Administracinė byla Nr. I-3030-595/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01232-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,
dalyvaujant pareiškėjui Z. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Nurodė, kad jis 2019 m. kovo 11 d. raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas iškviesti jį pas stomatologą dėl skaudančio danties, iškritus plombai. Dėl skausmo negalėjo valgyti, kamavo nemiga. Į šį prašymą nebuvo reaguota. Todėl pakartotinai kreipėsi 2019 m. kovo 18 d. Prašė, kad būtų iškviestas be eilės. Tačiau vėl nereagavo. Per šį laikotarpį jis negalėjo valgyti, gerti nei karšto nei šalto skysčio, prarado 7 kg. svorio, kankino alkis, skaudėjo skrandį. Toks medicinos darbuotojo kankinamas elgesys yra nežmoniškas, žeminantis jo garbę ir orumą. Dėl to patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija. Patyrė fizinį skausmą ir kitus nepatogumus. Teigia, kad tokiu būdu jo vestam aktyviam gyvenimo būdui ir sveikatai yra padaryta didžiulė žala. Nurodo, kad jis dėl aplaidaus darbuotojų elgesio neteko galimybės sportuoti, medituoti, skaityti knygas ir pan. Teigia, kad toks nesiskaitymas ir neatsižvelgimas į jo prašymus yra sąlygotas to, kad jis kalinys, seselė yra jam sakiusi, jog tai ne laisvė, tai kalėjimas. Teigia, kad tokie jos žodžiai jį labai skaudina. Tai yra kankinamas elegesys, ką draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Todėl atsakovės atstovas turi atlyginti jam patirtą neturtinę žalą.
2019 m. balandžio 8 d. pareiškėjas papildomai teismui nurodė (b. l. 20), kad 2019 m. balandžio 3 d. jį priėmė odontologas, tačiau per 10 minučių priėmė net tris žmones. Nurodo, kad jo rašyti skundai, vaizdo medžiaga apie jo teisių pažeidimus yra dingusi. Odontologai neatsakingai atlieka savo pareigas. Be to, dantis tvarko su nesteriliais įrankais. Per priėmimą odontologas jam sukelė didelius skausmus, žemina toks odontologo požiūris. Nurodė, kad odontologas, be to, atsisakė taisyti visus tris jam skaudančius dantis, liepė rinktis tik vieną dantį, nors į du dantis buvo įdėti vaistai dviem savaitėm. Pasirinko taisyti dantį, iš kurio iškrito plomba. Po priėmimo davė vaistų nuo skausmo ir liepė pakentėti, užrašė kitam priėmimui eilės tvarka. Po tokių veiksmų jis 2019 m. balandžio 4 d. kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K direktorių. Taip pat nurodo, kad taisant dantį jam nebuvo suleisti nuskausminamieji vaistai, nors buvo atviras nervas. Taigi, jam sukėlė tyčinį fizinį skausmą. Pareiškėjas prašo nutraukti jo kankinimą ir pristatyti jį į gydymo įstaigą pas odontologą.
2019 m. gegužės 15 d. pareiškėjas papildomai nurodė, kad Vilniaus PN administracija atsiliepime į skundą pateikė neteisingus faktus, meluoja, siekdami išvengti atsakomybės. Dėl to, kad odontologas išėjo iš darbo, jis neprivalo kentėti dantų skausmo, juolab, kad kitiems kaliniams odontologo paslaugos buvo teikiamos. Jis kentėjo nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., t.y. 50 dienų. Vilniaus pataisos namai siekia visais būdais išvengti atsakomybės, neregistruoja prašymų, skundų, pradingsta vaizdo įrašai.
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-12).
Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba (nuo 2019-02-01 - Sveikatos priežiūros skyrius, toliau - SPS) savo veikloje vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių Tl-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
Kaip matyti iš pridedamos Asmens sveikatos istorijos kopijos, pareiškėjui atvykus iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2019 m. vasario 18 d. jis kreipėsi su prašymu reg. Nr. 410 dėl gydytojo odonlologo konsultacijos. Planine tvarka pareiškėjas priimtas gydytojo odontologo konsultacijai 2019 m. kovo 4 d., pradėtas 15-o danties gydymas. Pakartotinai pacientas buvo užrašytas odontologo apžiūrai 2019 m. kovo 19 d., tačiau pareiškėjas pas gydytoją iškviestas nebuvo, kadangi Lukiškių SPT gydytojas odontologas, pradėjęs gydymą, išėjo iš darbo. Atsižvelgiant į tai, apžiūra buvo perkelta į 2019 m. balandžio 3 d. Nustatyta data pacientas buvo iškviestas pas gydytoją odontologą, jo reikalavimu pradėtas kito skaudančio danties (38-o) gydymas.
Atsakovės atstovas nurodė, kad SPS medicininis personalas tinkamai ir operatyviai reagavo į pareiškėjo prašymus suteikti odontologinį gydymą, o 2019 m. kovo 19 d. planuojama gydytojo apžiūra neįvyko dėl objektyvios priežasties. Pažymėtina, kad vienintelis pareiškėjo skundas, susijęs su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, Lukiškių TI-K administracijai buvo pateiktas tik 2019 m. balandžio 4 d., t. y. jau po administracinės bylos iškėlimo teisme. Taigi, nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai 2019 m. balandžio 24 d. atsakovės atstovas nurodė teismui, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą 2019 m. balandžio 15 d. atsiliepime į skundą. Pažymėjo, kad su atsiliepimu Vilniaus PN pateikė visą su ginču susijusią turimą medžiagą (b.l. 25).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad skundą palaiko pilnai. Nurodė, jog prašymus dėl registravimo pas gydytojus dėdavo į specialią dėžutę, tačiau jo prašymų neregistruodavo, nes jis jau buvo užregistruotas pas gydytoją. Davė vaistų Ibuprofeno nuo skausmo. Odontologas prieš gydant dantį nesuleido jam jokių vaistų nuo skausmo, nors buvo atviri kanalai, atviri nervai. Nesutinka, kad tiek laiko nebuvo iškviestas pas gydytoją dėl objektyvių priežasčių, kadangi kiti nuteistieji buvo kviečiami pas gydytoją.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Teismas
konstatuoja :
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam netinkamai buvo organizuotas medicininių paslaugų suteikimas (nebuvo iškviestas pas odontologą be eilės dėl skaudančio danties, dantų skausmą turėjo kęsti 50 dienų) ir dėl to, kad odontologo paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas Z. S. 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi registruotu prašymu Nr. 410 dėl gydytojo odontologo konsultacijos. Kaip nurodė atsakovės atstovas, planine tvarka pareiškėjas buvo priimtas pas odontologą 2019 m. kovo 4 d. ir buvo pradėtas gydyti 15 –as dantis. Po to pakartotinai apžiūrai pareiškėjas buvo užrašytas 2019 m. kovo 19 d. Tačiau tą dieną pareiškėjas pas odontologą iškviestas nebuvo, kadangi prasidėjus įstaigos reorganizacijai (etatų mažinimas, Lukiškių TI-K prijungimas prie Vilniaus PN), gydytojas-odontologas, pradėjęs gydyti pareiškėją, išėjo iš darbo. Pareiškėjo apžiūra dėl šios priežasties buvo nukelta į 2019 m. balandžio 3 d. 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjo reikalavimu buvo pradėtas gydyti kitas (38-as) dantis (b. l. 13, 16). Taip pat nustatyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su skundu dėl neatsakingai ir skausmingai odontologo atliekamo darbo, nurodydamas, kad dėl dantų skausmo jis kovo mėnesį kreipėsi su prašymais priimti pas odontologą be eilės bei su skundu, tačiau be eilės nebuvo priimtas. 2019 m. balandžio 3 d. vizito metu odontologas netaisė visų skaudančių dantų, o liepė rinktis tik vieną, kurį sutaisys. Be to, nurodė, kad odontologas paslaugas atliko nekokybiškai, su neišvalytais įrankiais, be nuskausminamųjų vaistų. (b. l. 17-18). Į šį pareiškėjo skundą Vilniaus PN atsakė 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 96-1647, nurodant, kad pacientai odontologo konsultacijoms registruojami planine tvarka. Nurodė, kad gavus iš pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d. prašymą dėl registravimo pas odontologą, buvo skirti vaistai nuo skausmo, paskirta vizito data. Dėl įstaigos reorganizacijos gydytojas odontologas nedirbo, todėl gydytojo odontologo konsultacijai pareiškėjas buvo iškviestas 2019 m. balandžio 3 d. Taip pat paiškino, kad taisoma vizito metu yra po vieną dantį. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. prašymų registruotis pas odontologą iš pareiškėjo negauta. Planine tvarka užregistruotas pas odontologą 2019 m. balandžio 24 d. Nenustatyta, kad šis 2019 m. balandžio 24 d. atsakymas pareiškėjo būtų apskųstas pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį.
