Civilinė byla Nr. e2A-479-372/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06366-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;
2.6.8.10.; 2.6.16.3.; 2.6.16.12.;
3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;
3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-528-797/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diversas“ ieškinį atsakovams N. J., uždarajai akcinei bendrovei „Auto moto NG“, tretiesiems asmenims Lietuvos kariuomenei ir R. B. dėl skolos už nuomą, nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Diversas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. J. ir UAB „Auro moto NG“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 976,27 Eur dydžio skolą; 5210,60 Eur dydžio patirtus nuostolius (žalą); bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Nissan Primastar, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovė ir atsakovas N. J. sudarė automobilio nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė 2019-10-25 priėmimo-perdavimo aktu perdavė automobilį atsakovui. Automobilį atsakovas turėjo grąžinti 2019-10-28.
3. 2019-10-28 atsakovui negrąžinus automobilio ir su juo susisiekus telefonu, šis pranešė, kad automobilis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas, bei nurodė, kad automobilis yra policijos žinioje.
4. 2019-10-29 ieškovė kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyrių su prašymu grąžinti sulaikytą automobilį. 2019-10-30 ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą, kad automobilio nuoma tęsiama iki automobilis bus sugrąžintas ieškovei. 2019-11-14 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyrius grąžino automobilį.
5. 2019-11-28 atsakovas pateikė ieškovei paaiškinimą apie įvykį iš kurio turinio paaiškėjo, kad automobilis buvo pernuomotas (subnuomotas) trečiajam asmeniui. 2019-11-28 ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEL Nr. 14980, kurios suma 976,27 Eur, atsakovo nurodytam asmeniui – atsakovei UAB „Auto moto NG“ už automobilio nuomą (2019-10-25–2019-11-14), už kuro trūkumą ir už kitus įsipareigojimus pagal automobilio nuomos sutartį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Auto moto NG“ dėl 2019-11-28 PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo ir kitų būsimų nuostolių atlyginimo, kurie turėjo paaiškėti po automobilio remonto, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė apmokėti sąskaitą ir aiškiai davė suprasti, kad jokių nuostolių už sugadintą automobilį neatlygins nei dabar, nei ateityje.
6. Ieškovė nurodė, jog detalios automobilio subnuomos ir eismo įvykio aplinkybės paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui protokoline nutartimi ieškovę įtraukus į civilinę bylą Nr. e2-2198-1014/2021 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-476-1014/2022 pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – R. B., L. B., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB ,,Diversas“, N. J., UAB ,,Auto moto NG“. Paaiškėjo, kad automobilį pagal Transporto priemonių nuomos be vairuotojo paslaugų sutartį Nr. PPS-2019.12 ir 2019-10-25 Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą UAB „Auto moto NG“ perdavė Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinei. 2019-10-26 apie 16 val. 17 min. kelyje (duomenys neskelbtini) 13 km 280 m, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Nissan Primastar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 ir 157 punktų reikalavimus (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui), nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui BMW R 1200GS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. B., dėl to eismo įvykio metu buvo sutrikdyta motociklo vairuotojo sveikata, vairuotojas pristatytas į (duomenys neskelbtini). 2019-10-28 R. B. pareikštas įtarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalies ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovė pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos jai nėra sumokėta pagal 2019-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEL Nr. 14980, kurios suma 976,27 Eur. Ieškovė po 2019-10-26 eismo įvykio savo sąskaita atliko automobilio remontą ir patyrė kitas papildomas išlaidas dėl atsakovų kaltės, todėl atsakovams geranoriškai nesumokant skolos ir neatlyginus nuostolių bei atsisakant bendradarbiauti, ieškovė priversta savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme.
8. Ieškovė nurodė, kad remdamasi automobilio nuomos sutarties nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis 2019-11-28 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2019-10-25 iki 2019-11-14, už kuro trūkumą pagal kuro užpylimo kvitą ir pagal kitas automobilio nuomos sutarties nuostatas, bendra sąskaitos suma 976,27 Eur su PVM. A. N. J. nurodymu PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta faktiniam automobilio naudotojui – atsakovei UAB „Auto moto NG“. A. N. J. PVM sąskaitą-faktūrą priėmė ir ją pasirašė, t. y. patvirtino sąskaitoje nurodytų duomenų (turinio) teisingumą ir pagrįstumą. Sąskaitoje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas – iki 2019-11-28, tačiau sąskaita liko neapmokėta.
9. Ieškovė nurodė, jog aplinkybių, kad atsakovė UAB „Auto moto NG“ subnuomavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį, įrodinėti nereikia, atsakovai Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-476-1014/2022 šių aplinkybių neneigė ir jų neginčijo. Ieškovė nei žodžiu, nei raštu nedavė sutikimo subnuomoti automobilį. Be to, automobilio nuomos pagrindinių sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad ,,Klientas neturi teisės perduoti naudotis automobiliu tretiesiems asmenims arba jį subnuomoti. A. N. J., perduodamas automobilį atsakovei UAB „Auto moto NG“ ir leisdamas jį subnuomoti, pažeidė automobilio nuomos pagrindinių sąlygų 2.3 punktą, todėl atsakovui N. J. taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Atsakovė UAB „Auto moto NG“ nebuvo automobilio nuomos sutarties šalis, tačiau pagal faktą naudodama svetimą turtą, subnuomojo automobilį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinei. Atsakovė UAB „Auto moto NG“, nepranešdama ieškovei apie ketinimą subnuomoti automobilį, neinformuodama ieškovės apie subnuomos sutarties turinį (sąlygas) ir neturėdama ieškovės rašytinio sutikimo, neturėjo teisės automobilį subnuomoti. Atsakovės UAB „Auto moto NG“ atsakomybė kyla iš delikto teisinių santykių.
