Civilinė byla Nr. e2A-400-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00780-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.35; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teofarma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3409-640/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teofarma“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pradinio įnašo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teofarma“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) priteisti 30 405,75 Eur viešo konkurso pradinį įnašą, 1 224,56 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji, siekdama dalyvauti 2019 m. liepos 12 d. atsakovės organizuotame 405,41 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkurse, pateikė paraišką bei sumokėjo 30 405,75 Eur dydžio pradinį įnašą, kaip buvo nustatyta konkurso sąlygose. Ieškovė pasiūlė didžiausią kainą, buvo pripažinta konkurso laimėtoja ir įgijo teisę sudaryti patalpų nuomos sutartį bei pasirašė konkurso protokolą. Ieškovė kreipėsi į patalpų nuomininkę UAB „Lumina LT“ dėl informacijos suteikimo apie patalpų atlaisvinimą bei perdavimą atsakovei, tačiau UAB „Lumina LT“ nurodė, kad yra apskundusi atsakovės sprendimą organizuoti konkursą, todėl, iki teisme bus išspręstas ginčas, patalpos nebus atlaisvintos ir perduotos atsakovei. 2019 m. liepos 26 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama paaiškinti naujai paaiškėjusią aplinkybę dėl vykstančio ginčo, susijusio su patalpomis, bei patvirtinti, kad nėra grėsmių, jog sudaryta nuomos sutartis gali ateityje būti nuginčyta, tačiau atsakovė į pateiktą prašymą neatsakė.
3. Ieškovės vertinimu, atsakovė, paskelbdama konkursą, neatskleidė informacijos, susijusios su patalpomis, kuri turėjo esminę reikšmę priimant sprendimą dalyvauti konkurse ir siūlant nuomos kainą, todėl 2019 m. liepos 30 d. ieškovė informavo atsakovę, kad atsisako sudaryti patalpų nuomos sutartį. Atsakovė į ieškovės raštą dėl atsisakymo sudaryti patalpų nuomos sutartį neatsakė, pradinio įnašo negrąžino. 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakovė ir UAB „Lumina LT“ sudarė patalpų nuomos sutartį, ir, ieškovės žiniomis, byla tarp atsakovės ir UAB „Lumina LT“ buvo nutraukta. Ieškovė 2020 m. balandžio 3 d. atsakovei pateikė prašymą dėl pradinio įnašo grąžinimo. Ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. gavo atsakymą, kuriuo atsisakyta grąžinti pradinį įnašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškė reikalavimą dėl pradinio įnašo priteisimo remdamasi Aprašo 6.10 papunkčiu, kad atsakovė konkurso sąlygose privalo nurodyti ir kitą informaciją, kuri būtų reikšminga konkursui. Ieškovė teigė, kad atsakovė šio reikalavimo neįvykdė ir skelbdama konkursą nenurodė visos reikšmingos ir išsamios informacijos apie siūlomą išsinuomoti turtą, t. y. kad yra kilęs teisminis ginčas su patalpų nuomotoja UAB „Lumina LT“ dėl sprendimo organizuoti konkursą teisėtumo.
3. Konkurso 2019 m. balandžio 19 d. skelbime buvo nurodyta, kad sutartis su laimėtoju bus pasirašyta ir įsigalios ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusia turto naudotoja UAB „Lumina LT“. Duomenų apie tai, kad su UAB „Lumina LT“ vyksta teisminis ginčas dėl konkurso organizavimo teisėtumo, skelbime nebuvo nurodyta.
4. Aprašo 6 punktas numatė, kad skelbiant nuomos konkursą, skelbime atsakovė privalo nurodyti: 6.1. paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminą – ne trumpiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo paskelbimo spaudoje; 6.2. turto buvimo vietą (adresą); 6.3. turto naudojimo paskirtį, turto naudojimo ypatumus; 6.4. pradinį nuompinigių dydį; 6.5. turto nuomos sutarties trukmę (terminą); 6.6. paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo vietą (tikslų adresą, kabineto numerį, komisijos nario arba turto valdytojo įgalioto atstovo vardą ir pavardę); 6.7. adresą, telefono numerį, kuriuo galima gauti papildomą informaciją apie nuomojamą turtą; 6.8. komisijos posėdžio vietą, datą ir tikslų laiką; 6.9. banką ir sąskaitos, į kurią turi būti sumokėtas pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, numerį; 6.10. kitą informaciją; 6.11. papildomus reikalavimus, kurie bus privalomi turto nuomininkui ir / ar konkurso laimėtojui. Atsakovės teigimu, ji konkurso skelbime nurodė visą Aprašo 6.1.–6.11. punktuose nurodytą informaciją.
5. Iš „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad UAB „Dausera“ ir UAB „Lumina LT“ 2019 m. balandžio 19 d. buvo pateikusios skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo spręsti patalpų išnuomojimo klausimą be aukciono. 2019 m. gegužės 3 d. teismas atsisakė priimti skundą, nurodė, kad ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. 2019 m. gegužės 6 d. UAB „Dausera“ ir UAB „Lumina LT“ kreipėsi su ieškiniu dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo spręsti patalpų išnuomojimo klausimą be aukciono į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Pagal ieškovės UAB „Lumina LT“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalies panaikinimo bei įpareigojimo ne viešo konkurso būdu pratęsti nuomos sutartis, Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gegužės 27 d. iškelta civilinė byla, kuri 2019 m. spalio 3 d. nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų (civilinė byla Nr. e2-3336-577/2019). UAB „Lumina LT“ 2019 m. liepos 23 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuoto 2019 m. liepos 12 d. vykusio viešo konkurso ir jo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-3846-803/2019). Byla nutraukta 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų. Iš byloje pateiktų nekilnojamo turto registro duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakovė ir UAB „Lumina LT“ sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį.
6. Teismas nusprendė, kad nors byloje nustatytų aplinkybių pagrindu galima teigti, jog atsakovė skelbime nenurodė duomenų apie teisminį ginčą, vykstantį su esama patalpų nuomotoja UAB „Lumina LT“, tačiau pats ginčas dėl patalpų nuomos inicijuotas jau po konkurso paskelbimo, t. y. 2019 m. gegužės 27 d. iškėlus civilinę bylą pagal UAB „Lumina LT” ieškinį. Todėl skelbiant konkursą 2019 m. balandžio 19 d. atsakovė negalėjo žinoti ir nurodyti, jog dėl patalpų kils teisminis ginčas. Skelbime atsakovė buvo nurodžiusi papildomą informaciją – jog sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašyta ir įsigalios ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusia turto naudotoja UAB „Lumina LT“. Be to, visiems konkurso dalyviams suteikta galimybė apžiūrėti patalpas. Teismas sprendė, kad atsakovė buvo nurodžiusi pakankamai informacijos, iš kurios galima buvo suprasti, jog patalpos yra naudojamos ir bus išnuomotos tik jas atlaisvinus buvusiai nuomininkei. Tokiu būdu ieškovė turėjo galimybę įvertinti riziką dėl vėlesnės šių patalpų nuomos termino pradžios bei galimų konkurso rezultatų ginčijimo.
