VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Linai Butkienei,

dalyvaujant ieškovės SE Capitalia, veikiančios per filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Olegui Kakurinui,

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Asadoma“ ir D. P. atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SE Capitalia, veikiančios per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Asadoma“ ir D. P. dėl solidaraus skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė SE Capitalia, veikianti per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Asadoma“ ir D. P., prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 16 997,00 Eur skolą, 679,88 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad AB „Capitalia Finance“ ir atsakovas 2018 m. vasario 9 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Faktoringo sutarties 2.1. punktą, atsakovas įsipareigojo už atlygį AB „Capitalia Finance“ perleisti, o AB „Capitalia Finance“ įsipareigojo iš atsakovo priimti reikalavimo teises į atsakovo pirkėjus, kylančias iš sąskaitų faktūrų, išrašytų atsakovo pirkėjams atsiskaityti už atsakovo jiems parduotas prekes arba suteiktas paslaugas. Šalys Faktoringo sutartimi, be kita ko, susitarė dėl regreso teisės, t. y., dėl AB „Capitalia Finance“ teisės, esant Faktoringo sutartyje numatytoms sąlygoms, reikalauti atsakovo atpirkti AB „Capitalia Finance“ pagal Faktoringo sutartį perleistas reikalavimo teises (Faktoringo sutarties 5.1. punktas). AB „Capitalia Finance“ ir Laiduotojas 2018 m. vasario 9 d. sudarė laidavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal Laidavimo sutarties 1.1. punktą, laiduotojas įsipareigojo laiduoti už atsakovą ir kartu su atsakovu visu savo turtu solidariai atsakyti AB „Capitalia Finance“ už atsakovo Paskolos sutartimi (Faktoringo sutartimi) prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų vykdymą. Laiduotojas įsipareigojo atsakyti už atsakovo mokėjimo įsipareigojimų įvykdymą ta pačia suma, kaip ir atsakovas, visu Paskolos sutarties (Faktoringo sutarties) galiojimo laikotarpiu. AB „Capitalia Finance“ buvo reorganizuota – AB „Capitalia Finance“ sujungus su Latvijos Respublikoje ir Estijos Respublikoje registruotomis bendrovėmis buvo įsteigta Europos bendrovė Capitalia (Societas Europaea Capitalia, toliau – SE Capitalia). Remiantis Sujungimo sąlygų (žr. priedą Nr. 3) 3.1. punktu, jungiamų bendrovių sandoriai ir visas jų kapitalas, teisės ir prievolės priklausys SE Capitalia ir bus įvesti į jos buhalterinę apskaitą nuo tos dienos, kai bus baigtas reorganizavimas ir kai SE Capitalia bus įrašyta į Latvijos Respublikos įmonių registro komercinį registrą. Remiantis Sujungimo sąlygų 8.1. punktu, iki reorganizavimo užbaigimo Lietuvos Respublikoje buvo įsteigtas ir 2018 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruotas filialas (žr. priedą Nr. 4), t. y., Ieškovas, per kurį po reorganizavimo yra tęsiama visa SE Capitalia veikla Lietuvos Respublikoje. Faktoringo sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas ieškovui Faktoringo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teises į atsakovo pirkėją UAB „Abepa“ pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti apmokėta per 120 kalendorinių dienų, t. y., iki 2019 m. gegužės 11 d. UAB „Abepa“ neapmokėta sąskaitos sumos dalis – 8 378,44 Eur; 2019 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti apmokėta per 120 kalendorinių dienų, t. y., iki 2019 m. gegužės 21 d. UAB „Abepa“ neapmokėta sąskaitos sumos dalis – 8 618,56 Eur. UAB „Abepa“ pilnai neapmokėjo aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų iki jose nurodyto termino pabaigos (bendra pagal abi PVM sąskaitas faktūras nesumokėta suma – 16 997 Eur), todėl ieškovas, remiantis Faktoringo sutarties 5.1. punktu, įgijo teisę reikalauti Atsakovo atpirkti iš aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų kylančias reikalavimo teises (toliau – Reikalavimo teisės) į UAB „Abepa“. Pasinaudodamas aukščiau nurodyta savo teise, ieškovas 2020 m. sausio 7 d. pateikė atsakovui reikalavimą atpirkti Reikalavimo teises ir sumokėti ieškovui Reikalavimo teisių atpirkimo kainą, sudarančią 16 997 Eur, (pirkėjo UAB „Abepa“ nesumokėtą aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų sumų dalį) bei delspinigius. Ieškovas 2020 m. sausio 7 d., remdamasis Laidavimo sutarties 1.1. punktu, pateikė Laiduotojui reikalavimą apmokėti Reikalavimo teises, kylančias iš pirkėjo UAB „Abepa“ pilnai neapmokėtų aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, t. y., įvykdyti atsakovo prievolę sumokėti ieškovui Reikalavimo teisių atpirkimo kainą, sudarančią 16 997 Eur, bei delspinigius. Nepaisant Ieškovo pateiktų reikalavimų, nei Atsakovas, nei Laiduotojas Ieškovo reikalavimo neįvykdė, t. y., Reikalavimo teisių, kylančių iš šio ieškinio 4.1.-4.2. punktuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, atpirkimo kainos Ieškovui nesumokėjo. Faktoringo sutarties 6.3. punkte yra numatyta, jog už vėlavimą atlikti bet kurį iš Faktoringo sutarties arba įstatymo kylantį mokėjimą atsakovas moka ieškovui 0,25 proc. dydžio delspinigius nuo neatlikto mokėjimo už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal Faktoringo sutarties 5.2. punktą, ieškovui pareikalavus atsakovo atpirkti Reikalavimo teises, atsakovas privalo sumokėti ieškovui Reikalavimo teisių atpirkimo kainą per 5 (penkias) dienas nuo Ieškovo pareikalavimo išsiuntimo dienos.  Nagrinėjamu atveju ieškovas 2020 m. sausio 7 d. išsiuntė reikalavimą atpirkti Reikalavimo teises pagal PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio ieškinio 4.1.-4.2. punktuose. Taigi, delspinigiai nuo nesumokėtos šių Reikalavimo teisių atpirkimo kainos gali būti pradėti skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 13 d. (praėjus 5 dienoms po reikalavimo išsiuntimo). Ieškovas, atsižvelgdamas į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių priteisimo pareikšti, delspinigius už Reikalavimo teisių, kylančių iš šio ieškinio 4.1.-4.2. punktuose nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, atpirkimo kainą skaičiuoja nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d., t. y., už paskutinius šešis mėnesius iki pareiškimo dėl Teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2021 m. vasario 9 d.). Pažymėtina, kad ieškovas, atsižvelgdamas į protingumo principą, skaičiuoja ne Faktoringo sutarties 6.3. punkte numatyto dydžio, tačiau 8 procentų nuo nesumokėtos sumos per metus dydžio delspinigius.

3.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, kad CK 6.903 straipsnio 1 dalis numato, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. CK 6.906 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu finansuotojas pareikalauja įvykdyti jam perleistą piniginį reikalavimą, o skolininkas jo neįvykdo ar įvykdo netinkamai, tai klientas neatsako už tokius skolininko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita. Faktoringo sutarties 5.1. punkte numatyta, kad pirkėjui neatlikus faktorizuotos sąskaitos (perleisto reikalavimo) mokėjimo iki paskutinės mokėjimo termino dienos, Faktorius pareikalavus Pardavėjas privalo atpirkti iš Faktoringo jam perleistą reikalavimą atitinkamam Pirkėjui. Reikalavimo pardavimo atgal mokestis yra tos Sąskaitos, iš kurios kyla Reikalavimas, suma, o iš dalies apmokėto reikalavimo atveju – nesumokėta suma. Sąskaitos atpirkimu šioje sutartyje suprantamas to reikalavimo atpirkimas, kuris nurodytas atitinkamoje Sąskaitoje. Pažymėtina, kad ieškovei nutraukusi Faktoringo sutartį, neteko galios ir joje įtvirtintas 5.1. punktas, todėl ieškovė negali reikalauti iš atsakovės atpirkti reikalavimo teisę.CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina tik teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje, aptariant sutarties nutraukimo teisinius padarinius, nurodoma, kad sutartį nutraukus nė viena šalis neturi pareigos toliau vykdyti sutartį (Carter, J. W. Carter‘s Breach of Contract. Hart publishing, 2019, p. 564). Sutarties nutraukimo padarinys pagrindinėms skolininko prievolėms yra lygiai toks pat kaip ir nukentėjusios šalies prievolėms: paprastai sutartį pažeidusi šalis yra atleidžiama nuo pagrindinės prievolės, kuri dar nebuvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo, vykdymo. Įprastai sutarties neįvykdymo atveju kreditorius gali sistemiškai taikyti kelis gynybos būdus, tačiau akivaizdu, kad kreditorius negali reikalauti sutarties įvykdymo natūra ir tuo pačiu metu nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo tikslas yra akivaizdus – išsilaisvinti nuo sutarties vykdymo, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo (Smits, Jan M. Contract law. A comparative introduction. Cheltenham: Edward Elgar Publishing Limited, 2017, p. 237). Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 40 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vienašališkai nutraukė šalių sudarytą Faktoringo sutartį, šalys buvo atleistos nuo Faktoringo sutarties sąlygų vykdymo. Taigi šiuo atveju ieškovė negali vadovautis Faktoringo sutarties 5.1. punktu ir siekti prisiteisti į atsakovės skolą. Ieškovė nebent gali reikalauti žalos atlyginimo arba restitucijos taikymo (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Kadangi šiuo atveju ieškovė reiškia ieškinį ne dėl žalos priteisimo ar restitucijos taikymo, o dėl skolos priteisimo, toks ieškinys dėl skolos priteisimo yra atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Kadangi ieškovės reikalavimas kitam atsakovui D. P. kaip laiduotojui, ir reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra išvestiniai, jie taip pat atmestini.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad atlikdamas ieškovas mokėjimus atsakovui pagal faktorizuotas PVM sąskaitas faktūras iš karto išskaičiavo administravimo mokestį ir palūkanas. Atsakovas UAB „Asadoma“ bendradarbiavo su ieškovui tinkamai, ir iki ginčo sąskaitų neapmokėjimo, vyko sklandus bendradarbiavimas. Tik neapmokėtų sąskaitų faktas sąlygojo faktoringo sutarties pažeidimą bei atpirkimo teisės reikalavimo faktą. Atsakovų argumentai, kad neturi teisės reikalauti atpirkti reikalavimo teisę, atsirado tik padavus ieškinį teisme, nes nutraukus sutartį, buvo ginčijamas tik delspinigių dydis, bet ne pati atpirkimo teisė. Taip pat nurodė, kad sutartis buvo nutraukta remiantis 6.6.1 punktu, o pranešime dėl sutarties nutraukimo padaryta rašymo apsirikimo klaida, įrašant 6.2.1 punktą, nes tokio punkto sutartyje net nėra. Kadangi keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, nurodė, kad ieškovui nebuvo išrašyta sąskaita už atstovavimą teismo posėdyje, o tik už parengiamąjį teismo posėdį, todėl parengiamojo posėdžio atstovavimo išlaidos yra protingos, sąžiningos ir teisingos. Ieškovas nenorėjo didinti teismo išlaidų ir kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau atsakovai pareiškė prieštaravimus, dėl ko kilo būtinybę ginčą spręsti teismo posėdžiuose.

5.       Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dėstomų faktinių aplinkybių neginčija. Ieškovas, nutraukęs sutartį, neturi teisės reikalauti atpirkti reikalavimo teisę, nes sutartis buvo nutraukta. Turėjo prašyti nuostolių, o ne prašyti vykdyti sutartinius reikalavimus. Palaiko savo poziciją dėstomą atsiliepime. Prašo mažinti advokato atstovavimo išlaidas, nes rašytiniai paaiškinimai nereikalingi buvo, nebūtini, o už parengiamąjį teismo posėdį, kuris truko mažiau nei valandą, prašo priteisti 300,00 Eur sumą, kas viršija Rekomendacijų dydį.

Ieškinys tenkintinas.

6.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad AB „Capitalia Finance“ ir atsakovas UAB „Asadoma“ 2018 m. vasario 9 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas). Pagal Faktoringo sutarties 2.1. punktą, atsakovas įsipareigojo už atlygį AB „Capitalia Finance“ perleisti, o AB „Capitalia Finance“ įsipareigojo iš atsakovo priimti reikalavimo teises į atsakovo pirkėjus, kylančias iš sąskaitų faktūrų, išrašytų atsakovo pirkėjams atsiskaityti už atsakovo jiems parduotas prekes arba suteiktas paslaugas. Šalys Faktoringo sutartimi, be kita ko, susitarė dėl regreso teisės, t. y., dėl AB „Capitalia Finance“ teisės, esant Faktoringo sutartyje numatytoms sąlygoms, reikalauti atsakovo UAB „Asadoma“ atpirkti AB „Capitalia Finance“ pagal Faktoringo sutartį perleistas reikalavimo teises (Faktoringo sutarties 5.1. punktas). AB „Capitalia Finance“ ir Laiduotojas D. P. 2018 m. vasario 9 d. sudarė laidavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (ieškinio proedas). Pagal Laidavimo sutarties 1.1. punktą, laiduotojas įsipareigojo laiduoti už atsakovą UAB „Asadoma“ ir kartu su atsakovu visu savo turtu solidariai atsakyti AB „Capitalia Finance“ už atsakovo UAB ‚Asadoma“ Paskolos sutartimi (Faktoringo sutartimi) prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų vykdymą. Laiduotojas įsipareigojo atsakyti už atsakovo mokėjimo įsipareigojimų įvykdymą ta pačia suma, kaip ir atsakovas, visu Paskolos sutarties (Faktoringo sutarties) galiojimo laikotarpiu. AB „Capitalia Finance“ buvo reorganizuota – AB „Capitalia Finance“ sujungus su Latvijos Respublikoje ir Estijos Respublikoje registruotomis bendrovėmis buvo įsteigta Europos bendrovė Capitalia (Societas Europaea Capitalia, toliau – SE Capitalia). Faktoringo sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas UAB „Asadoma“ ieškovui Faktoringo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teises į atsakovo pirkėją UAB „Abepa“ pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti apmokėta per 120 kalendorinių dienų, t. y., iki 2019 m. gegužės 11 d. – suma 9 878,44 Eur. UAB „Abepa“ neapmokėta sąskaitos sumos dalis – 8 378,44 Eur; 2019 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti apmokėta per 120 kalendorinių dienų, t. y., iki 2019 m. gegužės 21 d. – suma 9 118,56 Eur. UAB „Abepa“ neapmokėta sąskaitos sumos dalis – 8 618,56 Eur. UAB „Abepa“ pilnai neapmokėjo aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų iki jose nurodyto termino pabaigos. Atsakovas UAB „Asadoma“ ir D. P. yra sumokėjęs 2 000,00 Eur sumą ieškovui 2019-08-12 ir 2019-10-28 (2021-05-17 papildomi ieškovo įrodymai). Ieškovas 2020 m. sausio 7 d. pateikė atsakovui reikalavimą atpirkti reikalavimo teises ir sumokėti ieškovui reikalavimo teisių atpirkimo kainą, sudarančią 16 997,00 Eur (pirkėjo UAB „Abepa“ nesumokėtą aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų sumų dalį) bei delspinigius. Ieškovas 2020 m. sausio 7 d., remdamasis Laidavimo sutarties 1.1. punktu, pateikė Laiduotojui reikalavimą apmokėti Reikalavimo teises, kylančias iš pirkėjo UAB „Abepa“ pilnai neapmokėtų aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, t. y., įvykdyti atsakovo prievolę sumokėti ieškovui Reikalavimo teisių atpirkimo kainą, sudarančią 16 997,00 Eur, bei delspinigius. Atsakovai reikalavimų neįvykdė. 2020-01-14 ieškovas išsiuntė atsakovui UAB „Asadoma“ pranešimą dėl sutarčių nutraukimo ir įsipareigojimo vykdymo (ieškinio priedas).

7.       Faktoringas yra viena iš sutarčių rūšių, kuria viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių perdavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.903 straipsnio 1 dalis).

8.       Sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai.

9.       Ši civilinių teisinių santykių dalyvių galimybė patiems apsispręsti dalyvauti, jei taip, kokiuose, ar ne sutartiniuose teisiniuose santykiuose, nulemia tai, kad priėmusi sprendimą tapti sutartinių teisinių santykiais dalyve, sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis) ir prisiimtus įsipareigojimus tinkamai vykdyti, tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

10.       Faktoringo sutartis yra sudėtinio tipo sutartis, turinti reikalavimo perleidimo, pirkimo–pardavimo, paskolos sutarčių požymių, t. y. apimanti skirtingos teisinės prigimties sutarčių elementus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017, 25 punktas).

11.       Vienas iš faktoringo sutarties elementų yra paskolos teisiniai santykiai, susiklostantys tarp kliento (pradinio kreditoriaus perleidžiant reikalavimą) ir finansuotojo (naujojo kreditoriaus perleidžiant reikalavimą). Bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo (finansuotojas) už atlygį perduoda klientui pinigus už šio turimą galiojantį piniginį reikalavimą. Paskolos sutarties elementai faktoringo sutartyje yra specifiniai, nes, nors ir nėra faktoringo sutarties šalis, įsipareigojimą grąžinti finansuotojo klientui suteiktą paskolą įgyja skolininkas, kuris nėra atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi (klientu faktoringo teisiniuose santykiuose) už prekių perdavimą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą pagal faktoringo sutartimi perleidžiamą pradinio kreditoriaus (kliento faktoringo teisiniuose santykiuose) reikalavimą. Pagal CK 6.906 straipsnio 3 dalį, faktoringo sutartis gali būti: 1) su regreso teise (kai klientas įsipareigoja atpirkti finansuotojui perleistą reikalavimą skolininkui, jeigu šis jo neįvykdys) arba 2) be regreso teisės (kai klientas neatsako finansuotojui, jeigu skolininkas neįvykdo perleisto reikalavimo). Pirmoji faktoringo sutarties rūšis yra rizikingesnė klientui, antroji – finansuotojui. Priklausomai nuo to, kas prisiima didesnę riziką, skiriasi faktoringo sutarties sąlygos, pvz., avanso, palūkanų dydis, kurios lemia, ar faktoringo sutarties kaina yra didesnė ar mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).

12.       Kaip matyti iš byloje pateiktos Faktoringo sutarties, šalys sudarė Faktoringo sutartį, kurioje yra numatyta regreso teisė (Sutarties 5.1 punktas), ginčo dėl to tarp šalių nekyla.

13.       Atsakovai, teikdami atsiliepimą ir teismo posėdžio metu, prieštaravimų dėl ieškovo prašomos priteisti sumos ieškovui neteikė, sutiko su visomis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas pagindžiančiais įrodymais.

14.       Ieškovas, reikšdamas reikalavimą, kylantį iš faktoringo sutarties, pateikė į bylą duomenis, kad remiantis dviem 2019-01-11 ir 2019-01-21 PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis atsakovo UAB „Asadoma“ pirkėjui UAB „Abepa“ ir atsakovų 2019-08-12 bei 2019-10-28 atliktais po 1 000,00 Eur mokėjimais, ieškovas, remiantis Faktoringo sutarties 5.1 punktu, įgijo teisę į reikalavimo teisių atpirkimo kainą, kadangi UAB „Abepa“ neapmokėjo pilnai aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo ir atsakovai duomenų apie pirkėjo UAB „Abepa“ atliktą mokėjimą ieškovui (faktoriui) pagal minėtas sąskaitas faktūras neteikė (CPK 178 straipsnis).  

15.       Atsakovai ginčija ieškovo reikalavimą, remiantis faktu, kad ieškovas vienašališkai nutraukė šalių sudarytą Faktoringo sutartį, siųsdamas 2020-01-14 pranešimą (ieškinio priedas Nr. 9), todėl šalys buvo atleistos nuo faktoringo sutarties sąlygų vykdymo ir ieškovas negali remtis sutarties 5.1 punktu, reikšdamas reikalavimą atpirkti reikalavimo teises. Su tokiais atsakovų argumentais teismas nesutinka.

16.       CK 6.221 straipsnis nustato sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, bet neatleidžia nuo civilinės atsakomybės, kuri atsiranda dėl sutarties nevykdymo. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos tų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu sutarties sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šioje nuostatoje nedetalizuota, kokios tai sąlygos, bet nurodyta, kad sprendžiant dėl atitinkamos sutarties sąlygos galiojimo po sutarties nutraukimo turi būti atsižvelgiama į sąlygų esmę.

17.       Kaip matyti iš sutarties sąlygų visumos, atsakovo pareiga atpirkti reikalavimo teisę yra siejama su faktoringo sutarties pažeidimu, t. y. kai atsakovo nurodytas pirkėjas nesumoka ieškovui faktorizuotos sąskaitos. Tik pirkėjui neatlikus faktorizuotos sąskaitos mokėjimo, ieškovas įgyja teisę reikalauti atpirkti reikalavimą į pirkėją, o to nepadarius, įgyja teisę nutraukti faktoringo sutartį (Sutarties 6.6.1 punktas). Pati Faktoringo sutartis ir jos 6.6 punkto nuostatos (sutartyje po 6.5 punkto numatyta 6.2 punktas - aiškus rašymo apsirikimas) numato pareigą atsakovui atpirkti iš ieškovo jam perleistą reikalavimo teisę, kylančią iš pirkėjo neapmokėtos faktorizuotos PVM sąskaitos faktūros, net ir po sutarties nutraukimo. Dar daugiau, tuo atveju, jeigu faktoringo sutartis yra vykdoma tinkamai, ieškovas net neturi galimybės inicijuoti atpirkimo procedūros, juolab nutraukti sutarties. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą atpirkti reikalavimą, jo neįvykdžius pirkėjui, tokį reikalavimą atsakovui reiškė, nenutraukęs sutarties ir siųsdamas pretenziją 2020-01-07, o jo neįvykdžius atsirado ir sutartinis pagrindas sutartį nutraukti (sutarties 6.6 p., 6.6.1 punktas). Tačiau iš sutarties kylanti prievolė atsiskaityti galioja tol, kol nėra įvykdyta (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Atsakovų argumentai, kad iš pranešimo nutraukiant sutartį matyti, kad ieškovas remiasi ne 6.6 punkto nuostatomis, o 6.2.1 punkto nuostatomis, nekeičia teismo vertinimo, jog ir nutraukus faktoringo sutartį joje nustatytomis sąlygomis, esant sutarties pažeidimui, išlieka sutartinė pareiga įvykdyti sutartinę prievolę įvykdyti regreso reikalavimą, kadangi sutarties nutraukimo pagrindas pranešime buvo įrašytas padarant aiškų rašymo apsirikimą, nurodant sutarties 6.2.1 punktą, sutartyje net nesant tokio punkto.

18.       CK 6.76 str. 1 d. numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal šalių 2018-02-09 sudarytos laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 1 punktą laiduotojas įsipareigojo laiduoti už atsakovą UAB “Asadoma” ir kartu su atsakovu visu savo turtu solidariai atsakyti AB „Capitalia Finance“ už atsakovo paskolos sutartimi (Faktoringo sutartimi) prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų vykdymą. Laiduotojas įsipareigojo atsakyti už atsakovo mokėjimo įsipareigojimų įvykdymą ta pačia suma, kaip ir atsakovas, visu paskolos sutarties (Faktoringo sutarties) galiojimo laikotarpiu. Duomenų apie laiduotojo prievolės įvykdymą ieškovui byloje nėra. Konstatuotina, kad abu atsakovai neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl yra pagrindas priteisti solidariai iš atsakovų 16 997,00 Eur skolą ieškovui SE Capitalia, veikiančiai per filialą Lietuvoje (CK 6.81 straipsnis, 6.903 straipsnis).

19.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 str.). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal tarp šalių sudarytą Faktoringo sutarties 6.3 punktą, už vėlavimą atlikti bet kurį iš sutarties ar įstatymo kylantį mokėjimą pardavėjas moka faktoriui 0,25 proc. dydžio delspinigius nuo neatlikto mokėjimo už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 6.3 punktas). Remiantis ieškovo pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, už laiku neapmokėtas 2019-01-11 ir 2019-01-21 PVM sąskaitas faktūras Nr. priskaičiuota 679,88 Eur delspinigių (ieškinio priedas). Ši delspinigių suma yra pagrįsta, delspinigių dydis sumažintas ieškovo iniciatyva, skaičiuojant 0,0219 proc. delspinigius, nei numatyta sutartyje, ir paskaičiuotas už 6 mėnesių laikotarpį, todėl taip pat priteistina iš atsakovų solidariai ieškovui 679,88 Eur suma.

20.       CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

21.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui SE Capitalia iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 398,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymą ir pateiktą ieškinį. Laikinųjų apsaugos priemonių teismo nutartimi netaikius, 38,00 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai iš atsakovų nepriteisiamas.

22.       Ieškovas taip pat prašo 363,00 Eur užmokestį už advokato teisinę pagalbą, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo ir 1 452,00 Eur, atstovaujant ieškovą teisme, pareiškus ieškinį po skolininkų prieštaravimų. Atsakovų atstovas paaiškino, kad reikalavimas priteisti advokato išlaidas, surašius rašytinius paaiškinimus, yra atmestinas, nes rašytiniai paaiškinimai nebuvo būtini byloje. Be to, 300,00 Eur išlaidos už advokato dalyvavimą parengiamajame posėdyje, yra nepagrįstos, neprotingos ir neatitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dydžio. Teismo vertinimu, ieškovo advokato išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.), surašius byloje pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, skolininkams pateikus prieštaravimus, rašytinius paaiškinimus, atsikertant į atsakovo atsiliepime dėstomą poziciją bei dalyvavus parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė viršijo vieną valandą. Teismo vertinimu, surašyti procesiniai dokumentai pareikalavo ieškovo atstovo laiko sąnaudų, byloje kilęs ginčas reikalavo tiek faktinio, tiek teisinio vertinimo, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis, sąžiningomis ir neviršijančiomis Rekomendacijų nustatytų dydžių, ieškovui pateikus ieškinį, po skolininkų surašyto prieštaravimo dėl priimto teismo įsakymo. Atsakovų atstovo argumentai, kad advokato rašytiniai paaiškinimai nebuvo būtini nesuponuoja vertinimo dėl išlaidų nepagrįstumo, nes kiekvienai proceso šaliai yra suteikiama teisė teikti rašytinius paaiškinimus į bylą (CPK 186 straipsnis). Dar daugiau, mokestis už ieškovo atstovo dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje ir šio veiksmo įkainojimas 300,00 Eur suma neatitinka Rekomendacijų dydžio, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atstovas dalyvavo ne tik parengiamajame, bet ir teismo posėdyje, kurių bendra trukmė viršijo  vieną valandą. Kita vertus, įvertinus atliktų ieškovo atstovo teisinių paslaugų apimtį, įvertinus Rekomendacijų maksimalius dydžius, teismas sprendžia, kad suteiktų ieškovui teisinių paslaugų visuma bei byloje kilusio ginčo sudėtingumas, išsamių procesinių dokumentų ruošimas, paaiškinimų teikimas teismo posėdyje, leidžia spręsti, kad 1 815,00 Eur advokato išlaidų suma yra protinga, sąžininga, pagrįsta teisinių paslaugų kompleksiškumu, advokato darbo laiko sąnaudomis bei neviršija Rekomendacijų dydžių. Remiantis išdėstytu, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui taip pat priteistinos ir 1 815,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

23.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui SE Capitalia, veikiančiam per filialą Lietuvoje, kodas 304914672, solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Asadoma”, kodas 303235088 ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 997,00 Eur (šešiolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) skolos, 679,88 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 88 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 676,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 2 213,00 (du tūkstančius du šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Rima Lipeikienė