Civilinė byla Nr. 2-10268-214/ 2014 m.

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00270-2014-0

                                          Procesinio sprendimo kategorija:

116.1; 99.5;44.2.4.1; (S)

Kauno apylinkės teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m gruodžio 16  d.,

                                                                                    Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,

sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovui adv. pad. A. D., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei  R. D., nedalyvaujant trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui, tretiesiems  asmenims K. N., E. R.,  teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialą  ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys  Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, K. N., E. R., dėl  žalos atlyginimo, ir

                                                               nustatė:

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad  ieškovas ir K. N. sudarė Casko draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis MB, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų, tame tarpe ir eismo įvykių. 2012-05-25 Šilainių plente Kauno mieste E. R., vairuodamas šį automobilį įvažiavo į  važiuojamojoje  kelio dalyje esančias viena šalia kitos ir jokiais įspėjamaisiais ženklais nepaženklintas ir neaptvertas duobes, kurių dydis buvo: 1,1 m. ir 0,8 m. pločio; 1,2 ir 0,7 m. ilgio; 0,3 ir 0,8 m. gylio, ir to pasekoje buvo apgadintas automobilis. Šį įvykį ieškovas pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo  1990,41 Lt draudimo išmoką draudėjui, bei įgijo atgręžtinio reikalavimo  teisę į atsakovą. 2012-10-24 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl šios sumos sumokėjimo neginčo tvarka, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti  ieškovo pretenziją. Atsakovo funkcija pagal  Vietos savivaldos įstatymą yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, atsakovas privalo atlyginti dėl kelio nepriežiūros atsiradusią žalą. Teismo prašo: priteisti  iš atsakovo  Kauno miesto  savivaldybės ieškovo naudai 1990,41 Lt žalos atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas teismo posėdyje  ieškinį palaikė ir  taip pat paaiškino, kad dėl eismo  įvykio  policijos pareigūnai nenustatė  automobilį vairavusio asmens kaltės. Policijos pareigūnai įvykio vietoje negalėjo matyti visų automobilio apgadinimų, t.y. automobilio pakabos  apgadinimų. Apgadinta transporto priemonė  iš įvykio vietos neišvažiavo sava eiga, buvo  išvežta ar nutraukta. Už ratlankio ir padangų apgadinimus nebuvo išmokėta draudimo išmoka, ir  šio reikalavimo nekelia ieškinyje. Automobilis apžiūrėtas po 4 dienų po eismo įvykio, apgadinimai nurodyti Transporto priemonės techninės apžiūros protokole.

Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir  nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp eismo įvykio – įvažiavimo į duobes kelyje,  ir atsiradusios žalos, nes neįrodyta, kad būtent duobės į kurias įvažiavo  tretysis asmuo  sukėlė  automobilio apgadinimus dėl kurių atsirado 1990,41 Lt žala. Taip pat byloje nepateikti duomenys apie tai, kad vairuotojas buvo pakankamai  atidus ir rūpestingas, laikėsi saugaus greičio, ir  negalėjo išvengti įvažiavimo į duobes ir automobilio apgadinimo. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė  atsiliepime išdėstytus motyvus ir taip pat  paaiškino, kad transporto priemonė techniškai pažiūrėta tik po 4 dienų po eismo įvykio. Nuleistą ratą ir apgadintą ratlankį policijos pareigūnai galėjo matyti įvykio vietoje. Nėra priežastinio ryšio, nėra įrodymų, kad  automobilio apgadinimai įvyko įvažiavus automobiliui į duobes. Nepagrįstas reikalavimas priteisti 121 Lt transportavimo išlaidų ir 59 Lt išlaidų.

Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodė, jog atsakovas nenurodė teisės akto, kuriame būtų nustatyta Kelių direkcijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiūros, neatlikto remonto. Kelių priežiūra yra savarankiškoji funkcija, o ne valstybės  deleguotoji funkcija. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai

Tretieji asmenys K. N. ir E. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta nustatyta tvarka, prieštaravimų ieškiniui nepareiškė.

Ieškinys tenkintinas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-06-02 nutarime nutraukti  administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad policijos pareigūnas V. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-05-25 atvyko į eismo įvykio vietą Kaune, Šilainių pl. ties Gabijos gatve, kur rado automobilį MB E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas E. R. paaiškino, kad 2012-05-25 apie 12 val., vairuodamas automobilį, įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę važiuojamojoje kelio dalyje ir apgadino automobilį. Policijos pareigūnai  apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Sužalotų žmonių nebuvo, liudininkai nenustatyti, automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Automobilio vizualių apgadinimo požymių nesimato. Nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šio pareigūno surašytame  2012-05-25  tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio vairuotojas E. R. įvažiavo  į duobę ir apgadino automobilio važiuoklę, įvykio metu automobilis apžiūrėtas vizualiai, apgadinimo požymių nepastebėta. Kelio danga buvo sausa, matomumas geras (b. l. 13-14). Automobilį vairavęs E. R. 2012-05-05 paaiškinime  nurodė, kad  įvykio metu švietė saulė, buvo automobilių srautas iš priekio, ir  nebuvo galimybės apvažiuoti duobių kelyje (b. l. 15). UAB „Silberauto“ 2012-05-28 pasiūlyme nurodyta, kad automobilio , kurio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas triukšmas važiuoklėje, aprašyme nurodyta, kad, ratų geometrijos reguliavimas, stebulė, visa suma sudaro 1044,25 Lt (b. l. 16). Automobilis priklauso K. N., apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 17). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad   šis dokumentas surašytas 2012-05-25 Kaunas Šilainių pl. ties Gabijos, vairuotojas E. R.. Schemoje nurodytos dvi duobės, pažymėtos sutartiniu ženklu 1 ir automobilis, pažymėtas sutartiniu ženklu 2, esantis 25,5 metro nuo duobių pagal eismo kryptį. 2 punkte nurodyta, kad vizualių požymių nematyti (b. l. 18). Automobilis MB E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudimu nuo visų rizikų ieškovo  draudimo kompanijoje. UAB „Akstė“ serviso šio automobilio remonto sąmatoje nurodyta remonto (ardymo- surinkimo) kėbulo darbų ir dalių kaina su PVM 1809,88 Lt. 2012-09-23 pranešime draudikui, t. y. ieškovui, nurodyta, kad įvykis dėl kurio kreipiasi į draudiką įvyko  2012-05-25, buvo  dešinės pusės priekinis ratas, įlinko ratlankis, išlūžo stebulės guolis, pažeista rato geometrija ir rato stebulė. Transporto priemonės MB E270, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) techninės apžiūros protokolas surašytas 2012-05-29, nurodyta, kad atliktas ratų suvedimas, keičiamos detalės: Pr. d. p. apt. svirtis, Pr. d. p. vertik. svirtis; Pr. d. p. stebulės atrama; Pr. d. p. guolio rėmas; Pr. d. p. stebulės guolis. Ieškovo žalos skaičiavimo išvadose,  išmokų aktuose  nurodyta: remonto  darbai su PVM – 698,77 Lt, detalės 111,11 Lt, išmokėta suma 1809,88 Lt, kita 180,53 Lt. UAB „Akstė servisas“ PVM sąskaitoje- faktūroje nurodyta, kad automobilio Mersedes E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 1809,88 Lt. UAB „Autobleidas“ 2012-05-25  sąskaitoje- faktūroje nurodyta, kad  automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo po autoįvykio kaina su PVM 121 Lt. Šis dokumentas patvirtina, kad automobilis  po įvažiavimo į duobes sava eiga važiuoti negalėjo. Ieškovas 2012-08-25 vietinio mokėjimo nurodymais  išmokėjo UAB „Akstė-servisas“ 1809,88 Lt, automobilio savininkei K. N. - 180,53 Lt. Kauno apskrities VPK 2012-06-06 raštu  Draudimo bendrovei „Compensa“ informacijoje apie 2012-05-25 eismo įvykį Kaune, Šilainių pl., Gabijos g. nurodė, kad eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant kliūties Šilainių plente netoli viaduko per  Vakarinį aplinkkelį, Romainių pusėje automobilis MB (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę apgadino važiuoklę .