Taigi, nustatyta, kad pareiškėjui odontologo paslaugos buvo teikiamos remiantis jo prašymu dėl gydytojo-odontologo konsultacijos 2019 m. kovo 4 d. (buvo pradėtas gydyti 15-as dantis) (b.l. 15), kitas paskirtas vizitas 2019 m. kovo 19 d. neįvyko, buvo perkeltas dėl jį gydžiusio gydytojo odontologo išėjimo iš darbo į 2019 m. balandžio 3 d. Kaip nurodė pareiškėjas skunde, 2019 m. kovo 11 d. jis dėl danties skausmo prašė registruoti jį be eilės pas odontologą, pakartotinai prašė registruoti dėl danties skausmo 2019 m. kovo 18 d. Tačiau reaguota į tai nebuvo. Atsakovės atstovas nepateikė tai paneigiančių rašytinių įrodymų (registravimo pas odontologą žurnalo ar kt.). Pareiškėjas pas odontologą pateko tik 2019 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas teigia, kad dėl dantų skausmo, kurį teko kęsti nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. (50 dienų) patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, negalėjo vesti savo aktyvaus įprasto gyvenimo būdo, užsiimti savo veikla, valgyti, gerti, patyrė kankinamą ir nežmonišką elgesį. Pareiškėjas teigdamas, kad jis prašėsi pas odontologą be eilės 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. pakartotinai, tačiau nebuvo registruotas, nepateikė rašytinių įrodymų. Nors nėra pateiktas pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. prašymai raštu registruoti jį be eilės pas odontologą, tačiau žymėtina, kad tokie prašymai galėjo būti pareikšti ir žodžiu, ir į juos pataisos namų administracija turėjo reaguoti. Juolab, kad Asmens medicininiuose dokumentuose buvo įrašas, kad pareiškėjui odontologo paslaugos buvo pradėtos teikti 2019 m. kovo 4 d. pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. rašytiniu prašymu. Kaip nurodė ir atsakovo atstovas 2019 m. balandžio 24 d. atsakyme Nr. 96-1647, 2019 m. kovo 11 d. buvo gautas prašymas apie kitą skaudamą dantį, pareiškėjui 2019 m. kovo 11 d. seselė davė vaistų nuo skausmo. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas galėjo kentėti dantų skausmą nuo 2019 m. kovo 11 d., dėl ko prašėsi neplaninio registravimo pas odontologą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kentė danties skausmą, be to, planuotas 2019 m. kovo 19 d. vizitas pas odontologą neįvyko ir buvo perkeltas tik 2019 m. balandžio 3 d., teismas vertina, kad toks ilgas laiko tarpas tarp vizitų pas odontologą (nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.), įvertinus pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. prašymus registruoti be eilės dėl skausmo, yra per ilgas ir neprotingas skausmą kenčiančiam asmeniui, planinio vizito nukelta data nagrinėjamu atveju nelaikytina pagrįsta ir objektyvia, pateisinančia priežastimi. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas turėjo pareigą organizuoti pareiškėjui odontologo paslaugų teikimą jo prašymu dėl danties skausmo skubos tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir TIVTT). Tai, kad įstaigoje nebuvo gydytojo odontologo tuo metu nėra pagrindas leisti kęsti nuteistajam skausmą pakankamai ilgą laiko tarpą, tokiu būdu sukeliant jam tiek fizinę, tiek ir dvasinę kančią, žemiant asmenį, laikant jį nežmoniškomis sąlygomis, kas šiuo atveju pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu dėl atsakovės atstovo veiksmų. Atsakovės atstovas nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad buvo imtasi visų priemonių ir būdų pagreitinti pareiškėjo priėmimą pas odontologą, atsižvelgiant į patiriamą skausmą, kad buvo reaguota į pareiškėjo prašymus teikti jam odontologo paslaugas, nors net du kartus buvo įpareigotas pateikti į bylą visus reikšmingus ginčui išnagrinėti rašytinius įrodymus (b. l. 4, 22). Be kita ko, atsakovės atstovas neneigia aplinkybės, kad 2019 m. kovo 11 d. pareiškėjo prašymu vizitas pas odontologą nebuvo pagreitintas, kaip nurodė, seselė davė vaistų ir liepė pakentėti, o vizitas pas odontologą įvyko tik 2019 m. balandžio 3 d. Pažymėtina ir tai, kad kaip teigia pareiškėjas kiti nuteistieji pas odontologą tuo laikotarpiu buvo vedami, o jam buvo liepiama kentėti. Kaip minėta, atsakovės atstovas nepaneigė šių argumentų rašytiniais įrodymais, nėra pateikto į bylą ambulatorinio priėmimo registracijos žurnal kopijos ginčo laikotarpiu ar kitų įrodymų.
Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 45 straipsnyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.
Suimtųjų sveikatos priežiūra vykdoma ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 101 ir 102 punktuose nurodyta, kad „suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus (17 priedas). Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai. Pacientus į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą lydi priežiūros pareigūnai. Medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir pacientas priežiūros pareigūnas.“; „Pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai“. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl dantų skausmo prašė pagreitinti apžiūrą, organizuoti odontologo paslaugų teikimą, tačiau ši medicininė paslauga nebuvo suteikta tinkamai. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, t.y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, konstatuojamas pažeidimas dėl to, kad nebuvo reaguota į pareiškėjo prašymą paūmėjus danties skausmui organizuoti odontologo konsultaciją kuo skubiau, bei kad 2019 m. kovo 19 d. turėjęs įvykti vizitas neįvyko, buvo atidėtas net iki 2019 m. balandžio 3 d. dėl to, kad iš darbo išėjo pareiškėją gydęs odontologas, t.y. dėl nepateisinamos priežasties. Laikytina, kad pažeidimas truko nuo 2019 m. kovo 11 d., - nuo pareiškėjo pirmo prašymo registruoti jį be eilės pas odontologą dėl skaudamo danties iki 2019 m. balandžio 3 d., kuomet buvo priimtas odontologo konsultacijai konsultacijai.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai suorganizuotas medicinių paslaugų teikimas, t.y. esant danties skausmui pareiškėjas pas odontologą nuvyko tik 2019 m. balandžio 3 d., nors skausmu skundėsi 2019 m. kovo 11 d. (pakartotinai 2019 m. kovo 18 d.), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.
Pareiškėjas neturtinės žalos dydį nurodo 13 000 Eur suma, tačiau konkrečiai nepagrindžia ir nedetalizuoja, kodėl tokio dydžio suma dėl nurodytų teisių pažeidimo jam turi būti priteista. Taigi, nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais konkrečiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo vertinimą, nurodo aplinkybes, įtakojusias jo įprasto gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl danties skausmo, dėl tinkamai nesuteiktų medicininių paslaugų: t.y. kad negalėjo vesti aktyvaus gyvenimo būdo, negalėjo normaliai valgtyti, gerti, užsiimti laisvalaikio veikla ir pan., nukrito svoris, sutriko skrandžio veikla, miegas. Tačiau iš pateiktų į bylą pareiškėjo medicininių dokumentų nenustatyta, kad pareiškėjui dėl nurodytos priežasties būtų pablogėjusi sveikatos būklė. Tokie duomenys nepateikti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kl.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).
Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20108 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1478-756/2018). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).
Taigi, teismas įvertinęs visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, konstatavus faktą, kad vis gi pareiškėjo teisės dėl aukščiau nurodytų atsakovės atstovo veiksmų buvo pažeistos, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus fizinius, dvasinius išgyvenimus pinigais, laikotarpį, kuriuo patyrė nurodytus išgyvenimus, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 13 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma, teismo vertinimu, yra 500 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 13 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės atstovo pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimas atmestinas.
Pareiškėjas be kita ko, skundžia jam suteiktų odontologo paslaugų kokybę, nurodydamas, kad buvo gydomi dantys be nuskausminamųjų, su nesteriliais įrankiais, be to, buvo gydomas tik vienas dantis iš trijų. Teismas pažymi, kad medicininių paslaugų kokybės vertinimas, ginčai dėl to yra bendrosios jurisdikcijos teismų kompetencija.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Šio įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta atsakomybės taikymo rūšis, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013), kas reiškia ir tai, jog tokios tvarkos turi būti laikomasi ir tada, kai asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje.
Todėl atsižvelgiant į tai, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu: jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui; šioje dalyje admoinistracinė byla nutraukiama, išaiškinant, pareiškėjui jo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1510- 624/2018).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 103 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Z. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, juridinio asmens kodas 188721271, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Likusioje dalyje administracinę bylą nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė