Civilinė byla Nr. e2-15882-1169/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10934-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.26

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Einiui Mirinavičiui,

atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Launida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rhenus logistics“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė MB „Launida“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rhenus logistics“ 1 210 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2023 m. vasario 28 d. atsakovė pateikė jai transporto užsakymą Nr. 4213/230228/439936 (toliau – ir Užsakymas), kuriuo užsakė iš ieškovės tarptautinio krovinio vežimo paslaugą, maršrutu Lietuva–Švedija. Užsakyme nurodyta, kad krovinys turėjo būti paimtas (pakrautas) 2023 m. kovo 1 d. ir pristatytas 2023 m. kovo 2 d. Krovinio pervežimo paslaugos kaina – 1 100 Eur + PVM, t. y. 1 331 Eur. Be to, buvo sutarta dėl dar vieno krovinio pervežimo, kuris turėjo būti paimtas tą pačią dieną ta pačia transporto priemone ir vežamas tuo pačiu maršrutu kaip ir pirmasis užsakymas. Nors ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krovinio pervežimo per 1 dieną paslaugą, tačiau krovinys buvo pristatytas pavėlavus 1 dieną – 2023 m. kovo 3 d. 2023 m. kovo 6 d. ieškovė už suteiktą krovinio pervežimo paslaugą, išrašė PVM sąskaitą̨ faktūrą už 1 331 Eur sumą. Kadangi Užsakymo 5 punkte buvo nustatyta, kad vežėjas, vėluodamas pristatyti krovinį, už kiekvieną pavėluotą dieną privalo sumokėti atsakovei 100 Eur, ieškovė savo iniciatyva išrašė kreditinę PVM sąskaitą̨ faktūrą, pagal kurią nurodė, kad atkovei mokėtina 121 Eur dydžio bauda. Dėl šios priežasties, ieškovė savo iniciatyva atėmė atsakovei mokėtinos baudos dydį iš sulygtos krovinio pristatymo kainos ir nurodė atsakovei už suteiktą krovinio pervežimo paslaugą sumokėti 1 210 Eur, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti šią sumą ir pareikalavo ieškovės išrašyti naują sąskaitą už 300 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai atsisako atsiskaityti su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas ir neteisėtai reikalauja sumažinti mokėtinos sumos dydį.

3.       Ieškovės teigimu, Užsakymas, kuris savo esme laikytinas tarp šalių sudaryta krovinio pervežimo sutartimi, yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas. Užsakymas ir esminės jo sąlygos (įskaitant, bet neapsiribojant krovinio pervežimo paslaugos kainą) buvo suderintos abiejų šalių ir atitiko tikrąją šalių valią, todėl Užsakymas privalo būti vykdomas būtent taip, kaip tą numato ir apibrėžia jo nuostatos. Kadangi ieškovė įvykdė Užsakymu prisiimtą įsipareigojimą – suteikė krovinio pervežimo paslaugą maršrutu Lietuva–Švedija, todėl atsakovė privalo įvykdyti savo priešpriešinį įsipareigojimą, t. y. sumokėti sutartą krovinio vežimo paslaugos kainą Užsakyme nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovė ne tik vienašališkai atsisako įvykdyti jos atžvilgiu atsiradusią prievolę, bet tuo pat metu siekia vienašališkai pakeisti ir Užsakymo, savo esme atitinkančio krovinio pervežimo sutartį, įvykdymo sąlygas. Toks atsakovės elgesys nėra teisėtas, kadangi tokiu būdu pažeidžiamas ne tik Užsakymas (jo sąlygos), bet ir imperatyvūs įstatymo reikalavimai, draudžiantys vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Krovinio pervežimo paslaugos kainos sumažinimas dėl to, kad ieškovė vėlavo iškrauti krovinį, nėra galimas, kadangi tokia galimybė nenustatyta nei Užsakyme, nei 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau – CMR konvencija). Ieškovės atsakomybė dėl pavėluoto krovinio pristatymo nustatyta Užsakymo 5 punkte, pagal kurį atsakovė turėjo teisę reikalauti ieškovės sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į pavėluotų dienų skaičių, bet ne apskritai atsisakyti sumokėti sulygtą krovinio pervežimo paslaugos kainą ir reikalauti, kad ieškovė išrašytų mažesnę nei sutartos kainos, sąskaitą.