10. Ieškovė nurodė, kad atsakovų veiksmų bendrumas pasireiškė tuo, kad jie veikė bendrai, turėdami bendrą interesą, siekdami neteisėtais veiksmais iš ieškovės išsinuomoto automobilio gauti naudos jį subnuomavus, kartu atliko neteisėtus veiksmus – perdavė (subnuomavo) automobilį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinei. A. N. J. perdavus automobilį atsakovei UAB „Auto moto NG“, o šiai neteisėtai jį subnuomavus Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinei, t. y. šios rinktinės (duomenys neskelbtini), jo kaltais veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu automobilis buvo sugadintas. Taigi atsakovų neteisėti veiksmai (automobilio neteisėtas perdavimas / subnuomavimas) yra pakankamai glaudžiai susiję su atsiradusiomis žalingomis pasekmėmis (automobilio sugadinimu). Jeigu atsakovai nebūtų neteisėtai subnuomavę automobilio, automobilis nebūtų perduotas valdyti rinktinės karininkui ir neigiamų padarinių (žalos) nebūtų atsiradę.
11. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Auto moto NG“ savo internetiniame puslapyje, kaip vieną iš savo vykdomos veiklos krypčių, nurodo būtent automobilių nuomos paslaugas. A. N. J., perduodamas automobilį atsakovei UAB „Auto moto NG“, neabejotinai žinojo, kokiam tikslui automobilis bus panaudotas. Atsakovai, perduodami (subnuomodami) svetimą turtą (automobilį (padidinto pavojaus šaltinį)), negalėjo nežinoti, kad neturi teisės automobilio subnuomoti ir yra didelė rizika, jog automobilis bus sugadintas, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovai, neteisėtai subnuomavę automobilį, privalo atsakyti už subnuomotojo veiksmus ir solidariai atsakyti už ieškovei padarytą žalą.
12. Ieškovė nurodė, jog savo sąskaita automobilį suremontavo, t. y patyrė tiesioginius nuostolius, kurie atsirado kaip 2019-10-26 eismo įvykio pasekmė. Už automobilio remontą ieškovė sumokėjo 3128,70 Eur. Ieškovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių nuoma, taigi ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti pajamas iš automobilio nuomos. Tačiau 2019-11-14 atsiėmus automobilį iš policijos, jo nebuvo galima ne tik toliau nuomoti, bet ir eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį bei dalyvauti viešajame eisme dėl 2019-10-26 eismo įvykyje padarytų sugadinimų (išdaužytų langų, kėbulo apgadinimų ir kitų sugadinimų). Kadangi automobilio nebuvo galima nuomoti ir gauti iš nuomos pajamų, kurioms gauti ir buvo naudojamas šis automobilis, ieškovė laikotarpiu nuo automobilio atsiėmimo 2019-11-15 iki automobilio remonto pabaigos (2020-02-20) (už 98 dienas) patyrė 1376,90 Eur dydžio nuostolius negautų pajamų forma. Negautų pajamų dydis už automobilio nuomą per parą sudarė 20,00 Eur su PVM, taigi atskaičius 21 procento PVM bei 15 procentų pelno mokestį, gaunama 14,05 Eur už parą x 98 dienų = 1376,90 Eur. Be to, dėl atsakovų kaltės ieškovė, kaip automobilio savininkė, buvo priversta ginti savo teises ir teisėtus interesus samdydama teisininkus Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2198-1014/2021 / Nr. e2-476- 1014/2022, todėl patyrė 705,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Už žalą atsakingi atsakovai privalo atlyginti visus ieškovės patirtus 5210,60 Eur dydžio nuostolius.
13. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas N. J., sudarydamas automobilio nuomos sutartį, tapo teisėtu ir vieninteliu automobilio valdytoju ir asmeniškai prisiėmė iš sutarties kylančias pareigas (pačiam valdyti automobilį, neperduoti jo tretiesiems asmenims ir nesubnuomoti automobilio); atsakovai su ieškove liko neatsiskaitę; eismo įvykį, kurio metu ir buvo sugadintas automobilis, sukėlė neteisėtas automobilio valdytojas (trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karininkas, valdantis automobilį pagal subnuomos sutartį, kurią sudarė su atsakove UAB ,,Auto moto NG“), o automobilio nuomos pagrindinių sąlygų 2.1.3 punkte buvo numatyta, kad nuomininkui subnuomojus automobilį, Kasko draudimas negalioja; atsakovai iš anksto prisiėmė automobilio sugadinimo ir/ar praradimo riziką ir iš to galinčius kilti neigiamus padarinius; atsakovai yra atsakingi už nesumokėtą nuomą iki visiško automobilio susigrąžinimo (ieškovė atsiėmė automobilį iš policijos 2019-11-14), skola yra 976,27 Eur; ieškovė prašo nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 3128,70 Eur automobilio remontas ir 1376,90 Eur negautos pajamos; ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado pažeidus automobilio nuomos sutartį.
14. A. N. J. ir UAB „Auto moto NG“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (atsakovai sutiko sumokėti už faktinę automobilio nuomą iki autoįvykio, taip pat apmokėti kuro, įvykio administravimo mokestį bei frančizę (150,00 Eur)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovai nurodė, jog neneigia tos aplinkybės, kad UAB „Diversas“ nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Nissan Primastar“. Iki šio automobilio nuomos sutarties sudarymo atsakovė iš ieškovės nuomojo ne vieną automobilį, tarp šalių buvo susiklosčiusi automobilių nuomos praktika. Nors automobilio nuomos sutartis pasirašydavo atsakovės UAB „Auto moto NG“ darbuotojai, tačiau ieškovei buvo žinoma, kad tikroji nuomotoja yra būtent UAB „Auto moto NG“, kuri nuolat apmokėdavo ieškovės siunčiamas sąskaitas. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad atsakovė nuomojasi automobilius tam, kad juos subnuomotų. Automobilio nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą pasirašė UAB „Auto moto NG“ darbuotojas N. J., tačiau tikroji automobilio nuomininkė buvo atsakovė. Atsakovai apie įvykusį eismo įvykusį nedelsiant (tą pačią dieną) informavo ieškovę, iš eismo įvykio vietos telefonu buvo atsiųstos nuotraukos. Tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Auto Moto NG“ vyko nuolatinis bendradarbiavimas, buvo keičiamasi aktualia informacija.
16. Atsakovai nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį atsakovei UAB „Auto moto NG“ buvo atsiųsta sąskaita-faktūra TEL Nr. 14980. Atsakovė elektroniniu paštu informavo, kad sąskaitos apmokėti negalės, nes automobilis 2019-10-26 pateko į autoįvykį, automobilio pažeidimai neleido jo eksploatuoti, dėl pažeidimų automobilis tapo nevažiuojantis. Policija atliko tyrimą ir automobilis buvo saugojamas Mažeikių policijos komisariate. Atsakovė UAB „Auto moto NG“ nurodė, kad įsipareigoja sumokėti už faktinę automobilio nuomą iki autoįvykio, taip pat apmokėti kuro, įvykio administravimo mokestį bei frančizę (150,00 Eur). Su tokiais reikalavimais atsakovai sutinka.
17. Atsakovai pažymėjo, kad nuo 2019 m. lapkričio iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovė nesikreipė nei iš vieną iš atsakovų, prašydama apmokėti automobilio remonto išlaidas, nebuvo derinamos remonto darbų apimtys ir pan. Nebuvo kreiptasi ir į atsakovę UAB „Auto moto NG“, kurios veikla – automobilių remonto paslaugos.
18. Atsakovai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad draudimo bendrovė atsisakė mokėti draudimo išmoką vien dėl to, kad automobilis buvo subnuomuotas. Atsakovai tikrai nebūtų sudarę automobilio nuomos sutarties, jei būtų žinoję, kad automobilis nėra apdraustas Kasko draudimu. Ieškovei nepateikus duomenų apie Kasko draudimo egzistavimą ir dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, tikėtina, kad ieškovė net nebuvo apdraudusi automobilio šiuo draudimu. Pati ieškovė pažeidė automobilio nuomos sutarties nuostatas, neinformavo atsakovės apie nuomos sutarties nuostatų neatitikimus. Ieškovė nuomos sutartyje nurodė ir deklaravo atsakovei, jog automobilis apdraustas Kasko draudimu. Šiuo atveju ieškovė verčiasi, teikdama automobilio nuomos paslaugas, draudikui, apdraudžiant automobilį, šios aplinkybės turėjo būti žinomos. Taigi draudimo rizika buvo įvertinta, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė bus naudojama teikiant automobilio nuomos paslaugas. Atsakovų veiksmai neturėjo jokios įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Kadangi ieškovė deklaravo, jog tinkamai vykdė įsipareigojimų draudikui ir Kasko, draudimas galioja visa apimtimi, todėl ieškovė pirmiausia privalėjo kreiptis į draudiką, o draudikas privalėjo išmokėti draudimo išmoką.
19. Atsakovai nurodė, jog automobiliu patekus į autoįvykį, jie nebeturėjo galimybės juo naudotis. Vyko tyrimas, automobilis buvo saugomas policijoje. Šios aplinkybės buvo žinomos ieškovei, lygiai taip, kaip buvo žinoma, kad automobilį gali atsiimti tik pati ieškovė. Dėl šių objektyvių, nuo atsakovų valios nepriklausančių aplinkybių, nebuvo galimybės automobilio grąžinti laiku. Nors ieškovė reikalauja sumokėti nuomą už laikotarpį nuo 2019-10-25 iki 2019-11-14, tačiau minėtu laikotarpiu atsakovams pakaitinis automobilis nebuvo suteiktas. Taigi iš esmės ieškovė reiškia reikalavimą priteisti nuomos mokestį už daiktą, kuriuo atsakovai realiai neturėjo galimybės naudotis. Be to, tai, kad atsakovas N. J. pasirašė ieškovės išrašytą sąskaitą, patvirtina tik jos gavimo faktą ir nereiškia, kad yra sutinkama su jos turiniu.
