Civilinė byla Nr. 2-1606/13

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:102.2., 106.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. S. atstovo advokato R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1743-436/2013 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams antstoliui A. B. ir antstoliui A. M. dėl antstolių padarytos žalos atlyginimo

n u s t a t ė :  

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. S. pateikė teisme ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų antstolio A. B. ir antstolio A. M. 208 862,80 Lt žalos, priteisti iš minėtų atsakovų bylinėjimosi išlaidas, iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – antstolių A. B. ir A. M. bankuose turimų lėšų sąskaitose 208 5012,80 Lt sumai areštą.

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti apie pagrindo atleisti jį nuo beveik visos žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos priežastys, kuriomis grindžiamas prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo  yra laikino pobūdžio finansinės problemos, į kurias teismas galėtų atsižvelgti, jei būtų prašoma atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau ieškovas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą neprašo. 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas ieškovui taip pat pasiūlė patikslinti ieškinį, įtraukiant dalyvaujančiais byloje asmenimis antstolių, kuriems reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, profesinės civilinės atsakomybės draudikus.

Ieškovas S. S. 2013 m. balandžio 24 d. pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir antstolių A. B. ir A. M. profesinės civilinės atsakomybės draudikų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Ieškovas prašė teismo išsiaiškinti, kas yra antstolių A. B. ir A. M. profesinės civilinės atsakomybės draudikai ir pateikė patikslintą ieškinį, kuriame trečiaisiais asmenimis nurodytos antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo kompanijos, jų neidentifikuojant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo S. S. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad 2013 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas dešimties dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti teismo nustatytus ieškinio trūkumus, tačiau ieškovas nepateikė visų įrodymų apie jo turimą bet kokio pobūdžio turtą, išskyrus duomenis apie gaunamą netekto darbingumo pensiją. Teismas sprendė, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus negalima objektyviai spręsti apie jo turtinę padėtį, todėl laikė, kad ieškovas nepašalino teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, jog ieškovas patikslintame ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodė antstolių A. B. ir A. M. profesinės civilinės atsakomybės draudimo kompanijas, tačiau nenurodė konkrečių draudikų ir jų buveinės adresų, o iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovo atstovas advokatas R. S. dėl informacijos apie atsakovų draudikus gavimo nei į pačius atsakovais patrauktus antstolius, nei į antstolių rūmus nesikreipė ir nepasinaudojo galimybe gauti informaciją apie atsakovų profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendroves, nors pagal advokatūros įstatymą jam tokia teisė yra suteikta. Teismas konstatavo, kad teismo nustatytu terminu ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo S. S. atstovas advokatas R. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir ieškinį laikyti paduotu.

Skunde nurodoma, kad ieškovo advokatas R. S. turėjo kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu suteikti informaciją apie antstolių A. B. ir A. M. profesinės civilinės atsakomybės bendroves, tačiau atsižvelgiant į tai, kad LR Vyriausybės patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės numato, jog asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, teismo nustatytas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti yra aiškiai nepakankamas gauti minėto pobūdžio informaciją, dėl ko teismui ir buvo pateiktas prašymas išsireikalauti tokius duomenis pačiam. Pažymi, kad atsisakius priimti ieškinį dėl formalių ieškinio trūkumų, ieškovui taps neįmanoma apginti pažeistas teises dėl ieškinio senaties termino suėjimo.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepašalino teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais bei grąžino juos ieškovui.

Asmens teisė kreiptis į teismą įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Toks teisinis reguliavimas dera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsau­gos konvencijos (Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą aiškinimu Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje. Nors įvairių formalių procesinių reikalavimų ieški­nio turiniui ir formai nustatymas ir taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo, tačiau Konvencija garantuoja praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (žr. EŽTT sprendimą Z and others v. United Kingdom, no. 29392/96, 10 May 2001, § 91-93; sprendimą Lawyer Partners, AS. v. Slovakia, no. 54252/07,16 June 2009, § 51).

Dalyvaujančiais byloje asmenimis civiliniame procese yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 str. 1 d.). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 str. 1 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Taigi, teismas negali riboti asmens teisės kreiptis į teismą tuo pagrindu, kad asmuo ieškinyje nenurodė trečiaisiais asmenimis į bylą trauktinų asmenų.

Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos paša­linti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nustato tokį terminą, kuris pro­cesinį dokumentą pateikusiam asmeniui būtų pakankamas, kad jis galėtų įvykdyti visus teismo nurodymus bei pateikti reikalingus dokumentus. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pakankamas, todėl tei­sėjas, vadovaudamasis protingumo ir proceso koncentruotumo principais, įvertinęs trūkumų pobūdį ir tai, kiek laiko gali prireikti jiems pašalinti, nustato, jo nuomone, realų terminą konkretiems ieškinio trūkumams pašalinti ir užtikrina operatyvų nu­tarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo išsiuntimą procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36). Jeigu teismo nustatyto termino nepakanka ieškinio trūkumams pašalinti, šis terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 77 straipsnis). Jeigu asmuo per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Kaip minėta, žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų ir toks trūkumas gali būti ištaisomas taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėse bylose. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę motyvuota nutartimi iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). CPK 84 straipsnyje numatytas kitas – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – institutas, kurį teismas turi teisę taikyti esant motyvuotam asmens prašymui ir prie jo pridėtiems prašymą pagrindžiantiems įrodymams. Jeigu prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas turi teisę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Tokiu atveju, kai šie trūkumai nepašalinami, teismas prašymą laiko nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.), tačiau negrąžina jo padavusiam asmeniui, o nustato terminą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 str. 2 d.). Taigi, jeigu teismui paduoto procesinio dokumento trūkumas yra nesumokėtas žyminis mokestis ir asmuo prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau net ir po teismo nutarties trūkumų šalinimo klausimu nepateikia tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų, tai nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti procesinį dokumentą, už kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Šiuo atveju teismas turi pakartotinai taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti asmeniui terminą, per kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Tokie pakartotinio trūkumų šalinimo instituto taikymo atvejai, siekiant nepažeisti civilinio proceso operatyvumo principo (CPK 2 str.) turi būti išimtiniai ir taikomi atsižvelgiant į tai, ar asmuo, teikdamas teismui procesinį dokumentą ir šalindamas jo trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 str. 5 d.) (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovas S. S. per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų: nepateikė ieškovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, reikšmingų teismui sprendžiant klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat nenurodė trečiaisiais asmenimis įtrauktinų atsakovų antstolių A. B. ir A. M. profesinės civilinės atsakomybės konkrečių draudikų, jų buveinės adresų ir kitų CPK 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas advokatas nesiėmė veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimą ir dėl informacijos apie konkrečius draudikus nesikreipė nei į atsakovais patrauktus antstolius, nei į Lietuvos antstolių rūmus, kurie koordinuoja antstolių veiklą.

Pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, per kurį apeliantas turėjo kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu suteikti informaciją apie atsakovų antstolių A. B. ir A. M. profesinės civilinės atsakomybės draudikus ir per tą patį terminą gauti atsakymą ir pateikti jį teismui. Apelianto argumentas, kad pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 30 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, todėl teismo nustatytas terminas akivaizdžiai per trumpas, yra iš dalies pagrįstas, kadangi Lietuvos antstolių rūmų statusas tiesiogiai neatitinka viešojo administravimo subjekto statuso. Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą (sąskaitas), emblemą ir kitus simbolius. Lietuvos antstolių rūmai veikia kaip profesinė asociacija (Lietuvos antstolių rūmų įstatų 1 p.). Lietuvos antstolių rūmų veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek Antstolių įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos antstolių rūmų įstatai, veikla finansuojama iš antstolių mokamų įmokų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 str. 4, 5 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į protingumo kriterijų ir į aukščiau minėtas CPK nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą 10 dienų terminą trūkumui pašalinti. Be to, toks trūkumas apskirtai neturėjo būti nustatytas, kadangi tretieji asmenys, kaip minėta, į bylą gali būti įtraukiami iki baigiamųjų kalbų pradžios tiek šalių prašymu, tiek teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Apeliantas, laikydamasis pareigos bendradarbiauti su teismu (CPK 8, 42 str.) ir žinodamas, kad tretieji asmenys į bylą gali būti įtraukti iki baigiamųjų kalbų pradžios, turi galimybę konkrečius duomenis apie atsakovų profesinės civilinės atsakomybės draudikus pateikti teismui vėliau, tačiau šių duomenų nepateikimas ieškinio priėmimo stadijoje negali ieškovui užkirsti kelio kreiptis į teismą ir apriboti jo teisę į teisminę gynybą. Juo labiau, kad, kaip nurodo apeliantas, teismui atsisakius priimti ieškinį dėl formalių ieškinio trūkumų, ieškovui taps neįmanoma apginti pažeistas jo teises dėl ieškinio senaties termino suėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas, nepateikdamas savo turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, svarbių teismui sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo, nepašalino ieškinio trūkumų. Turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų nepateikimas šiuo atveju turėjo būti vertinamas ne kaip ieškinio, o tik kaip prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo trūkumų nepašalinimas. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas 2013 m. balandžio 24 d. pakeitė savo prašymo dalyką ir, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, kad pats teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad teismas į ieškovo nurodytas laikino pobūdžio finansines problemas galėtų atsižvelgti, jei būtų prašoma atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau ieškovas tokio prašymo nepateikė. Taigi, teismas, gavęs šį prašymą, klausimą dėl žyminio mokesčio turėjo išspręsti iš esmės, ir, remdamasis byloje turimais įrodymais, arba prašymą patenkinti ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymą atmesti ir nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 84, 115 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Priimdamas tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę teisme apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises bei įstatymų saugomus inte­resus. Todėl skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

              Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                        Artūras Driukas