7. Nuo konkurso paskelbimo iki jo vykdymo datos buvo pakankamai ilgas laiko tarpas (84 dienos), sudaryta galimybė per daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpį patalpas apžiūrėti gyvai. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad iki paskelbimo konkurso laimėtoja ji būtų apžiūrėjusi patalpas ar būtų ieškojusi papildomos informacijos, reikalingos galutiniam apsisprendimui dalyvauti konkurse. Ieškovei nusprendus dalyvauti konkurse turėjo būti žinoma galima rizika, susijusi su patalpų perėmimu ar konkurso rezultatų apskundimo galimybe. Ieškovė, pateikdama pasiūlymą konkursui, privalėjo įvertinti aplinkybę, kad patalpos nėra atlaisvintos, o sutartis su laimėtoju bus sudaryta po jų atlaisvinimo. Aplinkybė, kad patapos nėra atlaisvintos ir nuomos sutartis galėtų būti su konkurso laimėtoju sudaryta tik po jų atlaisvinimo, ieškovei turėjo būti žinoma iki apsisprendimo dalyvauti konkurse, nes ši aplinkybė aiškiai nurodyta skelbime. Dalyvaudama konkurse, ieškovė patvirtino sutikimą su konkurso sąlyga, kad ginčo patalpų nuomos sutartis bus pasirašyta su konkurso laimėtoju tik tuomet, kai jas atlaisvins buvusi nuomininkė.
8. Ieškovė dėl aplinkybių, susijusių su patalpų atlaisvinimu, į atsakovę kreipėsi tik po to, kai buvo pripažinta laimėtoja 2019 m. liepos 26 d., o apie savo atsisakymą sudaryti nuomos sutartį raštą atsakovei pateikė jau 2019 m. liepos 30 d., nesulaukusi atsakovės atsakymo. 2019 m. liepos 26 d. buvo penktadienis, o 2019 m. liepos 30 d. (antradienį), ieškovė jau pateikė raštą, kad nuomos sutarties nesudarys, todėl teismas sprendė, jog atsakovė neturėjo galimybės į ieškovės raštą atsakyti dėl objektyvių priežasčių. Ieškovės elgesys kelia abejonių dėl realių ketinimų sudaryti patalpų nuomos sutartį, ir apeliavimas į buvusį teisminį ginčą vertintinas kaip siekis pateisinti savo nepagrįstą atsisakymą sudaryti nuomos sutartį bei nepatirti dėl to neigiamų pasekmių.
9. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė ikisutartiniuose santykiuose veikė nesąžiningai ir todėl tai lėmė ieškovės atsisakymą sudaryti sutartį, nepagrįsti. Atsakovė, skelbdama konkursą, nurodė visą reikiamą informaciją, kurią turint ieškovei turėjo pakakti duomenų priimti sprendimą dėl dalyvavimo. Aprašo 25 punkte įtvirtinta, kad jei turto nuomos konkursas skelbtas dėl turto, kuris dar nėra laisvas, konkurso laimėtojas ir turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo pasirašo nuomos sutartį ne anksčiau kaip kitą dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju. Teisės aktai leidžia atsakovei organizuoti nuomos konkursus dėl turto, kuris dar nėra atlaisvintas. Be to, kaip matyti iš „Liteko“ duomenų teisminiuose ginčuose dėl patalpų nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vykdomo konkurso, dėl kurių konkursas negalėjo vykti ar turėjo būti atšauktas. Ne atsakovė, o ieškovė atsisakė sudaryti sutartį. Teigti, kad atsakovė pažeidė imperatyvias teisės normas ir ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, nėra pagrindo.
10. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pradinis turto nuomos konkurso laimėtojo įnašas lieka nuomotojui kaip sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas ir grąžinamas pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą, su sąlyga, kad nuomininkas tinkamai vykdė sutarties sąlygas (Aprašo 23 punktas), kitiems konkurso dalyviams pradinis įnašas per 7 kalendorines dienas grąžinamas į jų nurodytą sąskaitą banke, esant rašytiniams jų prašymams; jeigu konkurso dalyvis, pripažintas laimėtoju, per Aprašo 25 punkte nustatytą terminą nesudaro nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas (Aprašo 24 papunktis).
11. Ieškovei sudaryti nuomos sutartį atsisakius, jai tenka prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes, kurios šiuo atveju reiškia pradinio įnašo negrąžinimą. Atsakovės elgesys atitiko sąžiningos šalies elgesio standartą. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo visą reikiamą ir išsamią informaciją apie konkurso sąlygas ir patalpas; atsakovės nesąžiningumo nėra nustatyta; todėl ieškovės elgesys atsisakyti sudaryti nuomos sutartį motyvuojant vykusiais teisminiais ginčais, negali būti laikomas pakankamu pagrindu grąžinti sumokėtą pradinį įnašą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1.1. Teismas nusprendė, kad atsakovės pareiga atskleisti informaciją ieškovei ir kitiems konkurso dalyviams yra taikoma iki konkurso paskelbimo, o aplinkybę, jog atsakovė dalyvauja ginče su patalpų nuomotoja, siejo išskirtinai su tarp šalių inicijuotu teisminiu ginču, tačiau ne su jų tarpusavio santykiais iki ginčo. Teismas netinkamai kvalifikavo nustatytas faktines aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
1.2. Atsakovės pareiga atskleisti informaciją, susijusią su konkursu, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 4 dalyje, šios teisės normos reikalavimo pagrindas – įpareigojimas ikisutartinių santykių metu atskleisti tokias aplinkybes, kurios padėtų kitai derybų šaliai apsispręsti, sudaryti sutartį ar ne. Visais atvejais, remiantis sąžiningumo pareiga, reikalaujama, kad ikisutartinių santykių metu suteikiama informacija būtų teisinga, išsami, tiksli, aiški ir neklaidinanti kitos šalies. Apraše nurodomos privalomos pateikti informacijos sąrašas nėra baigtinis. Aprašo 6.10 papunktyje įtvirtinta, kad atsakovė privalo nurodyti ir kitą informaciją, kuri būtų reikšminga konkursui.
1.3. Teismas pripažino, kad atsakovė skelbime nenurodė duomenų apie teisminį ginčą, vykstantį su UAB „Lumina LT“, t. y. visos informacijos reikšmingos konkursui, bet tai nėra atsakovės pareigos atskleisti informaciją pažeidimas, nes ši pareiga atsakovei taikoma tik iki konkurso paskelbimo. Teismas be teisinio pagrindo apribojo atsakovės pareigą elgtis sąžiningai ir atskleisti informaciją, kuri padėtų kitai derybų šaliai apsispręsti, sudaryti sutartį ar ne. Nesvarbu, kokioje ikisutartinių santykių stadijoje šalys yra – jos turi veikti sąžiningai ir teikti informaciją, kuri yra reikšminga sutarties sudarymui ir / ar apsisprendimui sutartį sudaryti.
1.4. Ikisutartinių santykių sąžiningumas draudžia nutylėti sutarčiai sudaryti svarbią informaciją. Svarbios informacijos nutylėjimas yra pripažįstamas apgaule. Pareiga elgtis sąžiningai yra bendra pareiga, taikoma ne tik sutartiniams, bet ir ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), o informacijos pateikimo reikalavimas yra pripažįstamas kaip vienas iš ikisutartinės sąžiningumo pareigos turinio elementų, todėl nustatant, ar šalis pažeidė reikalavimą elgtis sąžiningai ir nuslėpė reikšmingą informaciją, turi būti taikomi abu sąžiningumo kriterijai – subjektyvus ir objektyvus. Reikia nustatyti, ar asmuo, atsižvelgiant į visas aplinkybes, žinojo ir galėjo žinoti, kad nutyli svarbią informaciją. Jeigu nustatoma, kad informacijos neatskleidusi šalis iš tikrųjų žinojo, arba, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, turėjo žinoti, kad jos nutylėta informacija buvo reikšminga kitos šalies apsisprendimui sudaryti sutartį, ir ji žinodama tokias aplinkybes sutarties nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi iš esmės kitomis sąlygomis, tai tokios informacijos neatskleidusi šalis pripažįstama pažeidusi reikalavimą elgtis sąžiningai ikisutartinių santykių stadijoje.