4.       Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad jau krovinio pakrovimo dieną atsakovei buvo žinoma, jog krovinys gali būti pristatytas viršijus Užsakymu nustatytą terminą, tačiau pretenzijų ar reikalavimų nei dėl galimai vėluojančio krovinio pristatymo, nei dėl krovinio pervežimo paslaugos kainos sumažinimo atsakovė nereiškė. Priešingai, tik ieškovei suteikus krovinio pervežimo paslaugą bei išrašius ir pateikus atsakovui PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė atsisakė ją apmokėti ir pareikalavo išrašyti mažesnę sąskaitą, tokiu būdu ginčydama sutarto vežimo užmokesčio dydį, nors sužinojusi apie tai, kad ieškovės darbuotojas vėluoja į krovinio paėmimą nurodė: ,,pažiūrim, ar pakraus“. Atsakovė yra verslininkė, todėl, sužinojusi apie vėluojantį krovinio pakrovimą, atitinkamai suvokė ir įvertino galimo krovinio pristatymo vėlavimo riziką, tačiau nereikšdama jokių priekaištų, pretenzijų ar reikalavimų, o paprasčiausiai nurodydama ,,pažiūrim, ar pakraus“ ne tik sutiko ir davė nurodymą ieškovei toliau vykdyti krovinio pervežimą, bet savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė ir tai, kad suvokia galimo krovinio pristatymo vėlavimo riziką, ją priima ir su ja sutinka.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad Užsakyme įtvirtintus ieškovės įsipareigojimus nustatė pati atsakovė, nes būtent ji pateikė ieškovei Užsakymą, kuris nagrinėjamu atveju savo esme laikytinas tarp šalių sudaryta krovinio pervežimo sutartimi. Užsakymo dalyje ,,Vairuotojas privalo“ įtvirtintų ieškovės pareigų šalys nederino ir neaptarė, jas vienašališkai nustatė atsakovė, todėl atsakovė turi dar labiau laikytis to, ką nustatė ji pati, kadangi tai atitiko būtent jos paties valią. Tačiau Užsakyme įtvirtintų nuostatų laikėsi vienintelė ieškovė, kuri ne tik įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ir, pripažinusi, kad prisiimti sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti tinkamai, geranoriškai bei sąžiningai, vadovaudamasi Užsakymo nuostatomis, išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje numatė mokėtiną baudą, nors tokios pareigos apskritai neturėjo, kadangi baudų už pavėluotą krovinio pristatymą numatymas krovinių pervežimo sutartyse pagal CMR konvenciją nėra galimas. Pagal CMR konvenciją vežėjas laikytinas atsakingu už krovinio pavėluotą pristatymą, tačiau jo atsakomybė nėra absoliuti, kadangi ji kyla tik vieninteliu atveju, t. y. tuomet, kai dėl krovinio pristatymo vėlavimo užsakovas patiria realių nuostolių ir juos įrodo. Ieškovei pavėlavus pristatyti krovinį Užsakyme nustatytu terminu, atsakovė įgijo teisę reikalauti ieškovės atlyginti realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos ji patyrė (jeigu tokie buvo patirti) dėl pavėluoto krovinio pristatymo, o ne atsisakyti sumokėti šalių sutartą kainą už suteiktą krovinio pervežimą, atitinkamai reikalaujant ją sumažinti. Pasak ieškovės, net ir tuo atveju, jeigu atsakovės reikalavimas būtų grindžiamas jos dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsiradusiais nuostoliais, toks reikalavimas nebūtų teisėtas, nes atsakovė niekada raštu nesikreipė į ieškovę su reikalavimu atlyginti (kompensuoti) dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsiradusius nuostolius per CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Ieškovės nuomone, atsakovės pateiktas paaiškinimas savaime negali būti laikytinas pretenzija ar reikalavimu atlyginti dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsiradusius nuostolius, be to, jis taip pat buvo pateiktas praleidus CMR konvencijoje nustatytą terminą.

6.       Ieškovė taip pat nurodė, kad ji niekada nesiūlė atsakovei susitarti dėl sąlyginės prievolės ir niekada neišskyrė prievolės sąlygai keliamų reikalavimų. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovė po suteiktos krovinio pervežimo paslaugos raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad reikia sutarti normalią rinkos kainą. Tuo atveju, jeigu šalys iš tikrųjų būtų sulygusios, kad krovinio pristatymo kaina priklausys nuo faktinio krovinio pristatymo datos, atsakovė nebūtų reikalavusi susitarti dėl naujos krovinio pervežimo paslaugos kainos, tuo labiau nebūtų 2023 m. kovo 27 d. kreipusis į ieškovę su reikalavimu išrašyti mažesnę sąskaitą, motyvuojant tuo, kad 300 Eur buvo tuo metu rinkoje vyravusi krovinio pervežimo paslaugos per 2 dienas kaina. Kadangi Užsakymą ieškovei pateikė būtent atsakovė, akivaizdu, kad atsakovė, siekdama apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, būtų tokią tariamai ieškovės pasiūlytą sąlygą įtraukusi į savo pačios parengtą Užsakymą. Ieškovė pabrėžė, kad Užsakymą ji patvirtino prisijungimo būdu, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 3 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

7.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė praleido terminą atsiliepimui pateikti, šio termino atnaujinti neprašė, todėl teismas neturėjo priimti atsakovės atsiliepimo.

8.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodė, kad ginčas tarp šalių kilęs ne dėl vežimo paslaugos kainos, o dėl vežimo sutartimi užsakytos paslaugos pobūdžio skirtingo interpretavimo. Pasak atsakovės, byloje esantys duomenys leidžia nustatyti šalių konsensusą subjektyviuoju sutarties aiškinimo metodu, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Nagrinėjamu atveju svarbios specialiosios ieškovės su atsakove sudarytos vežimo sutarties sąlygos. Nors ieškovė tvirtina, kad šalys susitarė dėl krovinio vežimo maršrutu Lietuva–Švedija, tačiau, atsakovės teigimu, derybų dėl sutarties sudarymo metu ji užsakė iš ieškovės krovinio pristatymo per 1 darbo dieną paslaugą, t. y. susitarė su ieškove dėl krovinio pristatymo konkretaus (ekstra) laiko, už kurį sutiko sumokėti ieškovės pasiūlytą keturis kartus didesnę nei rinkos kainą. Šalims susitarus dėl vežimo sutarties specialiųjų sąlygų, ieškovė įsipareigojo ne tik atlikti krovinio vežimą maršrutu Lietuva–Švedija, bet pristatyti šį krovinį gavėjui Švedijoje iki 2023 m. kovo 25 d. Atsakovė ne vieną kartą ieškovei pabrėžė krovinio pristatymo termino svarbą, nurodydama, kad tik tokiu tikslu ir sudaro sutartį su ieškove, t. y. jog ieškovė apsiėmė krovinio vežimą maršrutu Lietuva–Švedija įvykdyti greičiau nei kiti analogiškas paslaugas tuo metu rinkoje siūlę vežėjai. Ieškovė užtikrino, kad ne tik laiku atvyks į pasikrovimo vietą, bet atvažiuos netgi anksčiau, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad sutarties tikslas bus pasiektas ir prekės ilgamečiam atsakovės klientui bus pristatytos per vieną darbo dieną. Ieškovė derybų dėl sutarties sudarymo metu pati pasiūlė susitarti dėl sąlyginės prievolės ir savo iniciatyva išskyrė prievolės sąlygai keliamus reikalavimus. Pasiūlymo konstrukcija „Šiandien imti, ryt atvežti 1 200,00 Eur. Jeigu iki pirmadienio atvežimas – 300 Eur“ aiškiai įrodo sąlyginę prievolę. Taigi ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovės krovinys bus pristatytas gavėjui iki 2023 m. kovo 2 d., vežimo paslaugos kaina sudarys 1 200 Eur, tačiau, jeigu atsakovės krovinys gavėjui bus pristatytas iki 2023 m. kovo 6 d., vežimo paslaugos kaina bus lygi 300 Eur. Ieškovė taip pat išskyrė dar vieną papildomą sąlyginės prievolės įvykdymo reikalavimą, nurodydama, jog tam, kad atsakovei reikalingą paslaugą (krovinio pristatymą per 1 dieną) galėtų suteikti, krovinys iš pasikrovimo vietos turi išvykti ne vėliau kaip 15 val. Tačiau ieškovė savo iniciatyva pasiūliusi susitarti dėl sąlyginės prievolės, pati ir neįvykdė prievolės sąlygai keliamų reikalavimų, t. y. į krovinio pasikrovimo vietą transporto priemonę pateikė tik 16 val. 22 min., o pasiteiravus, ar pavėluotas transporto priemonės pateikimas pasikrauti neužkirs kelio pervežti krovinį į Švediją per 1 dieną, ar ieškovė spės į vakarinį keltą iš Ventspilio, ieškovė patikino, kad paslauga bus suteikta taip, kaip sutarta. Šalims toliau derantis dėl užmokesčio už krovinio vežimą ieškovė pabrėžė, kad didesnė nei rinkoje įprasta paslaugos kaina yra būtent todėl, kad paslaugą ieškovė įsipareigoja suteikti per 1 darbo dieną, tai reiškia, jog transporto priemonėje bus gabenamas tik vienas ieškovės krovinys, tiesiai gavėjui, jo neperkraunant. Kiti vežėjai krovinius maršrutu Lietuva–Švedija, kai krovinys konsoliduojamas ir gabenamas su kitų užsakovų kroviniais, per dvi darbo dienas perveža už 200–340 Eur kainą. Taigi ieškovė suprato, kad atsakovė nori užsakyti išskirtinę krovinio pristatymo paslaugą. Atsakovės įsitikinimu, šalių sudarytos vežimo sutarties sąlyginė prievolė aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė, jog, pristačius krovinį per 1 dieną (ekstra greitai), už tai mokamas papildomas atlygis (bonusas), o už įprastinį tokiam maršrutui krovinio pristatymą (konsoliduojant kitų užsakovų krovinius) mokamas tokiai paslaugai įprastas atlygis. Atsakovei buvo reikalingas tik itin skubus krovinio pervežimas, todėl,  žinodama, kad ieškovė nepajėgi tokios paslaugos suteikti, atsakovė būtų kreipusis į kitus patikrintus šios paslaugos tiekėjus.

10.       Atsakovė pažymėjo, kad reikalavimas mokėti baudą už pavėluotą krovinio pristatymą, kuriuo ieškovė remiasi ieškinyje, yra neteisėtas, nes CMR konvencijos normose vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinių pervežimą ribojama tik nuostolių atlyginimo pareiga. Atsakovė nereiškė ieškovei jokio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, taip pat tų nuostolių neįrodinėjo, o tiesiog prašė ieškovės laikytis pirminio susitarimo dėl paslaugos kainos.

11.       Atsakovės teigimu, objektyviais duomenimis nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovei jau krovinio pakrovimo dieną buvo žinoma, kad krovinys gali būti pristatytas viršijus Užsakyme nustatytą terminą. Apie tai, kad ieškovės vairuotojas 8 minutes pavėlavo į vakarinį keltą Ventspilyje ir kad rytinio kelto iš Ventspilio nėra, atsakovė sužinojo tik 2023 m. kovo 2 d., t. y. tą dieną, kai krovinys jau turėjo būti pristatytas gavėjui Švedijoje. Be to, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kada atsakovė sužinojo, jog krovinio pristatymo terminas, kaip esminė sutarties sąlyga, yra ar bus pažeistas. Derybų dėl sutarties sudarymo metu ir sudarydama vežimo sutartį atsakovė buvo įsitikinusi, o ieškovė ją užtikrino, kad krovinys bus pristatytas 2023 m. kovo 1 d. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti už paslaugą, kurios ji nesuteikė, neįvykdydama prievolės sąlygos reikalavimų. Atsakovė kelis kartus pabrėžė, kad ieškovė nesuteikė paslaugų, taip kaip buvo sutarta. Dėl 1 100 Eur vežimo kainos šalys sutarė tik už ekstra greitą krovinio pristatymą per 1 dieną. Pati ieškovė neginčija fakto, kad atsakovė užsakė būtent krovinio pervežimo per 1 dieną paslaugą. Kadangi ieškovė pripažįsta, kad nesuteikė atsakovei užsakytos paslaugos, ieškovė elgiasi nenuosekliai, primygtinai reikalaudama atsakovės susimokėti už nesuteiktą paslaugą. Atsakovė pabrėžė, kad nėra atsisakiusi sumokėti ieškovei už tą paslaugą, kurią ieškovė jai iš tikrųjų suteikė, t. y. už Lietuva–Švedija maršrutui įprastą 2 dienų krovinio pristatymą.

