Civilinė byla Nr. e2A-133-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01504-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.8; 2.6.11.4.5; 3.1.7.11

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“, viešosios įstaigos „Dogspotas“ ir viešosios įstaigos „Lesė“ ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nuaras“, viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Dogspotas“ ir VšĮ „Lesė“ kreipėsi į teismą, prašydamos:

1.1.                      priteisti ieškovei UAB „Nuaras“ iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 11 463,20 Eur skolą už suteiktas gyvūnų laikinosios globos paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.                      priteisti ieškovei VšĮ „Dogspotas“ iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos 21 210 Eur skolą už suteiktas gyvūnų laikinosios globos paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.                      priteisti ieškovei VšĮ „Lesė“ iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos 8 580 Eur skolą už suteiktas gyvūnų laikinosios globos paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.                      priteisti ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. buvo atliktas neplaninis gyvūnų veisėjos trečiojo asmens A. P. patikrinimas. Patikrinimo metu pas trečiąjį asmenį buvo rasti 55 šunys, kurių laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovė 2020 m. spalio 9 d. perdavė 38 šunis laikinajai globai ieškovėms: 10 šunų buvo perduota ieškovei UAB „Nuaras“, 20 šunų – ieškovei VšĮ „Dogspotas“, 8 šunys – VšĮ „Lesė“. Ieškovės atkreipė dėmesį į tai, kad dėl gyvūnų mirčių, prieaugio ir vieno iš paimtų gyvūnų perdavimo jo šeimininkui nuo 2020 m. spalio 9 d. joms perduotų globojamų gyvūnų skaičius keitėsi. Ieškovė VšĮ „Lesė“ turėjo 6 šunis, nors buvo perduoti 8. VšĮ „Dogspotas“ iš pradžių teikė paslaugas 23 šunims, o vėliau – 21, nors buvo perduota 20. Ieškovės UAB „Nuaras“ globojamų šunų skaičius per visą laikotarpį nesikeitė.

3.       Ieškovės nuo 2020 m. spalio 9 d. pradėjo teikti atsakovei gyvūnų laikinosios globos paslaugas. Ieškovė UAB „Nuaras“ ir atsakovė 2021 m. sausio 12 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1T-10, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už numatytą atlygį teikti atsakovei 10 gyvūnų laikinosios globos (šunidės) paslaugas iki įsigalios teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovė VšĮ „Dogspotas“ ir atsakovė 2021 m. sausio 18 d. sudarė tokio paties pobūdžio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1T-11, įsipareigodama teikti atsakovei 23 gyvūnų laikinosios globos paslaugas iki įsigalios teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti. Ieškovė VšĮ „Lesė“ su atsakove rašytinės paslaugų teikimo sutarties nesudarė, tačiau teikė atsakovei laikinosios globos paslaugas 6 gyvūnams.

4.       Ieškovės nurodė, kad teikė atsakovei gyvūnų laikinosios globos paslaugas nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d., t. y. Kauno apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-478/2021 priėmimo. Minėta nutartimi teismas konfiskavo iš trečiojo asmens paimtus ir ieškovių globai perduotus gyvūnus. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi iš trečiojo asmens A. P. paimti gyvūnai buvo neatlygintinai perduoti ieškovių nuosavybėn.

5.       Ieškovė UAB „Nuaras“ laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d. suteikė atsakovei gyvūnų laikinosios globos paslaugas už 26 068,55 Eur. Ieškovė VšĮ „Dogspotas“ – už 29 880 Eur, o ieškovė VšĮ „Lesė“ – už 8 580 Eur. Ieškovės teigia, kad jos įsipareigojimus vykdė tinkamai, atsakovė niekuomet neginčijo suteiktų paslaugų fakto, kokybės ir realumo. Nepaisant to, atsakovė su ieškovėmis UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies, o su ieškove VšĮ „Lesė“ visai neatsiskaitė. Atsakovė ieškovei UAB „Nuaras“ sumokėjo 14 605,35 Eur, atsiskaitydama už laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. kovo 11 d. suteiktas paslaugas ir liko skolinga 11 463,20 Eur (26 068,55 Eur – 14 605,35 Eur). Atsakovė ieškovei VšĮ „Dogspotas“ sumokėjo 8 670 Eur už laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas. Taigi, atsakovė ieškovei VšĮ „Dogspotas“ liko skolinga 21 210 Eur (29 880 Eur – 8 670 Eur). Atsakovė ieškovei VšĮ „Lesė“ už suteiktas gyvūnų laikinosios globos paslaugas visą laikotarpį nemokėjo, todėl jos skola VšĮ „Lesė“ yra 8 580 Eur. Atsakovė gera valia su ieškovėmis neatsiskaito, už suteiktas paslaugas nesumoka, todėl ieškovės kreipėsi į teismą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovių ieškinį patekino visiškai:

6.1.                      priteisė ieškovei UAB „Nuaras“ iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos 11 463,20 Eur skolą už suteiktas gyvūnų laikinosios globos paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 736,46 Eur bylinėjimosi išlaidas; 

6.2.                      priteisė ieškovei VšĮ „Dogspotas“ iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos 21 210 Eur skolą už suteiktas gyvūnų laikinosios globos paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 563,87 Eur bylinėjimosi išlaidas; 

6.3.                      priteisė ieškovei VšĮ „Lesė“ iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos 8 580 Eur skolą už suteiktas gyvūnų laikinosios globos paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 4 d.)  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 267,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija po 2020 m. spalio 9 d. atlikto patikrinimo paėmė iš trečiojo asmens A. P. 38 šunis ir juos perdavė ieškovėms. Atsakovė ir ieškovė UAB „Nuaras“ 2021 m. sausio 12 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1T-10 (toliau – ir sutartis Nr. 1T-10). Pagal sutartį Nr. 1T-10 ieškovė UAB „Nuaras“ atsakovei įsipareigojo teikti 10 gyvūnų laikinosios globos paslaugas iki įsigalios teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo pagal numatytą įkainį, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai atsiskaityti. Atsakovė su ieškove UAB „Nuaras“ už paslaugas, suteiktas nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. kovo 11 d., atsiskaitė.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės su ieškove UAB „Nuaras“ sudarytos sutarties Nr. 1T-10 4.1 punkte nustatyta, jog pradinė sutarties vertė yra 9 999,90 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Šalys pagal sutartį Nr. 1T-10 buvo susitarusios, kad paslaugos teikiamos iki įsigalios teismo sprendimas dėl konfiskuotų gyvūnų. Kauno apygardos teismas nutartį, kuria konfiskuoti A. P. gyvūnai, priėmė 2021 m. liepos 20 d. Šalių sudaryta sutartis Nr. 1T-10 nebuvo nutraukta anksčiau minėto termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovei sumokėjus ieškovei UAB „Nuaras“ sutartyje Nr. 1T-10 nustatytą paslaugų kainą, tarp šalių susiklostę paslaugų teisiniai santykiai nepasibaigė. Ieškovė UAB „Nuaras“ teikė atsakovei paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d., todėl atsakovė privalo atsiskaityti.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškove VšĮ „Dogspotas“ 2021 m. sausio 18 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1T-11 (toliau – ir sutartis Nr. 1T-11). Pagal sutartį Nr. 1T-11 ieškovė VšĮ „Dogspotas“ įsipareigojo už numatytą atlygį teikti atsakovei 23 gyvūnų laikinosios globos paslaugas iki įsigalios teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai už suteiktas paslaugas atsiskaityti nustatyta tvarka. Šalys susitarė, kad pradinė sutarties Nr. 1T-11 vertė 9 999,90 Eur be PVM, o paslaugos bus teikiamos iki įsigalios teismo sprendimas dėl konfiskuotų gyvūnų. Gyvūnai konfiskuoti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad šalių sudaryta sutartis Nr. 1T-11 buvo nutraukta anksčiau. Atsakovė ieškovei VšĮ „Dogspotas“ už suteiktas paslaugas apmokėjo 8 670 Eur. Ieškovė VšĮ „Dogspotas“ teikė atsakovei paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d., todėl atsakovė privalo už jas ir atsiskaityti.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovei VšĮ „Lesė“ 2020 m. spalio 9 d. buvo perduoti laikinajai globai šunys. Atsakovė su ieškove VšĮ „Lesė“ rašytinės paslaugų teikimo sutarties nebuvo sudariusi. Tarp ieškovės VšĮ „Lesė“ ir Jonavos miesto seniūnijos seniūnės vyko elektroninis susirašinėjimas dėl teikiamų paslaugų įkainio iki bus priimtas teismo sprendimas. Atsakovės atstovė, gavusi iš ieškovės VšĮ „Lesė“ paslaugų įkainius, pretenzijų nereiškė, elektroniniu paštu siuntė sutarties projektą pasirašymui. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad tarp ieškovės VšĮ „Lesė“ ir atsakovės taip pat susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Ieškovė VšĮ „Lesė“ teikė atsakovei paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d., todėl atsakovė už suteiktas ieškovės paslaugas privalo atsiskaityti.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Nuaras“ reikalavimui priteisti 11 463,20 Eur skolą pagrįsti pateikė išrašytas PVM sąskaitas faktūras, PVM sąskaitos faktūros detalizaciją, atliktų paslaugų aktus. Ieškovė VšĮ „Dogspotas“ reikalavimui priteisti 21 210 Eur skolą pagrįsti pateikė paslaugų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2. Ieškovė VšĮ „Lesė“ reikalavimui pagrįsti pateikė pranešimą, adresuotą atsakovei, kuriame nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d. yra 8 580 Eur. Ieškovė UAB „Nuaras“ ir atsakovė sutartyje Nr. 1T-10 buvo susitarusios, kad paslaugų įkainį sudaro: 1 gyvūno 1 paros fiksuota išlaikymo kaina yra 7 Eur be PVM; faktinės išlaidos už gydymo, nugaišinimo ir kitas paslaugas, išlaidos pagal pateiktus išrašus iš šunidės bei veterinarinių gydyklų (sutarties Nr. 1T-10 4.4 punktas).

12.       Ieškovės VšĮ „Dogspotas“ ir atsakovės sudarytoje sutartyje Nr. 1T-11 buvo numatyta, kad 1 gyvūno 1 paros išlaikymo kaina 5 Eur (sutarties Nr. 1T-11 4.3 punktas). Ieškovė VšĮ „Lesė“ atsakovės atstovei buvo nurodžiusi tokį patį paslaugų įkainį, kuris buvo sutartas su VšĮ „Dogspotas“, t. y. 1 gyvūno 1 paros išlaikymo kaina 5 Eur. Ieškovių prašomos priteisti sumos apskaičiuotos, taikant sutartą paslaugų įkainį. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad paslaugų įkainių dydžiai būtų neprotingo dydžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sumažinti ieškovių prašomas priteisti sumas.

13.       Teismas nepagrįstais pripažino trečiojo asmens A. P. argumentus, kad atsakovės ir ieškovių sutartys sudarytos formaliai, siekiant įsisavinti atsakovės lėšas, išrašant nepagrįstas sąskaitas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės UAB „Nuaras“ aktuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 5 nurodytos išlaidos yra už paslaugas, suteiktas iki 2021 m. kovo 11 d. Atsakovė minėtų aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra apmokėjusi. Ginčo dėl jų šioje byloje nekilo. Ieškovės VšĮ „Dogspotas“ 2021 m. kovo 24 d. sąskaita faktūra Nr. 1 ir 2021 m. kovo 24 d. sąskaita faktūra Nr. 2 nepatenka į šalių sudarytos sutarties galiojimo laikotarpį. Dėl to teismas trečiojo asmens argumentų dėl nurodytų išlaidų nepagrįstumo nevertino.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovių veiksmai po Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties priėmimo su joms nuosavybės teise perduotais gyvūnais, ieškovių gautos lėšos už joms nuosavybėn perduotų gyvūnų perleidimą kitiems asmenims, ieškovių gauta parama, teikiant gyvūnų laikinosios globos paslaugas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

15.       Apeliaciniame skunde atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (toliau – GGAĮ) gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo ir kitas išlaidas privalo atlyginti gyvūno savininkas ar jo laikytojas, todėl ieškovių išlaidas privalo atlyginti gyvūnų savininkė, o ne Jonavos rajono savivaldybės administracija. Atsakovė gyvūnus (šunis) ieškovėms perdavė, vykdydama GGAĮ nustatytą pareigą pasirūpinti laikinąja gyvūnų globa iki įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, tačiau neprisiėmė prievolės šiuo laikotarpiu atsiskaityti už gyvūnų išlaikymą. Tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovėms UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ už suteiktas paslaugas, nepatvirtina fakto, jog atsakovė atsakinga už gyvūnų išlaikymo išlaidas. Atsakovė veikė tik kaip tarpininkė.

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai. Atsakovė pažymi, kad sutartys Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 su ieškovėmis UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ buvo sudarytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino atsakovės argumentų, kad sutarčių pakeitimas pagal VPĮ 89 straipsnį draudžiamas, todėl esminės sutarties nuostatos gali būti keičiamos tik išimtiniais atvejais. Teismas taip pat nevertino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, t. y. siekio sudaryti sutartį 9 999,90 Eur sumai. Atsakovė su ieškovėmis UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ yra atsiskaičiusi.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pasirašytų sutarčių sąlygas, nurodydamas, kad sutartiniai teisiniai santykiai su ieškovėmis UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ tęsėsi iki 2021 m. liepos 20 d. Atsakovė pažymi, kad sutartys Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 buvo sudarytos dėl 9 999,90 Eur, šalys nebuvo susitarusios dėl sutartinių įkainių padidinimo (pakeitimo), todėl papildomo susitarimo dėl kainos pakeitimo nesudarė. Teismas nevertino atsakovės pateikto rašytinio įrodymo, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba yra skyrusi tik 20 776,46 Eur asignavimą už netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų globą.

15.4.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp atsakovės ir VšĮ „Lesė“ susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, nepagrįsta. Skundžiamame sprendime teismas nevertino atsakovės argumentų, kad pagal VPĮ 86 straipsnio 7 dalį žodinė pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo vertė neviršija 5 000 Eur. Dėl to nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei VšĮ „Lesė“ 8 580 Eur skolą. Teismas ginčo šalių susirašinėjimą vertino išimtinai VšĮ „Lesė“ naudai. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė neketino sudaryti sutarties, nes tokioms paslaugoms nėra skirtas finansavimas bei nurodė, kad pagal GGAĮ nuostatas gyvūnų išlaikymo išlaidas atlygina gyvūnų savininkas.

15.5.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjant ginčus dėl laikinosios gyvūnų globos, gydymo ir laikymo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1506-555/2020), neįvertino atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytų argumentų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija yra netinkama atsakovė. Taip pat netinkamai taikė GGAĮ 4 straipsnio 5 dalį.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1.                      Tarp ieškovių ir atsakovės neabejotinai susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pagal GGAĮ 4 straipsnio 5 dalį atsakovė turi pareigą paimti gyvūnus iš nesaugios aplinkos ir organizuoti laikinąją globą, o savininkas – atlyginti paimtų gyvūnų gydymo, laikino laikymo išlaidas. GGAĮ nuostatos jokių pareigų ieškovėms nenustato, į šį teisinį santykį ieškovės buvo įtrauktos išimtinai atsakovės iniciatyva – paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Ginčo dėl to, kad ieškovės sutiko teikti paslaugas už atlygį, nėra. Ieškovių ir trečiojo asmens teisiniai santykiai nesieja. Gyvūnus ieškovėms perdavė atsakovė ir su ieškovėmis sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas tarp ieškovių ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius.

16.2.                      Atsakovė už dalį paslaugų UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ sumokėjo, taip patvirtindama, kad turi pareigą atsiskaityti su ieškovėmis. Priešingas aiškinimas, kad dalį suteiktų paslaugų turi sumokėti atsakovė, o dalį – trečiasis asmuo, prieštarautų logikai. Taip pat būtų nesąžininga, kad ieškovių (GGAĮ neįpareigotų subjektų) padėtis, sutikus priimti gyvūnus, būtų pabloginta ir jos negalėtų gauti lėšų gyvūnų laikymo išlaidoms, kol vyksta teisminiai procesai.

16.3.                      Atsakovės pozicija, kad ji nėra atsakinga už ieškovėms perduotų gyvūnų globos išlaidas prieštarauja jos pačios elgesiui. Atsakovė buvo inicijavusi civilinę bylą, kurioje jai Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1695-490/2023 iš A. P. priteistos UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ apmokėtos 20 746,45 Eur išlaidos už gyvūnų globą.

16.4.                      Atsakovė niekada nereiškė pretenzijų dėl ieškovių paslaugų teikimo, suteiktų paslaugų kokybės ar paslaugų teikimo laikotarpio ir iš dalies atsiskaitydama pripažino, kad būtent ji turi atlyginti ieškovių patirtas laikinai paimtų gyvūnų globos ir išlaikymo išlaidas.

16.5.                      Sutartyse Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 nurodyta vertė ir kitos nuostatos nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškovėmis už faktiškai suteiktas paslaugas. Šalys susitarė, kad paslaugos bus teikiamos iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, todėl atsakovės pozicija neatsiskaitymą pateisinti sutarčių verte ir VPĮ nuostatomis nesąžininga. Be to, atsakovė ieškovei VšĮ „Dogspotas“ nesumokėjo visos sutartyje Nr. 1T-11 nustatytos paslaugų kainos.

16.6.                      Teismų praktika patvirtina, kad tam tikri neatitikimai VPĮ nuostatoms galimi, atsižvelgiant į visą situacijos kontekstą. Atsakovei buvo objektyviai būtinos skubios didelio gyvūnų kiekio laikinosios globos paslaugos ir jos realiai bei tinkamai suteiktos. Todėl jei nuostata dėl sutarčių vertės tam tikra apimtimi neatitinka VPĮ reguliavimo, būtina atsižvelgti į kitas sutarčių nuostatas ir atsakovės elgesį. Rašytinės sutarties tarp atsakovės ir VšĮ „Lesė“ nebuvimas negali būti kliūtimi priteisti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas atsakovei piktnaudžiauti ir kol nėra sudarytos sutarties nemokėti už teikiamas paslaugas. Atsakovei paslaugų reikėjo nedelsiant po neplaninio patikrinimo atlikimo, todėl nedelsiant organizuoti viešąjį pirkimą ir sudaryti sutartį nebuvo galimybės. Vėliau atsakovė vengė sudaryti sutartį. Atsakovės argumentai dėl savivaldybės biudžeto formavimo ir tvirtinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

18.       Nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) 2020 m. spalio 9 d. atliko neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos A. P. patikrinimą. Atlikus patikrinimą, VMVT Kauno departamento Jonavos skyrius 2020 m. spalio 9 d. surašė gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktą Nr. 33GGP-180 (toliau – ir Aktas). Patikrinimo metu buvo rasti netinkamomis sąlygomis laikomi 55 šunys. Akte nurodyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas turi užtikrinti GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. paimti 55 šunis ir perduoti juos gyvūnų globėjui ar kitam paimtus gyvūnus galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui.

19.       Atsakovė 2020 m. spalio 9 d paėmė iš trečiojo asmens A. P. 38 šunis ir juos perdavė ieškovėms. Ieškovei VšĮ „Dogspotas“ buvo perduota 20 šunų, ieškovei VšĮ „Lesė“ – 8, o ieškovei UAB „Nuaras“ – 10. Perduodant šunis sudaryti gyvūnų priėmimo (paėmimo) aktai. Laikinosios globos laikotarpiu gyvūnų skaičius nežymiai keitėsi.

20.       Atsakovė ir UAB „Nuaras“ 2021 m. sausio 12 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1T-10 dėl netinkamomis sąlygomis (duomenys neskelbtini), laikomų gyvūnų (10 vnt.) laikinosios globos (šunidės) paslaugų (sutarties Nr. 1T-10 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad paslaugos pradedamos teikti įsigaliojus sutarčiai ir turi būti teikiamos iki įsiteisės teismo sprendimas dėl konfiskuotų gyvūnų, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo (sutarties Nr. 1T-10 3.2 punktas). Pradinė sutarties vertė 9 999,90 Eur be PVM (sutarties Nr. 1T-10 4.1 punktas). Paslaugų įkainį sudaro:  1 gyvūno 1 paros fiksuota išlaikymo kaina – 7 Eur be PVM ir faktinės išlaidos už gydymo, nugaišinimo ir kitas paslaugas, pagal pateiktus išrašus iš šunidės ir veterinarinių gydyklų (sutarties Nr. 1T-10 4.4.1 ir 4.4.2 punktai).

21.       Atsakovė ir ieškovė VšĮ „Dogspotas“ 2021 m. sausio 18 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1T-11 dėl netinkamomis sąlygomis (duomenys neskelbtini), laikomų gyvūnų (23 vnt.) laikinosios globos (šunidės) paslaugų (sutarties Nr. 1T-11 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad paslaugos pradedamos teikti įsigaliojus sutarčiai ir turi būti teikiamos iki įsiteisės teismo sprendimas dėl konfiskuotų gyvūnų, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo (sutarties Nr. 1T-11 3.2 punktas). Pradinė sutarties Nr. 1T-11 vertė 9 999,90 Eur be PVM (sutarties Nr. 1T-11 4.1 punktas). Paslaugų įkainis – 1 gyvūno 1  paros fiksuota išlaikymo kaina – 5 Eur, ši sąlyga esminė ir negali būti keičiama visą sutarties galiojimo laikotarpį (sutarties Nr. 1T-11 4.3 punktas).

22.       Atsakovė ir ieškovė VšĮ „Lesė“ nesudarė rašytinės paslaugų sutarties. Ieškovės VšĮ „Lesė“ atsakovei nurodytas paslaugų įkainis (1 gyvūno 1 dienos išlaikymo kaina 5 Eur) toks pats, kaip ir ieškovės VšĮ „Dogspotas“ sudarytoje sutartyje Nr. 1T-11.

23.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-478/2021 konfiskavo iš A. P. paimtus šunis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

24.       Ieškovė UAB „Nuaras“ laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d. suteikė atsakovei gyvūnų laikinosios globos paslaugas už 26 068,55 Eur. Ieškovė VšĮ „Dogspotas“ – už 29 880 Eur, o ieškovė VšĮ „Lesė“ – už 8 580 Eur.

25.       Atsakovė su ieškovėmis UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė iš dalies. Atsakovė ieškovei UAB „Nuaras“ sumokėjo 14 605,35 Eur, atsiskaitydama už laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. kovo 11 d. suteiktas paslaugas. Atsakovė ieškovei VšĮ „Dogspotas“ sumokėjo 8 670 Eur už laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas. Atsakovė su ieškove VšĮ „Lesė“ už laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d. suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

26.       Pagal LITEKO duomenis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1695-490/2023 priteisė Jonavos rajono savivaldybės administracijai iš A. P. 20 746,45 Eur išlaidas, patirtas apmokėjus gyvūnų (šunų) laikinosioms globėjoms UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 14 d.

 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

 

27.       Byloje kilo ginčas dėl pareigos atlyginti laikinosios gyvūnų globos paslaugų išlaidas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pagal GGAĮ nuostatas pareigą atlyginti laikinosios gyvūnų globos išlaidas turi gyvūnų savininkas (laikytojas). Atsakovė, perdavusi gyvūnus ieškovėms, atliko tik tarpininkės vaidmenį, ir nei gyvūno savininke, nei laikytoja, kuriai tenka pareiga atlyginti gyvūnų laikymo išlaidas, netapo. Apeliantės įsitikinimu, gyvūnų išlaikymo išlaidos ieškovėms turėtų būti priteistos iš jų savininkės (laikytojos). Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

28.       GGAĮ 3 straipsnio 1 dalyje (2020 m. birželio 29 d. įstatymo XII-3207 redakcija) nustatyta, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją (be kitų institucijų) vykdo savivaldybių administracijos.

29.       GGAĮ (2020 m. birželio 29 d. įstatymo XII-3207 redakcija) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant VMVT veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Iš esmės toks pats teisinis reguliavimas nustatytas ir vėlesnėse GGAĮ redakcijose.

30.       Apartas teisinis reguliavimas lemia, kad savivaldybės administracija jai tenkančią pareigą užtikrinti netinkamai prižiūrimų gyvūnų laikinąją globą (priežiūrą), gali įgyvendinti: 1) perduodama gyvūnus globėjui ar kitam subjektui, galinčiam laikinai laikyti gyvūną; 2) tinkamą gyvūno laikymą užtikrindama kitu būdu. Pagal bendrąją GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą taisyklę pareiga atlyginti gyvūnų laikinosios globos išlaidas tenka gyvūnų savininkui (laikytojui), tačiau ši nuostata nedraudžia savivaldybės administracijai sudaryti sutarčių dėl atlygintinų laikinosios gyvūnų globos paslaugų, o vėliau iš gyvūno savininko (laikytojo) reikalauti faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo.

31.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžių (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Taigi, esminis paslaugų sutarties elementas yra jos dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu.

32.       Nustatyta, kad atsakovė, vykdydama jai GGAĮ pavestas funkcijas, paėmė iš trečiojo asmens 38 šunis ir skubiai juos perdavė laikinosioms globėjoms (ieškovėms) UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“ ir VšĮ „Lesė“. Perduodant šunis buvo sudaryti gyvūnų priėmimo (paėmimo) aktai. Atsakovė su ieškovėmis UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ sudarė sutartis Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11, kurių pagrindu ieškovės įsipareigojo teikti netinkamomis sąlygomis (duomenys neskelbtini), laikomų gyvūnų laikinosios globos (šunidės) paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka (sutarčių Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 5.1 ir 5.2 punktai).

33.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, jos funkcijų vykdymas nepasiribojo tik tarpininkavimu (gyvūnų paėmimu iš veisėjos (savininkės) ir perdavimu ieškovių globai). Atsakovė išreiškė valią sukurti atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius, sutartis Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 su UAB „Nuaras“ bei VšĮ „Dogspotas“ pasirašė ir jas iš dalies įvykdė, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovė nėra saistoma tinkamu sutartinių prievolių vykdymu. Tai, kad sutartys Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 sudarytos viešųjų pirkimų būdu ginčo šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo nekeičia.

34.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus dėl teisinių santykių su ieškove VšĮ „Lesė“, pažymi, kad CK įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Žodinė paslaugų pirkimo sutartis, esant VPĮ 86 straipsnio 7 dalyje nurodytoms sąlygoms, gali būti sudaryta ir vykdant viešąjį pirkimą.

35.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi, esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 41 punktas).

36.       Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė perdavė ieškovei VšĮ „Lesė“ iš trečiojo asmens paimtus gyvūnus (8 šunis) ir ieškovė teikė jų (8, o vėliau – 6 šunų) laikinosios globos paslaugas iki įsiteisėjo teismo procesinis sprendimas konfiskuoti gyvūnus, nėra. Nustatyta, kad atsakovei perdavus gyvūnus ieškovei VšĮ „Lesė“ tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų: Jonavos miesto seniūnės prašymu ieškovė siuntė paslaugų įkainius, atsakovės atstovė patvirtino šios informacijos gavimą. Atsakovė prieštaravimų dėl gyvūnų priežiūros įkainio nereiškė. Ieškovė ne kartą prašė atsiųsti sutarties projektą, teiravosi, dėl kokių priežasčių nepasirašoma sutartis ir neapmokamos gyvūnų išlaikymo išlaidos. Atsakovė atsisakymą pasirašyti sutartį grindė tuo, kad, sudarius sutartis su UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“, biudžete neliko lėšų paimtų gyvūnų išlaikymo išlaidoms padengti, papildomo finansavimo skirti neplanuojama (dokumento registracijos Nr. CBP-2030, priedas Nr. 12). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad tarp atsakovės ir ieškovės VšĮ „Lesė“ susiklostė faktiniai paslaugų teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė dėl esminių sutarties elementų – dalyko (teikiamų paslaugų pobūdžio) ir kainos (1 gyvūno 1 dienos išlaikymo išlaidų). Tai, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties, atsakovei motyvuojant piniginių lėšų biudžete stygiumi, aptarto teisinio vertinimo nekeičia ir neatleidžia atsakovės nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

37.       Atsakovė apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sutarčių Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 sąlygas, nevertino tikrųjų šalių ketinimų, t. y. siekio sudaryti 9 999,90 Eur vertės sutartis, nenagrinėjo argumentų, jog sutarčių pakeitimas pagal VPĮ 89 straipsnį draudžiamas. Apeliantė taip pat teigia, kad nesupranta, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei VšĮ „Lesė“ 8 580 Eur skolą, nes pagal VPĮ 86 straipsnio 7 dalį sutartis žodžiu gali būti sudaryta tik tada, jeigu supaprastinto pirkimo vertė neviršija 5 000 Eur.

38.       CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

39.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Tuo atveju, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

40.       Minėta, kad atsakovė ir ieškovė UAB „Nuaras“ 2021 m. sausio 12 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1T-10 dėl netinkamomis sąlygomis (duomenys neskelbtini), laikomų gyvūnų laikinosios globos (šunidės) paslaugų. Šalys susitarė, kad paslaugos pradedamos teikti įsigaliojus sutarčiai ir turi būti teikiamos iki įsiteisės teismo sprendimas dėl konfiskuotų gyvūnų, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo (sutarties Nr. 1T-10 3.2 punktas). Sutarties Nr. 1T-10 4.1 punkte nustatyta, kad pradinė sutarties vertė 9 999,90 Eur be PVM. Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara. Sutartyje nustatytas paslaugų įkainis – esminė sutarties sąlyga ir negali būti keičiama visą sutarties laikotarpį (sutarties Nr. 1T-10 4.3 punktas). Ieškovė įsipareigojo paslaugas teikti visą sutarties galiojimo laikotarpį (sutarties Nr. 1T-10 5.1.3 punktas). Sutarties Nr. 1T-10 11.2 punkte nustatyta, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Tokios pačios sąlygos nustatytos ir atsakovės su ieškove VšĮ „Dogspotas“ 2021 m. sausio 18 d. sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje Nr. 1T-11.

41.       Nustatyta, kad atlygintinų paslaugų sutarčių sudarymą lėmė poreikis skubiai užtikrinti netinkamai laikomų gyvūnų laikinąją globą. Pagal GGAĮ 4 straipsnio 5 dalį savivaldybės administracija privalo užtikrinti laikinąją gyvūnų globą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo ar bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo. Taigi, šalys, sudarydamos sutartį dėl laikinosios gyvūnų globos paslaugų, nežino konkretaus paslaugų teikimo termino, apibrėžto tam tikru įvykiu, pabaigos ir negali tiksliai apskaičiuoti galutinės fiksuotos paslaugų kainos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ypatumas lėmė šalių suderintą valią sutarčių Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 4.1 punktuose susitarti dėl pradinės sutarties kainos, kuri gali keistis dėl paslaugų teikimo laikotarpio. Tokią išvadą pagrindžia tiek lingvistinis sutarčių Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 4.1 punktų teksto aiškinimas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sutarties kaina yra pradinė, tiek sisteminis sutarčių galiojimo ir kainodaros nuostatų (sutarčių Nr. 1T-10 ir Nr. 1T-11 3.2, 4.2, 4.3 punktai) tarpusavio ryšys. Ginčo šalių sudarytose sutartyse nėra nuostatų, kad pradinė sutarties vertė yra esminė sąlyga ir negali būti keičiama visą sutarčių galiojimo laikotarpį.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši taisyklė grindžiama tuo, jog šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020, 79 punktas). Contra proferentem taisyklės taikymas aiškinant viešojo pirkimo sutartį koreliuoja su kasacinio teismo praktikoje išplėtota taisykle, kad būtent perkančiajai organizacijai turi tekti neigiami neaiškių pirkimo sąlygų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2023, 33 punktas). Taigi, atsakovė, kaip perkančioji organizacija, siekdama sudaryti sutartis fiksuotai kainai, turėjo pareigą aiškiai nurodyti, kad sutarčių vertė (kaina) yra galutinė ir (ar) sumokėjus sutartyse nurodytą sumą sutartiniai teisiniai santykiai pasibaigia. Nagrinėjamu atveju atsakovės parengtose viešojo pirkimo paslaugų sutartyse nurodyta, kad sutarčių vertė (kaina) yra pradinė, todėl atsakovei tenka sutarčių sąlygų rengimo rizika ir dėl to atsiradusios pasekmės.

43.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015).

44.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovės faktiškai suteikė atsakovei laikinosios gyvūnų globos paslaugas nuo gyvūnų perdavimo momento iki teismo procesinio sprendimo konfiskuoti gyvūnus įsiteisėjimo. Atsakovė suteiktų paslaugų kokybės ir aplinkybės, kad paslaugų kaina apskaičiuota taikant sutartą fiksuotą 1 gyvūno 1 dienos išlaikymo dydį, neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė VPĮ nuostatomis negali pateisinti prievolių nevykdymo už faktiškai suteiktas paslaugas. Tai, kad atsakovė neinicijavo reikiamų sutarčių su ieškovėmis UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ pakeitimų bei ilgą laiką vengė VPĮ nustatyta tvarka įforminti sutartį su VŠĮ „Lesė“, negali paneigti ieškovių teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas už faktiškai suteiktas paslaugas ir nėra laikytina aplinkybe, atleidžiančia atsakovę nuo prievolių, kylančių iš sutartinių teisinių santykių, vykdymo, nes atsakovė naudojosi ieškovių teikiamomis paslaugomis, sutartinių teisinių santykių nenutraukė ir laikinai globojamų gyvūnų neatsiėmė. Priešingas aiškinimas neatitiktų sąžiningumo principo, nes laikinieji gyvūnų globėjai atsidurtų blogesnėje padėtyje, t. y. jiems būtų perkeltos GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatytų savivaldybės administracijai tenkančių funkcijų įgyvendinimo išlaidos iki bus galutinai išspręstas gyvūnų (ne)konfiskavimo klausimas.

45.       Apeliacinio skundo argumentai, kad biudžete buvo patvirtinta ribotas piniginių lėšų dydis laikinosios globos išlaidoms apmokėti, nepanaikina atsakovės sutartinės prievolės atsiskaityti už visas iki sutartinių teisinių santykių pasibaigimo ieškovių suteiktas paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad pagal LITEKO duomenis atsakovės ieškovėms UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ sumokėtos lėšos, iš dalies atsiskaitant už suteiktas paslaugas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos iš buvusios gyvūnų savininkės GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies pagrindu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtinta, kad atsakovė, atsiskaičiusi su ieškovėmis, įgis teisę reikalauti laikinosios globos išlaidų iš buvusios gyvūnų savininkės (trečiojo asmens A. P.).

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi, ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).

47.       Nustačius, kad tarp ieškovių ir atsakovės susiklostė sutartiniai paslaugų teisiniai santykiai ir GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių savivaldybės administracijai sudaryti sutarčių dėl atlygintinų laikinosios gyvūnų globos paslaugų, o vėliau iš gyvūno savininko (laikytojo) reikalauti faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovė neturi pareigos atsakyti pagal ieškovių ieškinį, nes savivaldybės administracija pagal GGAĮ turi pareigą užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą bei tinkamą laikinąją globą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl apeliaciniame skunde nurodyta Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1506-555/2020 nesivadovauja. 

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

48.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

49.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

50.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

51.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

52.       Ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas (dokumento registracijos Nr. DOK-923), t. y. 911,13 Eur UAB „Nuaras“, 1 934,79 Eur VšĮ „Dogspotas“, 784,08 Eur  VšĮ „Lesė“ ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. 

53.       Ieškovių už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 623,66 Eur (2018,20 Eur (užpraėjusio, t. y. 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė 3 ieškovės, nesudaro pagrindo mažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio iki rekomenduojamo bylinėjimosi išlaidų maksimalaus dydžio atlyginimo, kadangi kiekviena ieškovė galėjo teikti atskirą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Be kita ko, ieškovės pasielgė racionaliai ir ekonomiškai, teikdamos bendrą atsiliepimą. Pažymėtina, kad kiekvienos ieškovės patirtos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį ir bylos apimtį, ieškovių racionalų procesinių dokumentų teikimo būdą, ieškovėms iš atsakovės priteisia 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovei UAB „Nuaras“ iš atsakovės priteisiama 911,13 Eur, VšĮ „Dogspotas“ – 1 934,79 Eur ir VšĮ „Lesė“ – 784,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuaras“ (juridinio asmens kodas 134051084) iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188769070) 911,13 Eur

(devynis šimtus vienuolika eurų ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. 

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Dogspotas“ (juridinio asmens kodas 303167452) iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188769070) 1 934,79 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Lesė“ (juridinio asmens kodas 300709225) iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188769070) 784,08 Eur  (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. 

 

 

Teisėjai                                                                                             Marius Bajoras

 

 

                                                                                                 Irmantas Šulcas

 

 

                                                                                                     Neringa Švedienė