1.5. Sprendime atsakovės žinojimas apie su UAB „Lumina LT“ kilusi ginčą yra siejamas su šio ginčo perkėlimu į teismą, t. y. su civilinės bylos inicijavimu. Atsakovei ginčo su UAB „Lumina LT“ aplinkybės buvo žinomos, arba turėjo būti žinomos iki konkurso paskelbimo. Atsakovės sudarytos patalpų nuomos sutartys su UAB „Lumina LT” baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d., bet patalpų UAB „Lumina LT“ neatlaisvino (civilinės bylos Nr. e2-3336-577/2019 medžiaga); UAB „Lumina LT“ teikė prašymus, pretenzijas ir kitus dokumentus siekdama pagrįsti sudarytų patalpų nuomos sutarčių tęstinumą ir tolesnį galiojimą; atsakovė nesiėmė veiksmų, kad UAB „Lumina LT“ atlaisvintų patalpas arba priverstine tvarka būtų iš jų iškeldinta; atsakovei buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad patalpos yra naudojamos be teisinio pagrindo UAB „Lumina LT“ ir negali būti perduodamos konkurso laimėtojui.
1.6. Teismas formaliai vertino konkurso skelbime nurodomą informaciją, nesiaiškindamas šios informacijos turinio ir galimų interpretavimo galimybių. Konkurso skelbimo sąlyga „sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašyta ir įsigalios ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju“ gali būti traktuojama dvejopai: 1) kad patalpos bus perduotos, kai baigsis ginčai su ankstesne nuomininke UAB „Lumina LT” ir atsakovė atgaus patalpas (taip suvokė atsakovė); 2) kad patalpos bus perduotos, kai su ankstesne nuomininke UAB „Lumina LT“ pasibaigs nuomos sutartis ir patalpos bus grąžintos atsakovei (taip suvokė ieškovė). Šiuo atveju esminė informacija ir skirtumas tarp šios konkurso sąlygos suvokimo yra atsakovės ir UAB „Lumina LT“ ginčo buvimas ar nebuvimas. Ginčas tarp atsakovės ir UAB „Lumina LT“ gali užtrukti kelis metus. Konkurso sąlygos aiškinimu pagal ieškovę ir atsakovę susidaro dvi skirtingos situacijos, kuriuose skiriasi patalpų perdavimo ir nuomos sutarties sudarymo terminas. Tai yra vertinama kaip esminė aplinkybė, lemianti ieškovės apsisprendimą dalyvauti konkurse. Tai, kad nurodytą konkurso sąlygą buvo galima suprasti dvejopai, reiškia, jog ji yra klaidinanti ir jos nurodymas iš esmės nėra atsakovės pareigos atskleisti informaciją tinkamas įgyvendinimas.
1.7. Žinodamas, kad vyksta teisminis ginčas dėl patalpų ir patalpų perdavimas gali įvykti tik po neapibrėžto laiko ateityje, busimas nuomininkas visiškai kitaip skaičiuotų tiek verslo planą, siūlomą nuomos kainą, bei kitaip vertintų riziką apskritai dalyvauti tokiame konkurse tokiomis sąlygomis, nes patalpų gali tekti laukti keletą metų, o galbūt patenkinus buvusio nuomininko ieškinius galiausiai iš vis negauti patalpų, per ilgą laikotarpį būtų patirta nuostolių.
1.8. Atsakovė, žinodama apie ginčą su UAB „Lumina LT“, ne tik apie tai neinformuoja organizuodama konkursą, bet tai nuslepia remdamasi abstrakčia Aprašo 25 punkto formuluote. Tokie atsakovės veiksmai pasireiškia tyčia panaudojant apgaulę ir siekiant suklaidinti konkurso dalyvius. Tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip sąžiningas atsakovės elgesys.
1.9. Vadovaujantis CK 6.163 straipsniu ir Aprašo 6 punktu, atsakovė privalo įrodyti konkurso sąlygose atskleistos informacijos tinkamumą, kad konkurso sąlygose pateikta informacija yra tiksli, aiški, reikšminga ir pastarosios turinys nėra klaidinantis. Ieškovė dalyvaudama konkurse neturi pareigos tikrinti konkurso sąlygų.
1.10. Analogišku atveju, kai yra skelbiamas aukcionas dėl daiktų pirkimo–pardavimo, skelbiant aukcioną privaloma atskleisti visas aukciono sąlygas ir nustatoma, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis).
1.11. Sprendime atsisakymas sudaryti nuomos sutartį yra kildinamas iš ieškovės veiksmų, tačiau nėra analizuojamos atsisakymo sudaryti sutartį pagrįstumas bei atsakovės galimybės perduoti ieškovei patalpas. Nagrinėjamu atveju nėra aktualu, per kokį terminą atsakovė turėjo atsakyti į 2019 m. liepos 26 d. ieškovės raštą dėl patalpų atlaisvinimo, kadangi atsakymo turinys yra aiškus iš byloje surinktų įrodymų. 2019 m. liepos 30 d. ieškovės atsisakymas sudaryti nuomos sutartį įteiktas atsakovei atsižvelgiant į tai, kad pastaroji negali perduoti patalpų dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo ieškovės valios. Atsakovė neatskleidė visos informacijos, susijusios su patalpomis, tokiu būdu pažeisdama pareigą atskleisti informaciją ir nesiėmė veiksmų, kurie leistų nustatyti patalpų perdavimo konkurso laimėtojui datą.
1.12. Aprašo 25 punktas numato dvi situacijas, kai yra pasirašoma nuomos sutartis. Pirmuoju atveju nuomos sutartis yra sudaroma ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos, o antruoju atveju – ne anksčiau kaip kitą dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju. Pirmuoju atveju, kai turto valdytojas disponuoja turtu, jam yra nustatomas terminas sudaryti nuomos sutartį (10–20 kalendorinių dienų), o antruoju atveju šis terminas nėra nustatomas, bet pagal Aprašo punkto formuluotę jis turi būti žinomas arba numanomas. Pirmuoju atveju terminas yra nurodomas, kad antruoju atveju turto valdytojas organizuodamas konkursą galėtų įsivertinti, ar per 10–20 kalendorinių dienų nuo konkurso protokolo pasirašymo galės sudaryti nuomos sutartį su konkurso laimėtoju ar ne. Jeigu turto valdytojas per 10–20 kalendorinių dienų gali sudaryti su konkurso laimėtoju sutartį – jis konkurso sąlygose gali nurodyti, kad nuomos sutartis bus sudaryta ne anksčiau kaip kitą dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju. Kita vertus, jeigu turto valdytojui, organizuojančiam konkursą, nuomos sutarties sudarymo terminas yra ilgesnis nei 20 kalendorinių dienų – jis gali nuomos sutarties sudarymo momentą sieti su turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymu su buvusiu turto naudotoju, bet kartu ir nurodyti priežastis, kurios lemia ilgesnį nei 20 kalendorinių dienų terminą nuomos sutarčiai sudaryti. Svarbu, kad turto valdytojas, organizuojantis konkursą, žinotų arba bent preliminariai numatytų nuomos sutarties sudarymo terminą, šio termino susidarymo sąlygas ir apie tai tinkamai informuotų konkurso dalyvius.
1.13. Atsakovė negalėjo sudaryti patalpų nuomos sutarties su ieškove per 10–20 kalendorinių dienų bei nei ieškovės nei kitų konkurso dalyvių neinformavo apie sąlygas, galinčias turėti įtakos nuomos sutarties sudarymo ir patalpų perdavimo terminams konkurso laimėtojui. Tai yra ne tik atsakovei tenkančios informavimo pareigos pažeidimas, bet ir konkursui keliamų tikslų pažeidimas netinkamai interpretuojant Aprašo 25 punktą.
1.14. Atsakovė nebuvo atsiėmusi patalpų iš ankstesnės nuomininkės, nors sutartis su ankstesne nuomininke buvo pasibaigusi 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė leido toliau UAB „Lumina LT“ disponuoti patalpomis. Iki 2019 m. liepos 12 d. (konkurso organizavimo dienos) atsakovė nesiėmė priverstinių veiksmų, susijusių su ankstesnės nuomininkės priverstiniu iškeldinimu. Atsakovė organizavo konkursą, kurio negalėjo įvykdyti, nes netinkamai valdė jai priklausantį turtą bei nesiėmė veiksmų, kad užtikrint konkurso dalyvių lūkesčius išsinuomoti turtą. Toks atsakovės neveikimas sukėlė atsakovės pareigos perduoti turtą pažeidimą.
1.15. Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai. Vienas iš jų – nesąžiningas šalies elgesys, derantis dėl sutarties sudarymo. Nesudarius sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tada, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai. Ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo sutartį sudaryti. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė.
1.16. Nors Aprašo 24 punkte nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta kaltė, kaip būtina atsakomybės sąlyga, aiškinant bei taikant Aprašo 24 turėtų būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais, teisės analogija bei teismų praktika nagrinėjant savo esme analogiškus teisinius santykius. Pradinio įnašo negrąžinimas yra atsakomybės forma ir gali būti taikoma tik egzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
2.1. Vilniaus apygardos teisme civilinė byla pagal UAB „Lumina LT“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalies panaikinimo bei įpareigojimo ne viešo konkurso būdu pratęsti nuomos sutartis iškelta tik 2020 m. gegužės 27 d., o skelbimas apie ginčo konkursą viešai paskelbtas dar 2019 m. balandžio 19 d. Ieškovė ieškinyje atsakovės nesąžiningumą grindė tuo, kad sąlygos apie vykstantį teisminį ginčą su buvusia nuomininke nebuvo nurodyta tarp kitų konkurso sąlygų. Pats ginčas dėl patalpų nuomos inicijuotas jau po konkurso paskelbimo, todėl skelbiant konkursą 2019 m. balandžio 19 d. atsakovė negalėjo žinoti ir nurodyti, jog dėl patalpų kils teisminis ginčas.
2.2. Ieškovė, savo ieškinio reikalavimus grindusi aplinkybe, kad konkurso sąlygose nebuvo nurodyta apie vykstantį teisminį ginčą, apeliaciniame skunde jau dėsto, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino iki minimo teisminio ginčo iškėlimo egzistavusių aplinkybių. Nei informacijos apie vykstančius teisminius ginčus, nei informacijos apie nesutarimus su buvusiu nuomininku atsakovė vykdomų viešų nuomos konkursų sąlygose neturi pareigos nurodyti.
2.3. Ieškovė kvestionuoja atsakovės elgesį sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose aspektu, tačiau ne atsakovė, o ieškovė atsisakė sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį. Atsakovė konkurso sąlygose buvo nurodžiusi visą imperatyviai privalomą nurodyti informaciją bei papildomą, atsakovės vertinimu, reikšmingą informaciją, todėl ieškovės teiginiai, susiję su tariamu atsakovės nesąžiningumu, nepagrįsti. Informacija apie patalpų neatlaisvinimą buvo konkurso sąlygose atskleista jau konkurso paskelbimo dieną. Nurodyta informacija leido ieškovei suprasti, kad ginčo patalpos bus ieškovei išnuomotos ne per Apraše nurodytą terminą, tačiau jas atlaisvinus buvusiai patalpų nuomininkei.
2.4. Ieškovė, dalyvaudama konkurse, patvirtino sutikimą su konkurso sąlygomis ir su sąlyga, kad ginčo patalpų nuomos sutartis bus pasirašyta su konkurso laimėtoju, kai jas atlaisvins buvusi nuomininkė. Teigdama, kad minėta konkurso sąlyga klaidinanti, ieškovė pati sau prieštarauja – viena vertus, apeliaciniame skunde dėsto teiginius apie tariamą atsakovės nesąžiningumą paskelbus klaidinančią konkurso sąlygą, tačiau kita vertus, dalyvavimu konkurse patvirtino, jog nurodyta sąlyga buvo suprantama bei priimtina.
2.5. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendime nėra analizuojamas atsisakymo sudaryti sutartį pagrįstumas bei atsakovės galimybės perduoti ieškovei patalpas, tačiau nurodytos aplinkybės tiek dėl atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, tiek dėl tariamo atsakovės negalimumo perduoti patalpas ieškovei neturėjo teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių šioje byloje kilusį ginčą dėl konkurso pradinio įnašo grąžinimo. Atsisakymo sudaryti sutartį priežastys neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pradinio įnašo grąžinimo konkurso laimėtojui. Pradinio įnašo grąžinimo išimčių savivaldybės turto nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo ir nėra nustatyta, taigi ieškovė, laimėjusi konkursą, tačiau nepasirašiusi ginčo patalpų nuomos sutarties, nepaisant atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, reikalauti grąžinti pradinį įnašą vadovaujantis Aprašo nuostatomis neturi teisinio pagrindo.
2.6. Patalpų nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, atsisakius ją sudaryti, taigi apeliacinio skundo teiginiai apie tariamą atsakovės negalėjimą perduoti ginčo patalpas neturėjo teisinės reikšmės sprendžiant dėl pradinio įnašo grąžinimo. Pradinio įnašo negrąžinimui pakanka nustatyti, kad konkurso laimėtoju pripažintas konkurso dalyvis nesudarė nuomos sutarties. Atsakovei teisės aktai nesuteikia teisės vertinti atsisakymo sudaryti sutartį aplinkybes bei atitinkamai spręsti dėl pradinio įnašo grąžinimo, ieškovės atsisakymo sudaryti sutartį motyvai nesudaro prielaidų netaikyti Aprašo 24 ir 25 punktų nuostatų ieškovės atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal ieškovės apeliacinio skundo ribas.
2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl 30 405,75 Eur viešo konkurso pradinio įnašo, 1 224,56 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
3. UAB „Dausera“ ir UAB „Lumina LT“ 2019 m. balandžio 19 d. buvo pateikusios skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo spręsti patalpų (taip pat ir ginčo patalpų) išnuomojimo klausimą be aukciono. 2019 m. gegužės 3 d. teismas atsisakė priimti skundą, nurodydamas, kad ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
4. 2019 m. gegužės 6 d. UAB „Dausera“ ir UAB „Lumina LT“ kreipėsi su ieškiniu dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo spręsti patalpų išnuomojimo klausimą be aukciono į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį, nes ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.
5. Pagal ieškovės UAB „Lumina LT“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalies panaikinimo bei įpareigojimo ne viešo konkurso būdu pratęsti nuomos sutartis, Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gegužės 27 d. iškelta civilinė byla, kuri 2019 m. spalio 3 d. nutraukta, UAB „Lumina LT“ atsisakius ieškinio reikalavimų (civilinė byla Nr. e2-3336-577/2019).
6. UAB „Lumina LT“ 2019 m. liepos 23 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuoto 2019 m. liepos 12 d. vykusio viešo konkurso ir jo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-3846-803/2019). Byla nutraukta 2019 m. rugsėjo 19 d. UAB „Lumina LT“ atsisakius ieškinio reikalavimų.
7. Atsakovė 2019 m. balandžio 19 d. viešai paskelbė apie 2019 m. liepos 12 d. vyksiantį ginčo patalpų nuomos viešą konkursą administracinei, paslaugų, prekybos, maitinimo ar kultūrinei veiklai vykdyti. Konkurso sąlygose nurodyta, kad patalpų nuomos viešo konkurso pradinio įnašo dydis – 30 405,75 Eur, o konkurso dalyviai turi pateikti banko išduotą kvitą arba mokėjimo pavedimo kopiją, patvirtinančius, jog įnašas yra sumokėtas. Ieškovė pateikė paraišką dalyvauti konkurse bei mokėjimo nurodymo kopiją dėl 2019 m. liepos 9 d. sumokėto pradinio įnašo.
8. 2019 m. liepos 12 d. įvykus konkursui, ieškovė pripažinta konkurso laimėtoja. Atsakovė 2019 m. liepos 26 d. gavo ieškovės prašymą paaiškinti aplinkybę apie vykstantį su ginčo patalpomis susijusį teisminį ginčą. 2019 m. liepos 30 d. ieškovė atsakovei pateikė raštą, kuriuo ieškovė informavo, kad atsisako sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė apie 2019 m. rugsėjo 5 d. vyksiantį pakartotinį ginčo patalpų nuomos konkursą. Įvykus nurodytam konkursui, su jo laimėtoja UAB „Lumina LT“ 2019 m. rugsėjo 25 d. sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis.
9. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovė gavo ieškovės atstovo prašymą per 10 kalendorinių dienų grąžinti ieškovės sumokėtą pradinį įnašą. Atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. raštu informavo ieškovės atstovą apie gauto prašymo netenkinimą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Dėl ginčo esmės
10. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas savivaldybės turto nuomos organizatorės (atsakovės) ir viešo konkurso dalyvės (ieškovės) ginčas, kilęs ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose – atsakovei negrąžinus viešo konkurso dalyvei, laimėjusiai vykdytą viešą konkursą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos ir atsisakiusiai sudaryti patalpų nuomos sutartį, pradinio įnašo.
11. Nagrinėjamu atveju viešo konkurso būdu buvo siekiama išnuomoti dalį Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos (12 straipsnio 1 dalis), o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (15 straipsnio 8 dalis). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos viešo konkurso būdu tvarką ir sąlygas byloje nagrinėjamo konkurso paskelbimo ir vykdymo metu reglamentavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1778 patvirtintas Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 10 d.). Aprašo 23 punkte nustatyta, kad pradinis turto nuomos konkurso laimėtojo įnašas lieka nuomotojui kaip sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas ir grąžinamas pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą, su sąlyga, kad nuomininkas tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad kitiems konkurso dalyviams pradinis įnašas per 7 kalendorines dienas grąžinamas į jų nurodytą sąskaitą banke, esant rašytiniams jų prašymams. Jeigu konkurso dalyvis, pripažintas laimėtoju, per Aprašo 25 punkte nustatytą terminą nesudaro nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas. Aprašo 25 nustatyta, kad turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo ir turto nuomos konkurso laimėtojas arba jo atstovas ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos pasirašo nuomos sutartį, parengtą pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą pavyzdinę sutarties formą. Jei turto nuomos konkursas buvo skelbtas dėl turto, kuris dar nėra laisvas, nuomos, turto nuomos konkurso laimėtojas ir turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo pasirašo nuomos sutartį ne anksčiau kaip kitą dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju. Pasirašius turto perdavimo ir priėmimo aktą su buvusiu turto naudotoju nedelsiant apie tai raštu informuojamas turto nuomos konkurso laimėtojas.
12. Iš esmės analogiškos nuostatos dėl pradinio įnašo (ne)grąžinimo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintame Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2020 m. vasario 21 d.). Šio aprašo 30 punkte nustatyta, kad konkurso laimėtojas, negalintis atvykti nurodytu laiku pasirašyti nuomos sutarties, turi ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo apie tai informuoti komisiją ir suderinti kitą nuomos sutarties pasirašymo datą. Jeigu konkurso dalyvis, pripažintas konkurso laimėtoju, atsisako sudaryti nuomos sutartį arba nepranešęs, kad negali nurodytu laiku atvykti pasirašyti nuomos sutarties, neatvyksta pasirašyti nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas.
13. Pagal Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 30 punktą, aplinkybės, dėl kurių konkurso laimėtoju pripažintas dalyvis atsisako pasirašyti sutartį ar neatvyksta jos pasirašyti, neturi reikšmės taikant aprašo 30 punkte įtvirtintas pasekmes, nebent būtų nustatytos išimtinės įstatyme nurodytos aplinkybės, atleidžiančios nuo prievolės vykdymo, pvz., nenugalima jėga (lot. force majeure) (CK 6.212 straipsnis) ar akivaizdus viešojo pirkimo organizatoriaus nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017).
14. Nagrinėjamoje byloje atsakovė laikosi pozicijos ir ieškovei pradinio įnašo negražina vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto Aprašo 24 ir 25 punktų nuostatomis, jog konkurso dalyviui, pripažintam laimėtoju, per Aprašo 25 punkte nustatytą terminą nesudarius nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas. Atsakovės vertinimu, pradinis įnašas grąžinamas tik konkurso nelaimėjusiems dalyviams, pradinio įnašo grąžinimo išimčių savivaldybės turto nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo ir nėra nustatyta, todėl ieškovė, laimėjusi konkursą, tačiau nepasirašiusi ginčo patalpų nuomos sutarties, reikalauti grąžinti jai pradinį įnašą vadovaujantis Aprašo nuostatomis neturi teisinio pagrindo.
15. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad atsakovė šiuo atveju neturi pareigos grąžinti ieškovei jos sumokėtą pradinį įnašą. Ieškovė apeliaciniame laikosi pozicijos, kad atsakovė, vykdydama patalpų nuomos konkursą, paviešino ne visą su ginčo patalpų naudojimu susijusią informaciją, – kad buvusi patalpų nuomininkė iš patalpų neišsikrausto ir ginčija atsakovės sprendimą vykdyti patalpų nuomos konkursą ir jo rezultatus. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė privertė ieškovę persigalvoti dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo, kadangi nebuvo aišku, kada patalpos bus atlaisvintos, ir ieškovė neturėjo galimybės planuoti veiklos vykdymo ginčo patalpose.
16. Taigi, ieškovė, laimėjusi atsakovės vykdytą viešą konkursą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, atsisakė sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir šį atsisakymą ji iš esmės grindė pavėluotai sužinota informacija, kurią, ieškovės vertinimu, atsakovė visiems konkurso dalyviams privalėjo iš anksto tinkamai pateikti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis).
17. Šalių pareigos esant ikisutartiniams santykiams reglamentuojamos CK 6.163 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų; pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta; jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta; tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).
19. Ieškovė šioje byloje atsisakymą sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį grindžia tuo, kad atsakovė, esant ikisutartiniams santykiams, buvo nesąžininga – neatskleidė visos viešo konkurso dalyviams aktualios informacijos dėl ketinamų išnuomoti patalpų užimtumo, – kad buvusi patalpų nuomininkė UAB „Lumina LT“ nėra atlaisvinusi ginčo patalpų ir jų atlaisvinti neketina. Atsakovė teigia, kad teisės aktai jos neįpareigojo tokios informacijos nurodyti, o Aprašo nuostatos neleidžia vertinti atsisakymo sudaryti nuomos sutartį priežasčių – pradinis įnašas, atsisakius sutartį sudaryti, negrąžinamas visais atvejais. Siekiant nustatyti ieškovės ir atsakovės veiksmų ikisutartiniuose santykiuose atitikimą sąžiningumo kriterijui, vertintinos susiklosčiusios faktinės aplinkybės.
Dėl konkursui reikšmingos informacijos neatskleidimo
20. Aprašo 6 punktas numato atsakovei tenkančią privalomojo pobūdžio pareigą nurodyti konkurso informaciją (Aprašo 6.1–6.11 punktai). Apraše nurodomos privalomos pateikti informacijos sąrašas nėra baigtinis – Aprašo 6.10 papunktyje nustatyta, kad atsakovė privalo nurodyti ir kitą informaciją. Šiuo atveju akivaizdu, kad Aprašo 6.10 papunktis reikalauja atsakovės įvertinti konkurso dalyviams ar jo vykdymui svarbią informaciją ir ją nurodyti.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Lumina LT“ ir atsakovės ginčas dėl patalpų nuomos inicijuotas jau po konkurso paskelbimo, t. y. 2019 m. gegužės 27 d. iškėlus civilinę bylą pagal UAB „Lumina LT“ ieškinį, todėl skelbiant konkursą 2019 m. balandžio 19 d. atsakovė negalėjo žinoti ir nurodyti, jog dėl patalpų kils teisminis ginčas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju aktualu net tik tai, kada teisme iškelta byla pagal UAB „Lumina LT“ ieškinį atsakovei, tačiau ir tai, nuo kada atsakovė galėjo žinoti apie UAB „Lumina LT“ siekį neatlaisvinti ginčo patalpų ir nuomos sutarties pratęsimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toliau nurodomi duomenys neabejotinai pagrindžia, kad apie UAB „Lumina LT“ ir atsakovės ginčą atsakovei buvo žinoma dar prieš skelbiant konkursą dėl patalpų nuomos.
22. Kaip jau minėta, UAB „Dausera“ ir UAB „Lumina LT“ 2019 m. balandžio 19 d. buvo pateikusios skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo spręsti patalpų išnuomojimo klausimą be aukciono. Kaip matyti iš administracinėje byloje Nr. eI-3340-821/2019 pareiškėjų pateiktų duomenų, UAB „Lumina LT“ su atsakove sudaryta nuomos sutartis dėl 405,41 kv. m ploto ginčo patalpų baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus sutarties terminui UAB „Lumina LT“ kartu su UAB „Dausera“ (kuri taip pat tame pačiame objekte siekė pratęsti nuomos sutartis) kreipėsi į atsakovę su 2019 m. sausio 31 d. prašymu pratęsti sutartis, kuriame išdėstė priežastis, kodėl sutartys su pareiškėjomis turėtų būti pratęstos. 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjos raštu pakartotinai kreipėsi su prašymu pratęsti sutartis į atsakovę. 2019 m. kovo 27 d. pareiškėjos atsakovei ir Vilniaus miesto merui pateikė papildomą prašymą dėl sutarčių pratęsimo. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjų prašymus, nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu ginčo patalpas ir pasiūlė pareiškėjoms dalyvauti viešame konkurse. Pareiškėjos, manydamos, kad nuomos sutartys su jomis turėjo būti pratęstos, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis yra neteisėta, 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą. Taip pat iš minėtos administracinės bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2019 m. balandžio 2 d. pateikė raštą UAB „Lumina LT“, kuriame nurodė, kad planuoja 2019 m. balandį–gegužę skelbti viešą ginčo patalpų nuomos konkursą, taip pat nurodė, kad UAB „Lumina LT“ dalyvavus ir nelaimėjus nuomos konkurso, UAB „Lumina LT“ privalės 405,41 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini), atlaisvinti per 7 dienas ir jas tvarkingas grąžinti pagal perdavimo–priėmimo aktą Vilniaus miesto savivaldybės atstovams su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo nuomoto turto. Taip pat svarbu, kad UAB „Lumina LT“ kartu su UAB „Dausera“, dar 2019 m. kovo 21 d. rašte atsakovei nurodė, kad sutartys galėtų būti pratęstos neorganizuojant ir neadministruojant viešo konkurso ir tokiu būdu būtų išvengta ginčų dėl UAB „Lumina LT“ ir UAB „Dausera“ teisių pažeidimo atsisakius su pastarosiomis pratęsti sutartis.
23. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės atstovė nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme žodinio posėdžio metu nurodė, kad ginčai su buvusia patalpų nuomininke (UAB „Lumina LT“) prasidėjo pasibaigus buvusios nuomininkės nuomos sutarčiai (kuri baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d.), ir patalpos nebuvo atlaisvinamos.
24. Taigi, nors civilinė byla pagal UAB „Lumina LT“ ieškinį atsakovei teisme iškelta tik 2019 m. gegužės 27 d., tačiau ankstesnėse šios nutarties pastraipose nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad dar iki ginčo patalpų nuomos viešo konkurso paskelbimo 2019 m. balandžio 19 d. atsakovė neabejotinai žinojo, kad buvusi ginčo patalpų nuomininkė UAB „Lumina LT“ iš ginčo patalpų geruoju neišsikraustys, siekė pratęsti ginčo patalpų nuomos teisinius santykius su atsakove ir yra pasirengusi ginti savo teises teisme.
25. Byloje nėra ginčo, kad aplinkybė, jog buvusi patalpų nuomininkė neatlaisvina patalpų geruoju nebuvo nurodyta skelbime apie vykdomą viešą konkursą. Skelbimo apie konkursą pastabose, be kita ko, buvo nurodyta, kad „sutartis su konkurso laimėtoju dėl 405,41 kv. m ploto patalpų (duomenys neskelbtini) rūsyje ir pirmame aukšte bus pasirašyta ir įsigalios ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju UAB „Lumina LT“. Atsakovės vertinimu, nurodyta informacija leido ieškovei suprasti, kad ginčo patalpos bus ieškovei išnuomotos ne per Apraše nurodytą terminą, tačiau jas atlaisvinus buvusiai patalpų nuomininkei. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta skelbimo pastaba nesudarė pagrindo konkurso dalyviams manyti, kad ginčo patalpos dar nėra atlaisvintos. Minėtoje skelbimo nuostatoje esanti formuluotė „buvusiu turto naudotoju“, ją aiškinant lingvistiškai, iš esmės reiškia, kad turtas nebėra naudojamas, t. y., jog buvusi turto naudotoja (o ne buvusi turto nuomininkė) UAB „Lumina LT“ turto nebenaudoja, turtas yra atlaisvintas, tačiau nėra pasirašytas turto perdavimo ir priėmimo aktas. Taigi, minėta skelbimo formuluotė neleidžia spręsti apie patalpų faktinį užimtumą ir buvusius nuomininkės siekį neišsikraustyti iš ginčo patalpų. Tokia informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, turi esminę reikšmę asmens apsisprendimui dalyvauti viešame konkurse ar ne.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė konkurso dalyvių neinformavo apie ginčo patalpų užimtumą ir ginčą (net ir dar nepersikėlusį į teismą) su buvusia nuomininke, kuri neketina atlaisvinti patalpų, yra netinkamas pareigos atskleisti žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, vykdymas. Nurodyti motyvai ir aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, vykdydama ginčo patalpų nuomos konkursą, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir netinkamai įgyvendino Aprašo 6.10 papunkčio nuostatą, taip pat pažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalį.
Dėl atsisakymo sudaryti ginčo patalpos nuomos sutartį
27. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu įvertinti ieškovės atsisakymo sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį pagrįstumą ir atsakovės sąžiningumą. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Ginčo konkurso nuomos sutarties projekto, kuris patvirtintas tuo pačiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. įsakymu kaip ir Aprašas, 9 punkte nustatyta, kad nuomotojas įsipareigoja per 10 dienų po sutarties pasirašymo perduoti nuomininkui nuomojamą turtą pagal perdavimo ir priėmimo aktą, kuris yra šios sutarties priedas.
28. CK 6.484 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomotojas neperduoda išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, tai šis turi teisę išreikalauti iš nuomotojo tą daiktą ir išieškoti dėl uždelsimo įvykdyti sutartį atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir išieškoti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius. Taigi, CK 6.484 straipsnyje nustatyti daikto neperdavimo nuomininkui padariniai, vienas iš jų – nuomininko teisė atsisakyti nuomos sutarties. Nors pacituotos CK nuostatos reglamentuoja nuomotojo ir nuomininko santykius nuomos sutarčiai esant sudarytai, tačiau šios nuostatos kartu apibrėžia ir viešo konkurso dalyvio lūkesčius jam konkursą laimėjus, t. y., kad konkurso laimėtojui daiktas bus perduotas.
29. Atsakovė, žinodama, kad buvusi turto nuomininkė UAB „Lumina LT“ geruoju patalpų neatlaisvina, t. y. nuomojamoms patalpoms tiek skelbimo apie viešą konkursą paviešinimo, tiek pasiūlymų vertinimo metu, esant užimtoms, ir ieškovei laimėjus atsakovės skelbtą konkursą dėl patalpų nuomos, neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti savo esminės nuomotojos pareigos – perduoti nuomojamas patalpas ieškovei ir šios aplinkybės jai buvo neabejotinai žinomos. Atsakovė byloje neginčijo, kad po UAB „Lumina LT“ nuomos sutarties pasibaigimo UAB „Lumina LT“ toliau naudojosi patalpomis iki atsakovei pakartotinai vykdant patalpų nuomos konkursą UAB „Lumina LT“ šį konkursą laimėjo ir su ja 2019 m. rugsėjo 25 d. sudaryta patalpų nuomos sutartis. Aplinkybę, kad iš ginčo patalpų UAB „Lumina LT“ taip ir nebuvo išsikrausčiusi, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys – UAB „Lumina LT“ su atsakove 2018 m. balandžio 9 d. buvo sudariusi 405,41 kv. m ploto ginčo patalpų nuomos sutartis, patalpas įgijo taip pat ir 2018 m. balandžio 9 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu, o atsakovei pakartotinai vykdžius ginčo patalpų nuomos konkursą, kurį laimėjo UAB „Lumina LT“, ir 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakovei su UAB „Lumina LT“ sudarius ginčo patalpų nuomos sutartį, priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Priėmimo–perdavimo akto neįregistravimas atsakovei su UAB „Lumina LT“ 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarius ginčo patalpų nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre iš esmės reiškia, kad neegzistavo patalpų priėmimo–perdavimo akto sudarymo poreikis – UAB „Lumina LT“ iš ginčo patalpų išsikrausčiusi nebuvo ir civilinius ginčus teismuose su atsakove nutraukė tik po to, kai laimėjo konkursą ir sudarė nuomos sutartį.
30. Kaip nurodo pati ieškovė procesiniuose dokumentuose ir kaip nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, ieškovei laimėjus konkursą ir ieškovės atstovams nuvykus į ginčo patalpas bei paklausus buvusios nuomininkės atstovų, kada bus atlaisvintos ginčo patalpos, buvusios nuomininkės atstovai nurodė, kad yra apskundę atsakovės vykdyto konkurso rezultatus ir be teismo sprendimo iš patalpų neišsikraustys. Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovė, žinodama apie egzistuojantį ginčą tarp UAB „Lumina LT“ ir atsakovės, apie neketinimą atlaisvinti patalpas, nebūtų dalyvavusi tokiame konkurse. Nurodė, kad ieškovė planavo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. jau būti ne tik perėmusi patalpas, tačiau ir investavusi apie 500 tūkst. Eur įsirengti patalpas pagal planuojamos vykdyti veiklos pobūdį ir pradėti vykdyti veiklą. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovei patalpų perdavimo operatyvumas buvo viena iš esminių dalyvavimo konkurse sąlygų, o aplinkybė, kad atsakovė objektyviai negalės įvykdyti pareigos perduoti patalpas, turėjo esminės reikšmės ieškovei sprendžiant dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo.
31. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad atsakovės patvirtintame Apraše nebuvo aiškiai nustatyta per kiek laiko esant užimtoms patalpos konkurso laimėtojas gali tikėtis patalpų perdavimo. Aprašo 25 punkte nustatyta, kad jei turto nuomos konkursas buvo skelbtas dėl turto, kuris dar nėra laisvas, nuomos, turto nuomos konkurso laimėtojas ir turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo pasirašo nuomos sutartį ne anksčiau kaip kitą dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju. Pasirašius turto perdavimo ir priėmimo aktą su buvusiu turto naudotoju nedelsiant apie tai raštu informuojamas turto nuomos konkurso laimėtojas. Esant nustatytam tokiam reguliavimui ir patalpoms esant užimtoms buvusio nuomininko, kuris geruoju patalpų neatlaisvina, patalpų nuomos viešą konkursą laimėjęs subjektas atsiduria neapibrėžtoje situacijoje, kuomet patalpų perdavimas konkurso laimėtojui priklauso nuo patalpų neatlaisvinančio subjekto valios. Šiuo atveju, buvusiai ginčo patalpų nuomotojai UAB „Lumina LT“ neketinant atlaisvinti ginčo patalpų ir esant apskundus tiek atsakovės vykdyto konkurso organizavimą tiek konkurso rezultatus, ieškovė negalėjo numatyti, kada patalpos bus atlaisvintos, kadangi ginčas dėl viešo konkurso vykdymo ir jo rezultatų gali užtrukti mažiausiai kelis mėnesius, o ginčą laimėjus buvusiai nuomininkei UAB „Lumina LT“, ieškovė apskritai netektų teisės sudaryti ginčo patalpų nuomos sutarties su atsakove. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė ketino priverstinai iškraustyti buvusią patalpų nuomininkę, o net ir atsakovei ėmusis priverstinių iškraustymo veiksmų, iškeldinimas iš patalpų galimas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tai taip pat sukuria patalpų nuomos konkurso laimėtojui papildomą patalpų atlaisvinimo atidėjimą.
Dėl pradinio įnašo paskirties
32. Nagrinėjamo konkurso atveju pradinis įnašas ir atsakovės teisės jį pasilikti savo esme nėra netesybos, pradinis įnašas yra iš esmės skirtas būsimos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties prievolių įvykdymui užtikrinti. Nuomos sutarties projekto 3 punkte nustatyta, kad nuomininkui, sudariusiam sutartį po nuomos konkurso, pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, lieka nuomotojui kaip sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas ir grąžinamas pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą, su sąlyga, kad nuomininkas tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Aprašo 23 punkte nustatyta, kad pradinis turto nuomos konkurso laimėtojo įnašas lieka nuomotojui kaip sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas ir grąžinamas pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą, su sąlyga, kad nuomininkas tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintame Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 35 punkte nustatyta, kad konkurso laimėtojo pradinis įnašas įskaitomas į valstybės turto nuompinigius.
33. Pradinio įnašo grąžinimo konkurso laimėtojui sąlygų nustatymas yra tam tikra savivaldybei priklausančio turto racionalaus panaudojimo, siekiant kuo geriau tenkinti viešuosius interesus, garantija. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010).
34. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovės ieškovei negrąžinamas pradinis įnašas nėra skirtas atsakovės išlaidoms, rengiant konkursą, padengti. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad turto nuomos konkurso organizavimo tiesiogines išlaidas padengia nuomotojas.
35. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad dėl ieškovės atsisakymo sudaryti nuomos sutartį atsakovės patyrė nuostolių. Atsakovė byloje neginčija, kad po UAB „Lumina LT“ ir atsakovės sudarytos patalpų nuomos sutarties pabaigos (2018 m. gruodžio 31 d.) UAB „Lumina LT“ toliau naudojosi patalpomis ir mokėjo nuomos mokestį.
36. Šioje nutarties dalyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės ieškovei negrąžinamo pradinio įnašo pagrindinė paskirtis nėra baudinė ar nuostolių atlyginimo, o įnašas užtikrina būsimų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl pradinio įnašo negrąžinimas iš esmės galimas tik tokiu atveju, kai konkurso dalyvis atsisako sutarties sudarymo nesant svarbių priežasčių.
Dėl Aprašo nuostatų
37. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad pagal atsakovės patvirtintą Aprašą, konkurso laimėtojui atsisakius sudaryti nuomos sutartį, nėra reikalaujama įvertinti konkurso laimėtojo atsisakymo sudaryti nuomos sutartį priežasčių ir vien atsisakymo sudaryti sutartį faktas suponuoja pradinio įnašo negrąžinimą nevertinant tokio atsisakymo priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, aprašo nuostatos šiuo aspektu yra iš esmės ydingos ir sudaro pagrindą atsakovei nevertinant konkurso laimėtojo atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, net ir joms esant pateisinamoms, kaip, pavyzdžiui, nesant perspektyvų artimiausiu metu konkursą laimėjusiam dalyviui pradėti naudoti patalpomis dėl patalpų užimtumo.
38. Taip pat pažymėtina, kad Aprašo nuostatos, kuriomis remdamasi atsakovė negrąžina ieškovei jos sumokėto pradinio įnašo, jas taikant ginčo situacijai, neleidžia negrąžinti ieškovei jos sumokėto pradinio įnašo. Kaip jau minėta, Aprašo 24 punkte nustatyta, kad jeigu konkurso dalyvis, pripažintas laimėtoju, per Aprašo 25 punkte nustatytą terminą nesudaro nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas. Aprašo 25 punkte nustatyta, kad turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo ir turto nuomos konkurso laimėtojas arba jo atstovas ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos pasirašo nuomos sutartį, parengtą pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą pavyzdinę sutarties formą. Jei turto nuomos konkursas buvo skelbtas dėl turto, kuris dar nėra laisvas, nuomos, turto nuomos konkurso laimėtojas ir turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo pasirašo nuomos sutartį ne anksčiau kaip kitą dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju. Pasirašius turto perdavimo ir priėmimo aktą su buvusiu turto naudotoju nedelsiant apie tai raštu informuojamas turto nuomos konkurso laimėtojas.
39. Kaip matyti iš Aprašo 25 punkto formuluotės, punkte aptartos dvi situacijos: 1) patalpoms esant laisvoms – turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo ir turto nuomos konkurso laimėtojas arba jo atstovas ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos pasirašo nuomos sutartį; 2) patalpoms esant užimtoms – turto nuomos konkurso laimėtojas ir turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo pasirašo nuomos sutartį ne anksčiau kaip kitą dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju. Taigi, patalpoms esant užimtoms, atsakovė negrąžinti ieškovei jos sumokėto pradinio įnašo gali tik tuo atveju, jeigu ieškovė nesudarytų nuomos sutarties su atsakove po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo su buvusiu turto naudotoju. Kaip jau šioje byloje nustatyta, atsakovei ginčo patalpos taip ir nebuvo grąžintos, buvusi turto naudotoja turto perdavimo ir priėmimo akto su ieškove nepasirašė ir nebuvo pagrindo tikėtis, kad šis aktas artimiausiu metu bus pasirašytas.
40. Taip pat pažymėtina, kad pagal Aprašo 25 punkto nuostatas, patalpoms esant užimtoms, ir esant pasirašytam turto perdavimo ir priėmimo aktui, nėra nustatytas terminas, per kurį turi būti pasirašyta konkurso laimėtojo ir atsakovės sutartis dėl turto nuomos – nurodyta tik tai, kad nuomos sutartis pasirašoma ne anksčiau kaip kitą dieną po turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Taigi, net ir esant situacijai, kad yra pasirašytas turto perdavimo ir priėmimo aktas tarp buvusio patalpų naudotojo ir atsakovės, esant nenustatytam galutiniam terminui, per kurį turi būti pasirašyta turto nuomos sutartis su konkurso laimėtoju, nėra galimas Aprašo 24 punkto taikymas. Net ir vertinant situaciją, kad Aprašo 25 punkto formuluotė reiškia, jog patalpų nuomos sutartis, patalpoms esant užimtoms ir ateityje jas perduodant turto perdavimo ir priėmimo aktu, pasirašoma per Aprašo 25 punkte nustatytą terminą, taikomą patalpoms esant laisvoms (ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos), tokiu atveju taip pat nėra galimas Aprašo 24 punkto taikymas (pradinio įnašo negrąžinimas), kadangi turto perdavimo ir priėmimo aktas nagrinėjamu atveju nebuvo pasirašytas, todėl neprasideda Aprašo 25 punkte nustatyto galutinio termino skaičiavimas (ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos). Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytas Aprašo 24 ir 25 punktų sisteminis aiškinimas neleidžia atsakovei negrąžinti ieškovei jos sumokėto pradinio įnašo.
Dėl bylos procesinės baigties, ieškovės reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų
41. Dėl ankstesnėse šios nutarties dalyse nurodytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Aplinkybės, kad atsakovė nenurodė visos konkurso dalyviams aktualios ginčo patalpų užimtumo ir nenumatomo atlaisvinimo informacijos, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė, vykdydama ginčo patalpų nuomos konkursą elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, netinkamai įgyvendino Aprašo 6.10 papunkčio nuostatą, taip pat pažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalį. Atsakovės neatskleista informacija turėtų esminės reikšmės ieškovės apsisprendimui dalyvauti ginčo patalpų nuomos konkurse, todėl ieškovei sužinojus apie ginčo patalpų užimtumą ir ginčus dėl patalpų nuomos, ieškovė dėl pateisinamų priežasčių atsisakė sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį. Taip pat esant nustatytoms aplinkybėms, kad pradinio įnašo paskirtis šiuo atveju nėra konkurso organizavimo išlaidų padengimas ar netesybos, o būsimų konkurso laimėtojo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas, bei aplinkybei, kad pagal Aprašo nuostatas nagrinėjamoje situacijoje pradinio įnašo negrąžinimas apskritai nėra galimas, konstatuotina, kad pradinis įnašas atsakovės ieškovei negrąžinamas nepagrįstai.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė nepagrįstai, todėl ieškovės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai (CPK 330 straipsnis).
43. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti ne tik pradinį įnašą, tačiau ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. liepos 31 d. (po ieškovės atsisakymo sudaryti nuomos sutartį) iki 2020 gegužės 5 d., kurios sudaro iš viso 1 224,56 Eur (294 dienos x 5 proc. x 30 405,75 Eur). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, atsakovė turėjo pradinį įnašą grąžinti ieškovei, tačiau šios piniginės prievolės nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 224,56 Eur palūkanos.
44. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 31 630,31 Eur (30 405,75 Eur + 1 224,56 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
45. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 699 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, 699 Eur žyminis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinas ir 699 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teofarma“ ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teofarma“, juridinio asmens kodas 135815688, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 30 405,75 Eur (trisdešimties tūkstančių keturių šimtų penkių eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų) viešo konkurso pradinį įnašą, 1 224,56 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų ir penkiasdešimt šešių euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 31 630,31 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimties eurų ir trisdešimt vieno euro cento) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 699 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teofarma“, juridinio asmens kodas 135815688, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 699 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Vigintas Višinskis