12.       Atsakovė taip pat pažymėjo, kad gavusi ieškovės pretenziją telefonu susisiekė su ieškovės atstove ir pasiūlė už paslaugą, kurios atsakovė nesuteikė, sumokėti 550 Eur, tokiu būdu susitarti iki teismo ir išvengti bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovė nesiekė išnaudoti visų ikiteisminių šio ginčo sprendimo galimybių ir derėtis atsisakė. Atsakovės manymu, į ieškovės atsisakymą susitarti iki teismo turėtų būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas, jei ieškinys būtų tenkinamas.

13.       Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, reikalaudama 1 100 Eur ir PVM u

19.       Byloje nėra ginčo, kad krovinys pristatytas į Švediją 2023 m. kovo 3 d., t. y. pavėlavus 1 diena. Ieškovė už krovinio pervežimą išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2023 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 331 Eur sumą su PVM. Be to, ieškovė išrašė atsakovei kreditinę 121 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už baudą dėl krovinio vėlavimo.

20.       Atsakovė atsisako ieškovei sumokėti 1 210 Eur sumą, nurodydama, kad jai nebuvo suteikta norima paslauga, todėl kaina už vežimą per 2 dienas turi būti 300 Eur.

21.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta vežimo sutartimi laikytinas Užsakymas, nes jame buvo nustatytos pagrindinės tokios sutarties sąlygos – krovinio pristatymo terminas, vieta, vežimo kaina, atsakomybė ir kt. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

22.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Užsakymo kainos. Ieškovė teigia, kad šalys susitarė dėl 1 331 Eur (su PVM) pervežimo kainos, o atsakovė teigia, kad susitarimas dėl kainos buvo sąlyginis, t. y. 1 331 Eur kaina mokama tuo atveju, jei krovinys pristatomas per 1 dieną, o tuo atveju, jei krovinys pristatomas per daugiau nei 1 dieną, krovinio pervežimo kaina yra 300 Eur.

23.       CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Ši konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Šiuo atveju šalių teisiniai santykiai patenka į CMR konvencijos veikimo sritį, tačiau, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, matyti, jog ginčas šioje byloje yra kilęs dėl vežimo užmokesčio dydžio nustatymo. CMR konvencija nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su tokios sutarties kaina, todėl sprendžiant šalių ginčą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

24.       Teismas atkreipia dėmesį, kad Užsakyme aiškiai nurodyta vežimo kaina – 1 100 Eur + 21 proc. PVM, jokių nuorodų į kitokią vežimo kainą Užsakyme nėra, tačiau atsakovė teigia, kad šalių susitarimas dėl sąlyginės kainos gali būti nustatytas iš šalių derybų.

25.       CK 6.193 straipsnyje yra nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

26.       Kaip matyti iš šalių darbuotojų susirašinėjimo 2023 m. vasario 28 d. prieš pateikiant Užsakymą, atsakovė klausė ieškovės, kada ji galėtų greičiausiai pasikrauti ir pristatyti. Ieškovės darbuotojas nurodė, kad jei krovinys paimamas šiandien, o atvežamas rytoj, kaina 1 200 Eur. Taip pat nurodė, kad gali paimti krovinį rytoj, o atvežti ketvirtadienį. Ieškovės darbuotojas taip pat informavo, kad, jei atvežimas iki pirmadienio, kaina 300 Eur. Atsakovės darbuotojas paklausė ieškovės, kada rytoj vėliausiai galėtų pasikrauti. Atsakovė nurodė 15 val. Atsakovės darbuotojas derėjosi dėl kainos, ieškovė sutiko vežti už 1 100 Eur. Atsakovės darbuotojas nurodė „Nu ok. Tada 1100 e“. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad persiuntė užsakymą ir kad būtina rytoj pasikrauti ir pristatyti 2023 m. kovo 2 d.

27.       Ieškovės vairuotojas pavėlavo pakrauti krovinį, o vėliau pavėlavo ir į keltą, todėl krovinys į Švedija pristatytas pavėlavus 1 diena, t. y. 2023 m. kovo 3 d. Iš šalių susirašinėjimo žinutėmis matyti, kad atsakovės atstovas nurodė ieškovei, kad reikia susitarti normalią rinkos kainą, nes krovinys nebuvo pristatytas ekstra skubiai, rinkos kaina apie 260–280 Eur, todėl siūlė ieškovei sumokėti maksimaliai 300 Eur, tačiau ieškovė nesutiko.

28.       Teismas įvertinęs Užsakymo (vežimo sutarties) tekstą, šalių derybas prieš Užsakymo pateikimą bei susirašinėjimą po krovinio pervežimo, neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad šalys susitarė dėl sąlyginės pervežimo kainos. Ieškovės darbuotojo žinutė, kurioje nurodyta kaina, jei krovinys atvežamas iki pirmadienio, buvo tik informacija atsakovei apie ieškovės teikiamas paslaugas ir jų kainas. Atsakovės atstovas pasirinko pervežimą už 1 100 Eur, tai aiškiai nurodydamas tiek žinutėje, tiek ieškovei persiųstame Užsakymą, kuriame jokių nuostatų apie kitokią vežimo paslaugos kainą, kuri priklausytų nuo pervežimo laiko, nėra. Tai, kad šalys nesitarė dėl sąlyginės kainos, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad pati atsakovė į užsakymą įrašė, kad už vėlavimą pristatyti krovinį yra mokama bauda (100 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną). Nors tokios netesybos pagal CMR konvenciją nėra galimos, tačiau faktas, kad tokia sąlyga į Užsakymą, kurį rengė pati atsakovė, buvo įrašyta patvirtina, kad atsakovė buvo numačiusi galimybę, kad krovinio pristatymas gali vėluoti, tačiau tokio vėlavimo pasekmėmis nurodė netesybas, o ne kitokią sutarties kainą, kaip šiuo metu teigia savo procesiniuose dokumentuose. Be to, šalių susirašinėjimas po krovinio pervežimo taip pat patvirtina, kad 300 Eur kaina už ilgesnį nei vienos dienos pristatymą nebuvo sutarta, nes atsakovės atstovas nurodė rinkos kainas, teigė galintis mokėti maksimaliai 300 Eur. Argumentai apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl 300 Eur kainos pateikti tik atsakovės procesiniuose dokumentuose, jokių argumentų apie tokį susitarimą atsakovė nenurodė ieškovei iškart po ginčo PVM sąskaitos faktūros išrašymo.

29.       Pažymėtina, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl, siekdama, kad sutartis būtų sąlyginė, turėjo sąlygą dėl skirtingų kainų įtraukti į Užsakymo nuostatas, tačiau to nepadarė. Užsakyme yra nurodyta aiški vežimo paslaugos kaina, paslauga, nors ir pavėluotai, tačiau buvo suteikta, atsakovė realiai patirtų nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo neįrodinėja, todėl atsakovė turi sumokėti ieškovei sutartyje (Užsakyme) sulygtą kainą.

30.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 210 Eur dydžio skola.

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos jai priteisiamos iš atsakovės. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisines paslaugas sumokėjo 2 185,60 Eur (435,60 Eur už pretenzijos parengimą, 800 Eur už ieškinio parengimą, bylinėjimosi išlaidų; 700 Eur už dubliko parengimą; 250 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje). Nurodytos sumos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl kartu su 27 Eur žyminiu mokesčiu ieškovei priteistinos iš atsakovės. Taigi ieškovei iš atsakovės iš viso prateistinas 2 212,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ta aplinkybė, kad ieškovė nesutiko derėtis dėl vežimo kainos ir reikalavo atsakovės sumokėti visą sutartą kainą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ar kad toks jos elgesys nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ar padidėjimą, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį.

32.       Byloje patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Launida“ (j. a. k. 304686222) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rhenus logistics“ (j. a. k. 120145513) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) skolą ir 2 212,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvylikos eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.