Civilinė byla Nr. e2-117-179/2016

(Proceso  Nr.2-13-3- 01991-2015-7)

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.2; 3.2.6.4.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 3 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas,

sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei

dalyvaujant ieškovės UAB „Eurovudas“ atstovei, advokatei L. M.

atsakovės UAB „Eurowood. LT“ atstovui A. V., advokatui D. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eurovudas“ ieškinį atsakovei UAB „Eurowood. LT“ dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo ir

nustatė:

Ieškovės atstovė adv. L. M. nurodė, kad ieškovas įregistruotas kaip juridinis asmuo pavadinimu UAB „Eurovudas“ Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre nuo 2003m. liepos 21d. Ieškovas 2004 m. kovo 1d. įregistravo domeną „eurowood. Lt“, kuris naudojamas ieškovo internetinės svetainės talpinimui, kuris yra aktyvus bei veikiantis. 2014 m. kovo 14 d. ieškovas taip pat padavė paraišką LR valstybiniam patentų biurui įregistruoti prekės ženklą „Eurovudas eurowood. Lt, registracijos Nr. 70265.

Pažymėtina, kad ieškovo pagrindinė veikla yra medinių gaminių (sodo namelių, vasarnamių, garažų ir kt. gamyba, jų didmeninė ir mažmeninė gamyba, prekyba mediena. Tai patvirtina ieškovo įstatai, bei ieškovo sudaromos vykdomos veiklos sutartys.

Valstybės įmonėje Registrų centro Juridinių asmenų registre 2012 m. balandžio 6d. buvo įregistruotas atsakovas pavadinimu UAB „Eurowood.LT“. Tuo tarpu atsakovas vykdo labai panašią veiklą, kaip ir ieškovas – medienos, statybinių medžiagų didmeninę ir mažmeninę prekybą. Tai patvirtina atsakovo įstatai ir atsakovo sudaromos vykdomos veiklos sutartys.

Atsakovas, įregistravęs įmonę, kurios pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo įmonės pavadinimą savo veiksmais pažeidžia ieškovo teisę į juridinio asmens pavadinimą. Sutinkamai su CK 2.39 str. juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Įpareigojimas juridiniam asmeniui turėti savo pavadinimą grindžiamas poreikiu asmenį individualizuoti. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, panašumo į kitų asmenų juridinių asmenų pavadinimus. Atsakovo įmonės pavadinimas UAB „Eurowood. LT klaidina visuomenę dėl jo panašumo į ieškovo juridinio asmens pavadinimą UAB „Eurovudas“.

Ieškovas prašo uždrausti atsakovui bendrovės UAB „Eurowood. LT" pavadinime naudoti žymenį „Eurowood", tapatų ieškovo uždaros akcinės bendrovės  „Eurovudas" pavadinime esančiam žymeniui, įpareigoti atsakovą UAB „Eurowood. LT" per 30 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį jokių klaidinamai panašių savybių su ieškovo bendrovės pavadinimu „Eurovudas", priteisti  iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas sumoje 2850,30 Eur.

Atsakovo UAB „Eurowood. LT“ atstovas adv. D. M. ieškinio nepripažįsta ir nurodė, kad Lietuvos  kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Jų manymu, kad abiejų įmonių pavadinimų pradžioje naudojamas žodinis elementas „Euro“ yra visiškai tapatus, ieškovo pavadinimo elementas „Vudas“  ir atsakovo pavadinimo elementas „Wood“ yra labai panašūs yra visiškai nepagrįstas nes vienas elementas sulietuvintas , o kitas yra angliškas ir neturi jokios prasminės reikšmės nei lietuvių nei anglų kalbose. Tarp šių žodinių elementų nėra semantinio panašumo. Atsakovas pažymi, kad ieškovo dublike cituota teismų praktika, kurioje numatyta, kad kai lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimuose, be pasikartojančio bendrinio žodžio, yra ir kitų skirtingų reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertinama pavadinimo visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009). Tačiau dublike akcentuojamas tik tariamas atsakovo UAB „Eurowood.LT“ ir ieškovo UAB „Eurovudas“ pavadinimų fonetinis panašumas, visiškai neatsižvelgiant į kitus minėtų pavadinimų skirtumus: skirtingą grafinį pavadinimų užrašymą (skirtingas raides, naudojamus papildomus žodžius ir skiriamuosius elementus), fonetinį pavadinimų skirtumą, nulemtą skirtingų pavadinimų galūnių raidžių ir papildomų žodinių elementų naudojimo, ir semantinį pavadinimų skirtumą. Kadangi šalys rinkoje nekonkuruoja prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Uždara Akcinė bendrovė „Eurovudas“, priklausanti ieškovui, įregistruota 2003 m. liepos 21 d., UAB „Eurowood. LT“, priklausanti atsakovui, įregistruota 2012 m. balandžio    6 d.

Ieškovas ieškinį grindė jo teisės į pavadinimą pažeidimu (CK 2.39 str. 3d., 2.42 str. 1d., Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 8 str.), Konkurencijos įstatymo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pažeidimu (16 str. 1d.1p., 17 str. 1d.).

Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, ginama tiek pagal CK 2.42 straipsnio, tiek pagal Paryžiaus konvencijos 8-10 straipsnių nuostatas.

Įpareigojimas juridiniam asmeniui turėti savo pavadinimą grindžiamas poreikiu (būtinumu) asmenį individualizuoti, t.y. atskirti jį nuo kitų juridinių asmenų ar jų padalinių. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.

Pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „tapatus“ apibrėžia kaip „toks pat, identiškas, tolygus“. Tas pats žodynas žodį „panašus“ apibrėžia kaip turintį tų pačių arba artimų ypatybių. Taigi juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų.

Abejuose šalių registruotuose pavadinimuose yra naudojamas tapatus žodis „Eurowood“. Be minėto tapataus žodžio „Eurowood“ pavadinimuose yra naudojami ir kiti žodžiai. Kai lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose, bei be pasikartojančio bendrinio žodžio, yra ir kitų, skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertinta pavadinimo visuma, t.y. šios visumos, o ne atskirų elementų panašumas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 02 02 nutarimu Nr. N-2 (91) „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą, kurie daromi iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme. Įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą žymi žodžių junginiai akcinė bendrovė, viešoji įstaiga, uždaroji akcinė bendrovė leidykla, savivaldybės įmonė, valstybės įmonė ir kt. Simboliniais pavadinimais nelaikytini tokie pavadinimai, kurių pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas, pvz.: „Joniškio pieninė“, „Klaipėdos vaikų ligoninė“, „Žirmūnų vaistinė“, „Architektų dirbtuvės“, „Kompiuterijos centras“, „Klaipėdos kelionių agentūra“. Tokie pavadinimai yra tiesioginės reikšmės. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimams, daromiems iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę reikšmę, taikomi kiti teisės aktais nustatyti darymo ir rašymo reikalavimai. Tiesioginę reikšmę turintys žodžiai, reiškiantys bendrinį įmonės vardą ir rodantys jos veiklos sritį, pobūdį ar licencijuojamos veiklos rūšį, vartojami su konkretinamaisiais tiesioginės ar simbolinės reikšmės žodžiais, jie kartu su jais sudaro skiriamosios reikšmės pavadinimą. Veiklos sritį ar pobūdį reiškiantys tiesioginės reikšmės žodžiai, vartojami su simboliniais vardais, su jais nesusilieja, o yra šalutinė, net grafiškai atskirta skiriamosios reikšmės pavadinimo dalis: simbolinis vardas rašomas su kabutėmis (simbolinio vardo kabutes gali atstoti kitas šriftas), tiesioginės reikšmės gimininiai žodžiai – paprastu būdu.

Minėtasis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pavadinimas UAB  „Eurovudas“ yra sudarytas iš įmonės teisinę formą nusakančio (uždara akcinė bendrovė), įmonės rūšinio pavadinimo iš tiesioginės reikšmės žodžių (Euro) ir simbolinio pavadinimo (vudas). Tokia UAB „Eurovudas“ pavadinimo visuma taip pat pagrįstai leidžia tvirtinti, kad atsakovo naudojamame juridinio asmens pavadinime žodis „Eurowood" yra akivaizdžiai dominuojantis (pagrindinis), t.y. šis žodis yra stiprusis ir pagrindinis atsakovo juridinio asmens pavadinimo elementas. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo juridinio asmens pavadinimą UAB „Eurowood. LT“, kuriame pagrindinis elementas yra simbolinis pavadinimas „Eurowood“. Atsakovo naudojamame juridinio asmens pavadinime žodis „Eurowood" yra akivaizdžiai dominuojantis (pagrindinis), t.y. šis žodis yra stiprusis ir pagrindinis atsakovo juridinio asmens pavadinimo elementas. Vizualiai atsakovo naudojamame juridinio asmens pavadinime žymuo „Wood" yra išskiriamas, kadangi nuo silpnojo atsakovo pavadinimo elemento „LT" jis yra atskirtas tašku.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad kaip ir prekių ženklai, taip ir juridinių asmenų pavadinimai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio išskirtinumo (ar atvirkščiai – neišskirtinumo), gali būti vadinamieji „stiprūs“ bei „silpni“. Tai yra, vienų juridinių asmenų pavadinimų skiriamoji (identifikacinė) funkcija (CK 2.39 straipsnis) bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“. Nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“ be kita ko priklauso kitų prekių ženklų bei juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas, t. y. atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“. Vadinamojo „stipraus“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo (t. y. sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju, kitų prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas bus griežtesnis, negu prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio. Tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams ar juridinių asmenų pavadinimams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo atveju, bus skirtinga.

              Nustačius, kad pavadinimuose žodžiai „Eurovudas“ ir „Eurowood. LT “ yra pavadinimų išskirtinumą nulemiantys elementai, neabejotinas jų panašumas dėl tapataus žodžio „medis“.

Ieškovo ir atsakovo juridinių asmenų pavadinimų panašumą, ieškovo registruotą Bendrijos prekės ženklą, kurį sudaro stilizuotu šriftu užrašyto žodžio „Eurovudas“ bei grafinių elementų kompozicija, ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo panašumą lemia naudojamų juridinių asmenų pavadinimų išskirtinumą nulemiančio elemento ir prekių ženklo žodinio žymens fonetinis ir semantinis panašumas. Todėl darytina išvada, kad atsakovo naudojamas juridinio asmens pavadinimas yra panašus į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą.

Tačiau tam tikras pavadinimo panašumo egzistavimas savaime negali sukelti teisės subjektui negatyvių pasekmių, nes pagrindinė juridinio asmens pavadinimo paskirtis yra atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika orientuoja, kad, vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus.

Nors šalių juridinių asmenų pavadinimų formalios lyginamosios analizės aspektu atidus ir apdairus asmuo neturėtų supainioti šių dviejų juridinių asmenų, nes jų pilnų pavadinimų panašumo laipsnis neturėtų suklaidinti dėl pavadinimų turinio, tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju faktinio pobūdžio veiksmai ir veiksniai yra svaresni už formalius teisinius.

Nustatytosios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo ir atsakovo juridinių asmenų pavadinimai yra klaidinamai panašūs, tapatūs žodžių junginiai klaidina visuomenę bei pažeidžia ieškovo, kaip juridinio asmens, teises.

Kilus ginčui tarp ūkinės veiklos subjektų, kurie konkuruoja rinkoje, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, vertintina, kad pavadinimų panašumu buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, o nurodyto principo pažeidimas gali iškreipti rinką, sukelti jos dalyviams nuostolių, o iš to gali kilti civilinė atsakomybė. Kaip savo nutartyse yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panašaus į kito juridinio asmens pavadinimą pavadinimo naudojimas kitiems juridiniams asmenims gali būti svarbus konkurencijos požiūriu, nes naudojimasis panašiu pavadinimu vertinamas kaip kenkiantis kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Ieškovas ir atsakovas, užsiimdami analogiška veikla Lietuvos teritorijoje susiduria su tarpusavio konkurencija ir Konkurencijos įstatymo prasme yra laikytini konkurentais.

Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas nustatytas ir detalizuotas Konkurencijos įstatymo 2 ir 16 straipsniuose, o pažeistų teisių gynimas – to paties įstatymo 17 straipsnyje bei Paryžiaus konvencijos 10 bis straipsnyje. Konkurencijos įstatymo 16 str. l dalies l punkte įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

Nebuvo paneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog UAB „Eurowood.LT" naudodama į ieškovo juridinio asmens pavadinimą panašų pavadinimą nepagrįstai siekia pasinaudoti ieškovo reputacija ir gauti naudos sau. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra žinomas rinkoje ir jo reputacija yra nepriekaištinga, atsakovas, savindamasis ieškovo pavadinimo dominuojantį elementą, siekia nesąžiningai pasinaudoti ieškovo susikurta reputacija. UAB „Eurovudas“ savo vardo žinomumo sukūrimui ir teikiamų paslaugų reklamai bei informacijos apie bendrovę skleidimui nuolat skiria dideles pinigų sumas, kurios paskirstomos reklamai (bukletų, brošiūrų, informacinių lapelių ir kt. reklaminės medžiagos gamyba), dalyvavimui parodose, paramos teikimui rinkoje yra žinomas ir vertinamas kaip patikimas partneris, teikiantis rinkai kokybiškas paslaugas bei produkciją. Aukščiau įvardinti UAB „Eurowood.LT" neteisėti veiksmai daro ir ateityje gali padaryti žalos ieškovo reputacijai ir ją susilpninti, kadangi ieškovo teikiamų paslaugų ir parduodamų produktų spektras yra gerokai platesnis nei atsakovo, todėl potencialūs UAB „Eurovudas“ klientai suklydimo įtakoje pasirinkę UAB „Eurowood.LT" bei negavę iš jos reikiamų paslaugų ar produktų, painiodami šią bendrovę su UAB „Eurovudas", gali susidaryti neigiamą nuomonę apie UAB „Eurovudas“ , ko pasėkoje gali susilpnėti ir būti padaryta žalos ieškovo reputacijai.

Nuo pat UAB „Eurowood.LT" įsteigimo ši bendrovė, neturėdama jokio ieškovo UAB „Eurovudas“ sutikimo, leidimo ir pan., savavališkai savo veikloje naudoja juridinio asmens pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo naudojamą juridinio asmens pavadinimą. Teismas vertina pagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovas UAB „Eurowood.Lt" skiriamąją reikšmę turinčius žodžius juridinio asmens pavadinime naudojo veikdamas savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda. Be to , atsakovas ir ieškovas viešai nurodo itin panašias vykdomas veiklas – internetiniuose puslapiuose nurodoma, kad atsakovo veiklos sritys yra mediena, jos gaminiai , malkos , medžio apdorojimas, kai tuo tarpu ieškovo vykdoma veikla apima medieną, medienos gaminius. Taigi, pagal viešai visuomenei prieinamą informaciją apie ieškovą ir atsakovą, akivaizdu, abiejų įmonių vykdoma nurodyta tapati ar labai panaši, dėl ko yra klaidinami ne tik esami ieškovo ir atsakovo klientai, bet ir būsimi klientai. Ieškovo ir atsakovo vykdomos veiklos yra labai panašios ir klaidina visuomenę. Atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

Neteisėtas naudojimasis kito juridinio asmens pavadinimu (prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudojant pavadinimą be sutikimo) yra neleidžiamas, o juridinis asmuo, kurio teisės tokiu būdu pažeidžiamos, gali kreiptis į teismą teisminės gynybos CK 2.42 straipsnio pagrindu, ir reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 31 euras žyminio mokesčio, 968 Eur už ieškinio parengimą, 968 Eur už dubliko parengimą, 605 Eur už atstovavimą teisme, 278,30 Eur už UAB RAIT atliktą visuomenės nuomonės apklausą ir viso bendroje sumoje ieškovas patyrė 2850,30 Eur dydžio išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą. Įvertinus, kad ieškovo advokatas konsultavo klientą, rengė  ieškinį ir dubliką, dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, darytina išvada, jog ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 2572 Eur, kurios yra būtinos ir  priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 - 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti pilnai.

Uždrausti atsakovui UAB „Eurowood. LT" pavadinime naudoti žymenį „Eurowood", tapatų ieškovo UAB „Eurovudas" pavadinime esančiam žymeniui „Eurowood“.

Įpareigoti atsakovą UAB „Eurowood. LT" per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą UAB „Eurowood. LT" į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį jokių klaidinamai panašių savybių su ieškovo UAB „Eurovudas" pavadinime esančiu žymeniu „Eurowood".

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurowood.LT“ ieškovui UAB „Eurovudas du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 30 centų ( 2850,30Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos   teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                   Jonas Čirvinskas