Administracinė byla Nr. I-560-331/2010
Proceso
Nr. 3-61-3-01640-2009-5
Procesinio
sprendimo kategorija: 11.12, 74.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jūratei
Gedaminskienei ir Jovitai Jasionytei,
dalyvaujant pareiškėjui J. H. (J. H.),
jo atstovui advokato padėjėjui Dževaldui Joneliūnui, atsakovės atstovui
Anatolijui Vasiljevui (Anatolij Vasiljev), trečiojo suinteresuoto asmens M. Z. atstovei H. Z., trečiųjų
suinteresuotų asmenų E. S. (E. S.)
ir J. S. (J. S.) atstovui advokato
padėjėjui Gediminui Lukaševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir J. H. (J. H.) skundą atsakovei Vilniaus
apskrities viršininko administracijai (toliau − VAVA), tretiesiems
suinteresuotiems asmenims R. H. (R. H.),
M. Z., Z. K., G.
S. (G. S.), J. S. (J. S.), E. S. (E. S.)
ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti
veiksmus,
n u s t a t ė :
Pareiškėjai J. K. ir J. H. (J.
H.) skundu (I t., b. l. 3−7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį
teismą prašydami panaikinti Vilniaus miesto svaivaldybės valdybos 2001-02-22
potvarkį Nr. 342V ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją
vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą į A. H. nuosavybės
teise valdytą žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.)
Vilniuje, kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių su
prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus
(nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates
valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo
kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2009-10-07 nutartimi atsisakė priimti
pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus m. savivaldybės
valdybos 2001-02-22 potvarkį Nr. 342V (I t., b. l. 1−2). Nesutikdami su tokia
teismo nutartimi 2009-10-16 pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas (toliau − LVAT) išnagrinėjęs jų atskirąjį
skundą 2009-11-20 priėmė nutartį, kuria pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė.
2009-12-11 pareiškėjai pateikė patikslintą skundą (I t., b. l. 194−200), kuriuo
prašė atnaujinti jiems praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti dėl
Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001-02-22 potvarkio Nr. 342V panaikinimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-12-14 nutartimi atmetė
pareiškėjų J. K. ir J. H. prašymą
atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti patikslintą skundą (I
t., b. l. 201−202). Nesutikdami ir su šia nutartimi pareiškėjai pateikė
atskirąjį skundą LVAT, kuris 2010-03-05 nutartimi atskirąjį skundą atmetė.
2009-12-03
teisme buvo gautas kitas pareiškėjų skundas (I t., b. l. 160−164), kuriuo prašė
įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką užbaigti A. H. turėtos
žemės sklypo ribų (duomenys
neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) g.) Vilniaus mieste kartografiją
ir vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą į A. H. nuosavybės
teise valdytą žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.),
Vilniuje, ir kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių su
prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus
(nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates
valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo
kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2009-12-07 nutartimi pareiškėjų skundą priėmė
ir šį skundą sujungė su administracine byla Nr. I-2777-331/2009 (I t., b. l.
158), kadangi abiejose bylose liko vienintelis reikalavimas − įpareigoti Vilniaus
apskrities viršininko administraciją vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą
į A. H. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.)
Vilniuje, kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių su
prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus
(nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates
valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo
kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus.
Skunduose
paaiškino, kad VAVA vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Lietuvos Respublikos
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5
straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki
1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose,
atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje
piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui,
nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą. Be to, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės
teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 34 punkto 5
pastraipoje nustatyta, kad prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra
nuosavybės turėtoje vietoje yra didesnis kaip 0,2 ha piliečio pageidavimu jam
grąžinamas didesnis prie statinių naudojamas plotas, t. p. prie šio naudojamo
žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas žemės sklypo plotas, o šios
tvarkos 34 punkto 6 pastraipoje nustatyta, grąžinama laisva žemė suformuojama
atskirais žemės sklypais. Namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) Vilniuje
suformuotas pažeidžiant nurodytas norminių aktų nuostatas, nes dalis
suformuotos namų valdos žemės sklypo ploto patenka ne į V. S.
pretenduojamą nuosavybės teisėmis atkuriamą žemės sklypą, bet į J. H. ir J. K. pretenduojamą buvusio savininko
A. H. turėtą žemę, o taip pat yra suformuotas didesnio
ploto nei yra įstatymų leistina namų valdos žemės sklypams (0,2 ha).
Pareiškėjai
taip pat paaiškino, kad buvusio savininko turėtos žemės buvimo vietą nustatė
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2007-12-22 sprendimu. Taip pat Vilniaus miesto
žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas iš archyvo gautas ir teismo sprendime
nurodytas 1938-04-25 matininko J. M. sudarytas planas,
kuriame tiksliai ir aiškiai yra pažymėtos buvusio savininko A.
H. bei gretimo žemės sklypo savininko V. S. valdytų
žemės sklypų ribos, kurios nekito ir sutampa su liudytojų parodymais, todėl
nėra jokio teisinio pagrindo, kuris draustų užbaigti buvusio savininko A. H. nuosavybės teise valdyto žemės sklypų kartografavimą.
Vilniaus
apskrities viršininkas spręsdamas klausimą dėl buvusio savininko A. H. turėtos žemės sklypo ribų kompleksiškai sprendė ir
klausimą, dėl greta esančio buvusio savininko V. S. žemės
sklypo ribų atliktos kartografijos. Būtent šio savininko žemės sklypų
kartografija buvo atlikta du kartus, t. y. 2002-12-18 ir 2007-07-09 patikslinta,
kuriuose pažymėto sklypo ribos iš esmės viena nuo kitos skiriasi. V. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribos buvo
kartografuotos remiantis tik liudytojų parodymais ir neatitinka archyvinių
dokumentų. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad V. S. nuosavybės
teise valdyto žemės sklypo ribos neatitinka archyvinių dokumentų, VAVA privalo
kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją.
Per teismo
posėdį pareiškėjas J. H. ir jo atstovas advokato
padėjėjas Dževaldas Joneliūnas prašė skundus tenkinti juose išdėstytais
argumentais.
Atsakovė VAVA
su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimuose (I t., b. l. 48−50, II t., b. l. 41−43) paaiškino, kad Vilniaus
m. valdybos 2001-02-22 sprendimu Nr. 342V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų
ir ploto patvirtinimo“, buvo suformuotas naudojamas namų valdos 0,7370 žemės
sklypas. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-03-19 įsakymu Nr. 2.3-3804-(01),
atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį,
nustatė šio žemės sklypo dalis Z. K., G.
S., J. S., E. S. Šie asmenys
yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V.
S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
2009-03-19
sprendimais šiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančias dalis
žemės sklype (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje.
Pareiškėjų
reikalavimas įpareigoti VAVA vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą į A. H. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
(dabartinė
(duomenys
neskelbtini) g.), Vilniuje, kreiptis į Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suformuoti žemės sklypus,
organizuoti jų kadastrinius matavimus neužbaigus buvusio savininko A. H. žemėvaldos kartografavimą yra atmestinas kaip
nepagrįstas. Paaiškino, kad užbaigti buvusio savininko A. H. žemėvaldos
kartografavimą VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos
skyrius negali ne dėl savo kaltės, o dėl akivaizdaus ginčo tarp pretendentų
atkurti nuosavybės teises į V. S. nuosavybės teisėmis
valdytą žemę ir mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į A. H. nuosavybės teisėmis valdytą žemę V.
H. turto paveldėtojų, pareiškėjų šioje byloje. Situacijoje, kai nėra
išspręstas ginčas dėl buvusių savininkų V. S. ir A. H. buvusių žemėvaldų vietos kartografavimo, nėra pagrindo
VAVA kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl
sklypų suformavimo ir kitų veiksmų atlikimo.
2009-10-08
raštu VAVA informavo pareiškėjus, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius,
remdamasis matininko J. M. 1938 m. sudarytu planu bei
liudininkų parodymais 2009-06-02 pakartotinai kartografavo buvusio savininko A. H. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą
buvusioje (duomenys
neskelbtini) gatvėje. Atlikta kartografija nebuvo baigta, nes,
palyginus jos duomenis su V. S. turėto žemės sklypo ribų
kartografija, paaiškėjo, kad A. H. turėtos žemėvaldos
ribos, nustatytos remiantis minėtu planu ir liudininkų parodymais, kertasi su
buvusio savininko V. S. kartografuotos žemėvaldos ribomis
(tai buvo nurodyta 2009-07-02 surašytame aiškinamajame akte). Esant tokiai
situacijai remiantis liudininkų parodymais nėra galimybės tiksliai išsiaiškinti,
kurioje vietoje buvo A. H. ir V. S. turėtų
žemėvaldų ribos.
Prašė teismo
trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti į bylos nagrinėjimą R. H., M. Z., Z. K.,
G. S., J. S. ir E.
S.
Per teismo
posėdį atsakovės atstovas prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus atsiliepimuose
išdėstytais argumentais.
Tretysis
suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į
skundą (II t., b. l. 84−85) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Pareiškėjai jokių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ar
sprendimų neginčija ir reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
atžvilgiu nereiškia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje kartografinė
medžiaga bei prašymas dėl (duomenys
neskelbtini) g. 10 (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.)
sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui nėra gauti.
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys R. H.,
Z. K., G. S. ir Vilniaus miesto
savivaldybės administracija nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir
laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir
sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Teismo posėdyje dalyvavusi M. Z. atstovė prašė
skundą tenkinti, o trečiųjų suinteresuotų asmenų E. ir J. S. atstovas
advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius prašė skundus atmesti kaip
nepagrįstus.
S k u n d a
s t e n k i n t i n a s.
Šioje byloje
ginčas kilęs dėl A. H. turėtos žemės kartografavimo,
esančios Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) g. 10.
Byloje nustatyta,
kad J. K. ir J. H. 2009-05-04 kreipėsi į VAVA su prašymu kartografuoti žemės
ribas bei pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl
laisvos žemės sklypo(-ų) suformavimo, nuosavybės grąžinimui natūra (I t., b. l.
21). VAVA 2009-05-22, 2009-07-13 ir 2009-07-29 raštais (I t., b. l. 22−25,
52−55) informavo pareiškėjus, kad reikalinga vietoje 2009-06-02
pakartotinai tikslinti buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės sklypo
dalies vietą, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d.
sprendime nurodyta buvusio savininko A. H. 1/2 dalis
valdyto sklypo dalis bendrame 11,3755 ha žemės plote. Pakartotinai atlikus A. H. žemės sklypo kartografavimą, atsakovas, remdamasis matininko J. M. 1938 m.
sudarytu planu bei liudininkų parodymais 2009-06-02 pakartotinai kartografavo
buvusio savininko A. H. iki 1940 metų nacionalizacijos
turėtą žemėvaldą buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atlikta
kartografija nebuvo baigta, nes, palyginus jos duomenis su V.
S. turėto žemės sklypo ribų kartografija, paaiškėjo, kad A.
H. turėtos žemėvaldos ribos, nustatytos remiantis minėtu planu ir
liudininkų parodymais, kertasi su buvusio savininko V. S. kartografuotos
žemėvaldos ribomis (tai buvo nurodyta 2009-07-02 surašytame aiškinamajame rašte
ir akte (I t., b. l. 56−60). Iš plano ištraukos matyti, kad jau suformuoto namų
valdai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribos persidengia su buvusio savininko A. H. turėtų iki žemės nacionalizavimo valdyto žemės sklypo
ribomis į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra (I t., b. l. 27−29).
Pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio
savininko A. H. žemę natūra, kuri iki 1995-06-01 buvo
priskirta Vilniaus miestui. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau
pareiškėjai nesutinka su atsakovo argumentais, kad A. H. turėtos žemėvaldos
ribos kertasi su buvusio savininko V. S. kartografuotos
žemėvaldos ribomis. Paaiškino, jog namų valdos žemės sklypas, (duomenys
neskelbtini), Vilniuje
suformuotas pažeidžiant nurodytas norminių aktų nuostatas, nes dalis
suformuotos namų valdos žemės sklypo ploto patenka ne į V. S.
pretenduojamą nuosavybės teisėmis atkuriamą žemės sklypą, bet į J. H. ir J. K. pretenduojamą buvusio
savininko A. H. turėtą žemę, o taip pat yra suformuotas
didesnio ploto nei yra įstatymų leistina namų valdos žemės sklypams (0,2 ha).
Taigi teismui svarbu nustatyti, ar atsakovas pagrįstai atsisako baigti
kartografuoti A. H. žemėvaldą.
Ginčo
teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas),
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta tvarka (Toliau – Tvarka).
Atkūrimo
įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į miesto žemę
atkūrimo sąlygas ir tvarką, 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į
žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose
teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje
vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat
piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę pagal šio
įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos
(neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų
formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis
organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Pagal Tvarkos 100
punktą, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens
telkinius priima apskrities viršininkas. Pagal minėto nutarimo 106 punktą
žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal
teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs
turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės
administracijos direktoriui su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos
direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus
(nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates
valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo
kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti
žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų
žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį;
pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Savivaldybės administracijos
direktorius tik gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje
pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose
teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos
valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų
riboms formuoti.
Tvarkos 106
punkte nustatyta, kad Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę,
esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai, kurie
vadovaudamiesi šios tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais. Taip pat šiame
punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą
(neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų
žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine
medžiaga, o turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius
nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų
dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos
1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau įsakymas).
