Civilinė byla Nr. e2S-158-618/2023
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01701-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P., gim. 1905 m. liepos 21 d., mirties jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti priėmė P. P., gim. 1912 m. liepos 30 d.; po P. P., gim. 1912 m. liepos 30 d. mirties visą jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti priėmė V. P., gim. 1954 m. kovo 22 d.; patvirtinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp V. P., gim. 1954 m. kovo 22 d., ir pareiškėjo V. S., gim. 1970 m. gruodžio 5 d., pagal kurią už V. P. išlaikymą iki gyvos galvos pareiškėjui nuosavybės teisėmis buvo perleisti: gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 6 690,00 rublių ir 300,00 rublių sumokėtų 1992 m. liepos 28 d. P. P. už žemę pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos 1992 m. liepos 28 d. pranešimą, žemės sklypo įkainojimą aktą ir Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 3 d. potvarkį Nr. 411v, pripažįstant jam nuosavybės teises į perleistą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas vertino, kad prašydamas patvirtinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pareiškėjas siekia nustatyti sutarties sudarymo ir nekilnojamojo turto įgijimo jos pagrindu faktą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad tarp jo ir mirusio V. P. buvo susiklostę išlaikymo iki gyvos galvos teisiniai santykiai, kurių pagrindu jis po jo mirties nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą, gali būti vertinami kaip įrodomieji, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami, nagrinėjant ieškinį, o ne nustatinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka.
2.2. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir mirusieji asmenys, su kuriais susiję kiti prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, nėra giminaičiai. Pareiškėjas nėra ginčo turto paveldėtojas nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Reikalavimai dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, kaip savarankiški reikalavimai, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels, todėl juos taip pat atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Pareiškėjas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pažymi, kad pareiškimu prašoma patvirtinti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymą, kai kita sandorio pusė yra mirusi, taip pat prašoma nustatyti du palikimo priėmimo faktus, pagal kuriuos turtą, perleistą pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pareiškėjui, įgijo rentos gavėjas, kuris šiai dienai yra miręs. Nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog sutarties sudarymo patvirtinimas yra ginčo teisenos dalykas, kadangi kita sandorio pusė yra mirusi. Laiko, kad tokio sandorio patvirtinimo negalima išspręsti ginčo teisenos tvarka, kadangi nėra atsakovo. Sutarties sudarymo patvirtinimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.309 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka gali būti nustatomas CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka ir nebegali būti patraukta ginčo byloje atsakovu už vengimą įforminti sandorį. Pažymi, kad pareiškėjas neturi sutarties sudarymą patvirtinančio ir atitinkančio įstatymą nustatyta forma dokumento, nes sutartis laiku nebuvo įforminta įstatymo nustatyta tvarka, todėl ir kreipiasi į teismą dėl jos patvirtinimo.
3.2. Nurodo, kad pareiškėjui už išlaikymo iki gyvos galvos buvo perduota valdyti ir naudoti savo nuožiūra turtą – paveldėtą sodybą ir paveldėtas įmokas už žemę, o už tai buvo išlaikytas iki mirties ir palaidotas, kas yra išlaikymo faktas, kuris gali būti nustatinėjamas per juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą.
3.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl sutarties patvirtinimo, tokiu būdu iš pareiškėjo atimdamas teisę įforminti nuosavybės teisę į gytą turtą. Taip pat nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ir pareiškimo dalį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nes toks faktas yra aktualus ir būtinas nustatant prašomos patvirtinti sutarties kitos šalies teises į turtą, kurį jis perleido pareiškėjui prašoma patvirtinti sutartimi, kadangi jei pats neturėtų nuosavybės teisių į perleistą turtą, tai jis jų ir negalėtų perleisti. Palikimo fakto nustatymas sukelia teisines pasekmes ir pareiškėjui, nors jis ir nėra susietas giminystės ryšiais su mirusiais asmenimis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
6. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
7. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.
8. Pažymėtina, kad ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Tokia išvada grindžiama kasacinio teismo praktika, suformuluota aiškinant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).
9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinius faktus, jog po V. P., gim. 1905 m., mirties jo palikimą priėmė P. P., gim. 1912 m., o po jos mirties palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, priėmė V. P., gim. 1954. Taip pat prašo patvirtinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp V. P., gim. 1954 m., ir pareiškėjo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties patvirtinimo turi kreiptis ginčo teisenos tvarka, o juridinių faktų konstatavimas, kad priimtas palikimas, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels, kadangi jis nėra mirusiųjų giminaitis.
10. Iš pareiškėjo pareiškimo turinio teismui matyti, kad pareiškėjas prašo nustatyti faktus, jog jis išlaikė V. P., gim. 1954 m., kuris mirė 1997 m. lapkričio 28 d., kadangi su šiuo metu mirusiuoju V. P. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjo nuosavybėn už teiktą išlaikymą turėjo pereiti pareiškime nurodomas nekilnojamasis turtas. Įvertinus pareiškime dėstomas aplinkybes, galima vertinti, kad pareiškėjas siekia nustatyti sutarties sudarymo bei jos pagrindu įgyto nekilnojamojo turto faktą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir kaip yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.
12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas nustatyti šalių valią, pripažinti sutarties sudarymo faktą, aiškinti sutarties nuostatas, o kartu ir pripažinti asmens teises, kylančias iš neįteisintos sutarties, į nekilnojamąjį turtą, yra ginčo teisenos dalykas, kadangi visi pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad tarp jo ir mirusiojo V. P., gim. 1954 m., buvo susiklostę išlaikymo iki gyvos galvos teisiniai santykiai, kurių pagrindu pareiškėjas po jo mirties nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą, gali būti vertinami kaip įrodomieji, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami, nagrinėjant ieškinį, o ne nustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka.
13. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susiję su sudarytos sutarties bei paveldėjimo nuostatomis, kas patvirtina, jog egzistuoja įstatymais nustatyta ir kitokia, nei CPK 444 straipsnyje numatyta, tvarka, o pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai šiuo metu yra pažeisti ir jis neturi galimybės savo teisių įgyvendinti kitokiais būdais.
14. Pareiškėjas pareiškimu taip pat prašė nustatyti du palikimo priėmimo faktus, pagal kuriuos turtą įgijo V. P., gim. 1954 m. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų t.y. palikimo priėmimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
15. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto tvarka, teismas nustato tik esant įpėdinių pareiškimui (CK 5.50 straipsnis). Kai pareiškimu prašoma nustatyti kokį nors juridinę reikšmę turintį faktą, teismas privalo įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą, pabaigą. Kadangi paveldėjimo teisiniuose santykiuose, yra taikomi įstatymai, kurie galiojo palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui), šiuo atveju 1964 m. Civilinis kodeksas, darytina išvada, kad minėto juridinio fakto nustatymas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi jis nėra įstatyminis palikėjo įpėdinis. Pareiškėjo nesieja giminystės ryšiai nei su V. P., nei su P. P., byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų mirusiųjų įpėdinis pagal testamentą. Atsižvelgiant į išdėstytą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra paduotas neįgalioto asmens, dėl ko pagrįstai atsisakė priimti ir šią pareiškimo dalį. Juridinio fakto nustatymas, kad mirus V. P. jo palikimą priėmė P. P., o jai mirus V. P., pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl jis yra nenagrinėtinas CPK V dalies XXVI skyriaus nustatyta tvarka.
16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
17. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tvarka. Atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Larisa Šimanskienė