Group“ vykdomojo rašto; atidėti iki 2022 m. kovo 1 d. skolininkės pagal 2021 m. kovo 25 d. taikos sutartį mokėtinų sumų mokėjimą kreditorei; išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui skolininkės mokėtinų sumų kreditorei mokėjimą, pagal 2021 m. kovo 25 d. taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas vertindamas, ar yra pagrindas atidėti ir išdėstyti taikos sutarties vykdymą, nepakankamai įvertino į bylą pateiktus skolininkės dokumentus, patvirtinančius jos sunkią finansinę situaciją bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu dėl kreditorių, nes paskolos dalis sudaro maždaug trečdalį visų jos turimų įsipareigojimų kreditoriams, todėl skolininkė turi prievolę ne tik mokėti bankui einamąsias įmokas, tačiau vykdyti įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, tokiu būdu per mėnesį susidaro tokio dydžio suma, kurios skolininkė negali padengti dėl sunkios finansinės padėties. Vien aplinkybė, kad skolininkė nepateikė pelno (nuostolių) ataskaitos, priešingai nei pasisakė teismas, neleidžia daryti išvados, kad skolininkės pajamos nesumažėjo.
1.2. Teismas neįvertino byloje svarbių aplinkybių dėl nepalankių 2021 m. vasaros oro sąlygų, kurios turėjo didelę įtaką skolininkės pajamų sumažėjimui. 2021 m. vasarą nuo liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos, tokia informacija yra skelbiama viešai. Skolininkė pasirašydama taikos sutartį įvertino tiek savo finansines galimybes, tiek su tuo susijusias rizikas, tačiau teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad esant COVID-19 situacijai ir kai skolininkės veiklą įtakoja oro sąlygos, skolininkė objektyviai negali numatyti ir įvertinti visų rizikų. Pasirašydama taikos sutartį, skolininkė siekė tinkamai ją vykdyti ir atsiskaityti su kreditore, tačiau nurodytos aplinkybės, turėjusios reikšmingos įtakos skolininkės finansinės situacijos pablogėjimui, patvirtina, kad skolininkė ne dėl savo kaltės neturi galimybės savalaikiai įvykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
1.3. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė būtent kreditorės interesams. Skolininkės finansinė padėtis yra žymiai blogesnė. Teismui neatidėjus sumų ir šių mokėjimų neišdėsčius, o kreditorei išdavus vykdomąjį raštą, kurio pateikimo vykdymui atveju skolininkės turimas ilgalaikis turtas būtų areštuojamas, skolininkė būtų priversta stabdyti ūkinę veiklą, tokiu būdu dar labiau apsunkinant skolininkės finansinę padėtį, o galimai ir privedant skolininkę prie visiško nemokumo. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl skolininkės finansinės būklės ir padarė nepagrįstą išvadą, kad skolos išdėstymas dar 12 mėnesių neproporcingai pažeistų kreditorės interesus, tokiu būdu pažeidė kreditorės ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrą.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Groward Group“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
2.1. Skoliniai skolininkės įsipareigojimai susidarė dar 2016 metais, todėl skola nėra netikėta. Taikos sutartį skolininkė pasirašė 2021 m. kovo 25 d., kai koronaviruso pandemija jau egzistavo. Pasirašydama taikos sutartį pandemijos metu, skolininkė turėjo įvertinti savo finansines galimybes ir visas rizikas, susijusias su jos gebėjimu tinkamai įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jai buvo priimtinos taikos sutarties sąlygos, įskaitant ir sąlygą dėl skolos išdėstymo. Skolininkė nededa jokių pastangų ir nesiekia grąžinti skolą, o priešingai – tik vilkina procesą ir siekia naudotis kreditorės piniginėmis lėšomis neatlyginai.
2.2. Skolininkė nurodo, kad jos veiklos pelningumą lemia sezoniškumas, t. y. vasarą ir rudenį gaunamos pajamos išauga, o žiemos sezonu yra veiklos sąstingio metas. Kaip teisingai pažymi teismas, taikos sutartis buvo sudaryta 2021 m. kovo 25 d., patvirtinta teisme gegužės 12 d., o taikos sutarties sąlygose nurodyta, kad įmokas skolininkė turi atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir ne vėliau kaip per du mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, t. y. vasaros mėnesiais, pelningiausiais, kaip nurodo skolininkė, tačiau iki šiol nesumokėjo kreditorei nė dalies skolos.
2.3. Atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, būtų pažeisti kreditorės lūkesčiai, nes kreditorė siekdama sudaryti taikos sutartį su skolininke susitarė, ir tai buvo esminė sąlyga, kad skolininkė sumokės įsiskolinimo sumą per vieną, o likusią dalį - per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, ir pagrįstai tikėjosi, kad skolininkė vykdys savo įsipareigojimus, todėl nereikalavo mokėti jokių teisės aktuose ar sutartyse numatytų palūkanų už naudojimąsi kreditorės piniginėmis lėšomis. Kreditorė pati turi didelių finansinių sunkumų ir neturi galimybės teikti finansinę pagalbą skolininkei. Kreditorės 2019–2020 m. veikla buvo nuostolinga, kreditorė 2019 m. patyrė 13 599,00 Eur, o 2020 m. – 7 103,00 Eur nuostolį (pelno nuostolio ataskaitos 15 punktas). Skolos suma kreditorei yra pakankamai didelė ir skolininkei nevykdant taikos sutarties sąlygų, kreditorė dėl to patiria papildomus nepagrįstus nuostolius.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo ir išdėstymo bei išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
18. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).
19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys siekdamos užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje, pateikė Kauno apylinkės teismui 2021 m. kovo 25 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti CPK XXXIX skyriaus tvarka. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktu skolininkė pripažino, jog ji netinkamai įvykdė Sutartį Nr. 1, Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3, nepateikė kreditorei dalies žaliavos pagal Sutartį Nr. 1, Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 bei kreditorės sumokėtą 75 721,80 Eur avanso sumą (2016 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimas) ir liko įsiskolinusi kreditorei 17 759,00 Eur sumą. Taikos sutartimi skolininkė įsipareigojo ne vėliau kaip per 2 (du) kalendorinius mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti kreditorei 17 759,00 Eur dydžio sumą, pinigus pervedant į kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimus atliekant tokiomis dalimis ir terminais: 1) 8 880,00 Eur – ne vėliau kaip per vieną kalendorinį mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (taikos sutarties 1.1 punktas); 2) 8 879,00 Eur – ne vėliau kaip per du kalendorinius mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (taikos sutarties 1.2 punktas).
21. Kreditorė 2021 m. liepos 1 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl neįvykdytos taikos sutarties 1.1 punkto dalies. 2021 m. liepos 9 d. kreditorė pateikė teismui kitą prašymą, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą jau dėl abiejų (1.1 ir 1.2 punktų) taikos sutarties sąlygų nevykdymo, t. y. dėl 8 880,00 Eur ir 8 790,00 Eur išieškojimo. Byloje nėra ginčo, jog skolininkė nevykdė teismo 2021 m. kovo 25 d. patvirtintos taikos sutarties ir kreditorei per taikos sutarties 1.1. ir 1.2 punkte nurodytus terminus 17 759,00 Eur skolos negrąžino.
22. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
23. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.
24. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
25. Skolininkė 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė atsiliepimą (DOK-161857), kuriuo prašė atidėti iki 2022 m. kovo 1 d. skolininkės kreditorei pagal 2021 m. kovo 25 d. taikos sutartį mokėtinų sumų mokėjimą ir išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui skolininkės mokėtinų sumų kreditorei pagal taikos sutartį mokėjimą, atsižvelgiant į sunkią skolininkės turtinę padėtį. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas dėl atidėjimo ir mokėtinų sumų išdėstymo dalimis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes apie skolininkės sunkią finansinę būklę ir turimus skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, pandemiją, 2021 m. vasaros orų sąlygas, kurios įtakojo prastą derlių ir mažesnes skolininkės pajamas, nes skolininkė verčiasi kviečių bei pupų auginimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą kreditorės interesams, nors skolininkės finansinė padėtis yra žymiai blogesnė, todėl padarė neteisingas išvadas, kas sąlygojo nepagrįstą ir neteisingą nutarties priėmimą dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo ir išdėstymo.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkės pateikti duomenys apie ilgalaikį turtą 2021 m. lapkričio 30 d., iš kurio matyti, jog skolininkė turi 5 žemės sklypus, puspriekabę, mobilią grūdų džiovyklę, kombainą ir traktorių, kurių likutinė vertė yra 446 742,24 Eur, nepatvirtina jos ūkio ypatingai sudėtingos finansinės padėties, kuri sudarytų pagrindą prašymą tenkinti. Skolininkės pateikti banko sąskaitos išrašai už vieną dieną, t. y. L. B. AS išrašas tik už 2021 m. gruodžio 14 d. ir AB Šiaulių banko išrašas tik už 2021 m. gruodžio 15 d., taip pat nepatvirtina skolininkės gaunamų pajamų ir sunkos finansinės padėties. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolininkė nepateikė teismui pelno (nuostolių) ataskaitos, todėl nėra galimybės spręsti dėl skolininkės veiklos pelningumo ar nuostolingumo. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie skolininkės gautas pajamas, iš kurių būtų galima spręsti apie jos pajėgumą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pasisakant dėl skolininkės nurodomos aplinkybės, jog prastos 2021 m. vasaros orų sąlygos įtakojo prastą derlių ir mažesnes skolininkės pajamas, atkreiptinas dėmesys į CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis), o skolininkė poreikio atidėti ir išdėstyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų 2021 m. vasaros orų sąlygomis pirmosios instancijos teisme negrindė, apeliacinės instancijos teismas nevertina šių deklaratyvių apeliantės argumentų.
27. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad pirmą įmoką pagal taikos sutartį, skolininkė įsipareigoti sumokėti ne vėliau kaip per vieną kalendorinį mėnesį nuo 2021 m. gegužės 12 d. teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, tačiau skolininkė net dalies įmokos neatliko. Sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo skolininko valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią finansinę padėtį ir rasti būdų kaip galima greičiau atsiskaityti. Skolininkė nepateikė jokių duomenų, kad ji bandė ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių atsiskaitymui su kreditore.
28. Skolininkė atskirajame skunde nurodė, jog pasirašydama taikos sutartį ji įvertino tiek savo finansines galimybes, tiek su tuo susijusias rizikas, tačiau teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad esant COVID-19 situacijai ir kai skolininkės veiklą įtakoja oro sąlygos, skolininkė objektyviai negalėjo numatyti ir įvertinti visų rizikų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolininkė taikos sutartį pasirašė COVID-19 pandemijos metu, todėl turėjo įvertinti savo finansines galimybes ir visas rizikas, susijusias su gebėjimu tinkamai įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nepadarė. Skolininkė nepateikė įrodymų ir nenurodė kokią įtaką jos ūkinei veiklai, t. y. kviečių ir pupų auginimui turėjo paskelbta pandemija ir jos ribojimai. Karantino įvedimas pats savaime nelaikytinas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe. Skolininkė savo valia pasirašė taikos sutartį, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog ją tenkino taikos sutartyje nustatyti įpareigojimai dėl skolos grąžinimo kreditorei.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkės skolos kitiems kreditoriams negali būti pagrindu nevykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nustatytu būdu. Apeliantė skunde nurodo, jog paskolos dalis sudaro maždaug trečdalį visų skolininkės turimų įsipareigojimų kreditoriams, todėl skolininkė turi prievolę mokėti ne tik bankui einamąsias įmokas, tačiau vykdyti įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, todėl per mėnesį susidaro tokio dydžio suma, kurios skolininkė negali padengti dėl sunkios finansinės padėties. Tačiau kokią konkrečiai sumą per mėnesį sumoka kitiems kreditoriams, skolininkė taip ir nenurodė, nepateikė byloje įmokų mokėjimo grafiko, todėl spręsti apie mokėtinų sumų dydį teismas neturi galimybės.
30. Atskirajame skunde nurodoma, kad pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus atsakovės ilgalaikis turtas būtų areštuojamas, atsakovė būtų priversta stabdyti ūkinę veiklą, tokiu būdu dar labiau apsunkinant atsakovės turtinę padėtį, o galimai ir privedant prie nemokumo. Kaip jau buvo minėta, pagal atsakovės pateiktus duomenis, jai priklausiantį ilgalaikį turtą sudaro: 5 žemės sklypai, puspriekabė, mobili grūdų džiovyklė, kombainas ir traktorius. Turto areštas tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Atskirajame skunde net nenurodoma, kaip pavyzdžiui žemės sklypo areštas sąlygotų poreikį stabdyti žemės ūkio veiklą. Suprantama, kad žemės ūkio technika yra reikalinga ūkinėje veikloje, tačiau atskirajame skunde vėl gi niekaip nepagrindžiama hipotetinė situacija kaip žemės ūkio technikos laikinas disponavimo apribojimas pavyzdžiui netaikant nuosavybės teisės vienos iš sudedamųjų dalių – naudojimosi ribojimo, apsunkintų skolininkės veiklą.
31. Apeliantė prašymą atidėti ir išdėstyti teismo patvirtintą taikos sutartį grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė kreditorės interesams, nes skolininkės finansinė padėtis yra žymiai blogesnė, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skolos išdėstymas 12 mėnesių neproporcingai pažeis kreditorės interesus, tokiu būdu pažeisdamas skolininkės ir kreditorės teisėtų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems argumentams. Kreditorės byloje pateikti rašytiniai įrodymai (reg. Nr. DOK-135823) patvirtina, jog kreditorė pati turi finansinių sunkumų, kreditorės 2019–2020 m. veikla buvo nuostolinga, t. y. 2019 m. patyrė 13 599,00 Eur, o 2020 m. – 7 103,00 Eur nuostolį (pelno nuostolio ataskaita), ilgalaikis turtas 2020 m. sudarė 28 292 Eur, iš kurio didžioji dalis - 26 458,00 Eur finansinis turtas, trumpalaikis turtas sudarė 21 083,00 Eur, iš kurio net 13 938,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Kaip jau minėta, įsiteisėjęs teismo sprendimas (teismo nutartis) turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Be to, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Todėl teismas savo teise išdėstyti įsiteisėjusios nutarties vykdymą gali pasinaudoti, kaip minėta, tik išskirtinais atvejais, išlaikydamas išieškotojos bei skolininkės interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nutarties vykdymo išdėstymas nepagrįstai suteiktų skolininkei pranašumą prieš kreditorę. Šioje byloje nenustatyta, kad egzistuotų reikšmingi ir gintini skolininkės interesai, galintys nusverti kreditorės interesą, todėl nėra pagrindo atidėti ir išdėstyti įsiteisėjusios teismo nutarties įvykdymą.
32. Kadangi apeliantė nepateikė jokių duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jos turtinę padėtį, o vien dėl pandemijos suprastėjusi finansinė padėtis pati savaime nelemia pagrindo atidėti ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (taikos sutarties) vykdymą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusios taikos sutarties vykdymo išdėstymo / atidėjimo poreikį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kreditorė turi teisėtą interesą bei lūkestį atgauti skolą. Skolininkei taikos sutartyje jau buvo numatyta galimybė skolą kreditorei sumokėti ne iškart, o per 2 mėnesius nuo nutarties, kuria ji patvirtinta įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkė kreditorei yra skolinga nuo 2016 m. gegužės 4 d. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. gegužės 12 d. patvirtinus šalių 2021 m. kovo 25 d. sudarytą taikos sutartį, skolininkė iki šiol nėra sumokėjusi kreditorei nė dalies skolos. Skolininkė, būdama sąžininga ir rūpestinga proceso šalimis, turėjo pakankamai laiko sukaupti reikalingą sumą (ar bent jau jos dalį) ir atsiskaityti su kreditore, tačiau to nepadarė. Toks neveikimas leidžia daryti išvadą, jog skolininkė kuo ilgiau vengia negrąžinti kreditorei skolos, todėl nėra jokių garantijų, jog teismui išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, skolininkė vykdys prisiimtus įsipareigojimus tinkamai.
33. Taikos sutarties sąlygos, apibrėžiančios atitinkamas įmokų sumas bei jų mokėjimo terminą yra konkrečios ir aiškios, jos nesiejamos su jokiomis papildomomis aplinkybėmis; taip pat yra aiškios ir konkrečios sąlygos dėl taikos sutarties nevykdymo padarinių. Skolininkės deklaratyvūs teiginiai, susiję su paskelbtu karantinu, sumažėjusiomis pajamomis, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių taikos sutarties sąlygomis, pagrįstai nusprendė, kad skolininkei tinkamai nevykdžius taikos sutarties sąlygų, kreditorė turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos).
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Anita Sereikienė