Baudž. byla Nr.1-248-347/2014

       Teism. proc. Nr.20-2-00387-10-6

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.6.4.5

1.2.14.6.1

1.1.7.2.7; 1.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,

sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Leonavičiui,

gynėjui adv. Domui Pakėnui,

nukentėjusiesiems R. B. ir M. E. V.,

nukentėjusiosios atstovui adv. Jonui Skalskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje,  gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007-10-05 pagal LR BK 182 str. 1d., 223 str. 1d., 63 str. – 24 MGL (3000 Lt) bauda, baudą sumokėjęs;

3) 2011-06-13 pagal LR BK 223 str. 1d. – 12 MGL (1560 Lt) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d. (2 ep.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. T. nuo 2009m. sausio 5d.  iki 2012m. vasario 28d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kasininku, būdamas atskaitingu asmeniu ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas, 2009-04-22 (duomenys neskelbtini), su R. B. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą (duomenys neskelbtini) direktorės T. M., dėl aliuminio konstrukcijų šiltnamiui ir stogo montavimo, kurios pagrindu jis pagal pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) ir 2009-08-01 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) paėmė iš R. B. 25000 Lt (atitinkamai 20000 Lt ir 5000 Lt) avansu jo gyvenamojoje vietoje, gautus pinigus iš fizinio asmens privalėjo įnešti į bendrovės kasą, tačiau iš R. B. bendrai paimtų 25 000 Lt grynųjų pinigų į (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke ar kasą neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu būdu jo žinioje buvusį svetimą turtą - pinigus pasisavino, tuo padarydamas nukentėjusiam R. B. 25 000 Lt turtinę žalą.

       Be to, V. T. nuo 2009m. sausio 5d. iki 2012m. vasario 28d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) ( į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kasininku, būdamas atskaitingu asmeniu ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas, 2009-10-21 (duomenys neskelbtini), su M.E. V. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą (duomenys neskelbtini) direktorės T. M., dėl balkono aliuminio konstrukcijų ir skardinimo, kurios pagrindu jis 2009-10-22, neišrašydamas patvirtinančių dokumentų, paėmė iš M. E. V. 1600 Lt avansą jos gyvenamojoje vietoje, gautus pinigus iš fizinio asmens privalėjo įnešti į bendrovės kasą, tačiau iš M. E. V. paimtų 1600 Lt grynųjų pinigų į (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke ir kasą neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu būdu jo žinioje buvusį svetimą turtą - pinigus pasisavino, tuo padarydamas nukentėjusiai M. E. V. 1600 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog jis su B. pasirašė sutartį, pinigus 25000 litų paėmė. Į įmonės kasą neįnešė. Su B. susitarė, kad konstrukcijas padarys, o darbų pabaigoje išrašys sąskaitą ir užpajamuos pinigus. Teigia konstrukcijas padaręs, bet B. jų nenorėjęs, todėl kilo konfliktas. Teigė pinigus panaudojęs konkrečiai aliuminio konstrukcijoms , mokėjo už medžiagas ir tai buvo įtraukta į sąskaitas. Buvo perkama iš (duomenys neskelbtini). Buvo užsakytos durys. Teigė, jog yra įrodymai. Šiltnamis buvo pastatytas, įstiklintas. Stiklas pirktas iš (duomenys neskelbtini) "Liko tik įdėti ant stogo šešis lapus". Teismas įpareigojo B. išmontuoti šiltnamį ir atiduoti bendrovei, bet iki šiol konstrukcija pas B.. Kiek darbų buvo padaryta niekas nevertino. Teigė panaudojęs apie 20 000Lt, o 5000Lt sumokėjęs už darbą. Nurodė, jog sutinka nukentėjusiajam sumokėti 5000Lt kaip kompensaciją, bet nukentėjusysis kategoriškai  atsisakė.

Dėl V. epizodo patvirtino, kad pinigus paėmė, sutartį pasirašė, tačiau balkono neįstiklino, nors medžiagos buvo supirktos. Iškilus sunkiai bendrovės padėčiai konstrukcijos liko gulėti. Pripažino, kad žalą privalo atlyginti ir ją atlygino teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

nukentėjusysis R. B. parodė, jog su kaltinamuoju buvo sudaryta sutartis, apspręsti darbų įvykdymo terminai, sumokėtas avansas. Jei planai būtų buvę įgyvendinti, būtų turėjęs žiemos sodą. Bet buvo tik atvežtos konstrukcijos ir žmonės per porą kartų dirbo keletą valandų. Vieną dieną dirbo trys žmonės, kitą - du." Jie sakė, kad nėra gavę pinigų už tą darbą ir nesiskubino." O po to kaltinamojo reikėjo ieškoti du metus. Jis aiškino, kad negali baigti darbų dėl finansinių problemų. Nagrinėjant civilinę bylą ekspertai nustatė, kad konstrukcija pavojinga, "kelia grėsmę saugumui". Nurodyta sprendime konstrukciją nugriauti. Stiklas buvo atvežtas netinkamas - kai kurie lakštai per maži, kai kurie - per dideli. Jis tai padarė. Nugriovė ir išvežė į šiukšlyną. Teismas jam priteisė įmokėtus pinigus iš įmonės, bet kadangi nemato galimybės atgauti - antstolė V. pasakė, kad jis yra eilėje "šimtas kas kelintas", įmonei paskelbtas bankrotas, todėl prašo priteisti antrą kartą. T. padarė nuostolių ir jam, ir įmonei (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog sutiktų reikalavimus mažinti, bet kaltinamasis slapstėsi, tyčiojosi, kėlė sąlygas. Tuo pačiu pripažino, kad jis pats "ne laiku pradėjo domėtis įmone" - internete nusiskundimų T. buvo daug;

nukentėjusioji M.E. V. parodė, jog pasitauoiusi pinigėlių nutarė įsistiklinti balkoną. Susiradusi skrajučių pasiskambino T.. Atvažiavo, pamatavo, pasakė, kad kainuos 1600 litų. Sekančią dieną atvykęs paėmė iš jos pinigus, pasirašė ant sutarties, kad pinigus gavo, sakydamas, kad dokumentai bus, kai pabaigs darbus. Nors pagal sutartį darbai turėjo būti pradėti lapkričio pabaigoje ir baigti iki gruodžio antros, tačiau iki gruodžio vidurio T. aiškino, jog turi darbų (duomenys neskelbtini). Tada jau kreipėsi į teisėsaugą. T. "paskambino ir rėkė", kad neranda jos. Pareikalavus grąžinti pinigus, pervedant į sąskaitą, aiškino, jog atiduos tik grynais. Ji laukė kartu su sesers vyru, bet jis neatvyko. Visą laiką išsisukinėjo, melavo. Tai atsiliepė jos sveikatai. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis atlygino turtinę žalą, tačiau liko neatlygintos atstovavimo išlaidos advokatui;

2010-07-21 M. E. V. pareiškime nurodyta, kad 2009-10-21 su (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl balkono užsandarinimo aliuminio rėmais. 2009-10-22 įmonės atstovui V. T. sumokėjo 1600 Lt avansą. V. T. rangos sutartyje pasirašė, kad avanso sumą gavo. Minėta įmonė balkono neužsandarino, avansu sumokėtų pinigų ji neatgavo, dėl to prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( 1 t., b.l. 5-8 );

2009-10-21 Rangos sutartis ( kopija pridėta prie M. E. V. pareiškimo ) sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktorės T. M. ir M. V. ( 1 t., b.l. 6 );

2011-04-21 akistatos tarp nukentėjusios M. E. V. ir kaltinamojo V. T. protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji M. E. V. tvirtina savo parodymus ( 1 t., b.l. 155-157 );

2011-11-28 R. B. protokole-pareiškime nurodyta, kad pagal sudarytą 2009-04-22 d. Rangos sutartį, tarp (duomenys neskelbtini) ir jo, jis V. T. pagal pajamų priėmimo kvitus, per du kartus sumokėjo bendrai 25 000 Lt avansą dėl darbų atlikimo, šiltnamio ir stoginės įrengimo. Tačiau darbai atlikti nebuvo, pinigai negrąžinti, jam padaryta 25 000 Lt žala ( 2 t., b.l. 9-10);

2009-04-22 Rangos sutartis ( kopija pridėta prie R. B. pareiškimo ) sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktorės T. M. ir R. B.. 2009-04-22 Pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt sumai, grafoje „Pinigus gavau" pasirašyta kasininko, konstruktoriaus, inžinieriaus V. T.. 2009-08-01 Pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt sumai (2 t, b.l. 11-14);

2013-06-28 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad pagal 2009 metų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus (piniginių lėšų kasoje apyvartos žiniaraštį, avansu gautų sumų pagal sutartis apyvartos žiniaraštį, pajamų per pinigų priėmimo kvitus apyvartos žiniaraštį) ir dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą (neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose) 1600 Lt, nurodytų E.M. V. apklausos protokoluose kaip sumokėto avanso pagal 2009-10-21 rangos sutartį Nr. 10/21-02 (1600 Lt sumai neišrašė pinigų priėmimo kvito), o taip pat neįtraukė į buhalterinę apskaitą 2009-04-22 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. B. pagal pinigų priėmimo kvitus 2009-04-22 GTG Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-08-01 GTG Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtų 25000 Lt (20000 Lt ir 5000 Lt).

Iš viso (duomenys neskelbtini) į buhalterinę apskaitą 2009 m, neįtraukė 26600 Lt grynųjų pinigų įplaukų: 25000 Lt gautų iš R. B. ir 1600 Lt gautų M.E. V..

Tyrimui nebuvo pateikti 2009 metų kasos dokumentai ir kasos knyga, bet pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus (piniginių lėšų kasoje ir sąskaitose apyvartos žiniaraščiai, avansu gautų sumų pagal sutartis apyvartos žiniaraštis, pajamų per PPK apyvartos žiniaraštis) nustatyta, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 25000 Lt piniginių lėšų, kurias 2009-04-22 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sumokėjo R. B. pagal pinigų priėmimo kvitus 2009-04-22 serija (duomenys neskelbtini) ir 2009-08-01 serija (duomenys neskelbtini). R. B. išrašyti pinigų priėmimo kvitai neįrašyti į V. T. išduotų pinigų priėmimo kvitų registrą, apskaitos registruose nefiksuota, kad pagal šiuos kvitus R. B. sumokėtam avansui būtų išrašyti kasos pajamų orderiai, R. B. sumokėtas avansas neįneštas į bendrovės sąskaitas bankuose, neapskaitytas piniginių lėšų apskaitos registruose.

R. B. tyrimui pateiktuose pinigų priėmimo kvituose 2009-04-22 (duomenys neskelbtini) (20000 Lt) ir 2009-08-01 (duomenys neskelbtini) (5000 Lt) nurodyta, kad pinigus gavo V. T., yra jo parašai. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. T., kaip atskaitingas asmuo priimdavo pinigus iš užsakovų, jis taip pat dirbo kasininku.

Atskaitingas asmuo, gavęs grynuosius pinigus iš fizinių asmenų, privalėjo gautus pinigus įnešti į kasą, kaip nurodyta LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 p.: "Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr, 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas Į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.

Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punkto reikalavimus „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo". (7 t., b.l. 15-33 ).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

       Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo,  nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

       Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, kaltinamasis V. T. priėmė iš nukentėjusiųjų pinigus, tačiau jų į įmonės kasą neįnešė, jie nebuvo įmonėje apskaityti, o liko pas jį, todėl sprendžiama, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą - nukentėjusiųjų R. B. ir M.E. V. perduotą (duomenys neskelbtini).

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar V. T., neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį. Iš byloje esančių duomenų nebuvo nustatyta, kad V. T. naudojo paimtas lėšas bendrovės reikmėms. Vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme.

       Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Kaip akivaizdžiai nustatyta bylos nagrinėjimo metu, žala nukentėjusiesiems buvo padaryta. Ne tik turtinė, bet ir neturtinė. Tuo pačiu padaryta žala ir įmonei, nes, pirma, į įmonės kasą nepateko paimti iš klientų pinigai, antra, už įmonės lėšas pirktos konstrukcijos ir stiklas - medžiagos, kurios vėliau, nukentėjusiojo teigimu, buvo tiesiog išmestos, trečia, iš įmonės nukentėjusiajam įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas.

Taigi, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. T. abiem atvejais - ir R. b., ir M. E. V. atžvilgiu - pasisavino svetimą turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji M. E. V. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1600 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų turtinei žalai, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt už teisinę pagalbą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pareiškė, kad kaltinamasis V. T. jai turtinę žalą atlygino, tačiau prašo atlyginti neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo - V. T. 25000Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2009m. birželio 22d. iki visiško nuostolių atlyginimo  bei 10 000Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. spalio 20d. sprendimo civilinėje byloje  Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.35-38), rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2009-04-22 tarp R. B. ir (duomenys neskelbtini), nutraukta, iš (duomenys neskelbtini) priteista R. B. 25000Lt ir 12670 Lt delspinigių bei 2184 Lt bylinėjimosi išlaidų, (duomenys neskelbtini) įpareigota demontuoti nenokybišką statinį, o šios pareigos nevykdant, leisti konstrukcijas demontuoti R. B. (duomenys neskelbtini) sąskaita.

CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis; 2) ieškinio dalyką; 3) pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-476/2010). Todėl teismas konstatuoja, jog priimtas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-20 sprendimas nėra priimtas tarp tų pačių šalių.

Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p). Naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-362/2010; 2010-08-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-290/2010). Naujas ieškinys (pareiškimas) galimas tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Todėl teismas pažymi, kad nepaisant to, kad nurodytas ieškinio teisinis pagrindas yra identiškas ankstesniajam, tačiau esant nevienodoms faktinėms aplinkybėms, negali būti laikoma, kad pagrindas yra tapatus: civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, o baudžiamojoje byloje - dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Todėl kaltinamojo ir jo gynėjo argumentas, kad R. B. ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu CPK 137 str. 2d. 4p. pagrindu, atmestinas ir iš kaltinamojo V. T. nukentėjusiojo naudai priteistina visa nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, nepriteisiant palūkanų, nes Civilinio kodekso skirsnyje "Deliktinė atsakomybė" nėra normos dėl procesinių palūkanų.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos  turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esant neginčytinai nustatytoms aplinkybėms dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamų veiksmų ir jų pasekmių, ieškovai M. E. V. ir R. B., kaip nukentėję nuo tokių veiksmų asmenys, turi teisę ne tik į šiais veiksmais padarytos turtinės žalos, bet ir neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, neišskiria nusikaltimų pagal jų pobūdį (smurtiniai ar nesmurtiniai nusikaltimai, nusikaltimai asmens sveikatai ar gyvybei ar pan.). Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, jau pati savaime suponuoja tokios žalos atsiradimo asmeniui, prieš kurį buvo nukreipti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nusikalstamais pripažinti veiksmai, faktą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Teismo precedento esmė – stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum). Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, nurodyta atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje O. G. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-533/2010.

Pažymėtina, kad nusikalstamų veiksmų prieš asmenį ar jo turtą įvykdymo faktas neišvengiamai sukelia nukentėjusiajam neigiamas emocijas, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, o dažnai ir depresiją, o šių neigiamų pasekmių gilumas priklauso tiek nuo įvykdytų konkrečių nusikalstamų veiksmų pasekmių, tiek ir kiekvieno nukentėjusiojo asmens savybių, sveikatos būklės. Todėl suprantami, pagrįsti ir atskiro įrodinėjimo nereikalaujantys yra ieškovų teiginiai apie kaltinamojo V. T. veiksmais jiems sukeltas neigiamas pasekmes - dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Kaip vieną iš pagrindų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimo faktą, ieškovai nurodė aplinkybę, kad dėl kaltinamojo, tuo pačiu ir atsakovo, nusikalstamų veiksmų netekę pinigų, jie patyrė didžiulius materialinius bei fizinius išgyvenimus, dėl ko sutriko sveikata. Nors nukentėjusieji nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kurie tai patvirtina, tačiau ir neturint specialių žinių medicinos srityje, yra aišku, kad sveikatos pablogėjimo priežastis, tarp kitų, kaip taisyklė, dažnai būna ir asmens patirti dvasiniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai. Taip pat sprendžiama, kad nukentėjusiųjų išgyvenimus pagilino ir įmonės, kurios vardu veikė kaltinamasis V. T., bankroto byla.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį (ieškovų turtinių interesų pažeidimas - nusikalstamas jų turto pasisavinimas), į tai, kad kaltinamasis ilgą laiką nesiėmė priemonių padarytai žalai atlyginti, o nukentėjusiajam R. B. dar ir šiuo metu trukdoma naudotis jo turtu (šią aplinkybę patvirtina tai, kad turtinė žala neatlyginta), į nukentėjusiųjų - civilinių ieškovų patirtos turtinės žalos dydį (padaryta turtinė žala M.E. V. yra didesnė, o R. B. -  mažesnė už prašomą priteisti neturtinę žalą), į kaltinamojo V. T. turtinę padėtį (įmonės, kurioje dirbo, bankrotą, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, nėra duomenų apie turimą nekilnojamą turtą), o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios M.E. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis iš esmės kaltės neneigė, nukentėjusiajai turtinę žalą atlygino, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas du kartus vienomis iš švelniausių bausmių - baudomis, nusikalstamos veikos padarytos neišnykus pirmajam teistumui už veikas nuosavybei, į nusikalstamų veikų pobūdį - padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, buvo baigti, kaltės formą - nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis, kaip buvo minėta, teistas, nusikalstamos veikos padarytos teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu oficialiai nedirbantis. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog skirtina griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas, tačiau tuo pačiu sprendžiama, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai neizoliavus iš visuomenės - atidedant bausmės vykdymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str.str., 301-305 str.str., 307- 308 str. str.,

n u s p r e n d ž i a:

       V. T. pripažinti kaltu ir nuteisti:

-pagal BK 183 str. 1 d. - dėl R. B. turto pasisavinimo - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 183 str. 1 d. - dėl M.E. V. turto pasisavinimo -  laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmes subendrinti BK 63 str. 1d., 4d. tvarka dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą  1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. T.:

- atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą;

-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 67 str., 75 str.).

Paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta pagal 2011m. birželio 13d. nuosprendį bausme BK 63 str. 1d., 3d., 9d., 65 str. 2d. tvarka, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams su 12 MGL (1560 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2(dvejiems) metams ir įpareigojant V. T.:

- atlyginti nukentėjusiajam R. B. turtinę žalą;

-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 67 str., 75 str.).

Kardomąją priemonę –  rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.

Priteisti iš V. T.:

nukentėjusiosios M. E. V. naudai: 2000 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) proceso išlaidų (BPK 104 str. 2d.);

nukentėjusiojo R. B. naudai: 25000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                                 Aurelija Naujokienė