20. Atsakovai nurodė, kad buvo išnuomota naudota transporto priemonė, todėl remontuojant automobilį, pakeistų dalių ir detalių vertė turėjo būti apskaičiuota taikant nusidėvėjimo kriterijus. Atsakovei UAB ,,Auto moto NG“ nebuvo teikta jokių pretenzijų dėl automobilio remonto, atsakovė (užsiimanti automobilių remontu) neturėjo galimybės įsitikinti būtinų remonto darbų apimtimi ir negalėjo savo servise suremontuoti automobilį. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais ir, remontuodama automobilį, veikė savo rizika. Be to, iš didžiosios dalies ieškovės pateiktų sąskaitų neįmanoma identifikuoti, kad darbai buvo atliekami ar detalės keičiamos būtent šiam automobiliui, nepateikta remonto darbų detalizacija.
21. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė nurodė maksimalias negautas pajamas, jei automobilis visas 98 dienas būti išnuomotas, tačiau ieškovės negautos pajamos galėjo būti ir mažesnės ar net jų galėjo nebūti, jei automobilis ieškovės nurodytu laikotarpiu nebūtų išnuomotas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad automobilis realiai būtų išnuomotas, kad buvo sudarytos išankstinės nuomos sutartys ir pan.
22. Pasisakydami dėl 705,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kitoje civilinėje byloje, atsakovai nurodė, kad ieškovė turėjo šių išlaidų atlyginimo prašyti konkrečioje byloje. Atsakovai nebuvo atsakovais Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2198-1014/2021 / e2-476-1014/2022, jie neinicijavo šios bylos, jiems nebuvo reiškiami reikalavimai. Atsakovų veiksmai ar neveikimas niekaip nelėmė minėtos civilinės bylos iškėlimo ir ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų būtinumo. Priešingai, ieškovė patyrė atstovavimo išlaidas, pasinaudodama savo valia ir suteiktomis procesinėmis teisėmis.
23. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovai papildomai nurodė, kad, ieškovės teigimu, automobilis draustas Kasko draudimu, tačiau tokios informacijos ieškovė nepateikė, jeigu atsakovams būtų buvę žinoma, kad automobilis Kasko draudimu nedraustas, jie sutarties nebūtų sudarę; aiškinant sutarties nuostatą, numatančią, kad nuomininkui subnuomojus automobilį, Kasko draudimas negalioja, darytina išvada, kad nuomininko atsakomybė pagal šį punktą atsiranda tada, kai negalioja Kasko draudimas; išnuomota transporto priemonė nebuvo nauja, todėl pakeistų dalių ir detalių vertė turėjo būti apskaičiuota, taikant nusidėvėjimo kriterijus; didžiosios dalies ieškovės pateiktų sąskaitų neįmanoma identifikuoti, nepateikta remonto darbų detalizacija; apmokėti transporto priemonės remonto darbus turėjo Kasko draudimo draudikas; ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo prašyti kitoje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei UAB ,,Diversas“ solidariai iš atsakovų N. J. ir UAB ,,Auto moto NG“ 976,27 Eur skolą, 3128,70 Eur nuostolių, 1250,00 Eur negautų pajamų ir lygiomis dalimis iš atsakovų po 622,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo N. J. valstybei 8,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės UAB ,,Auto moto NG“ valstybei 8,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.
25. Teismas nurodė, kad dėl atsakovų kaltės automobilis buvo perduotas tretiesiems asmenims, pažeidžiant nuomos sutartį, ir ši faktinė aplinkybė nulėmė, jog automobilis nebuvo laiku grąžintas ieškovei.
26. Teismas sprendė, kad atsakovai solidariai privalo sumokėti už laikotarpį nuo 2019-10-25 iki 2019-11-14 nuomos mokestį, kuris yra 642,16 Eur, taip pat iš atsakovų solidariai priteistina už kuro trūkumą – 24,18 Eur, autoįvykio administravimą – 16,53 Eur ir 150,00 Eur suma.
27. Teismas pažymėjo, kad sudaryta nuomos sutartis draudė perduoti automobilį tretiesiems asmenims, o atsakovai neįrodė, jog ieškovė žinojo, kad automobilis bus subnuomojamas ir, kad buvo gautas ieškovės (nuomotojos) sutikimas jį perduoti tretiesiems asmenims. Teismas atkreipė dėmesį, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė dėl Kasko draudimo nebuvimo, nes jei jis ir būtų, o automobilis būtų perduotas tretiesiems asmenims, pagal šalių sudarytą sutartį Kasko negaliotų.
28. Teismas sprendė, jog solidarioji atsakomybė už automobilio sugadinimą taikytina, nustačius neteisėtus veiksmus (automobilio perdavimą tretiesiems asmenims, nors tokį perdavimą draudė nuomos sutartis, o atsakovai nebuvo gavę ieškovės sutikimo perduoti automobilį tretiesiems asmenims ar subnuomoti).
29. Teismas nurodė, jog įvertinus padarytus automobilio sugadinimus ir sutikrinus pateiktus dokumentus dėl dalių ar detalių automobilio remontui, matyti, jog pateikti ieškovės duomenys apie patirtas išlaidas yra susiję su šiuo konkrečiu automobilio remontu. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė su automobilio remontu susijusius nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.
30. Teismas vertino, kad reikalaujamų 1376,90 Eur dydžio negautų pajamų ieškovė galėjo ir negauti, todėl ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų sumą mažino.
31. Teismas nurodė, jog šios bylos atsakovams reikalavimai kitame teisme nagrinėjamojoje byloje nebuvo pareikšti, todėl atmestinas ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-476-1014/2022 patirtų 705,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurios yra procesinio pobūdžio, atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
32. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo atsakovai (apeliantai) N. J. ir UAB „Auto moto NG“ prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškovės UAB „Diversas“ ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovų N. J. ir UAB „Auto Moto NG“ už faktinę automobilio nuomą nuo sutarties sudarymo (2019-10-25) iki autoįvykio (2019-10-26), taip pat kuro, įvykio administravimo mokestį bei frančizę (150,00 Eur); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
32.1. Byloje apklausti liudytojai paliudijo, kad ieškovė nuolat sudarinėdavo su atsakovės UAB ,,Auto moto NG“ darbuotojais analogiškas automobilių nuomos sutartis, pateikdama klientams klaidingą informaciją, kad automobiliai apdrausti Kasko draudimu, taip pat paliudijo, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė subnuomoja automobilius. Teismas sprendime ne tik neaprašė jokių liudytojų parodymų, bet ir jų visiškai nevertino. Teismas, nenurodydamas jokių motyvų, nevertino atsakovų pateiktų dokumentų dėl ieškovės išrašytų sąskaitų pagal analogiško turinio sutartis, kada sutartis pasirašydavo UAB „Auto moto NG“ darbuotojai, o sąskaitos būdavo išrašomos įmonei UAB „Auto moto NG“ (iš šių sąskaitų matyti, kad ieškovė ne kartą išrašydavo sąskaitas, taikydama 150,00 Eur frančizės mokestį iš esmės analogiškose situacijose, kai automobiliams būdavo padaroma žala). Atsakovų argumentai bei pateikti įrodymai, ieškovės liudytojų parodymai taip ir liko neįvertinti, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, priimtas neteisėtas, nepagristas ir nemotyvuotas teismo sprendimas.
32.2. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Teismas įvertino ne visus įrodymus, nevertino jų viseto, neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, nemotyvuotai nesirėmė atsakovų pateiktais įrodymais ir visų liudytojų parodymais, netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių ir dėl to padarė neteisingas ir formalias išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei materialiosios teisės normų taikymo.
32.3. Teismas turėjo nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus sudarant automobilio nuomos sutartį, įvertinti tarp šalių susiformavusią tarpusavio santykių praktiką iš esmės analogiškose situacijose, įvertinti, ar pačios ieškovės veiksmai, sutartyje apgaulingai deklaruojant, kad transporto priemonė apdrausta Kasko draudimu, ir taip apgaulės būdu gaunant papildomas pajamas, galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Nors teismas sutiko su atsakovais, kad ieškovė nevykdė sutarties 1.1 punkto, nes automobilis buvo išnuomotas, neapdraudus transporto priemonės Kasko draudimu, tačiau formaliai taikė nuomos sutarties 2.1.3 punktą, kuriame numatyta, jog nuomininkui automobilį subnuomojus, transporto priemonių (Kasko) draudimas negalioja. Būtent ieškovei turėjo kilti atsakomybė už neveikimą ir klientų klaidinimą, kadangi pagal nuomos sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti eksploatuoti automobilį, apdraustą transporto priemonių (Kasko) ir transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimu.
32.4. Teismas selektyviai aiškino nuomos sutarties 2.1.5 ir 2.2.8 punktus. Nuo atsakovų valios nepriklausančių aplinkybių nebuvo galimybės automobilio grąžinti laiku. Nuo 2019-10-25 iki 2019-11-14 atsakovams pakaitinis automobilis nebuvo suteiktas. Ieškovė ieškiniu siekė dvigubos naudos – reiškė reikalavimą priteisti nuomos mokestį už daiktą, kuriuo atsakovai realiai neturėjo galimybės naudotis, taip pat reiškė reikalavimą dėl naudoto automobilio remonto naujomis detalėmis išlaidų atlyginimo (automobilio būklės pagerinimo).
32.5. Teismas formaliai sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys apie patirtas automobilio remonto išlaidas yra susiję su ginčo automobilio remontu. Teismo išvada padaryta formaliai ir paviršutiniškai įvertinus kai kuriuos įrodymus, ji prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Šiuo atveju žalos dydis turėjo būti skaičiuojamas naudotomis dalimis. Jei atitinkamos dalies, detalės naudotų dalių rinkoje nebūtų galimybės surasti (tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė), tokiu atveju žala būtų skaičiuojama nauja atitinkamos dalies, detalės kaina, išskaičiuojant nusidėvėjimą.
32.6. Teismas, nenustatęs realių ieškovės nuostolių, kurių ieškovė tinkamai neįrodė, formaliai priteisė 1250,00 Eur sumą kaip negautas pajamas.
33. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Diversas“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
33.1. Atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo ne patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, remiantis tais pačiais argumentais, dėl kurių buvo išsamiai pasisakyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovai nepateikė naujų teisinių ar faktinių argumentų, susijusių su ginču, kurie turėtų esminės reikšmės kvestionuoti skundžiamą sprendimą.
33.2. A. N. J., savo vardu sudarydamas automobilio nuomos sutartį, tapo teisėtu ir vieninteliu automobilio valdytoju, t. y. asmeniškai prisiėmė iš automobilio nuomos sutarties kylančias pareigas – pačiam valdyti automobilį, neperduoti automobilio tretiesiems asmenims ir nesubnuomoti automobilio. Skunde nurodyti hipotetinio pobūdžio teiginiai dėl ieškovės žinojimo apie tikrąjį automobilio nuomininką/valdytoją ir jo ketinimą automobilį subnuomoti ne tik nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, bet ir prieštarauja automobilio nuomos sutarties nuostatoms bei teisiniam reglamentavimui. Teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeistos nuomos sutarties nuostatos, reglamentuojančios subnuomą. Ieškovė nežinojo, kad automobilis bus subnuomojamas be imperatyviai įstatymo leidėjo nurodyto rašytinio sutikimo.
33.3. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos civilinės bylos yra susijusios ne su subnuoma, o tiesiogiai su nuomininku (ši teismų praktika galėtų turėti esminės reikšmės teisinio ginčo kvalifikavimui, jeigu į eismo įvykį būtų patekęs nuomos sutartį sudaręs atsakovas N. J.).
33.4. Nuomos sutarties 2.1.3 punkte buvo numatyta, jog nuomininkui automobilį subnuomojus, transporto priemonių (Kasko) draudimas negalioja, o 2.3 punkte nustatyta, jog nuomininkas neturi teisės perduoti naudotis automobiliu tretiesiems asmenims arba jį subnuomoti. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistas nuomos sutarties 2.3 punktas.
33.5. Pagal nuomos sutarties 2.1.5 punktą ieškovė turėjo teisę reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai dėl automobilio negrąžinimo laiku. Automobilio laiku negrąžinus, atsakovams kilo prievolė atsiskaityti su ieškove.
33.6. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo ir pakankamumo kriterijus, keliamus įrodymams. Ieškovei priteista 3128,70 Eur suma yra ieškovės realiai patirti nuostoliai, atitinkantys protingumo principą.
33.7. Kiekviena automobilio detalė, kuri buvo keičiama, taip pat ir atlikti darbai, buvo pagrįsti sąskaitomis, todėl apeliaciniame skunde, nors ir nurodyti argumentai, jog esą egzistuoja naudotų dalių rinka, tačiau nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareikštas reikalavimas dėl automobilio remonto išlaidų gali būti kvestionuojamas. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių argumentų ir/ar įrodymų, paneigiančių reikalaujamos sumos dydį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
35. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Diversas“ ir N. J. 2019-10-25 iki 2019-10-28 sudarė automobilio NISSAN PRIMASTAR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio ieškovei nuosavybės teise, nuomos sutartį, pagal kurios 1.1 punktą ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo suteikti techniškai tvarkingą, paruoštą eksploatuoti automobilį, apdraustą transporto priemonių (Kasko) ir transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimu. Sutarties 2.1.3 punkte numatyta, kad nuomininkui subnuomavus automobilį, transporto priemonių (Kasko) draudimas negalioja. Sutarties 2.1.5 punkte numatyta, kad vykdytoja turi teisę reikalauti, kad klientas atlygintų nuostolius, padarytus dėl „nesavalaikio“ automobilio grąžinimo. Sutarties 2.2.8 punkte numatyta, kad klientas įsipareigoja ne vėliau kaip iki sutartyje nustatomos nuomos pasibaigimo dienos ir valandos grąžinti automobilį vykdytojai tokios būklės, kokios ir priėmė, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, bei atlyginti jai visus su nuoma susijusius nuostolius. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad klientas neturi teisės perduoti naudotis automobiliu tretiesiems asmenims arba jį subnuomoti.
36. Byloje nustatyta, jog išnuomotas automobilis draudimo bendrovėje nebuvo draustas Kasko draudimu.
37. Automobilis buvo perduotas pagal aktą atsakovui N. J., kuris nuomos sutartį pasirašė savo vardu, tačiau veikė atsakovės UAB ,,Auto moto NG“ interesais, todėl, išsinuomojęs automobilį, jį perdavė UAB ,,Auto moto NG“.
38. Iki nuomos sutartyje nustatyto termino (2019-10-28) automobilis ieškovei nebuvo grąžintas. Ieškovė automobilį iš Mažeikių policijos komisariato aikštelės atsiėmė pati 2019-11-14.
39. Automobilis buvo sudaužytas, kadangi pateko į avariją. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė UAB ,,Auto moto NG“ perdavė N. J. išnuomotą automobilį Lietuvos Kariuomenei, o pastaroji perdavė savo karininkui R. B., kuris sukėlė avariją. Jos metu buvo sudaužytas automobilis ir sužalotas žmogus (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. e2-476-1014/2022).
40. Ieškovė išrašė 2019-11-28 PVM sąskaitą-faktūrą, iš kurios nustatyta, jog už automobilio nuomą buvo paskaičiuotas mokestis už 21 dieną (iki to laikotarpio, kai pati ieškovė atsiėmė sudaužytą automobilį iš Mažeikių policijos komisariato aikštelės), suma – 642,16 Eur, 24,18 Eur suma – trūkstamas kuras, 16,53 Eur – už autoįvykio administravimą, 150,00 Eur – draudimo nuo avarijos sąlyga, iš viso – 976,27 Eur.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų
41. Nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo; įvertino ne visus įrodymus; nevertino jų viseto; neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino; nemotyvuotai nesirėmė atsakovų pateiktais įrodymais ir visų liudytojų parodymais; netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių ir dėl to padarė neteisingas ir formalias išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei materialiosios teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, todėl priėmė neteisėtą, nepagristą ir nemotyvuotą sprendimą.
42. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
43. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).
44. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).
45. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui N. J. 2019-10-25 sudarius automobilio NISSAN PRIMASTAR, priklausančio ieškovei nuosavybės teise, nuomos sutartį, automobilis pagal aktą buvo perduotas atsakovui N. J. (nuomos sutartį pasirašiusiam savo vardu), kuris, veikdamas atsakovės UAB ,,Auto moto NG“ interesais, automobilį perdavė atsakovei UAB ,,Auto moto NG“. Atsakovė UAB ,,Auto moto NG“ perdavė N. J. išnuomotą automobilį Lietuvos Kariuomenei, kuri automobilį perdavė savo karininkui R. B.. R. B., vairuodamas perduotą automobilį, sukėlė avariją, kurios metu automobilis buvo sudaužytas. Dėl šios priežasties iki nuomos sutartyje nustatyto termino (2019-10-28) automobilis ieškovei nebuvo grąžintas, ieškovė automobilį iš Mažeikių policijos komisariato aikštelės atsiėmė pati 2019-11-14, o 2019-11-28 išrašė atsakovei UAB „Auto moto NG“ PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma 976,27 Eur (už automobilio nuomą mokestis už 21 dieną, trūkstamas kuras, autoįvykio administravimas, draudimo nuo avarijos sąlyga).
46. Kaip nustatyta iš tarp ieškovės ir atsakovo N. J. sudarytos nuomos sutarties sąlygų, klientas neturėjo teisės perduoti naudotis automobiliu tretiesiems asmenims arba jį subnuomoti (Sutarties 2.3 punktas). Atsižvelgiant į minėtą sutarties nuostatą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovai, perdavę automobilį tretiesiems asmenims, pažeidė nuomos sutartį. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų automobilis nebuvo laiku grąžintas ieškovei.
47. Sudarytos nuomos sutarties 2.1.5 punkte buvo numatyta, kad vykdytoja turi teisę reikalauti, kad klientas atlygintų nuostolius, padarytus dėl „nesavalaikio“ automobilio grąžinimo. Sutarties 2.2.8 punkte buvo numatyta, kad klientas įsipareigoja ne vėliau kaip iki sutartyje nustatomos nuomos pasibaigimo dienos ir valandos grąžinti automobilį vykdytojai tokios būklės, kokios ir priėmė, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, bei atlyginti jai visus su nuoma susijusius nuostolius.
48. Byloje konstatavus, kad dėl atsakovų kaltės, pažeidžiant nuomos sutartį, automobilis buvo perduotas tretiesiems asmenims, kad dėl atsakovų kaltės automobilis nebuvo laiku grąžintas ieškovei ir dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė neturėjo galimybės naudotis automobiliu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai solidariai privalo sumokėti ieškovei už laikotarpį nuo 2019-10-25 iki 2019-11-14 nuomos mokestį, kuris yra 642,16 Eur, už kuro trūkumą – 24,18 Eur, už autoįvykio administravimą – 16,53 Eur, už draudimo nuo avarijos sąlygą – 150,00 Eur, iš viso – 976,27 Eur.
49. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai (Ž. K., G. K.) patvirtino, jog automobilio nuomos sutartį sudaręs atsakovas N. J. nurodė, jog sąskaitas apmokės įmonė, kurioje jis dirba (duomenys neskelbtini). Liudytojai patvirtino, kad jiems buvo žinoma atsakovo N. J. darbovietė, taip pat patvirtino apie jiems žinomą praktiką, kai sutartį pasirašydavo vienas asmuo, o sumokėdavo kitas, kadangi tokia buvo įprasta praktika, taikoma jų darbe. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes aptarė. Atsižvelgdamas į atsakovų apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės išrašytų sąskaitų, ieškovės liudytojų parodymų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovų nurodyti argumentai dėl ieškovės žinojimo apie tikrąją automobilio nuomininkę bei jos ketinimą automobilį subnuomoti nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, taip pat prieštarauja automobilio nuomos sutarties nuostatoms bei teisiniam reglamentavimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.527 straipsnis). Akcentuotina ir tai, jog nors byloje nustatyta, kad išnuomotas automobilis draudimo bendrovėje nebuvo draustas Kasko draudimu (kaip buvo numatyta Sutarties 1.1 punkte), nuomos sutarties 2.1.3 punkte šalys susitarė, jog nuomininkui automobilį subnuomojus, transporto priemonių (Kasko) draudimas negalioja. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė dėl Kasko draudimo nebuvimo, nes jei jis ir būtų, o automobilis būtų perduotas tretiesiems asmenims, pagal šalių sudarytą sutartį Kasko draudimas negaliotų.
50. Apeliaciniame skunde atsakovai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys apie patirtas automobilio remonto išlaidas yra susiję su ginčo automobilio remontu; formaliai ir paviršutiniškai įvertino su tuo susijusius įrodymus; nenustatęs realių ieškovės nuostolių, formaliai priteisė ieškovei 1250,00 Eur sumą kaip negautas pajamas.
51. Spręsdamas dėl išlaidų už automobilio remontą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš automobilio grąžinimo akto ir sąskaitos-faktūros, kurioje nurodyti automobilio sugadinimai, nustatyta, kad atsiimtas automobilis buvo sudaužytas ir negalėjo būti eksploatuojamas ir nuomojamas, kadangi po avarijos buvo remontuojamas, fiksuoti šie automobilio sugadinimai: sulankstytos dešinės pusės šoninės durys ir automobilio galas, išdužę du šoniniai langai ir dešinės pusės galinių durų stiklas, išmuštas galinis tiltas, sulankstytas galinis dešinės pusės ratlankis ir padanga, sulinkęs galinis dešinės pusės dalies statramstis. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos ištyręs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padarytiems automobilio pažeidimams ištaisyti reikėjo keisti palangę, moldingą, rato gaubtą, kurių kaina 180,00 Eur (sąskaitos Nr. AUT 2172, sąskaita apmokėta); sugadintas galinis tiltas, todėl pagrįstai teikiama yra 100,00 Eur jo kaina; buvo reikalingos galinės šoninės durys, įvertintos 130,00 Eur suma; galinis sparnas už 150,00 Eur; juosta apdailinė už 70,00 Eur; posparnis už 12,81 Eur, iš viso pagal sąskaitą Nr. 192434 suma yra 560,00 Eur (sąskaita apmokėta 2019-12-06); pakeistų langų tamsinimas pagrįstas, sąskaita už 60,50 Eur; buvo perkama padanga už 60,60 Eur, kuri buvo sugadinta autoįvykio metu; iš sąskaitos Nr. 06148 matyti, jog ieškovė patyrė ir stabdžių remonto išlaidas 27,00 Eur; automobilio kėbulo remontas kainavo 2081,20 Eur sumą (sąskaita apmokėta); buvo keičiami automobilio galiniai stiklai už 220,00 Eur (sąskaita apmokėta). Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė pagrindė su automobilio remontu susijusius nuostolius, todėl nuostoliams atsiradus dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, 3128,70 Eur nuostolių suma priteistina solidariai iš atsakovų.
52. Spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamų negautų pajamų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalaujamo dydžio negautų pajamų ieškovė galėjo ir negauti, nes tai yra verslas, kuris visada yra rizikingas. Įvertinęs pateiktus įrodymus, susijusius su už panašų laikotarpį ieškovės gautomis pajamomis, teismas negautų pajamų sumą mažino.
53. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, susijusius su automobilio remonto išlaidomis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šiuo atveju ieškovė pagrindė su automobilio remontu susijusius nuostolius. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo ir pakankamumo kriterijus, keliamus įrodymams; automobilio remontas (keistos detalės bei atlikti remonto darbai) pagrįsti sąskaitomis; remonto darbai bei išlaidos įgytoms detalėms detalizuotos. Atsakovai nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl kitokių keistų detalių, remonto darbų kainų, t. y., nepateikė jokių objektyvių argumentų ir/ar įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalautos sumos dydį. Taip pat atmestini ir atsakovų argumentai dėl teismo ieškovei priteistos 1250,00 Eur sumos kaip negautų pajamų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesio ieškovės pateiktas PVM sąskaitas, nustatė realias ieškovės pajamas (pagrįstas rašytiniais įrodymais) iš automobilio nuomos, todėl spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs realių ieškovės nuostolių, tik formaliai priteisė ieškovei atitinkamą sumą kaip negautas pajamas, nėra jokio pagrindo.
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
57. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2023-07-12 sąskaitą už teisines paslaugas (susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo rengimas), kurios suma 500,00 Eur, bei 2023-07-12 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 500,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.
58. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
59. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „Diversas“ iš atsakovų N. J. ir UAB „Diversas“ lygiomis dalimis priteistina po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Diversas“ (į. k. 145849913) iš atsakovo N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Auto moto NG“ (į. k. 302416819) lygiomis dalimis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Rasa Bartašienė
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė