(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios J. individualios įmonės „Jonas“ vardu viešajai įstaigai Vilniaus universitetui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Dalyko esmė

1.       J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ vardu, prašydamas iš VšĮ Vilniaus universiteto priteisti 101 750,76 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti J. J. pateiktą netiesioginį ieškinį.

3.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, o teismas savo iniciatyva privalo išsiaiškinti, ar nėra procesinių kliūčių priimti atitinkamą ieškinį.

4.       Teismo nutartyje nurodyta, kad šiuo atveju teisę kreiptis į teismą siekiama įgyvendinti pasinaudojus netiesioginio ieškinio institutu. Teismas pabrėžė, kad Civilinio kodekso               6.68 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismas akcentavo, kad netiesioginį ieškinį galima pareikšti tik esant visoms būtinoms įstatymo nustatytoms sąlygoms.

5.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. J. prašymas įtraukti jį į bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą yra atmestas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Nustatęs tokią faktinę aplinkybę, teismas nurodė, kad J. J. nėra bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorius, todėl neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio šios įmonės vardu.

6.       Be to, teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1310-516/2020, pateiktu išaiškinimu, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo yra bankrutavusios individualios įmonės savininkas, nesuteikia teisės tokiam asmeniui reikšti netiesioginio ieškinio bankrutavusios įmonės vardu.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti netiesioginį ieškinį.

8.        Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

8.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje   Nr. 2-445/2011, buvo išaiškinta, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininkas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios individualios įmonės vardu, jeigu įmonės bankroto administratorius to nedaro.

8.2.                      J. J. kaip individualios J. įmonės „Jonas“ savininkas yra įtrauktas dalyvauti bendraatsakoviu šios įmonės bankroto byloje, todėl jis turi procesinę teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ vardu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

10.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

11.       Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje teisingai nurodė, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK)          6.68 straipsnyje. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tinkamas subjektas, galintis pareikšti netiesioginį ieškinį, yra kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui.

12.       Šiuo atveju asmuo, kurio vardu J. J. siekia pareikšti netiesioginį ieškinį, yra bankrutuojanti individuali įmonė. Atskirajame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nurodyta faktinė aplinkybė, kad J. J. nėra bankrutavusios individualios įmonės „Jonas“ kreditorius. Kaip jau minėta šioje nutartyje, J. J. nuomone, jis turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį vien dėl to, kad yra bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ savininkas ir yra suinteresuotas įmonės bankroto bylos, kurioje dalyvauja bendraatsakoviu, baigtimi.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011, išaiškinta, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, jos savininkas bankroto byloje patraukiamas bendraatsakoviu, nes jis yra subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), o tai reiškia, kad jis turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi <...> ir turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį individualios įmonės, kurios savininku yra, interesais bei tokia procesine forma ginti šios įmonės teises, jeigu įmonės bankroto administratorius to nedaro (CK 6.68 straipsnis).

14.       Šiame kontekste pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Konstitucinio Teismo  2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo“). Pirmiausia pastebėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje    Nr. 2-445/2011 buvo sprendžiamas ne išimtinai bankrutuojančios individualios įmonės savininko teisės reikšti netiesioginį ieškinį klausimas, bet bylos teismingumo klausimas, tai yra procesinis klausimas, kokiame teisme turėtų būti nagrinėjama byla pagal pareikštą ieškinį. Antra, nors    2011 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011, nebuvo tiesiogiai įvardinta, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad netiesioginį ieškinį pareiškęs bankrutavusios individualios įmonės „Talka“ savininkas buvo tos įmonės bankroto byloje (dabartinis bylos Nr. B2-7-413/2021) patvirtintas jos kreditoriumi laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 28 d., vėliau – nuo 2014 m. spalio 28 d. Vadinasi, kitoje nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria grindžiamas J. J. atskirasis skundas, priėmimo metu bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, reiškęs netiesioginį ieškinį, buvo ir tos bankrutuojančios įmonės kreditorius.

15.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama J. J. atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011, nebuvo suformuota precedento galią turinti nuostata, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, nepaisant to, yra ar nėra jis tos įmonės kreditorius.

16.       Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, šios įmonės savininkas netenka teisės veikti individualios įmonės vardu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, analizuojamu atveju nėra pagrindo CK 6.68 straipsnį aiškinti plečiamai, kadangi neribotos teisės veikti bankrutuojančios įmonės vardu reiškiant netiesioginį ieškinį (nepriklausomai nuo įstatyme apibrėžtų tokio ieškinio pareiškimo sąlygų) suteikimas tokios įmonės savininkui galėtų sukurti situaciją, kai bankrutuojančios įmonės savininkas, o ne nemokumo administratorius ir/ar kreditoriai perimtų faktinį bankrutuojančios įmonės valdymą, kas prieštarautų bankroto proceso prigimčiai ir esmei.

17.       Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad netiesioginio ieškinio pareiškimui bankrutuojančios individualios įmonės vardu neužtenka aplinkybės, kad tokį ieškinį teikia individualios įmonės savininkas, jeigu jis nepateikia įrodymų, kad yra šios bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (CK 6.68 straipsnio 1 dalies nuostata). Nesant šios įstatyme nustatytos sąlygos, netiesioginis ieškinys negalimas. Analizuojamu klausimu teismų praktika yra pakankamai aiškiai suformuluota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 2015 m. balandžio   23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.)

18.       Nustačius, kad J. J. nėra tinkamas teisės subjektas reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ vardu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai        Danutė Gasiūnienė

                Gintaras Pečiulis

                Vigintas Višinskis