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.). Civilinei atsakomybei atsirasti  yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Ištirti byloje dokumentai, t.y. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei tarnybinis pranešimas  įrodo, kad E. R. , vairuodamas K. N. priklausantį  automobilį MB valst.Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Kauno mieste, Šilainių plente, prie Gabijos gatvės į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atsakovė atsiliepime  ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsiradusi žala nesusijusi priežastiniu ryšiu  su įvykiu ir  vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo išvengti įvažiavimo į gatvės duobes. Ištirtame byloje Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ir tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad  policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu,  atstumus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Priežastinį ryšį tarp eismo įvykio mechanizmo ir  užfiksuotų automobilio apgadinimų  byloje patvirtina ištirti  rašytiniai įrodymai. Eismo įvykio vietoje  negalėjo būti  užfiksuotas ir įvertintas automobilio apgadinimų mastas, nes  policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą nėra automobilių techninės būklės įvertinimo specialistas, Kauno apskrities VPK  ištirtame byloje  dokumente nurodyta, kad  apgadinta automobilio važiuoklė, automobilio transportavimo  paslaugų sąskaita- faktūra patvirtina, kad automobilis negalėjo važiuoti savo eiga, buvo nuvežtas iš įvykio vietos. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtas duobes dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Ištyrus byloje įrodymus  yra pagrindas  pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti gatvę,  kurioje įvyko  įvykis,  todėl šio neteisėto neveikimo pasekoje  buvo apgadinta transporto priemonė, tarp neteisėtų Kauno m.  savivaldybės veiksmų, t. y. neveikimo  ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.  Esant byloje ištirtoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinį yra pagrindas tenkinti.

Atsakovas Kauno m. savivaldybės meras atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes Kauno miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis viešąsias paslaugas. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos CK 6.37 str. 2 dalies nuostata, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo šiuo atveju taikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (nutartis adm. byloje Nr. A-756-73/2009; sprendimas adm. byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 -12-15; išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas adm. byloje Nr. A-62-1119/2011; nutartis adm. byloje Nr. A-858-1423/2014). Vadovaujantis  minėtomis įstatymo nuostatomis  bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 72 Lt, išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti – 1410 Lt, kadangi ši suma neviršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų (2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85) rekomendacijose numatytus priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) civilinėse bylose, bei valstybei – 35,73 teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270   str. str., teismas

nusprendė :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti  iš atsakovo  Kauno miesto  savivaldybės į.k. 111106319, Laisvės al. 96,44251 Kaunas, sąskaitos Nr. LT 44 4010 0425 0001-0078, AB DNB bankas, banko kodas 40100,  ieškovui Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group, į. k. KRS 0000006691, registruotai  Al.Jerozolimskie 132, 02-342,Varšuva, Lenkijos Respublika,Lietuvoje veikiančiai  per Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group  veikiančio per Lietuvos filialą į.k. 302495752, Žalgirio g. 122,Vilnius, sąskaitos Nr.  (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b. k. 70440, 1990,41 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt litų 41ct nuo 2015-01-01576,46 eur) žalos atlyginimui, 72 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct, nuo 2015-01-01 20,85 eur) žyminio mokesčio, 1410 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt litų, nuo 2015-01-01 408,36 eur) advokato išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybei – 35,73 Lt (trisdešimt  penkis litus 73 ct nuo 2015-01-01 10,35 eur) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

              Sprendimas per  30 dienų nuo jo priėmimo dienos  apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per  sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Sigita Bružienė