Taigi įvertinus Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir
Tvarkos 106 punkto 14, 19, 21 dalių nuostatas darytina išvada, jog VAVA
Žemėtvarkos skyrius turi prievolę tik pažymėti kartografinėje medžiagoje
savininko turėtų žemės sklypų ribas, o nuspręsti (nustatyti pagal teritorijos
detaliuosius planus ir, reikalui esant, pagal kitus teritorijų planavimo
dokumentus), kokį (kokio dydžio) konkretų laisvą žemės sklypą ar sklypus galima
suformuoti nuosavybės teisų atkūrimui, yra Vilniaus savivaldybės
administracijos prerogatyva. A. H. turėtos žemės sklypų
ribos paskutinėje (patikslintoje) kartografijoje (I t., b. l. 56−58, 60) iš
esmės buvo pažymėtos, todėl, nėra jokių kliūčių šiuos sklypus formuoti,
įvertinus buvusio žemės sklypo teritorijoje esamus pastatus, suprojektuotas
žemėvaldas, esamas ir suprojektuotas gatves, jei joms detalūs planai
patvirtinti iki teisės aktais nustatytų terminų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad
Žemėtvarkos skyrius aktais (I t., b. l. 56, 60) iš esmės kartografavo A. H. turėto žemės sklypo ribas (I t., b. l.
58, 60), kurias, pagal minėtą kartografiją, sudaro 5,6878 ha ploto žemės sklypas,
nurodė, jog ribos persidengia su V. S. žemėvalda, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, jog nėra
galimybės baigti kartografuoti A. H. žemėvaldos.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas rėmėsi archyviniais dokumentais:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007-12-22 sprendimu; 1938 m. J. M. sudarytas planu; 1930-1938 m. Vilniaus
m. planais su tuo metu sklypo ribomis. Taigi atsakovas turėjo pagrindą baigti kartografuoti
žemės sklypo ribas ir kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės
administracijos direktorių su prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų
kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir
riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus
žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus.
Atsakovo
argumentai, kad dėl akivaizdaus ginčo tarp pretendentų
atkurti nuosavybės teises į V. S. nuosavybės teisėmis
valdytą žemę, taip pat jis negali kartografuoti A. H.
žemėvaldos, nes ji kertasi su V. S. kartografuota
žemėvalda, yra neteisingi, kadangi VAVA turi prievolę tik pažymėti
kartografinėje medžiagoje savininko turėtų žemės sklypų ribas, o nuspręsti
(nustatyti pagal teritorijos detaliuosius planus ir, reikalui esant, pagal
kitus teritorijų planavimo dokumentus), kokį (kokio dydžio) konkretų laisvą
žemės sklypą ar sklypus galima suformuoti nuosavybės teisų atkūrimui, yra
Vilniaus savivaldybės administracijos prerogatyva.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs teisės aktų normas reguliuojančias ginčo teisinius
santykius, teismas daro išvadą, jog A. H. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą (viso 5,6878
ha) (duomenys
neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.),
Vilniuje, pareiškėjai atsakovui buvo pateikę visus reikalingus dokumentus
nuosavybei atkurti, tame tarpe ir archyvinius dokumentus, atsakovas pareiškėjo prašymus
kartografuoti A. H. turėtą žemėvaldą sprendė formaliai,
objektyviai nevertindamas visų pateiktų archyvinių dokumentų, dėl ko nepagrįstai
nepabaigė kartografuoti A. H. dalies žemėvaldos ir
nepateikė prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sklypų
suformavimo. Taigi yra pagrindas įpareigoti Vilniaus
apskrities viršininko administraciją baigti kartografuoti A.
H. žemėvaldą, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktorių dėl sklypų suformavimo ir kitų veiksmų atlikimo.
Remdamasis
tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 85−87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127
str., teismas
n
u s p r e n d ė:
patenkinti pareiškėjų
J. K. ir J. H. (J.
H.) skundą.
Įpareigoti Vilniaus
apskrities viršininką užbaigti A. H. iki nacionalizacijos turėtos žemės, esančios dabartinėje (duomenys
neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) g.) Vilniaus mieste kartografiją,
ir kreiptis į Vilniaus m.
savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suformuoti žemės sklypus,
organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio
taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių
sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus
žemės sklypų planus.
Sprendimas per
keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka
Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą
šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos
pirmininkas
Henrikas Sadauskas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė
Irena
Paulauskienė