KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“ pareiškimą dėl skolininko turo dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims V. A., D. A. ir antstoliui V. Z.

n u s t a t ė:

pareiškėjas IĮ „Aujama-credit“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš skolininkės D. A. bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog antstolio V. Z. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/13/03003 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013-10-11 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-20828-435/2013 dėl 1 500 Lt skolos, 123,82 Lt delspinigių, 987 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir 95 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. A. kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ naudai. Priverstinio išieškojimo metu 2015-02-18 patvarkymu antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio V. A. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini), dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys D. A., V. A., antstolis V. Z. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jie informuoti tinkamai (b. l. 15, 16, 17).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog 2013-10-11 Kauno apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-20828-435/2013, kuriuo nutarė iš skolininkės D. A. išieškoti 1 500 Lt skolą, 123,82 Lt delspinigius, 987 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 15 Lt žyminį mokestį ir 80 Lt už raginimų siuntimą kreditoriaus ĮI „Aujama-credit“ naudai (pareiškimo priedas 2 20131011 teismo įsakymas). Antstolis V. Z. 2015-02-18 patvarkymu areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini), dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (pareiškimo priedas 1 20150218 antstolio patvarkymas ir 20150218 patvarkymas dėl turto arešto).

Vykdant išieškojimą iš skolininkės – fizinio asmens – išieškoma iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jos dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininkės dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jai priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkei priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkei priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą.

Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą - nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tokias aplinkybes, teismui nepateikė. Išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas D. A. ir V. A. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje 3K-7-246/2014 yra pažymėjusi, kad teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikytina, jog skolininkei D. A. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. A. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Vadovaujantis įstatymų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymas tenkintinas, skolininkei nustatytina 1/2 dalis turto bendroje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš skolininkės D. A. 85 € bylinėjimosi išlaidas. LR CPK 443 str. 6 d. nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų pareiškimui neišreiškė. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas negali konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas (Šiaulių apygardos teismo 2012-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-536-368/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-716-524/2014, 2S-147-368/2015), byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nesant nurodytų išimčių, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 443 str. 6 d., 667  str.,

n u t a r i a:

pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinio V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.