VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant D. F.,

pareiškėjui A. K.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Z. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-1603-2020 (ROIK 20114348756).

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau - ir Institucija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1603-2020 (ROIK 20114348756) A. K. nubaustas 40 eurų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK ) 518 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. A. K. paskirta bauda dėl to, kad 2020 m. balandžio 21 d., apie 16.00 val., sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo bendrasavininkui UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. O. buvo apribota galimybė patekti į sklypą, ant sklypo vartelių UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui A. K. pakabinus spyną. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo A. K. savavališkai vykdė savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu A. K. (toliau tekste – ir pareiškėjas) pateikė skundą, prašydamas 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1603-2020 (ROIK 20114348756) panaikinti. Pareiškėjas skunde teigia, kad institucija netinkamai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą apie savavaldžiavimą jo veiksmuose. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotas atstovas, turintis kiekvieną dieną patikrinti, ar UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti aikštelė (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra tvarkingai prižiūrima ir ar yra užrakinami ne darbo laiku vartai į (duomenys neskelbtini), teritoriją. Šioje teritorijoje esančioje aikštelėje yra UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas: 2 buitiniai konteineriai, jūriniai konteineriai, betoninis garažas, šios teritorijos tvora ir teritorijos vartai, kitas materialus turtas. 2015 metais UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo teritoriją juosiančią tvorą, teritorijos aikštelę bei vartus iš bankrutavusios SR UAB (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento UAB (duomenys neskelbtini) tvoros varteliai buvo užrakinti ir nė viena bendrovė, vykdanti veiklą šioje teritorijoje, bei valstybė, žemės sklypo savininke buvusi iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio, nereiškė jokių pretenzijų ar nusiskundimų dėl rakinamų vartelių. Nesusipratimai, peraugę į daugkartinius nepagrįstus skundus, kilo šiais metais, kai dalį žemės sklypo 2019 m. rugpjūčio mėnesį įsigijusi UAB (duomenys neskelbtini) ėmė savavaldžiauti. Ši įmonė 2020 m vasario 10 d nupjovė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pagrindinių vartų spyną ir pakabino savo spyną be jokio susitarimo su kitais žemės sklypo bendraturčiais (keli fiziniai asmenys ir valstybė) ir be šioje teritorijoje veikiančių įmonių žinios, spyna kabo iki šiol ir niekas neriboja jų patekimo per šiuos vartus. Spynos ant vartelių, dėl kurios jis yra nubaustas, specialiai niekas nekabino, ji kabojo nuo 2015 metų (3-5, 7-9 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Z. R. pasirašytame atsiliepime prašoma palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1603-2020 (ROIK 20114348756) nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nors A. K. skunde teigiama, kad pagrindinių vartų spyna yra UAB (duomenys neskelbtini) pakabinta ir per juos jie visada gali patekti į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau UAB (duomenys neskelbtini), kaip viena iš minėto žemės sklypo bendrasavininkių, turi teisę be ribojimų patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypą ne tik pro pagrindinius vartus, bet ir pro visus kitus esamus vartus. Skunde nurodytas argumentas, jog nebuvo nuvykta į vietą, nenustatyta, kieno spynos kabo ant minėtų vartų ir vartelių, nagrinėjamo įvykio atžvilgiu yra nereikšmingas, kadangi įvykio patikrinimo metu nekilo jokių ginčų, kieno spyna 2020 m. balandžio 21 d., apie 16.00 val., kabėjo ant vartelių, skirtų žmonėms vaikščioti, kurie yra šalia didžiųjų vartų, kabėjo užrakinta UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti spyna. Skunde A. K. nurodo, kad jokių spynų nekabino, tačiau įvykio patikrinimo metu nustatyta, kad vartelius rakinanti spyna yra UAB (duomenys neskelbtini) žinioje, o A. K., kaip įgaliotas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, kasdien iki 2020 m. balandžio 21 d. patikrindavo, ar ne darbo metu minėti vartai yra užrakinti. Atsiliepime Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodo, kad su A. K. skundo argumentais kategoriškai nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti bei prieštarauja įvykio patikrinimo metu surinktiems duomenims, todėl juos vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. palaikė skunde išdėstytus argumentus, paaiškino, kad yra įsitikinęs, jog nusižengimo nepadarė, kadangi ant vartelių, skirtų žmonėms vaikščioti, esančių (duomenys neskelbtini), spynos nekabino, jos nerakino, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas M. O. yra pats pakabinęs spyną ant didžiųjų (centrinių) įvažiavimo į šią teritoriją vartų, todėl jokių kliūčių jam patekti į teritoriją nebuvo. Centriniai vartai yra prie pat mažųjų vartelių. Per šiuos mažuosius vartelius teisę patekti į kiemą turėjo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas, jis turėjo raktus nuo vartelių, teritorijoje esančiuose konteineriuose buvo sandėliuojamos materialinės vertybės, vairuotojas nuvažiavo jų pasiimti. Teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nenustatyta. Pareiškėjas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

L. M. O. teismui paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, įmonė įsigijo teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), įmonė yra šios teritorijos bendrasavininkė, teritorija aptverta tvora, kadangi teritorija priklauso jiems [UAB (duomenys neskelbtini)], užkabino spyną, kreipėsi į valstybės institucijas, kad jos išsiaiškintų, kieno šiukšlės ir daiktai yra šioje teritorijoje, nes Registrų centro išrašuose nesimato, kokios įmonės teritorijoje veikia. Patekti į teritoriją galima per dvejus vartus – centrinius vartus ir vartelius, tikslios situacijos dėl 2020 m. balandžio 21 d. įvykių neatsimena, nes dėl spynos buvo ne vienas pareiškimas, nagrinėjamos kelios bylos. Neprisimena, ar buvo galima patekti pro centrinius vartus 2020 m. balandžio 21 d., dabar turi raktą nuo savo užkabintos spynos, kada nori, tada užeina ir išeina. Savo spyną pakabino nupjovęs kabėjusią spyną, kada tiksliau tai nutiko, neprisimena, bet mano, kad tokia situacija buvo šių metų pavasarį. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teismo posėdyje išklausęs pareiškėją A. K. ir liudytoją M. O., įvertinęs teismui pateiktą rašytinę skundo bylos medžiagą, daro išvadą, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas pareiškėjui surašyti nepagrįstai.

Pagal ANK 518 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Vadinasi, įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad administraciniu nusižengimu yra pripažįstama ne bet kokia asmens veika (veikimas ar neveikimas), turinti nusižengimo požymių, bet pavojinga veika, dėl to teigtina, kad pirmiausia turi būti tiriama, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje pasireiškia veikos pavojingumas. Nagrinėjamu atveju, sisteminė skundo bylos turinio analizė rodo kelerius metus besitęsiantį ir iki šiol galutinai neišspręstą (patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis matyti, kad šalys dalyvauja keliose šio sprendimo priėmimo dieną nebaigtose nagrinėti civilinėse ir administracinėse bylose) ginčą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo. Iš pareiškėjo A. K. ir liudytoju apklausto M. O. teismo posėdyje duotų parodymų turinio matyti, kad į ginčo teritoriją galima patekti dviem būdais – per centrinius vartus, skirtus transporto priemonėms, ir per šalia centrinių vartų esančius mažuosius vartelius, skirtus žmonėms vaikščioti.

Iš teismui pateiktų skundo bylos duomenų matyti, kad į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą UAB (duomenys neskelbtini)  2020 m. balandžio 22 d. pareiškimu kreipėsi dėl asmenų, kurie, UAB (duomenys neskelbtini) manymu, pavogė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvusius, pareiškime išvardintus daiktus, nustatymo, jų patraukimo atsakomybėn, asmens, savavališkai pakabinusio spyną ant vartų, vedančių į UAB (duomenys neskelbtini) sklypą nustatymo ir jo patraukimo atsakomybėn pagal galiojančius teisės aktus (17-19 b. l.). UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 23 d. pareiškime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri yra aptverta, vartai užrakinti (19 b. l.). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime dėl M. O. apklausos nurodyta, kad apklausiamas M. O. parodė, jog įvažiavimo į teritoriją vartų spyna buvo pakeista (20 b. l.), daugiau jokių klausimų apie spyną, jos pakabinimo laiką ir datą, konkrečią vietą, kur kabėjo spyna, ir kokie konkretūs vartai įvardijama spyna buvo užrakinti, Institucijos M. O. nebuvo užduota ir, suprantama, atsakymų į juos negauta. Rašytinėje skundo bylos medžiagoje – nei tyrimo iniciatoriaus pareiškime, nei apklausų protokoluose ir paaiškinimuose - apskritai nėra kalbama apie M. O. apribotą patekimą į teritoriją per užrakintus mažuosius vartelius, todėl lieka neaišku, kokie bylos duomenys Institucijai leido padaryti išvadą, kad būtent mažieji varteliai buvo užrakinti, kad spyną pakabino būtent A. K. ir kad kiti bendraturčiai, konkrečiai, M. O., į teritoriją 2020 m. balandžio 21 d. patekti negalėjo, dėl ko ir buvo nubaustas A. K.. A. K. teiginiai, kad M. O. dar 2020 m. vasario mėnesį nupjovė iki to laiko kabėjusią spyną ir pasikabino savo spyną, nepaneigti jokia bylos medžiaga, šio teiginio negalėjo posėdyje paneigti ir pats M. O., paaiškinęs, kad neatsimena, kada savo spyną pasikabino. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju liko nepaneigta, jog M. O. galėjo į teritoriją patekti per savo paties spyna rakintus centrinius vartus, todėl iš esmės užrakinti mažieji varteliai jokių realių neigiamų pasekmių ir jokio pavojingumo M. O., kaip teritorijos bendraturčio atstovui, nesukėlė. Įvertindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo veikos pavojingumo, o tai jau yra vienas esminių nusižengimo požymių, kurio A. K. veiksmuose teismas nenustatė.

Nesutiktina su Institucijos atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad neturi reikšmės aplinkybė, ar M. O. galėjo į teritoriją patekti per kitus vartus, nes bendraturtis turi teisę į savo nuosavybę patekti per bet kokį įėjimą, kadangi keli toje pačioje teritorijoje veikiantys subjektai turi laikytis darnios kaimynystės principų, vieni kitiems netrukdyti, veikti gera valia ir savęs, kaip vieno iš savininkų, nepriešpastatyti prieš kitus subjektus ir neriboti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų. Primintina, kad šiuo atveju dėl teritorijos naudojimosi tvarkos tarp jos bendraturčių vyksta aktyvus ginčas, kurio baigtis nei per tyrimą, nei šio sprendimo priėmimo dieną nebuvo/nėra aiški, todėl Institucijos sprendimas bausti vieną iš civilinio ginčo šalių apskritai buvo skubotas.

Sisteminė skundo bylos medžiagos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad skundžiamame nutarime netinkamai ir neteisingai apibrėžta nusižengimo objektyvioji pusė – A. K. nubaustas už tai, kad jis pakabino spyną. Nutarime konstatuotos faktinės aplinkybės, jog spyną ant mažųjų vartelių pakabino būtent A. K. ir būtent nutarime konstatuotu nusižengimo padarymo laiku, nepatvirtina jokia objektyvi bylos medžiaga, todėl teigtina, kad pareiškėjo A. K. teiginiai, jog ginčo spynos jis nekabino, o spyna kabojo nuo 2015 metų, liko nepaneigti. Iš to seka, kad A. K. veiksmuose nėra savavaldžiavimo nusižengimui konstatuoti būtinos objektyviosios pusės požymio – priešingų teisei jo veiksmų, padarytu nutarime inkriminuojamu nusižengimo laiku. Dar daugiau, ANK 518 straipsnio dispozicija sukonstruota taip, kad už savavaldžiavimą baudžiama tada, kada nustatoma, jog asmuo savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą kito asmens ginčijamą teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime visiškai nėra kalbama apie tai, kokią konkrečią kokiuose įstatymuose nustatytą tvarką A. K. pažeidė, nors tokia institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareiga išplaukia tiek iš blanketinės nusižengimą apibrėžiančios normos, tiek iš ANK reglamentuotų bylos tyrimo veiksmų aprašymo.

Teismo vertinimu, A. K. veiksmuose nagrinėjamu atveju nenustatyta subjektyvioji nusižengimo pusė – A. K. kaltė. Kaip jau buvo minėta, A. K. teiginys, jog jis ginčo spynos apskritai nekabino, nepaneigtas. Savavaldžiavimo nusižengimas gali būti padaromas tyčia, šiuo atveju duomenų, apie tai, kad A. K. turėjo ketinimą specialiai kenkti M. O., kaip teritorijos bendraturčio UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, sąmoningai riboti jo patekimą į aptariamą teritoriją, šioje byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad A. K. veiksmuose nėra savavaldžiavimo nusižengimui konstatuoti būtinos subjektyviosios pusės požymio – kaltės (tyčios).

Spręstina, kad skundžiamame nutarime taip pat klaidingai yra įvardytas nusižengimo subjektas. A. K. nubaustas kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, nors jokio dokumento, apibrėžiančio A. K. suteikto įgaliojimo ribas, terminą, įgaliojimą išdavusį subjektą ir kitas įgaliojimo apimčiai svarbias aplinkybes, byloje nėra pateikta, todėl teigtina, kad aplinkybė, jog A. K. iš tiesų atitinka juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens statusą Institucijos nebuvo įrodyta ar iš esmės nebuvo tirta. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nusižengimo aprašyme A. K. įvardijamas kaip įgaliotas asmuo, t. y., specialusis subjektas, nuobauda A. K. paskirta kaip fiziniam asmeniui, kadangi paskirta 40 eurų bauda, kai ANK 518 straipsnio sankcija numato baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimties eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Iš to seka, kad netikslus subjekto požymių nustatymas sąlygojo ir klaidingą nuobaudų skyrimo taisyklių taikymą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad tiek skundžiamame nutarime, tiek administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės nustatytos netiksliai, iš nustatytų aplinkybių komplikuotai suprantama nusižengimo padarymo esmė, jo padarymo laikas, ydingai priskirti specialiojo subjekto požymiai, todėl tokiu būdu buvo pažeista A. K. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu ir vien tik dėl to Institucijos procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei paliktas galioti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui. Teigtina, kad nagrinėjamu atveju Institucija nebuvo pakankamai objektyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino selektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka tik pačiai institucijai.

Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, jog A. K. veiksmuose nebuvo A. K. inkriminuoto nusižengimo sudėties, dėl šios priežasties skundžiamame nutarime klaidingai buvo nuspręsta, jog A. K. padarė ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo A. K. nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Tenkinti pareiškėjo A. K. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1603-2020 (ROIK 20114348756) ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį, A. K. nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė