Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-48-107/2012
Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01103-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.10.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.12.; 2.4.6.3.1.;
2.4.6.3.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,
teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus,
sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,
dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,
gynėjams Antanui Jonušui, Tomui Leščinskui,
nuteistajam G. E.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G. ir G. E. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo
R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 165 str. 1 d. (už 2009-11-30 neteisėtą įsibrovimą į V. B. butą) – laisvės atėmimu aštuoniems (8) mėnesiams;
pagal BK 180 str. 1 d. (už 2009-11-30 V. B., V. N. apiplėšimą) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2010-01-14 iki 2010-02-15 ir nuo 2011-08-24 iki 2011-11-16. Bausmės pradžia R. G. skaičiuojama nuo 2011-11-16.
R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2009-11-30 A. M. sumušimo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
G. E., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d., 165 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 189 str. 3 d. (už 2009 m. lapkričio mėnesį iš A. M. pagrobtų įrankių įsigijimą bei naudojimąsi) – dvidešimt (20) parų arešto;
pagal BK 165 str. 1 d. (už 2009-11-30 neteisėtą įsibrovimą į V. B. butą) – laisvės atėmimu penkiems (5) mėnesiams;
pagal BK 180 str. 1 d. (už 2009-11-30 V. B., V. N. apiplėšimą) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams dviem (2) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų penkių (5) mėnesių dešimties (10) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
G. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (dėl 2009-11-30 grasinimo sunkiai sutrikdyti žmonių sveikatą) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2009-11-30 A. M. sumušimo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Iš E. B., G. E. ir R. G. priteista solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 173,56 Lt žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. B., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
G. E. nuteistas už tai, kad 2009 metų lapkričio mėnesio pabaigoje (duomenys neskelbtini) , tiksli data ir vieta nenustatytos, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo iš E. B. 150 litų vertės elektrinį grąžtą ALPHA, 50 litų vertės akumuliatorinį grąžtą EINHELL, 80 litų vertės elektrinį grąžtą SKIL ir 70 litų vertės metalo pjoviklį, priklausiusius A. M., kuriuos E. B. pagrobė iš nukentėjusiojo nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), bei naudojosi šiuo turtu iki 2009 metų gruodžio vidurio, tiksli data nenustatyta.
G. E. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2009-11-30, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe kartu su E. B. bei su nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą sumušti buto savininką V. B. ir kitus šiame bute esančius asmenis, neteisėtai, atvirai, pavartodami smurtą, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį butą, laiptinės aikštelėje, prie buto durų, užpuolė V. B. ir bendrai kartu su kitais bendrininkais įstūmė per atrakintas duris nukentėjusįjį į pastarajam priklausantį butą, taip prieš buto savininko V. B. valią įsibrovė į šį butą.
G. E. ir R. G. nuteisti ir už tai, kad 2009-11-30, laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 22 val., (duomenys neskelbtini), V. B. bute, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe kartu su E. B. ir nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį, pagrobė svetimą turtą, t. y. R. G. sudavė V. B. metaliniu strypu vieną smūgį į sprandą, vieną smūgį į dešinįjį kelią, vieną smūgį į galvą, o ją dengiant nukentėjusiajam nuo smūgio kaire ranka – į kairės rankos plaštaką, vieną smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę, o E. B. sudavė vieną smūgį virtuvine kėde nukentėjusiajam į galvą. Tuo bendrais veiksmais nukentėjusiojo V. B. sveikatą sutrikdė nesunkiai, pagrobė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės šiam priklausiusį 150 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla L 6“ bei jame buvusią 10 litų vertės BITE GSM tinklo abonentinę kortelę LABAS, o iš buto pagrobė V. B. priklausiusius 40 litų vertės 4 kg šaldytos mėsos, 4 litų vertės 10 kiaušinių, 25 litų vertės 2 kg rūkytų dešrelių, 9 litų vertės garso ausines, 7 litų vertės virtuvinį peilį, 5 litų vertės medžiagines šlepetes, 10 litų vertės skutimosi želė indelį, tuo padarė nukentėjusiajam V. B. 260 litų turtinę žalą.
G. E. ir R. G., tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tuo pačiu laikotarpiu bei toje pačioje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe kartu su E. B. ir nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį, pagrobė svetimą turtą, t. y. R. G. sudavė vieną smūgį metaliniu strypu V. N. į sprandą, po to E. B. bendrai kartu su G. E., R. G. ir nenustatytu asmeniu rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių V. N. į krūtinės ląstą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei pagrobė bute buvusį V. N. 10 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“ su jame buvusia 5 litų vertės BITĖ GSM tinklo LABAS abonentine kortele, 10 litų vertės mobiliojo ryšio telefono kroviklį, o nuo nukentėjusiojo dešinės rankos piršto numovė ir pagrobė 46 litų vertės sidabrinį žiedą, tuo padarė nukentėjusiajam V. N. 71 Lt dydžio turtinę žalą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. tvirtina, jog dėl V. B. apiplėšimo pagal BK 180 str. 1 d. jis turi būti išteisintas, nes nukentėjusysis V. B. nuo pat pirmųjų apklausų bei teisiamajame posėdyje tiksliai nurodė asmenį, kuris jį sumušė bei ištraukė iš jo kišenės mobiliojo ryšio telefoną, R. G. mušimu ir plėšimu V. B. nekaltino. Apelianto teigimu, V. B. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog niekas nebuvo daroma prieš jo valią, asmenis į butą įsileido pats. Nukentėjusysis V. B. ne kartą prašė, jog byla būtų nutraukta, niekam pretenzijų neturėjo, žala jam atlyginta. Nuteistasis mano, jog jis pagal BK 165 str. 1 d. turi būti išteisintas. Apelianto tvirtinimu, remtis kitų nuteistųjų parodymais negalima, nes jie stengėsi išvengti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, todėl nuteistąjį apeliantą apšmeižė.
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. E. teigia, kad jo 2009-11-30 veikos kaip du atskiri nusikaltimai, kaip veikų, numatytų BK 165 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., sutaptis kvalifikuotos nepagrįstai, nes BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpas, kuris iš esmės atitinka BK 165 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Apelianto nuomone, tai, kad jo veikos kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai, sunkina nuteistojo padėtį.
Nuteistasis G. E. tvirtina, kad jo kaltė dėl A. M. įrankių įgijimo grindžiama tik nuteistojo E. B. parodymais, kad teismas nevertino nukentėjusiojo V. N. parodymų, jog, derantis dėl minėtų daiktų pirkimo, nuteistasis patvirtino, kad nežino, ar daiktai yra vogti. Tokius V. N. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis A. M..
Apelianto įsitikinimu, teismas nepakankamai įvertino tai, jog jis vienintelis iš nusikalstamos veikos bendrininkų atlygino nukentėjusiajam A. M. turtinę žalą, kad serga sunkia liga – hepatitu C, todėl griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas – jam paskirta nepagrįstai. Nuteistasis G. E. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, jį pagal BK 165 str. 1 d., 189 str. 3 d. išteisinti, o už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymą paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis G. E., jo gynėjas, nuteistojo R. G. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo G. E. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. tvirtino, jog jis dėl V. B. apiplėšimo pagal BK 180 str. 1 d. turi būti išteisintas, nes nukentėjusysis tiksliai nurodė asmenį, kuris jį sumušė bei ištraukė iš jo kišenės mobiliojo ryšio telefoną. V. B. asmenis į butą įsileido pats, todėl jis pagal BK 165 str. 1 d. taip pat turi būti išteisintas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis G. E. to, jog įsibrovė į V. B. butą, apiplėšė V. B. ir V. N., iš esmės neneigė, tačiau mano, kad jo 2009-11-30 nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai pagal BK 165 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. nepagrįstai, nes BK 180 str. 2 d. numatytas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpas, kuris iš esmės atitinka BK 165 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Kad daiktai yra vogti, G. E. nežinojo, todėl pagal BK 189 str. 3 d. jis turi būti išteisintas.
Teisiamajame posėdyje nuteistieji R. G. ir G. E. parodymus duoti atsisakė (t. 3, b. l. 187). Nuteistasis R. G. atsisakė duoti parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 150, 154).
Teisiamajame posėdyje teismas perskaitė nuteistojo G. E. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2010-01-13 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. E. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigoje jis iš savo pažįstamo, pravarde Ž., gavo grasinančio turinio žinutę, kuria buvo grasinama susidorojimu. G. E. su Ž. susipykęs nebuvo, bet dėl tokio turinio žinutės ant jo labai supyko, nutarė nueiti ir su Ž. išsiaiškinti. G. E. žinojo, jog Ž. laikinai gyvena pas kitą jo pažįstamą asmenį – V. B.. Kad G. E. nebūtų sumuštas pats, pasikvietė kartu eiti pažįstamą vaikiną, pravarde D. Kartu su D. atėjo dar du jo draugai. G. E. visus nusivedė iki V. B. buto. Kai V. B. atidarė duris, visi G. E. atsivesti vaikinai suėjo į butą, G. E. įėjo jiems iš paskos. G. E. pamatė, kad bute buvo V. B. ir Ž.. G. E. buvo pasakęs vaikinams, jog reikės sumušti Ž., todėl vaikinai, nieko nelaukę, pradėjo mušti bute buvusius V. B. ir Ž.. Jiems buvo suduoti smūgiai rankomis į įvairias kūno vietas, spirta kojomis. G. E. V. B. vieną kartą įspyrė koja, kai šis sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Ž. įspyrė du kartus koja, kai šis sėdėjo ant lovos. G. E. teigė, jog, sumušę vaikinus, iš buto išėjo greitai, jokių daiktų neišsinešė. Kad jo pasikviesti vaikinai būtų išsinešę kokius nors daiktus ar maisto produktus, G. E. nematė (t. 2, b. l. 106–107).
2010-03-03 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. E. papildomai parodė, kad jis su pasikviestais vaikinais V. B. laukė namo laiptinėje, kol šis sugrįš. V. B. sugrįžus ir atsirakinus duris, vaikinai puolė prie V. B., G. E. atėjo paskutinis. Visi suėjo į V. B. butą. G. E., įėjęs į butą, vieną kartą įspyrė V. B. į kojas. G. E. dėl patirtos traumos visų aplinkybių tiksliai neprisiminė (t. 2, b. l. 109–110).
2010-06-02 ikiteisminio tyrimo metu G. E. tvirtino, jog V. B. įvykio vakarą juos į butą įsileido pats. Patvirtino, jog mušant V. B. dalyvavo, tačiau teigė, jog V. N. ir A. M. nemušė, kodėl ankstesnėse apklausose parodė, jog V. N. mušė, paaiškinti negalėjo (t. 2, b. l. 114).
Teisiamajame posėdyje nuteistasis G. E. patvirtino, jog perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, į teismo užduotus klausimus atsakyti atsisakė (t. 3, b. l. 189).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. parodė, jog E. B. ir R. G. pažįsta tik iš matymo, G. E. pažįsta per V. N., tarpusavio santykiai normalūs. Teisiamajame posėdyje V. B. parodė, jog nuo įvykio praėjo jau daugiau negu dveji metai, todėl įvykio aplinkybes prisiminė tik ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 189).
Teismas perskaitė nukentėjusiojo V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 189).
2009-12-01 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad 2009-11-30, kai jis grįžo namo (duomenys neskelbtini) ir atsirakino buto duris, į butą iš paskos įėjo dar keturi vyriškiai. Jie pradėjo jį mušti, nesakydami už ką. V. B. nukrito ant žemės. Kuris kiek kartų jam sudavė, V. B. pasakyti negalėjo. Vieną iš vyriškių, kurio pravardė buvo D., pažinojo iš matymo. Kai vyriškiai iš buto išėjo, V. B. pastebėjo, jog iš šaldytuvo dingo įvairūs maisto produktai. Kai jis buvo mušamas, pajuto, kad kažkuris ištraukė iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola L6“ (t. 1, b. l. 20–21).
2009-12-30 V. B. papildomai parodė, jog prisiminė vieno iš buvusių jo bute pavardę, nurodė, kad tai buvo G. E., kitas buvęs bute asmuo – D. bei dar du iš matymo pažįstami asmenys (t. 1, b. l. 22–23).
2010-02-24 V. B. anksčiau duotus parodymus papildė tuo, jog įvykio dieną, jam einant prie naktinės parduotuvės, jį pašaukė G. E. ir nepažįstami asmenys, kurie norėjo jį nusitempti į kampą, bet jis ištrūko. V. B. grįžus namo ir atrakinus buto duris, jį užpuolė nuo viršutinių laiptų iš nugaros, kažkuo vieną kartą sudavė jam per kaklą, įstūmė į butą, į butą suėjo visi užpuolikai. G. E. paklausė: „kur jie yra?“, tačiau V. B. nesuprato, kas tie jie. Po to V. B. pradėjo mušti: D. virtuvine kėde trenkė V. B. per galvą, G. E. kažkokiu „metalu“ sudavė per koją. V. B. vienu metu buvo praradęs sąmonę, todėl, kiek kas ir į kurias vietas sudavė, negalėjo pasakyti. V. B. parodė, jog nebuvo minėjęs apie tai, jog jo bute miegojo A. M. ir V. N., pravarde Ž. (t. 1, b. l. 25–26).
2010-04-08 papildomos apklausos metu V. B. patikslino, kad apie 21 val., išeidamas iš savo buto, V. N. ir A. M. paliko bežiūrinčius televizorių. Apie 21.30 val., einant pro naktinę parduotuvę, V. B. kažkas pašaukė vardu. Atsisukęs pamatė keturis asmenis, tarp kurių buvo G. E.. V. B. ir G. E. santykiai buvo geri, todėl nieko blogo nepagalvojo. G. E. stvėrė V. B. už rankovės ir piktai paklausė, kur jo draugai, kaip suprato V. B. – V. N. ir A. M.. V. B. neatsakė nieko, iš jų grasinančio elgesio suprato, kad jie nori jį sumušti. Vyriškiai iš V. B. nieko nereikalavo, jis iš jų išsprūdo ir pabėgo. Grįžęs namo ir atrakinęs duris, V. B. pamatė, kad nuo pačios viršutinės laiptų aikštelės nusileido tie patys keturi vyriškiai, kurie įstūmė jį į holą. Visi vyriškiai veikė vieningai. Įgrūdę į vidų, kažkuris iš vyriškių sudavė stiprų smūgį į sprandą ir V. B. nugriuvo, prarado sąmonę. V. B. atsipeikėjo virtuvėje. Vyriškiai reikalavo pasakyti, kur yra V. N. ir A. M.. D. stvėrė virtuvinę taburetę ir trenkė jam per galvą. Po suduoto smūgio D. ir dar kažkuris iš vyriškių pastatė V. B. ant kojų ir reikalavo pasakyti, kur draugai, nes juos ruošėsi mušti. Vienas iš užpuolikų turėjo metalinį strypą, kitas laikė medinę, panašią į beisbolo lazdą. Tas, kuris turėjo metalinį strypą, trenkė V. B. per dešinįjį kelią. Tada D., girdint kitiems trims užpuolikams, pareikalavo atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną. V. B. telefono neatidavė, bet D. ištraukė jį iš kišenės. V. B. pasipriešinti negalėjo, nes labai skaudėjo koją. Tuo metu kažkuris pradarė kambario duris ir surado V. N. ir A. M.. Tada G. E. išsitraukė, kaip tuo metu nukentėjusysis manė, tikrą pistoletą. V. B. grumtynių metu pistoletą atėmė, tačiau vyriškis, kuris turėjo medinę lazdą, smogė V. B. į kairę krūtinės ląstos pusę. Nuo smūgio V. B. prarado sąmonę. Dar prieš tai, po telefono atėmimo, V. B. buvo suduotas smūgis lazda ar metaliniu strypu per galvą, tačiau nuo šio smūgio jis prisidengė ranka. V. B. geriausiai įsidėmėjo G. E. ir D. veiksmus, o R. G. ir dar vienas iš vyriškių turėjo lazdą ir metalinį strypą, tačiau kuris turėjo lazdą, o kuris strypą, V. B. pasakyti negalėjo. Kai V. B. atgavo sąmonę, pamatė, kad kažkas vaikšto po virtuvę ir krausto šaldytuvą. V. B. buvo pusiau be sąmonės, todėl pasipriešinti negalėjo. Kai užpuolikai išėjo, V. B. nuėjo į kambarį, kur ant grindų gulėjo žiauriai sumušti V. N. ir A. M.. Telefonas V. B. buvo sugrąžintas policijoje (t. 1, b. l. 29–30).
Teisiamajame posėdyje į advokato V. K. klausimą nukentėjusysis V. B. atsakė, jog, kai jis atrakino duris, nieko pasakyti nespėjo, nes gavo smūgį į nugarą ir pro duris buvo įneštas neštinai (t. 3, b. l. 190).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. N. įvykio aplinkybių neprisiminė, nes buvo praėję nuo įvykio dienos daug laiko, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė tai, ką prisiminė (t. 3, b. l. 190).
Teismas perskaitė nukentėjusiojo V. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 190).
2010-02-24 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. N. parodė, kad jo pravardė yra Ž.. Įvykio metu jis buvo pas V. B.. V. B. buvo išėjęs į miestą. Po valandos laiko V. N. išgirdo, kad kažkas rakina buto duris. Tik atsidarius durims, į butą įpuolė E., pravarde D., ir V. B.. V. N. norėjo eiti į kambarį, bet pajuto smūgį į nugarą, nuo smūgio nugriuvo ant žemės. V. N. atsipeikėjęs pamatė, kad bute yra keturi asmenys, atpažino G. E.. V. N. pakėlus galvą, jam vėl buvo suduoti smūgiai į šonus, jis vėl prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, neberado telefono „Siemens“ ir kroviklio, kurį vėliau D. grąžino (t. 1, b. l. 98–99).
2010-05-13 papildomos apklausos metu V. N. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir 2010-02-24. V. N. papildomai parodė, jog du jį spardę vyriškiai pasakė trečiajam, kad paimtų nuo spintelės, prie lovos, buvusį mobiliojo ryšio telefoną, kurį V. N. buvo palikęs pakrauti (t. 1, b. l. 101–102).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. N. patvirtino, jog perskaityti parodymai yra teisingi, ikiteisminio tyrimo metu jis juos perskaitė ir pasirašė. V. N. parodė, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo kambaryje, ant taburetės. V. N. neneigė, jog rašė žinutę G. E., kad šis grąžintų A. M. įrankius. Grasinančių žinučių nebuvo (t. 3, b. l. 191).
Teismas perskaitė E. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2010-02-25 ikiteisminio tyrimo metu E. B. prisiminė tik patį įvykį, datos pasakyti negalėjo. Jis parodė, kad įvykio dieną jam geriant su T. L. ir R. G., paskambino G. E., kuris paprašė pagalbos išsiaiškinant dėl kažkokių grasinimų. G. E. pasakė, jog reikės nueiti pas V. B., prašė paimti dar draugų, nes bute, į kurį jie turėjo eiti, bus trys ar keturi asmenys. Jiems keturiems atėjus į V. B. butą, G. E. pabeldė į duris, bet durų niekas neatidarė. Tada laiptinėje laukė, kol sugrįžo V. B.. Kai V. B. atidarė buto duris, visi kartu su juo suėjo į butą. Kas sudavė V. B. smūgius, E. B. nematė. Bute dar buvo Ž. ir A.. Kai Ž. pradėjo šūkauti, E. B. jį pastūmė, šis nugriuvo ant grindų. Iš karto E. B. jokių daiktų neėmė. Matė, kad R. G. ir T. L. buvo prie šaldytuvo ir kažką kramtė. Kas paėmė mobiliojo ryšio telefoną, telefono kroviklį, E. B. nematė. Išėjus iš buto į kiemą, kažkuris jam padavė telefoną „Siemens“ ir kroviklį. E. B. vėliau grąžino telefoną Ž.. E. B. prisiminė, kad, išėjus iš buto, matė šaldyto faršo, mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“. E. B. parodė, kad V. B. metaliniu strypu mušė R. G.. Kuris kurį dar mušė, E. B. neprisiminė, nes buvo girtas (t. 2, b. l. 77–78).
2010-05-18 papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad tą dieną, kai buvo sumuštas V. B., jis, R. G. ir T. L. girtavo nuo ryto, todėl dėl girtumo visų įvykio detalių tiksliai parodyti negalės, tačiau užtikrino, jog įvykio esmė, kurią papasakos, yra tikra. E. B., kurį dėl jo rudų plaukų vadindavo D. vakare paskambino G. E., už kažkokias apkalbas prašė padėti sumušti V. B., A. M. ir V. N.. G. E. nuvedė jį, R. G. ir T. L. į V. B. butą. Į V. B. butą brovėsi ne vagystės tikslu. R. G. turėjo su savimi nestorą metalinį strypą, kurį buvo įsikišęs į rankovę. Priėjus prie V. B. durų, G. E. paskambino į duris. E. B. atpažino V. N. balsą, kuris paklausė: „kas čia?“, tačiau jis durų neatidarė. Tada jie atsitraukė nuo durų ir laiptinėje laukė V. B.. Kai V. B. atidarė duris, visi trys įstūmė V. B. į butą. Hole R. G. iš užnugario V. B. sudavė smūgį strypu. E. B. įėjo į kambarį, kur buvo V. N. ir A. M.. Jokio turto iš jų nereikalavo. E. B. vieną kartą sudavė V. N. ranka, nes to buvo prašęs G. E.. E. B. matė, kaip R. G. hole ir virtuvėje mušė V. B. metaliniu strypu, sudavė ne mažiau kaip 2–3 smūgius. G. E. mušė kojomis ir rankomis tiek V. N., tiek ir kambaryje gulintį A. M.. V. N. rankomis ir kojomis sudavė ir T. L.. E. B. matė, kad T. L. V. N. nuo rankos piršto nuėmė žiedą, kurį pasiėmė sau. E. B. neprisiminė, kad būtų paėmęs iš V. B. telefoną. Matė, kad R. G. atidarė virtuvėje šaldytuvą, o T. L. į kažką dėjo mėsą, dešreles. Kai išėjo į kiemą, kažkuris E. B. padavė telefoną „Siemens“. E. B. suprato, kad telefoną kažkas paėmė iš V. B. buto. Buvo ir telefono kroviklis. E. B. šį telefoną laikė, vėliau jį grąžino V. N.. E. B. iš ryto savo bute rado ir telefoną „Motorolla“, suprato, kad telefonas yra parneštas iš V. B. buto. Į šį telefoną jis įsidėjo savo SIM kortelę. E. B. paklausė, gal žino, kas norėtų pirkti telefoną. Telefoną nupirko A. S.. E. B., R. G., T. L. ir G. E., sugrįžę į butą, kuriame girtavo prieš sumušant V. B. ir jo draugus, gautus pinigus už telefoną pragėrė, visi suvalgė parsineštas iš V. B. rūkytas dešreles. Mėsą išmetė, nes ši sugedo. G. E. atliktu darbu buvo patenkintas, už tai pastatė butelį degtinės ir kelis butelius alaus. Kitą dieną davė dar 20 litų (t. 2, b. l. 80–81).
Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. B. patvirtino, jog perskaityti parodymai teisingi, iš pradžių prisiminė viską, apklausose dalyvavo gynėjas (t. 3, b. l. 188). E. B., atiduodamas G. E. daiktus, paaiškino, jog daiktai yra vogti, su G. E. santykiai buvo geri.
Pagal BK 165 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją.
Nukentėjusieji A. M. ir V. N. tuo metu gyveno pas V. B.. G. E. neneigė, jog vaikinams buvo pasakęs, kad reikės sumušti Ž., todėl vaikinai, nuėję pas V. B., nieko nelaukę, pradėjo V. B. ir Ž. mušti. 2010-01-13 apklausos metu G. E. parodė, jog, V. B. sugrįžus ir atsirakinus duris, vaikinai puolė prie V. B., visi suėjo į V. B. butą. G. E. teiginius, jog V. B. įsileido juos į butą pats, paneigia ne tik nukentėjusiojo V. B., bet ir nuteistojo E. B. parodymai. Iš nukentėjusiojo V. B. aptartų parodymų matyti, kad vyriškiai iš pradžių V. B. buvo užpuolę prie naktinės parduotuvės, klausė jo, kur yra V. N. ir A. M.. Kad vyriškiai būtų norėję jį apiplėšti, V. B. neatrodė, jis nuo jų pabėgo. V. B. grįžus namo, prie buto durų jį užpuolė tie patys keturi vyriškiai, kurie įstūmė jį į buto holą. Visi vyriškiai veikė vieningai. Kai įstūmė į buto vidų, kažkuris iš vyriškių sudavė stiprų smūgį į sprandą ir V. B. nugriuvo, prarado sąmonę. Nuteistasis E. B. užtikrino, jog į V. B. butą brovėsi tikrai ne vagystės tikslu. Nuteistasis E. B. apklausų metu patvirtino, jog E. už kažkokias apkalbas prašė padėti sumušti V. B., A. M. ir V. N..
Iš nuteistojo G. E. parodymų matyti, jog jis iš V. N., pravarde Ž., gavo grasinančio turinio žinutę, todėl pasikvietė R. G., E. B. ir dar vieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį nueiti pas V. N. ir su juo išsiaiškinti. Nukentėjusysis V. N. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis rašė žinutę G. E., kad šis grąžintų A. M. įrankius.
Iš nukentėjusiojo A. M. teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka perskaitytų parodymų (t. 3, b. l. 191) matyti, kad iš jo buvo pavogti įrankiai, kurių vagyste jis įtarė E. B.. V. N. jam pasakė, jog įrankius turi įsigijęs G. E.. G. E. prisipažino įsigijęs įrankius, pasakė, kad juos atnešė D.. G. E. žadėjo įrankius grąžinti kitą dieną. A. M. nuomone, G. E. galėjo būti nepatenkintas, nes nepavyko vagystė (t. 1, b. l. 91–92).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. patvirtino, jog A. M., sužinojęs iš V. N., jog įrankiai yra pas G. E., pradėjo jų reikalauti. Dėl to G. E. pyko. G. E. atidavė įrankius tik po jo ir draugų sumušimo (t. 1, b. l. 32).
G. E. motyvą pykti ant nukentėjusiųjų turėjo. Duomenų, jog nukentėjusysis V. B. juos į butą pasikvietė gera valia, byloje nėra, priešingai, V. B. nuo nuteistųjų buvo ką tik pabėgęs. Nuteistieji laukė V. B. laiptinės viršuje, jį užpuolė iš už nugaros. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. E. iniciatyva visų nuteistųjų tikslas buvo sumušti V. B. bute buvusį V. N. ir A. M.. Visi veikė bendrininkų grupe, vieningai. Nukentėjusysis V. B. buvo užpultas prie buto durų, prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, todėl tokie veiksmai akivaizdžiai parodo, jog nuteistieji į butą pateko neteisėtai, prieš V. B. valią. Nuteistieji G. E., R. G., E. B. sumušė ne tik V. B., bet ir bute buvusius A. M. bei V. N.. Iš įvykio eigos matyti, jog nuteistieji savo planą įgyvendino.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. teigė, jog jis smūgių nesudavė, tačiau tokius jo parodymus paneigia ne tik E. B., bet ir V. B. parodymai, asmens atpažinti iš jo nuotraukos protokolų turinys.
Nuteistasis E. B. parodė, kad, kai V. B. atidarė duris, visi trys įstūmė V. B. į butą. Hole R. G. iš užnugario V. B. sudavė smūgį strypu, kurį buvo pasiėmęs su savimi. Nuteistojo E. B. parodymai patvirtina, kad V. B. hole ir virtuvėje metaliniu strypu mušė būtent R. G., sudavė ne mažiau kaip 2–3 smūgius.
Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusysis V. B. R. G. atpažino iš ūgio, kūno sudėjimo, veido bruožų, specifinių skruostų bei akių kaip asmenį, kuris jį sumušė bute (t. 1, b. l. 46–47).
Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų metu nuteistasis G. E. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris kartu su juo įėjo į V. B. butą bei sumušė V. B. (t. 2, b. l. 116–117).
Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistųjų R. G. ir G. E. veiksmai neteisėtu įsibrovimu į nukentėjusiojo V. B. namus pripažinti pagrįstai, jų nusikalstamą veika pagal BK 165 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas kvalifikavo teisingai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistieji į V. B. butą ėjo ne plėšimo tikslais, tačiau neteisėtai patekę į butą, nuteistieji, pasinaudodami nukentėjusiojo V. B., kitų nukentėjusiųjų bejėgiška būsena, savo nusikalstamą veiką tęsė toliau, nukentėjusiuosius V. B. ir V. N. dar ir apiplėšė.
Iš nukentėjusiojo V. B. parodymų matyti, kad D., girdint kitiems trims užpuolikams, pareikalavo V. B. atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną. V. B. telefono neatidavė, bet D. ištraukė jį iš V. B. kišenės. V. B. nuo suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę. Kai V. B. atgavo sąmonę, pamatė, kad kažkas vaikšto po virtuvę ir krausto šaldytuvą. V. B. pasipriešinti nebegalėjo. Kai vyriškiai iš buto išėjo, jis šaldytuve neberado įvairių maisto produktų (t. 1, b. l. 20–21, 29–30).
Nukentėjusysis V. N. atsipeikėjęs po suduoto jam smūgio pamatė, kad bute yra keturi asmenys, atpažino G. E.. V. N. pakėlus galvą, jam vėl buvo suduoti smūgiai į šonus, jis vėl prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, neberado telefono „Siemens“ ir kroviklio (t. 1, b. l. 98–99). V. N. papildomai parodė, jog du jį spardę vyriškiai pasakė trečiajam, kad paimtų nuo spintelės, prie lovos buvusį mobiliojo ryšio telefoną, kurį V. N. buvo palikęs pakrauti (t. 1, b. l. 101–102). Teisiamajame posėdyje V. N. patikslino, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo kambaryje, ant taburetės.
Iš aptartų duomenų matyti, kad sumušus nukentėjusįjį V. B., nuteistiesiems kilo mintis iš jo kelnių kišenės pagrobti mobiliojo ryšio telefoną. Kambaryje, kur buvo mušamas V. N., telefonas buvo padėtas matomoje vietoje. Nuteistasis R. G. dalyvavimą plėšime neigė, kuris iš nuteistųjų paėmė iš V. B. mobiliojo ryšio telefoną, nenustatyta, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. G. įvykių pasyviai nestebėjo, kaip ir kiti nuteistieji mušė nukentėjusįjį V. B., pritarė kitų nuteistųjų veiksmams, jog telefonas iš V. B. kišenės būtų ištrauktas, kitų nuteistųjų nuo daromo plėšimo nesulaikė. Be to, nuteistasis E. B. matė, kad R. G. atidarė virtuvėje šaldytuvą, prie šaldytuvo kažką kramtė, su kitu asmeniu į kažką dėjo mėsą, dešreles. Išėjus iš buto, E. B. kažkuris iš bendrininkų padavė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“. Iš ryto savo bute rado mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“, kurį pardavė A. S.. Visi nuteistieji sugrįžę į butą, kuriame girtavo prieš sumušant V. B. ir jo draugus, gautus pinigus už mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla“ pragėrė, visi suvalgė parsineštas iš V. B. rūkytas dešreles. Mėsą išmetė, nes ši sugedo. G. E. buvo patenkintas atliktu darbu, už tai pastatė butelį degtinės ir kelis butelius alaus. Sekančią dieną davė dar 20 litų (t. 2, b. l. 77–78, 80–81).
Esant tokioms aplinkybėms matyti, jog R. G. padarė plėšimą bendrininkų grupe, todėl jo veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. E. tvirtino, jog nežinojo, kad nuteistojo E. B. atnešti daiktai yra vogti.
Ikiteisminio tyrimo metu G. E. parodė, kad 2009 m. rudenį elektrinius grąžtus, metalo pjoviklį jam į butą (duomenys neskelbtini) , atnešė D., sakė, kad šie įrankiai yra jo, prašė juos parduoti. Vėliau atėjo asmuo, vardu A., kuris pasakė, kad įrankiai yra jo ir juos atsiėmė (t. 2, b. l. 111, 114).
Teisiamajame posėdyje E. B. patvirtino, kad, atiduodamas G. E. daiktus, paaiškino, jog daiktai yra vogti, su G. E. santykiai buvo geri (t. 3, b. l. 188).
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, jog V. N. jam pasakė, jog jo pavogtus įrankius yra įsigijęs G. E.. Vėliau G. E. prisipažino, jog jam įrankius atnešė D., jis įrankius iš jo nusipirko (t. 1, b. l. 91–92).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. N. parodė, jog, sutikus G. E., G. E. pasiūlė jam pirkti įrankius, kurie buvo tokie pat, kaip pavogtieji iš A. M.. G. E. už įrankius norėjo gauti pinigų, todėl jų negavęs supyko (t. 1, b. l. 101–102).
Iš nukentėjusiojo V. B. parodymų matyti, kad G. E. net ir A. M. bei V. N. sužinojus, jog įrankiai yra pas jį, pradėjus jų reikalauti, įrankių neatidavė, jais disponavo toliau. G. E. atidavė įrankius tik po V. B. ir jo draugų sumušimo bijodamas, kad apie įrankių vagystę nebūtų pranešta policijai (t. 1, b. l. 32).
Byloje duomenų, jog E. B. turėjo pagrindo apkalbėti nuteistąjį G. E., nėra. Netikėti nuteistojo E. B. parodymais, jog G. E. nežinojo, jog įgijo iš E. B. vogtus įrankius ir jais disponavo savo nuožiūra, nėra pagrindo. Nuteistojo G. E. nusikalstama veika pagal BK 189 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.
Skirdamas bausmę G. E. apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis padarė tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d., 4 d.) bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). G. E. anksčiau teistas už tokio pat pobūdžio nusikaltimą nuosavybei pagal BK 178 str. 2 d., tačiau iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.
Nukentėjusysis A. M. civilinio ieškinio pareiškęs nebuvo. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog G. E. atlygino V. B. padarytą žalą (t. 1, b. l. 62), jo atsiprašė, į tai, jog jis serga, todėl kolegija mano, kad apylinkės teismas už nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 165 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymą laisvės atėmimą, tos bausmės dydį parinko teisingai. Apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 165 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima BK 165 str. 1 d. sankcijos minimumui, pagal BK 180 str. 1 d. paskirta bausmė tik nežymiai viršija BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės minimumą, todėl bausmes švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 189 str. 3 d. teismas paskyrė tik 20 parų areštą. Tačiau, subendrindamas bausmes, apylinkės teismas taikė neteisingą bausmių subendrinimo būdą.
Nuteistojo G. E. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 189 str. 3 d. labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl paskirtos už šias veikas bausmės iš pradžių bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.) ir tik tada subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 165 str. 1 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-16 nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas G. E. pagal BK 180 str. 1 d. ir 189 str. 3 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą vienerių (1) metų dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 165 str. 1 d., ir paskirti galutinę subendrintą vienerių (1) metų penkių (5) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Stasys Valužis
Teisėjai Dalius Jocys
Eduardas Maškevičius