Baudžiamoji byla Nr.1-91-731/2018
Proceso Nr.1-01-1-12400-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.5;1.2.4.6.2.1;1.1.10.1;
1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 20 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,
sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,
nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams V. K., L. K.,
vertėjoms Anai Makejevai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S. ( A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Mončegorske, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, VRM pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-12-30 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 140 straipsnio 3 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. S. 2014 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniūnijoje, Salako miestelyje, Šilo g. 13, J. S. priklausančiame name, kol buvo daromas namo remontas, vieną sykį sudavė diržu nepilnamečiui posūniui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis taip, kad lūžo nepilnamečio posūnio A. V. kelnių kišenėje buvusi papildymo kortelė, tokiu būdu sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą.
Be to, jis 2015 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniūnijoje, Salako miestelyje, Šilo g. 13, J. S. priklausančiame name, mėnesį laiko, per savaitę po du kartus, t. y. ne mažiau aštuonių kartų, panaudodamas elektrošoką, juo leisdavo elektros srovę nepilnamečiui posūniui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, tokiu būdu sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą.
Be to, jis 2015 metų pavasarį -2016 metų pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniūnijoje, Salako miestelyje, Šilo g. 13, J. S. priklausančiame name, sudavė su pagaliu nepilnamečiui posūniui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), per dešinės rankos dilbį, tokiu būdu sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą.
Be to, jis 2015 metais, vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniūnijoje, Salako miestelyje, Šilo g. 13, J. S. priklausančio namo kieme, prie tualeto, sudavė pagaliu mažametei podukrai K. V., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, pasakydamas, kad ji būtų namuose, po to, mažametei podukrai K. V. nubėgus į namus, kambaryje metė pagalį į mažametę podukrą K. V., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, bei su pagaliu sudavė mažametei podukrai K. V. nenustatytą ikiteisminio tyrimo metu smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas mažametei nukentėjusiajai K. V. fizinį skausmą.
Be to, jis 2016 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniūnijoje, Salako miestelyje, Šilo g. 13, J. S. priklausančiame name, laikotarpiu nuo dviejų iki trijų mėnesių, per savaitę nuo dviejų iki trijų kartų, t. y. ne mažiau šešiolikos kartų, prieidamas prie nepilnamečio posūnio A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ranka spausdavo nepilnamečio posūnio A. V. lytinius organus, tokiu būdu sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą.
Be to, jis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, Šilo g. 13, Salako miestelyje Zarasų rajone, J. S. priklausančiame name, kambaryje, tampė nepilnametį posūnį A. V., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų bei kumščiu sudavė nepilnamečiui posūniui A. V. į pilvą, tokiu būdu sukėlė nepilnamečiui nukentėjusiajam posūniui A. V. fizinį skausmą.
A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. Visagine susipažino su J. K.. Su jos vaikais sugyveno labai gerai. Buvo laikotarpis, kad dažnai skambindavo R. V. ir grasino. Pardavė butą, 2014-2015 m. išvažiavo į Salaką, ten darė remontą. Pavasarį, per atostogas visa šeimyna atvažiavo gyventi į namą. Buvo viskas tvarkoje. Konfliktas prasidėjo tada, kai 2017 kovo 17 d. atvažiavo iš Vokietijos biologinis tėvas R. V.. Jis atvažiavo, paskambino J. S., pradėjo jai grasinti jei neduos vaikų. Vaikai buvo 2-3 dienas su tėvu. Kai jie grįžo namo, tapo nepaklusnūs, darė viską atvirkščiai. Karolina sakė jai nevadovauti, kaip nori taip rengiasi, atsikalbinėjo. Pastoviai vaikščiojo su telefonu. Neklausė nei jo, nei motinos. Po kelių dienų paskambino R. V., kad nori susitikti su vaikais. Pas jį važiavo Karolina, po 3 dienų ji grįžo. Kovo 14 d. atvažiavo policijos pareigūnai ir soc. darbuotojai ir apkaltino jį tuo, ko jis nepadaręs. Parodė, kad kovo 7 d. su Aurimu buvo žodinis konfliktas, nes šis grįžo suprakaitavęs, pasakė Aurimui, kad reikia nusiprausti, o jis pasakė, kad nevadovautų ir kalbėjo necenzūriniais žodžiais, parodė gestą. Jam paėmė už plaukų ir parodė, kad jie purvini, jam į pilvą ranka nesmūgiavo. Jei Aurimas jautė fizinį skausmą, tai gal taip buvo. Konfliktas buvo apie 10 min. Po to priėjo žmona ir paaiškino, kad gana rėkti. Tada jis priėjo prie Aurimo ir jo atsiprašinėjo. Aurimas priėmė atsiprašymą ir tuo metu konfliktas buvo baigtas. Jis su Aurimu visada kalbėjo apie tai, kuo jis nori tapti, jis paaiškino, kad nori būti automechaniku. Surado jam dvi vietas, kur jis gali eiti į praktiką. Vaikai nurodo netiesą, jie jį apkalba, nes buvo atvažiavęs jų tėvas R. V., duodavo po 120-200 eurų į kišenę, norėjo pasiimti vaikus į Vokietiją. Jų gyvenimas pasikeitė kai atvažiavo R. V.,kuris norėjo taip atkeršyti buvusiai žmonai ir jam. Vaikai repetavo ir susitarė ką kalbėti. Jis vaikų nemušė. Jis neturi elektrošoko, niekuomet neturėjo. Kai J. S. gyveno su R. V., tai jis J. S. sulaužė šonkaulius, bandė išmesti iš aštunto aukšto.
Nors kaltinamasis A. S. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų, įstatyminių atstovų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis nepilnametis A. V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2017 m. kovo 7 d., vakare, tai buvo prieš kovo 8 d., patėvis atėjo į jo kambarį ir paklausė dėl profesijos, jis nieko jam neatsakė, nes jis vis klausia ir klausia, nematė tikslo atsakyti. Gavo už tai kumščiu į pilvą, tampė jam už plaukų, jam skaudėjo, matė tai sesuo. Kai jis lankė 6 klasę, mama susipažino su patėviu. Kai šis pradėjo su jais gyventi, po pusės metų pradėjo mušti jį ir sesę. Jie patėvio bijojo, vengė jo. Kai gyveno Salake, gaudavo daugiausiai. 2014 metais, kai jie darė namuose remontą, patėviui viskas nepatikdavo, kai nepalaikydavo jo, jis ir sesė gaudavo diržu. Gaudavo stipriai, jei kažko nepadarydavo, mušdavo juos per užpakalį. Tai būdavo kas antrą ar trečią dieną. Jam skaudėdavo, likdavo žymės, niekas nematė mušimo žymių. Mamos namuose nebūdavo, ji būdavo darbe. Gyvenant Salake, mama į jų mušimą žiūrėdavo neutraliai, nesikišdavo. Būdavo, kad nuo patėvio gaudavo su elektrošoku per kojas, į šlaunį, tai buvo 2015 metais. Tai būdavo už blogus pažymius ar neklausymą. Tai buvo kažkokį laiko tarpą, į savaitę du kartus ir tai truko apie mėnesį laiko. Jis jautė skausmą nuo elektrošoko, žymių nebuvo. Jis kentėjo, tai nebent matė sesė, bet patėvis tai darydavo, kai jie likdavo dviese kambaryje. 2016 metais jis suspausdavo su ranka jo lytinius organus iki skausmo, tai vyko dažnai: 2-3 mėnesius, į savaitę 2-3 kartus, jam skaudėjo. Tai matė sesė ir mama. Kai smurtaudavo, patėvis būdavo supykęs ir blaivus. Jis mano, kad mama žinojo apie elektrošoką ir lytinių organų spaudimą, ji turėjo girdėti jo riksmą. Mama jo neužstodavo, nes bijodavo patėvio. 2014 metais, darant remontą, nuo patėvio smūgio diržu per užpakalį lūžo papildymo kortelė, kortelė perlūžo į kelias dalis, jam labai skaudėjo, tai matė sesė, mama buvo darbe. 2014 metais, kai darė remontą, patėvis mušė sesę su pagaliu kambaryje, ir pas sesę buvo mėlynės ant rankos, kojų ir po krūtine. Jis matė, kaip patėvis su pagaliu sutrenkdavo sesei, tai matė vieną kartą, matė smūgius su pagaliu per kojas, mažiau nei dešimt kartų. Į medikus jie pagalbos nesikreipė. Jei būdavo sužeidimai, pagalbą teikdavo mama ar patėvis. Jis buvo vieną kartą gavęs pagaliu per dešinę ranką, per dilbį ir iššoko guzas. Tai buvo pavasarį 2016 metais, tai buvo vienintelis atvejis. Apie įvykius jis yra kalbėjęs su seneliais, su mama - ne (1t., b.l. 82-83).
Nukentėjusioji nepilnametė K. V., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai 14 metų, ji gyvena su seneliais Zarkiškių kaime. Iki to gyveno su mama. Patėvis pakėlė ranką prieš brolį, jis rėkė ant jų. Ji pranešė tėčiui ir atvažiavo vaikų teisės, tada jie juos išsivežė. Jos patėvis yra A. S.. Iš pradžių su patėviu tarpusavio santykiai buvo normalūs, paskui jis pradėjo juos barti ir mušti. Jie gyvena Salake tris metus. Salake ją patėvis mušė su pagaliu. Tai buvo prieš du metus. Sėdėjo prie stalo, jis kažką pasakė, ji išbėgo į tualetą, tada išėjo iš tualeto, tada patėvis trenkė jai į galvą ir pasakė, kad ji būtų namuose. Ji nubėgo į namus. Namuose ji bėgiojo aplink pečių, patėvis metė pagalį į ją, dėl ko ji nugriuvo. Tada patėvis mušė ją gulinčią su pagaliu per kojas, liko mėlynės. Mėlynes matė jos močiutė. Ji močiutei sakė, kad ją mušė patėvis. Kiek kartų jis jai sudavė, nepamena. Buvo mėlynės ant kojos, šono, pilvo, rankos. Kai patėvis ką nors darydavo susikaupęs, tada jis rėkdavo ant jos su broliu, kad išeitų. Broliui patėvis suduodavo su ranka, su diržu. Vasarą, Salake, jų kambaryje, ant brolio lovos patėvis broliui su diržu sudavė taip, kad perskilo kortelė, kuri buvo pas brolį kišenėje, davė per sėdynę. Neseniai patėvis reikalavo, kad brolis sugalvotų profesiją, jei nežinodavo brolis, tada jis paimdavo už plaukų ir suduodavo broliui per krūtinę. Broliui skaudėjo, mėlynių nelikdavo. Mama matė, kaip patėvis skriaudžia brolį, patėvį ramindavo, sakė nesikeikti. Apie įvykius niekam nepasakojo, močiutė retai žinojo apie jų mušimą. P. D. šventę ji susitiko su tėte, jis nupirko jai telefoną, patėvis ją pavadino prostitute, kad paėmė iš tėtės telefoną, tai buvo šią vasarą. Kai tėtis jiems atsiųsdavo ko nors, patėvis ją vadindavo taip, tai buvo du kartus ir jai buvo nemalonu. Ji su patėviu Visagine gyveno nuo 3 klasės, nuo penktos klasės išsikraustė gyventi į Salaką, kur gyveno su patėviu. Kovo mėnesį patėvis klausė brolio profesijos, brolis stovėjo, ji išėjo iš kambario, tačiau matė, kaip patėvis tampė brolį už plaukų. Broliui skaudėjo, buvo ašaros, jis verkė. Matė, kaip jam duodavo su diržu. Paskutinį kartą matė, kaip tampė už plaukų, jis paėmė broliui už plaukų ir pakėlė, daugiau nieko nematė (1t., b.l. 98-99).
Liudytoja L. K. parodė, kad vaikai visą laiką iki atsirandant A. S. buvo linksmi, laimingi. Kai jis atvažiavo į Visagino butą, tai vaikai tapo užguiti kaip šunys, paklausus jie atsakydavo tik taip arba ne. Ji iškart suprato, kad kažkas ne taip. Vaikai juk negali taip staigiai pasikeisti. Su dukra nesisekė pakalbėti. A. S. norėjo viską užvaldyti, o vaikus atiduoti į vaikų namus. Karolina sakė jai, kad A. S. muša pavadėliu šuniui vedžioti. Ji matė kaip Aurimo gimtadieniui jis padovanojo elektrošoką. 2014 m. vasarą apie rugpjūčio mėnesį dukrai pasakė, kad jis liautųsi mušęs vaikus, o ji tuomet nieko neatsakė. Paskui, kai jau vaikai gyveno pas juos, Karolina jai pasakojo, kad tas mušimas buvo tapęs kasdienis. Karolina pasakojo, kad kartą jis mušė ją pagaliu už ūkinio pastato taip, lyg užmušinėjo, mama buvo namuose. Paskui nustojo Karolinos klausinėti, nes ji labai pergyveno, drebėjo. Stanaitis pasakė jų neįleisti į namus, tai jie atvažiuodavo iki mokyklos ir atiduodavo vaikams pinigų tel. sąskaitos papildymui, tačiau kiek skambindavo, jie neatsiliepdavo,vėliau paaiškėjo, kad A. S. atėmė jų telefonus. 2016 m. pirtyje matė mėlynes ant Karolinos rankų, ji pasakė, kad tai A. S. ją mušė. Vaikai būdavo alkani, kai atveždavo jiems maisto, tai nevalgydavo, o stovėdavo, kaip kaliniai, paklausus kodėl nevalgo, sakydavo, kad neužsidirbo. A. S. liepdavo jiems dirbti, o pats sėdėdavo laisvas. 2014 m., 2015 m., 2016 m. nematė smurto žymių ant vaikų, bet tik numanė iš vaikų pasakojimų. Ji norėjo anksčiau kreiptis į tikrąjį vaikų tėvą, bet nežinojo kur paskambinti. Naktimis nemiegojo ir galvojo, kad vaikus gali pritrenkti. Gerai, kad vaikai kreipėsi į tėvą, nes tas konclageris tęstųsi. Dukra su Aurimu ir Karolina bei jais nebendrauja, gal A. S. neleidžia, o gal ji turi kokių ambicijų.
Liudytojas V. K. parodė, kad apie konfliktą sužinojo kada atvažiavo komisija t.y. policija ir vaikų teisės. Iki to matė, kad kažkas ne taip, bet konkrečiai niuansų nežinojo. Bendravimas su anūkais buvo apribotas. Matė pas Aurimą mėlynes pirtyje, Aurimas nesakė tiesos apie mėlynes. Pradėjo kalbėti tik tada, kai pradėjo gyventi pas juos. Vaikai buvo užguiti , įsitempę, o dabar jie išlaisvėjo ir sako, kad mama pati pasirinko tokį gyvenimą. Jie tik po 4-5 mėn. pasakė, kad mušė, už plaukų tampė, už lytinių organų tampė. Pagyvenę pas juos vaikai tapo ramūs, jų tėvas Renatas atvažiuoja, bendrauja. Vaikai ir Renatas norėjo išgirsti nors atsiprašymą, o ne dėl nuobaudos. Vaikai ir Renatas sako, tegul gyvena dukra su kaltinamuoju ir auklėja vaiką. Aurimas gyvena 5 dienas Visagine, nes mokosi, o savaitgaliais būna pas juos. Su Aurimu daugiau ta tema nekalba. Aurimas kartą net pasakė, kad „pas mane vaikystės nebuvo ir noriu pamiršti tą gyvenimą“. Motina šiuo metu su vaikais nebendrauja. Vaikai sveikino motiną su gimtadieniu, Naujaisiais metais, o pati mama neskambina jiems.
Liudytoja D. K. parodė, kad ji mokytoja ir buvusi Karolinos auklėtoja. Karolina nieko nepasakojo apie smurtą šeimoje ir ji nieko nežino. Karolina paskutiniais metais laipsniškai buvo uždaresnė, ji ir taip buvo uždara, bet ir dar labiau pasidarė uždaresnė. Ji nuoširdi, gerai mokėsi, savimi pasitikinti, atidi, paklusni, gera mergaitė, visus įpareigojimus atlikdavo kruopščiai, su klasės draugais buvo draugiška. Tėvai domėjosi Karolina. Patėvis buvo tik rugsėjo 1- ąją atėjęs į mokyklą. Mama domėjosi Karolina ir el. dienyne. Negalėjo įtarti, kad kažkas šeimoje negerai.. Kai gavo iš Karolinos tėvelio įrašą, tai Karolina patvirtino, kad taip buvo. Po to kai Karoliną paėmė seneliai, ji pradėjo keistis, pasakoti ir pasidarė atviresnė, nuotaika pakilesnė, elgesys palaisvėjo. Ji papasakojo, kad su patėviu buvo susipykusi, bet pripažino ir savo kaltę. Kai gyveno pas senelius sakė, kad labai pasiilgo brolio. Kai Karolina apsigyveno pas senelius, jos mama sekdavo el. dienyną, bet žodžiu ar žinutėmis su ja nebendravo.
Liudytoja N. K. parodė, kad ji dirba Salako mokykloje, buvo Aurimo auklėtoja. Aurimas jai nieko nepasakojęs. Mokslai jam sekėsi gerai, draugus susirado gan greit. 9 kl. pabaigoje ar 10 kl. pradžioje buvo susiradęs draugą E. M. ir turėjo problemų su policija. Tuo metu jo elgesys buvo pasikeitęs, pradėjo rūkyti, pasikeitė elgesys su ja, kaip su auklėtoja. Susisiekus su tėvais, jo elgesys pasikeisdavo į gerą pusę. Į susirinkimus tėvai neateidavo. Porą kartų skambino mama ir teiravosi, kaip sekasi mokslai. Kas vyko jų šeimoje girdėjo iš kitų kalbų, t. y. iš jų klasiokų. Jokių sumušimo ar smurto apraiškų nematė. Pasibaigus pamokoms Aurimas likdavo mokykloje, eidavo į biblioteką, bendraudavo su draugais. Apie šią nusikalstamą veiką sužinojo iš policijos pareigūnės. Kai sužinojo apie galimą smurtą šeimoje, Aurimas jau buvo pabaigęs mokyklą ir aš apie tai su juo nebendravo.
Liudytoja J. S. parodė, kad A. S. su vaikais sekėsi neblogai. Kai susipažino su A. S., tai pirmą kartą, su vaikais buvo išvažiavę prie jūros, nes buvęs vyras paimdavo tik vieną vaiką, o visų ne. Ginčų su A. S. nebūdavo. Vaikai su ja pasidalindavo paslaptimis, nesiskundė, kad kažkas blogai šeimoje. Nematė ir negirdėjo, kad kas blogai būtų dėl A. S.. Stanaitis su Aurimu ir Karolina bendraudavo pagarbiai, kartais būdavo priekaištų dėl išvaizdos, pasakydavo pastabą, kad reikia nusiprausti, persirengti. Jei vaikai neklausydavo ir nedarydavo to, ko prašo, tai Stanaitis nesupykdavo, tik nusimindavo. Vieną kartą yra buvę, kad jis sureagavo kitaip, taip kaip yra garso įraše. Vaikai nepasakojo, kaip Stanaitis smurtauja, nes jis nesmurtaudavo. Ji dirbo Visagine atominėje elektrinėje, ten yra pamaininis darbas. Su savo tėvais nenori bendrauti, nes keistas jų elgesys dėl jos buvusio vyro. R. V. ją mušdavo, buvo sulaužyti šonkauliai, bandė išmesti pro langą. Vaikai buvo užguiti, kai gyveno su R. V.. Nežino kodėl Karolina išvažiavo į Vokietiją. Ji labai pasikeitė po Dainų dainelės Vilniuje, nes Vaikutis duodavo pinigų ir dovanų Aurimui ir Karolinai. Vaikutis tiesiog paimdavo vaikus, nes ji neturėjo jam teisės atsakyti,jis skambindavo grasindavo. Su A. S. sutaria puikiai, iš jo pusės smurto nėra, jis išgeria tik švenčių proga.Vyras yra pagarbus bendraujant su žmonėmis, ramaus būdo, su vaikais kalbėdavo normaliai, neiššaukiančiai, stengėsi nesikeikti. Byloje, kur yra garso įrašas, tai taip tą kartą buvo keiksmažodžiai. Nesikreipė niekur, nes jie vietoje tą ginčą išsprendė, jis atsiprašė ir ji liepė daugiau nesikeikti. Ji nenori bendrauti su savo tėvais.
2017-03-14 A. V. buvo apžiūrėtas VšĮ Zarasų ligoninėje gydytojo, ant jo kūno sužalojimų nerasta (1t., b.l. 117-118); ant K. V. kūno sužalojimų nėra (1t., b.l. 119-120).
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis adresu Šilo g.13, Salako miestelyje, Zarasų rajone. Name, kambariuose bendra tvarka nepažeista (1t., b.l. 55-58).
2017-03-14 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte dėl informacijos apie galimą smurtą šeimoje nurodyta, kad 2017-03-10 gauta jų skyriuje elektroniniu paštu iš R. V. informacija dėl galimai naudojamo psichologinio ir fizinio smurto jo nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei pateikiama elektroninio laiško kopija ir kompaktinis diskas su audio įrašais (1t., b.l. 22).
R. V. 2017-03-09 elektroniniu laišku kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją I. G. dėl pagalbos jo vaikams A. V. ir K. V.. Jis yra įsitikinęs, kad prieš jo vaikus šeimoje yra naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas ir realiai yra iškilusi grėsmė vaikų sveikatai bei saugumui. Prie elektroninio laiško prideda vaiko slapta įrašytus 2017-03-07 du audio failus (1t., b.l. 42).
2017-08-02 buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su audio įrašais, slapta įrašytais K. V.. Pirmas garso įrašas yra pavadinimu "AUD-20170307-WA0000.m4a", kurio trukmė 06.23 minutės. Šiame garso įraše girdisi vyriškio balsas, panašus į A. S. balsą, kuris kalba rusiškai bei priekaištauja Aurimui, kad jis nepasirenka profesijos, girdisi garso įraše to paties vyriškio keiksmažodžiai priekaištų metu, grasinimai (1t., b.l. 45-48). Teismui pateiktos 2017-08-03 garso įrašų AUD-20170307-WA0000 ir AUD-2017-03-07-WA0001 stenogramos (t.2, b.l. 49-54).
Nors kaltinamasis A. S. kaltės nepripažįsta ir tik esant garso įrašams, parodo, jog galėjo netinkamai kalbėtis su A. V., bet jo nemušė, tik lietė jo plaukus. Tačiau tokia jo pozicija paneigiama byloje surinkta medžiaga. Nepilnamečiai vaikai A. V. ir K. V. buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Netikėti vaikų parodymais teismas neturi pagrindo, yra vaikų apklausos vaizdo įrašas, apie smurtą jie pasakojo seneliams,VTAS darbuotojoms.
Liudytoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Aldona Puodžiūnienė parodė, kad 2017-03-10 gavo iš Aurimo ir Karolinos tėvo, gyvenančio Vokietijoje, el. laišką, kuriame jis prašė pagalbos. Nuvyko į Salako mokyklą su kolege ir psichologe G. Vadaišiene. Mokykloje kalbėjosi su abiem vaikais. Iš Aurimo išvaizdos matėsi, kad jis psichologiškai traumuotas. Aurimas atsivėrė, kad jam yra blogai, kad patėvis prieš jį smurtauja. Pasakojo keletą pavyzdžių, kad mušė su pagaliu, spardė. Namuose jam tekdavo dirbti, patėvis liepdavo padaryti visus darbus, prižiūrėti jauniausią brolį Glebą. Tuo metu patėvis būdavo ir išgėręs. Kai būdavo išgėręs jis ypatingai priekabiaudavo. Karolina mažiau patyrė smurtą, bet pastoviai būdavo to smurto liudytoja. Sakė, kad su pagaliu ne kartą mušęs, net vieną kartą elektrošoku bandė traumuoti, su diržu per užpakalį mušė, kad net banko kortelė lūžo. Pati vaiko išvaizda rodė, kad jis išbalęs. Tą pačią dieną vaikai buvo paimti iš šeimos ir nustatyta globa pas senelius. J. S. nevažiavo pas senelius lankyti vaikų,ji nusišalino nuo šitos situacijos.
Psichologė G. V. teismo posėdžio metu paliudijo, jog vaikai buvo labai susijaudinę, beveik vienodai nupasakojo įvykių aplinkybes, apie kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnams prieš apklausas nebuvo žinoma. Patvirtino, jog ji jų pasakojimuose neįžvelgė suokalbio, fantazijų ar kažkieno įtakos. Parodė, kad su vaikais susipažino kai Vaikų teisės gavo signalą ir pasikvietė ją vykti kartu į Salako pagrindinę mokyklą pirminiam įvertinimui. Tada jau matė labai stiprias vaikų emocijas, praėjus jau kuriam laikui po įvykių. Vaikai tiek Karolina, tiek Aurimas labai jaudinosi ir pasakodami vis prisimindavo kažkokią detalę ir išgyveno labai stiprias emocijas. Visagino teisme prieš apklausą vaikai jautėsi pakankamai ramiai. Pirmą apklausė Aurimą. Apklausos metu turėjo nutraukti apklausą, nes Aurimui užplūdo tų įvykių prisiminimai ir vaikas tiek stipriai susijaudino, kad turėjo duoti laiko vaikui nusiraminti. Aurimas tą kartą labai stipriai išgyveno tas pačias emocijas, jos ypatingai stipriai iškildavo. Apklausiant mergaitę, ji jaudinosi mažiau, apklausos nutraukti nereikėjo, bet ji lygiai taip pat pergyveno, matėsi stiprios emocijos kūno kalboje, balsas ir rankos drebėjo. Kai Aurimas baigė pasakojimą, pabaigoje dar paprašė, kad gal dar ką gali prisiminti ko nepapasakojo, tai vaikas papasakojo kitų įvykių susijusių su smurtu iš patėvio pusės. Aurimas visą laiką įvardindavo patėvį, kaip smurtautoją ir vaikas tą labai suvokė, kaip netinkamą elgesį su juo ir tas elgesys sukeldavo dažnai net fizinį skausmą. Mergaitė dažnu atveju visa tai matė. Jų pasakojimai sutapo, nors vaikus apklausinėjo atskirai.Vertinant aplinkybes, mano kad vaikai gyveno turėdami tik ryšį vienas su kitu, o emocinio ryšio su tėvais nebuvo. Vienintelį ryšį paminėdavo su tėvu, kuris gyveno užsienyje ir su juo bendravo epizodiškai. Vaikai toje savo bėdoje gyveno dviese. Jos bendravimo su vaikais metu, jau buvo praėję kažkiek laiko po smurto epizodų, vaikų atmintyje iškildavo labai stiprios emocijos lyg išgyvenant įvykį čia ir dabar, todėl gali teigti, kad liekamieji reiškiniai bus, kurie gali būti susiję su nepasitikėjimu savimi, ypatingu neramistingumu, žema saviverte, nepasitikėjimu suaugusiais, bet kiek tai truks ji negalinti vertinti.
Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad A. S. nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,140 str. 3 d. kvalifikuotos teisingai, nes savo veiksmais jis sukėlė nukentėjusiesiems nepilnamečiams A. V. ir K. V. fizinį skausmą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė šešis nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikalto prieš kartu su juo gyvenančius nepilnamečius vaikus, savo elgesiu padarydamas šiems vaikams nepataisomą žalą, ankščiau teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Jam skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, artimas bausmės vidurkiui (LR BK 50 str., 61 str.). Tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.
2017-03-14 15.30 val. iki 2017-03-15 12.05 val. A. S. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka (2 t., b.l. 62-63, 94-95), todėl vadovaujantis BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d., laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką.
2017-03-15 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. V., nesiartinti prie jo arčiau 100 metrų , bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais A. V. ir K. V. (2t., b.l. 92-93) panaikintina.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra pareikštas įstatyminės atstovės L. K. 10 000 Eur civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajam A. V. padarytos moralinės žalos. Nurodoma, kad A. V. nuo A. S. patyrė tiek fizinę, tiek moralinę žalą, kentė tiek psichologinius pažeminimus, tiek fizinį skausmą.Teismo posėdžio metu parodė, kad anūkai abu lankė psichologą, A. V. dar ilgai naktimis kankindavo prisiminimai, kalbėdavo naktimis, tarsi ginasi, stena.
Byloje pateiktas 3000 Eur civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajai K. V. padarytos neturinės žalos. Nurodoma, jog K. V. daugumoje atvejų buvo smurto prieš A. V. liudininke, pati patyrė fizinį smurtą iš kaltinamojo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusieji nepilnamečiai vaikai A. V. ir K. V. dėl A. S. padarytų nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją už patirtas skriaudas, bei atsižvelgus į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kas teisinėje praktikoje pripažįstama, jog tokiu būdu yra padaroma kur kas didesnė žala, bei atsižvelgiant į nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, į tai, kad smurtavo jiems ne svetimas žmogus –kartu gyvenantis patėvis, tai yra, įvertinant vaikų psichologinę būseną, socialinį ryšį su smurtautoju, į tai, kad padaryti nusikaltimai paveikė nukentėjusiųjų gyvenimą, jie tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, prieš A. V. smurtauta nuo 2014 metų ir padarytos 5 nusikalstamos veikos, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies ir iš kaltinamojo A. S. priteistina A. V. 3000 Eur, K. V. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti paliktini prie bylos:
1. Kompaktinis diskas "TITANIUM ultimate protection for profesionals x16x32x56 CDR 80 (duomenys neskelbtini)" su dviem audio įrašais-"AUD-20170307-WA0000.m4a" ir "AUD-20170307-WA0001.m4a", kurį 2017 kovo 14 d. pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, su K. V. ir A. V. slapta įrašytais garso įrašais (Vokas Nr.1, kuris prisegtas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12400-17, 1-o tomo viršelio).
2. Kompaktinis diskas su 2017-03-22 darytos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnamečių A. V. ir K. V. apklausos (Vokas Nr. 2, prisegtas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12400-17, 1-o tomo viršelio.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432, 297 – 298, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2014 metais padaryta veika A. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ( 2015m.padaryta veika A. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ( 2015m. pavasarį padaryta veika A. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.
A. S.(A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ( 2015m.vasarą padaryta veika K. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016m. padaryta veika A. V. ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ( 2017m. kovo mėn. padaryta veika A. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atsiprašyti abiejų nukentėjusiųjų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi A. S. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-14 iki 2017-03-15 imtinai.
Panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. V., nesiartinti prie jo arčiau 100 metrų , bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais A. V. ir K. V..
Priteisti iš A. S. 3000 Eur A. V. naudai ir 1000 Eur K. V. naudai neturtinės žalos atlyginimui.
Kompaktinius diskus palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.
Teisėja Liudmila Kuzmickienė